0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Lala

Re: Miško proskyna
« Atsakymas #30 Prieš 14 metus »
 Mery betempiant Kają mišku prie jų prilipo kažkoks kentauras. Kajai jis buvo laaabai gražus, tik gal kiek per senas. Ji jam mirktelėjo, o jis pažiūrėjo į ją kaip į debilę.
 -Mery, ar dar toli? Ir kur mes einam?- paklausė Kaja eilinį kartą kliūdama ir griūdama.
 Jie (t.y. ir sexy kentauras iš paskos) pasiekė proskyną. Atsistojo priešais didelį ir storą medį. Medžio kamienu šliaužė šlykšti stora gyvatė. Ji pasiekė drevę ir iš drėvės pasipylė kraujas.
 -Amm...- numykė Kaja stebėdama kamienu tekantį kraują.
 Mery paklausė ar Kaja turi lazdelę.
 -O tu ką, nematei?- įtariai paklausė grifė. Juk su ta lazdele Kaja bandė apginti švilpę, kurią paliko pamiškėje.
 Mery parodė į drevę ir pasakė, kad ten kažkas padėta ir kad tai reikia paiimti. Pridūrė, kad Kajai taip pat reikia, nes grįžusią ją gali pagauti ūkvedys. Tą savo kalbą, kuria pareiškė, kad Kajai labiau apsimoka lipt į drevę, kurioje kažkas kątik paskerdė gyvatę, užbaigė:
 -O čia - linksmiau!
 Kaja išpūtė akis ir išsižiojo:
 -Mery, gal tau čia ir linksma, bet man tikrai ne. Man už nugaros stovi kentauras, kuris su mumis visai nebendrauja ir tu dar siūlai lipt į tą drevę, kurioje kažkas ėda gyvates! Ir iš viso, tu esi vilkolakė! Aš nesuprantu, kodėl aš leidau tau tempti mane į miško gilumą, kur tau taip patogu būtų mane suvalgyti ar ką ten padaryti...- Kaja nusipurtė.- Aš nieko prieš vilkolakius neturiu, tik tiek, kad jie mane gali suvalgyti, bet, Mery, tu bet, kurią akimirką vėl gali virsti vilku!

*

rulonaS

Re: Miško proskyna
« Atsakymas #31 Prieš 14 metus »
  - Kentauras? - nuoširdžiai nustebo Mery. - Koks dar kentauras?
  Ji apsidairė ir pamatė padarą pusiau žmogų, pusiau arklį. Tai tetruko porą sekundžių, po to kentauras greitai ir paslaptingai dingo. Kadangi kaukšėjo kanopos, klastuolė nusprendė jog jis pabėgo, o bėgo, galit būt užtikrinti, išties greitai. Mergaitė nuoširdžiai nustebo dėl jo baikštumo:
  - Ar aš labai baisi?.. - nespėjusi ištarti paskutinio žodžio suprato, jog tikro atsakymo į šitą klausimą geriau neišgirstų. Moteriškas išdidumas labai jautrus, labai... - Išsiversim ir be lazdelės. Jei kas nors nepatinka gali manęs čia palaukt, jei neužklups tavęs koks išalkęs voras, na, mėnuo saugiai pasislėpė, ir be to virstu ne vilku, o vilke, - šyptelėjo Mery.  Galėtų Kaia keliaut su manim - tas padaras greičiausiai prašys kraujo aukos... Kas žino. O man savojo šiek tiek gaila. Bet iš dviejų variantų "Nuosavas kraujas" ar "Gyvenimas", renkuosi pastarajį. Laimė reikalauja aukų.
  Vilkolakė truputį atsitraukė nuo medžio. Pritūpė. Įsibėgėjo ir užšoko ant medžio, rankomis tvirtai įsikibo į  kamieną. Vienas metras. Šeši liko. Fate ėmė sliuogti kamienu į viršų. Šiurkštus medžio paviršius draskė niekuo nepridengtus kelius. Nuo judėjimo po truputį į sušalusias kūno vietas ėmė grįžti kraujas ir Mery pajuto skausmą. Bet vistiek ryžtingai kopė toliau. Likus vos metrui stabtelėjo ir atsigrežė į grifę. Riktelėjo, taip kad išgirstų Kaia, bet kad neišgirstų kiti, galbūt blogesni už tą kuris tupėjo drevėj:
  -  Eisi tu ar ne? Lauki vorų?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Mery Fate »

*

Lala

Re: Miško proskyna
« Atsakymas #32 Prieš 14 metus »
 Kentauras, Kajos nusivylimui, greitai pranyko vos tik Mery į jį atsisuko. Ką ji padarė? Man atrodo jis jau buvo pradėjęs į mane kitaip žiūrėt...
 Mery bandė vaidinti išdidžią ir leido Kajai laukti, kol ji grįš. Oj nee... Taip jau nebus! Aš juk noriu pamatyti, kokį daiktą ji nori iš ten paimt.
 -Palauk!- sušuko mergaitei ir įsibėgėjusi šoko į apsnigtą medį, kurio kamienas atrodė labai slidus. Deja, rankos ir kojos slydo ir Kaja greitai atsidūrė ant žemės. Pikta atsistojo ir nusipurčiusi sniegą kibo vėl į medį. Vėl slydo. Kelis kartus apėjo medį ir susirado neslidžiausią kampelį juo laimingai užkopė penkis metrus. Liko dar du, neslidus plotelis jau baigėsi... Kaja užsikabino už kažkokios nelabai patvarios šakelės. Lipo ant jos ir išgirdo kaip ji trakštelėjo. Kaja greitai šoko į drevę.

*

rulonaS

Re: Miško proskyna
« Atsakymas #33 Prieš 14 metus »
  Drevėj tvyrojo tamsa. Per kraštą tekėjo vos pastebimas kraujo upeliukas. Kiek kraujo turi ta gyvatė? nusistebėjo Mery ir ėmė laukti. Ji bijojo, nors stengėsi to neparodyti. Staiga kažkas nutiko. Krebžtelėjimas, dunkstelėjimas ir tamsą pakeitė deglų šviesa. Drevė buvo didesnė nei atrodė iš išorės, tikriausiai padidinta kerais. Keisti ornamentai grindų centre nukreipė Mery dėmesį ir ji nepastebėjo aukos tykančio mažo šešėlio. Jo ilgi pirštai slinko siena link kelių taisyklingo ovalo formos formos baltų akmenukų. Tai buvo kiaušiniai.
  Vilkolakė lėtai atsistojo. Patalpa buvo ganėtinai ankšta netgi tokiai žemai mergaitei, taigi ji atsargiai laikė palenkusi galvą. Šešėlis staiga kažkur dingo, palikęs savo kiaušinius nesaugomus. Mery atrodė lyg žmogus, daugelį metų ieškojęs lobio ir pagaliau jį radęs. Mergaitė viską pamiršo ir puolė prie mažučių kiaušinių. Atsargiai juos visus paėmė ir suspaudė.
  Tas šešėlis nebuvo tiek prisivijęs žmonijos technologijų srity, kad apsaugai naudotų elektros šoką, bet vis gi kažkas panašaus nukratė Mery. Jos kūnas ėmė purtytis, akys užsimerkė, girdisi kaip barška maži mergaitės dantukai. Tačiau po kiek laiko viskas baigėsi. Pasidarė bloga. Klastuolė greit nuropojo prie drevės angos, bet nieko neišvėmė į blizgančią pusnį, nes skrandis buvo visiškai tuščias, tik žiaukčiojo. Šlykštu, pamanė ji ir atsisuko į Kaia.
  - Na štai, - kairė Mery ranka vis dar nežymiai virpėjo, lyg tebebūtų krečiama kažko panašaus į elektrą, tačiau mergaitė to nepastebėjo. - Dabar galim ei...
  Grindys kažkur dingo. Mery nubildėjo žemyn, nosim trenkėsi į žemę (ačiū dievui, niekas nesulūžo), bet ranka tvirtai laikė kiaušinėlius. Jie buvo išties tvirti, nes atlaikė ir smūgį, ir rankos spaudimą. Mergaitės buvo įkalintos medžio viduje, tik gaila, jog ne kokio sutrūnijusio, o tokio, kuris galėtų gyvuoti dar galbūt tūkstančius metų.
  - Kaia... - sudejavo Mery ir atsisėdo. - Tu gyva?

*

Lala

Re: Miško proskyna
« Atsakymas #34 Prieš 14 metus »
 Kaja nieko nematė tik tamsą. Mery kažkur prapuolė. Kaja girdėjo jos dantų kaukšėjimą, bet nesuprato, iš kurios pusės jis sklinda. Staiga, pasigirdo žiaukčiojimas ir Kaja pašokusi susitrenkė galvą.
 -Na štai. Dabar galim ei...- Mery nespėjo užbaigti ir grindims prasivėrus mergaitės nudribo žemyn.
 Kaja gerokai trenkėsi į tvirtas nelygias medines grindis. Išgirdo "Tu gyva?" ir apsvaigusi pakėlė galvą ir linktelėjo į kažkurią pusę, visai nesiorientuodama, kurioje pusėje Mery. Atsisėdo atsiremdama į tvirtą medinę sieną ir prispaudusi pirštus prie smilkinių ir sukandusi dantis laukė, kada praeis veriantis galvos skausmas ir svaigimas. Mintyse skaičiavo, kelintą kartą nukentėjo jos galvą. Pabandžiusi atsistoti suvokė, kokia ankšta ši patalpa. Kaja bandė įžiūrėti Mery.
 -Mery? O tau viskas gerai?- pašnibždom paklausė.- Mery, jeigu pavirsi vilke, būk gera - nevalgyk manęs,- graudžiai pridūrė.

*

rulonaS

Re: Miško proskyna
« Atsakymas #35 Prieš 14 metus »
  Mery sudejavusi pasitrynė sumuštą alkūnę. Skauda... Pasirąžė. Ši tamsa buvo tokia migdanti, kad  ūmai mergaitė panūdo atsigulti ir trumpai snūstelti. Tačiau negalėjo, gal dėl to kad urzgia skrandis, reikalaudamas maisto, o gal dėl to, jog šansą viską pradėti nuo pradžių gyvai ir sveikai klastuolė laikė rankoje. Tačiau po kiek laiko pajuto jog tie kiaušinėliai vienas po kito silpnai pokštelėdami išnyko. Mery atgniaužė tą ranką ir prikišo prie veido pasižiūrėti - išties buvo tuščia.
  - Viskas, - pasigirdo balsas (jį turėjo girdėti ir Kaia), kuris nepriklausė nei Kajai nei Mery, - gali gyventi, jei nesupūsi šioj skylėj, - trumpas ir šmaikštus palinkėjimas užsibaigė šiurkščiu kvatojimu ir esybė kuriai priklausė balsas išnyko iš medžio vidaus, gal net ir iš gyvųjų pasaulio, nes niekada nebuvo gyvas ir jam nepriklausė.
  - Ar tu tai girdėjai? - pasidomėjo klastuolė ir staiga pajuto palengvėjimą lyg netikėtai atsikračius sunkios naštos, kurią nešė visą gyvenimą. Visi raumenys atsipalaidavo ir Mery palaimingai atsiduso. Jei nebūtų buvę taip tamsu, būtų galima įžvelgti laimingai išvieptą Fate burną, kurią ji paslapčia vadino "žabtais". Mergaitė padrybsojo porą minučių, tada žvaliai pašoko, vos per plauką neužmindama ant Kaios kojos. Vilkiškos akys priprato prie tamsos ir Mery galėjo gan aiškiai įžiūrėti grifės veidą. Jis atrodė truputį persigandęs, o gal klastuolei taip tik pasirodė?..
  - Maunam iš čia. - nespėjusi užbaigti paskutinio žodžio, vilkolakiukė pašoko ir įsikabino į medžio kalėjimo sienoj buvusį plyšį. Aukštėliau matėsi kitas, Mery jo siekė, tačiau ranka atsitrenkė į keistą oro sutankėjimą, kuris truputį nudilgino odą. Skauda. Akimirką pirmakursė žvelgė į viršų, išsigando, kad niekad iš čia neištrūks. Išdavikė ranka paleido žemiau oro sutankėjimo esantį plyšio žievėj kraštą ir mergaitė antrą kartą nakty "plojosi" į žemę (ar grindis, sumušta galva į tai nesigilino).
  Ėjo minutės. Mery Fate lėtai atsimerkė ir jos žvilgsnis stabtelėjo ties Kaja.
  - Kaja, už tav... atsisuk... - vilkolakiukė iš išgąsčio nepajėgė aiškiai ir garsiai kalbėti. Ją gąsdino didelis šešėlis, kuris lėtai leidosi žemyn ir savo ilgus pirštus tiesė link Coral galvos. Tai nieko gero nežadėjo, nes buvo galima įžvelgti šypseną šešėlio kūno dalyje truputį primenančioje veidą. O šešėliai šiaip sau nesišypso, tik sumanę kažką labai negero arba prieš pasigardžiuojant eiline kraujo porcija.

*

Lala

Re: Miško proskyna
« Atsakymas #36 Prieš 14 metus »
 Mery Kajai neatsakė. Šūdas! Reikia kuo greičiau iš čia dingt!
 Staiga, pasigirdo Kajai dar negirdėtas balsas, kuris tikrai nebuvo Mery ir tuo labiau - Kajos...
  -Viskas. Gali gyventi, jei nesupūsi šioj skylėj.
 Kaja susigūžė. Gali gyventi, jei nesupūsi? Deja, Mery dėl to visai nesijaudino tik susidomėjusi paklausė, ar Kaja irgi girdėjo, ir atsipūtusi padūsavo. Vėliau ji pasakiusi, kad reikėtų dingt iš čia turbūt šokinėjo, nes pasigirdo dunkstelėjimas. Kaja atsiduso. Negi ji galvoja, kad šokinėdama išgriaus šitas grindis ar galvą pradaužys lubas?
 Kai pabaigė, Mery turbūt bandė užmegzti pokalbį ir pasakė:
  -Kaja, už tav... atsisuk...
 Kaip neaiškiai kalba. Kas jai yra? Juk kątik buvo tokia patenkinta, kad mes čia sėdėsim ir, kad kažkieno (turbūt to daikto, kuris suėdė gyvatę) balsas palinkėjo joms čia supūti, o dabar kažkokia išsigandusi... Vis dėlto, Kaja atsisuko pažiūrėt, kas Mery taip išgąsdino ir pati suklykė. Nors nelabai ką ten ir matė, bet negalėjo nepastebėti kažkieno akių.
 -Lumos!- paskubomis išsitraukusi lazdelę sušuko mergaitė ir išvydo dar niekada nematytą didelį išsišiepusį padarą, tiesiantį į ją savo rankas. Kaja greitai persimetė į Mery pusę.
 -Ką dabar darysim? Žinok, dabar visai norėčiau, kad virstum vilkolake! O jeigu nenori, įkąsk man, kad aš tokia galėčiau virst!- nusišnekėjo Kaja spoksodama į padaro akis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Kaia Coral »

*

Luna Hermer

Re: Miško proskyna
« Atsakymas #37 Prieš 14 metus »
Luna tyliai slinko paviršiumi.Pagaliau ji pasiekė miško proskyną ir pamačiusi Mery su Kaja greit pasislėpė už krūmų.Stebėjo,ką jie daro...Kiekvieną krutėjimą,kiekvieną smulkią detalytę...Galiausiai mergaitė stebėjo,kaip jie lipa į medį.Nesupratusi vis raukėsi.Bet atėjo metas pastebėti,kaip iš jos galvosišnyra piktas šešėlis...Luna pamanė,kad jai vaidenasi,tačiau dar giliau įsirausė į krūmus.Šešėlis norėjo lygtai ir Kajos su Mery,bet slinkdamas grasinančiai pažvelgė,ar bent mestelėjo galvą į Luną.To pakako švilpei.Ji tik sukliko.O ne,tikriausiai išgirdo...-su nusivylimu pamanė.Luna net nebevaldė net judesių-taip persigandusiai pasimatė ir auksiniai plaukai,kurie prietemoje atrodė kraupiai juodi,ir jos koja bei dešinioji ranka.Galiausiai Luna dar garsiau ėmė klykti,vėliau susisgriebė ir nutilo,tačiau gniaužiančioje tyloje galėjai išgirsti jos tankų alsavimą.Šešėlis staiga puolė prie kitų vaikų...Net užsimerkusi suriko:
-Inflatus!-ji nusisuko.Net nematė kasatsitiko.

*

Varlius

Re: Miško proskyna
« Atsakymas #38 Prieš 14 metus »
[Luna, durnas klausimas, bet kaip tu gali b8ti dvejose vietose vienu metu. Ir čia ir mirtos tualete?]

*

rulonaS

Re: Miško proskyna
« Atsakymas #39 Prieš 14 metus »
  Mery, šiaip niekada nesikeikianti, pavartojo riebų ir šlykštų žodį apibūdinti šiai situacijai. Šešėlis buvo bjaurus padaras, o klastuolė ne tik neturėjo burtų lazdelės, bet ir aplamai nežinojo kaip su jais kovoti. Tamsi būtybė jau glostė mergaitėms plaukus, tarsi besimėgaudama būsimu maistu. O gal ir ne? Jeigu jis nori kažko kito? Šešėliai. Miškiniai ilgapirščiai. Maistas: kraujas, mergaitė stengėsi iš minčių gelmės ištraukti vertingus informacijos trupinius, vanduo, kiti šešėliai (ak tie šelmiai kanibalai!), pasiklydusios sielos. Maitinasi kas tris dienas. Iš pakeleivių reikalauja... Na žinoma... Mery pasikliovė nuojauta. Ji iššiepė smulkius baltučius dantis. Iltiniai dantys buvo ilgesni nei žmonių, smailūs ir truputį lenkti. Prakanduusi savo rudą rankos odą ji sekundę pasimetusi spoksojo į kraujo srovelę, tuomet pirštą suvilgė kraujyje ir perbraukė per šešėlio kūną. Toks jausmas lyg liestum ribą, skiriančią gyvenimą nuo Amžinybės.
  Žinoma kraujo auka nepadėjo. Šešėlis keistai suniurzgė ir čiupo už Mery kaklo. Klastuolė sugargaliavo ir praradusi pusiausvyrą plojosi ant sėdynės. Skauda, skauda, negaliu. Liesos rankos inirtingai kumščiavo šešėlį, tai buvo vaikiška, bet Fate tuo metu daugiau nieko nesugalvojo. Pasigirdo gergždžiantis juokas.
  - Sugrįšiu, - nuvilnijo žodis per tamsą ir atsimušęs į sieną išnyko kartu su šešėliu.
  - Sugrįš jis mat... - susimąsčiusi sumurmėjo Mery. Ji pakėlė nuo žemės kažkokį akmenuką ir sviedė į viršų. Jis pralėkė tą sutankėjusį oro sluoksnį, bet nepriskridęs iki drevės ėmė kristi atgal.

*

Lala

Re: Miško proskyna
« Atsakymas #40 Prieš 14 metus »
 Kaja stengėsi neatrodyti bailė ir pakėlusi ir sukandusi dantis leidosi glostoma šešėlio. Ji niekada nebuvo mačiusi tokio padaro, todėl galvojo, kad reikia nieko nedaryti ir jis atsitrauks. Kaja lėtai pasuko galvą į Mery, o ši savo vilkiškais iltiniais dantimis persikando savo ranką ir spoksojo į lašantį kraują.
 -Mery, ymošnike tu..- sudejavo Kaja.
 Mery braukė kraujuotu pirštu per šešėlį.
 -Meryyy...- erzinančiai inkštė Kaja keistoka išraiška. Šešėlis griebė Mery už kaklo, ji praradusi pusiausvyra nudribo.
 -Šiuš! Šiuš iš čia!- mosuodama savo lazdele kaip kardu Kaja varė padarą, Mery tuo metu jį daužė. Padaro Kaja nesudomino ir jis pradėjo žvengti iš Mery.
 -Sugrįšiu,- nykdamas tarė padaras. Kajai tai nuskambėjo kaip "see you soon, babe".
 -Jūs pažįstami?- tardė ji Mery.- Kas jis toks?
 Mery sviedė akmenėlį į viršų. Jis greitai krito žemyn ir labai fainai nusileido Kajai prie kojų. Ūūū... Ne ant galvos! Man pradeda sektis! Kaja kritiškai nužvelgė šią patalpą su išėjimu, esančiu aukštai, aukštai..

*

rulonaS

Re: Miško proskyna
« Atsakymas #41 Prieš 14 metus »
((Visos švilpės kviečiamos į mūsų kompaniją. Aš rimtai.))
  Kiekviena minutė, praleista medyje, Mery siutino vis labiau. Kartais ji įsižnybdavo, norėdama įsitikinti ar viskas tikra. Labiausiai bijojo jog paaiškės, kad viskas tik sapnas, kad nebuvo jokio antro šanso ir teks toliau degti pragare. Bet taip nebuvo. Viskas buvo tikra: tamsa, šūksniai lauke (klastuolė nusprendė jog tai kažkokios mokinės kažko besibastančios vidury uždraustojo miško nakties tamsumoje), smarvė kurią skleidė gyvatės lavonas gulėjęs kažkur tamsoje, Kaia, vabzdžiai ropoję po kojomis. Paskutinį dalyką Mery pastebėjo visai nesenai ir dar labiau panūdo kuo greičiau iš čia išsigauti. Ji šlykštėjosi vabzdžiais, ypač skruzdėm, o tų po kojomis ropojo dešimtys, jei ne šimtai. Ką jos veikė šiam medy niekas nežino...
  Tuo pačiu metu šešėlis tuščiai laiko neleido. Išskridęs į lauką pamatė net dvi "peršikusias" švilpes. Jis makabriškai sukrizeno ir pirmiausiai pasuko prie Saros. Sugniaužė šešėliškomis rankomis jos kaklą ir ėmė smaugti.
  Mery nenutuokė kas darėsi lauke.
  - Sakei kad neturi lazdelės! - nusijuokė ji. - Ištrauk mus iš čia. Inflatus naudojamas taikiniui pakilti kaip balionui. Wingardium Leviosa bei Waddiwasi skraidina daiktus. Varyk, Kaja!

*

Lala

Re: Miško proskyna
« Atsakymas #42 Prieš 14 metus »
 Kaja pastebėjusi kažkokius vabalus pradėjo juos trypti. Mery, kaip visada, kai kalba pakrypdavo į jos asmeninį gyvenimą (šį kartą apie jos ir šešėlio santykius), vėl viską praleido pro ausis. Pakėlusi riebų slieką Kaja jį įdėjo Mery į delną.
 -Juk čia nuobodoka,-pasiteisino.
 Už medžio girdėjosi švilpiškas žviegimas. Kaja netgi girdėjo kaip kažkas anapus medžio jos klausė, kodėl ją JIS glosto. Apsidairiusi Kaja sustugo:
 - Be skruzdžių ir šliužų manęs niekas daugiau neglosto!
 Lazdele švietinėdama pakampes ir ieškodama išėjimo Kaja atsakė į Mery klausimą:
 -Taip, aš turiu lazdelę ir aš to neneigiau. Tiesiog šešėlis turbūt pritraukė tavo dėmesį ir to nepastebėjai... Nežinau ar su Wingardium Leviosa sugebėčiau tave pakelti, bet pabandysiu...
 Kaja nusimetė savo žieminę mantiją, pasiraitojo rankoves ir nutaikiusi lazdelę į Mery sušuko:
 -Wingardium Leviosa!
 Mery kilo aukštyn, beveik pasiekė drevę.
 -Mery, kabinkis kur nors! Aš daugiau neišlaikysiu!

*

rulonaS

Re: Miško proskyna
« Atsakymas #43 Prieš 14 metus »
  Mery spygtelėjo ir sviedė slieką kažkur šalin. Nuobodoka! Cha! Įkišiu jai gyvatę į burną, pasiteisinsiu, kad nuobodoka... Čia gyvačių nėra. Ji tikras laimės kūdikis. Pasirodo ten ropinėjo ir keli tarakonai. Mergaitė mintyse maldavo likimo, jog Kaia nesugalvotų ant Fate kūno dalių pridėlioti dar kokių nors sutvėrimų.
  - Turbūt durnos švilpos čia susirinko pažiūrėti erotinio spektaklio, laukia kol iš čia išlįsim. Glosto, neglosto.. - nusišaipė klastuolė. - Šešėlis patraukė mano dėmesį? Šitai paneigsiu, nes labiau domiuosi vyriškos lyties žmonėmis, o šio padaro neesu niekada mačiusi... Ir daugiau nenorėčiau išvysti! Pati sakei, kad neturi lazdelės. Bet dabar tai nebesvarbu!
  Mery buvo lengva taigi Kajos kerai ją pakėlė. Kantriai laukė. Iki drevės liko metras. Kerų veikimas bemaž baigėsi. Mery kažkur atsispyrusi dar šiek tiek pakilo į viršų ir jos rankų (tai negi kojų?) pirštai suspaudė išėjimo kraštą. Taip! Prisitraukusi Mery atsisėdo ant drevės krašto. Žvilgtelėjo į apačią. Šešėlis tebesmaugė švilpę. Tikiuosi jog pribaigs. Iškelsiu jai puikias laidotuves. Prikviesiu barsukų. Švilpiai taip dievina barsukus.
  Mergaitė trumpai žvelgė į apačioj tebeesančią Kaia. Nejautė neapykantos visam likusiam pasauliui, todėl sumojo, jog galbūt reikėtų grifei kaip nors padėt. Jei ne ji, Mery Fate tebejaustų mielus tarakonus ir skruzdeles ropinėjančius apie basas kojas.
  Žemė buvo toli. Bet klastuolė to nepaisydama nušoko žemyn ir atėmė iš Saros lazdelę, tuomet šūktelėjo:
  - Deprimo! - Kerai žiebėsi į medį ir išsprogdino skylę.
  Saros Longvort lazdelė nukrito ant sniego. Mery nusižiovavo. Pastarasis burtažodis išsiurbė iš jos nemažai jėgų. Tačiau vilkolakiukė tebesilaikė neužmigusi. Pasidarė truputį šviesiau, matyt, pradėjo aušti rytas. Dingo šešėlis, galbūt prismaugęs Sarą, galbūt ir ne... Kažkur dingo ir Mery Fate. Gal nuėjo, o gal nuskrido, juk magijos pasaulyje įmanoma viskas...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Mery Fate »

*

Lala

Re: Miško proskyna
« Atsakymas #44 Prieš 14 metus »
 Mery laimingai įsikabino į drevę ir iššoko. @@#%^! Tai ji mane palieka? Įsiutusi Kaja pradėjo dar įnirtingiau traiškyti vabalus. Užmynė ant to šliužo, kurį padovanojo Mery, ir jis išsitaškė.
 -Hahaha!-nusikvatojo Kaja ir spyrė į sieną. Skaudėjo.
 Kajai bešokinėjant susiėmus skaudančią koją pasigirdo sprogimas. Ji lėtai pasuko galvą tikėdamasi vėl kokios staigmenėlės (pvz.: Mery įsiveržiančios vilkės pavidalu). Išvydo skylę! Žviegdama "Yes!" dairėsi savo gelbėtojo ir išvydo tankiame miške dingstančią basą koją.
 -Kur bėgi?- nustebusi šūktelėjo Kaja ir apsidairė. Abi švilpės - viena sutikta pamiškėje, kurią Mery gerokai apdaužė, o kita dar nematyta - voliojosi ant žemės.
 Kaja įsitempusi ieškojo šešėlio, bet, ačiū Dievui, jis buvo dingęs kaip ir Mery.
 -Mery! Užmušiu tave!
 Grifė dar kartą pažvelgė į leisgyves švilpes arba jų lavonus. Atsitempė mane į mišką, sakė, kad bus linksma... Įdomu, kuri čia dalis yra linksma? Ar tai, kad į mišką ėjome be tikslo, įstrigome medyje ir turėjome mytą su šešėliu? O gal tai, kad likau viena su negyvom švilpėm? Kaja sudrebėjo ir pažiūrėjo į jas. Jos buvo kažkokios pabalusios. Oh shit! Ką man dabar su jom daryt? Jeigu kas nors sužinos, kad jų mirties dieną aš paskutinė jas mačiau... Drebėdama iš baimės, kad tik niekas jos neparištų Kaja nutempė švilpes į tankius krūmynus ir kai jų jau nesimatė su graužiančia sąžine Rodyk pagalba pasiekė pilį jau išaušus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Kaia Coral »