0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Lala

Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #30 Prieš 14 metus »
 Kaja stebėjo kažkokią varnę, atėjusią pasigalynėti su Gluosniu, kai jai kažkas dėjo į veidą. Skaudėjo. Ji palietė savo veidą ir nustebusi aiktelėjo. Ji buvo mačiusi žmones, prieš kuriuos buvo panaudojusi vočių užkeikimą, bet niekada negalvojo, kad užkeikimas grįš atgal. Vis dar apakusi lietė savo veidą, kol neišgirdo:
 -Viskas! Gerai!- Kaja nustebusi pažiūrėjo į Nicolę, kuri vis dar turėjo jėgų kažką šaukti.- Grifų Gūžta geriausias koledžas ir, Kaja, tu nugalėjai.
 Paskutiniai Nicolės žodžiai taip paglostė Kajos savimeilę, kad ji daugiau nebesiklausė, tik draugiškai nusišypsojo Nicolei. Spoksodama į vočiuotą Nikę grifė braukė nuo savo rudų ilgų plaukų sniego kąsnius. Damn... Per tą debilišką sniegą jie vėl susigarbanos! Kam aš tada ryte juos taip tiesinau?
 -Nike, pasiduodi?- stebėjosi Kaja, nelabai atsižvelgdama į dabartinę Nicolės būseną.
 Nicolė prašė Gluosnio Galiūno tebetalžomos mergaitės, kurią pavadino Soport, kad šioji palydėtų ją į ligoninę.
 -Nike, Nike... Aš pati tave nuvesiu,- pompastiškai ištarė Kaja, įsivaizduodama, kad taip suteiks Nicolei garbės.
 Grifė šiaip taip pastatė Nicolę, vočių nusėtą, Gluosnio apdaužytą, tempdama ją link pilies atsigręžė į Soport. O ką su ja daryt? Pasodinusi Nikę ir atrėmusi ją į prie suoliuko esančią šiukšliadėžę sukaupusi visą savo grifiškumą vėl žengė prie Gluosnio. Šį kartą ne šiaip ant jo pajodinėt, o gelbėt Soport.
 Gluosnis Galiūnas atrodė dar grėsmingesnis. Galbūt todėl, kad jam bemosuojant savo šakom reikėjo ištraukt varnę. Soport gulėjo lyg ir apalpusi. Daahh... Šitą turbūt nešt reikės... Burbėdama apie tai, kad tik visiški kvailiai iš neturėjimo ką veikt ateina pasimušt su Gluosniu ir po to užkrauna visą naštą tokiems narsuoliams kaip ji, Kaja net stenėdama tempė Soport už kojų. Grifė gavo nuo Galiūno į galvą, bet nepasidavė ir nutempė Soport, kuo toliau nuo medžio. Ją taip pat atrėmė į tą pačią šiukšliadėžę, prie kurios jau rymojo Nikė.
 -Ei nu... Ką man su jumis daryyyt???- inkštė Kaja leisgyvei Nikei ir be sąmonės Soport.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Kaia Coral »

*

Neprisijungęs Rosa Fabes

  • VI kursas
  • *
  • 190
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #31 Prieš 14 metus »
Rosa grožėdama mišku ir apsnigtais medžiais nepastebėjo kaip priėjo gluosnį galiūną. Šis medis mosuodamas šakomis vis nepastebi kaip užgauna vaikus. Šiandien Kajos ir Nicolės kažkokia dvikova. Rosa taip jau ir suprato. Ji aiktelėjo kaip Suport krito ant žemės kaip Nicolė maldavo kad ją nugabentų į ligoninę. Rosa stengėsi nežiūrėti į šituos kraupius dalykus. Tačiau negalėjo. Ji pati nesuprato kodėl. Gal todėl kad ją pačiai patiko Nikės žodžiai? Gal kad.. Tačiau ji nepagaigė galvoti. Matydama kaip Kają gluosnis vis dar nori kažkaip sužaloti su savo ilgąją šaka kurią Kaja nepastebėjo ji nesusilaikė :
- Protego!! - ir apsaugojo Kają skydas. Nenoriu jokių sužeistų mokinių..Juolab kaip dvi draugės šalia vienos kitos sumuštos... Ji riktelėjo Kajai. - Kaja gal tau padėti jas nunešt?! Matau viena pati su jomis nesusidorosi.. Jos sunkios...!!

*

Neprisijungęs Soport Agneu

  • IV kursas
  • *
  • 65
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #32 Prieš 14 metus »
Soport atsimerkė. Aplinkui ją buvo balta balta, o kas buvo prieš tai ji neatsiminė. Gal aš miriau? Gal danguj? Bet čia taip šalta... Ir Soport suėmė į saują šaltą sniegą.
-Aj!- sušuko mergaitė nušalus pirštus. Paskui pakratė galvą ir atsiklaupus ant vieno kelio apsidairė.
Šalia jos stovėjo dvi grifės, o iš kitos pusės gulėjo leisgyvė Nic.
-Tai tu jai taip padarei,- tarė Soport neapykantos pinu žvilgsniu žvilgtelėjus į grifukę.
-Aš pati ją nugabensiu į ligoninę.- jau ramesniu balsu tarė Soport.
Tuomet mergaitė nusiėmė purviną ir apsitrynusią kuprinytę ir iš jos išsitraukė buteliuką su mėlynu skysčiu. ATkimšus buteliuką Soport pravalė sniegą ir jo užlašino ant sušalusios žemės. Iš žemės labai greitai ėmė augti kažkoks kreivas krūmas. Jis akimirksniu užaugo mergaitei iki kelių ir sužaliavo. Soport nuskynė nuo jo kelis lapus ir uždėjo Nic ant veido, rankų, kojų.
-Tai turėtų nuramyti tavo votis ir apmalšinti skausmą.
Po kelių akimirkų mergaitė nuraškė visus krūmo lapelius ir susidėjusi juos į maišiuką įsimetė į kuprinę. Ech... reikės ją skalbti. Tuomet atsistojusi nusivalė nuo kelnių sniegą. Tačiau mergaitei apsvaigo galva ir ji vėl suklupo ant sniego.
-Man nieko nėra, aš tuoj..- subumbėjo Soport grifėm.
Vis dėlto, mergaitė turėjo pripažinti, kad viena nenuneš Nic į ligoninę. Tuomet atsisukusi į vieną grifukę tarė:
-Paimkim kartu ją. Abi užsikabinsim ją ant pečių ir taip nutemsim. Gerai? - tarė Soprot žvilgtelėdama į draugę.- Jai jau turėtų būt praėjęs skausmas.

*

Lala

Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #33 Prieš 14 metus »
 Pasirodė Kajos mažė pusseserė Rosa.
 -Ko jus visus čia taip traukia?- pyko Kaja. Dar ir šita nuspręs išbandyti savo jėgas su Gluosniu...
 Vis dėlto, Rosa šiek tiek pasitarnavo. Bent jau Kaja negavo į galvą nuo Gluosnio.
 -Gerai, gerai... Dabar traukis nuo to medžio,- tempė savo puskę.
 Kadangi Rosos motina ne per daugiausiai rūpinosi savo dukra, todėl pareigą ja pasirūpinti jautė Kajos mama. Rosa dažnai viešėdavo Kajos namuose. Meisė turėjo per daug vaikų, kuriuos reikėjo prižiūrėti (t.y. Konoras ir Kajos tėtis), todėl Rosa įsikibo į Kają. Persekiodavo ją kiaurą dieną. Netgi,kai Kaja nueidavo į tualetą, Rosa stovėdavo už durų ir kažką jai pasakodavo. Šią vasarą Kajai nuo Rosos pavyko išsisukt išvykus "pas senelę" (t.y. trynėsi pas draugą). Deja, geri dalykai trunka neilgai. Rosa atvyko į Hogvartsą ir lįsdama prie visokių gluosnių vėl pradėjo gadinti jai gyvenimą, o Meisė sugalvojo dar vieną smagumą - Kajai teks ją prižiūrėti, kadangi Rosai tai pirmieji metai ir dar visai neseniai mirė jos mama, todėl tai prideda Kajai dar daugiau atsakomybės.
 Aišku, ko ir reikėjo tikėtis, Rosa iš karto pasišovė padėti nešti antrakurses. Ne esmė, kad pati buvo dar tik pirmakursė. Dūsaudama ir labai tyliai bumbėdama "atsiknisk", Kaja svarstė kaip Rosos atsikratyti.
 Pabudo Soport ir iš karto pradėjo staugt ant Kajos.
 -Eik tu šikt...- atsakė jai Kaja, bet kai Soport pamatė, kad pati Nicolės į ligoninę nenugabens, grifė pasišovė jai padėti, kol to nepadarė Rosa. Šiai pasakė:
 -Amm... Rosa, gal geriau susitiksime bendrajame kambaryje.
 Vos ne perėmusi visą Nikės svorį ir dar prilaikydama svyruojančią Soport, iš kurios irgi nebuvo daug naudos, Kaja nušliaužė į pilį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Kaia Coral »

*

Neprisijungęs Rosa Fabes

  • VI kursas
  • *
  • 190
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #34 Prieš 14 metus »
Rosa nors stovėjo toliau nuo pusseserės Kaja vistiek ragino nešdintis. Mergaitė juto kažką tokį neapčiuopamą daiktą dalyką kuri vis dar tūnojo tuos visus šešis metus. Rosa stengėsi susilaikyti ir taip būti rami..
- Jei nenori kad padėčiau.. - tarė mergaitė nukreipdama galvą į dvi drauges - Šaunu! Tempk ir žiūrėk savęs! - suriko Rosa išgirdusi puskės bambėjimų. Bet tuomet prasibudino Suport. Oho.. Ar tai padės? pašaipiai pagalvojo. Suport Rosos manymui vaidino. Tai krito tai nervinosi.. Ir galų gale paprašė Kajos nutempt. Rosa atsisėdo ant sniego. Pagaliau gavo superslaptą pranešimą. Susitiksim.. O Rosa pabaigė velnio iškamšoj. Kaja nužvelgė surūgusią puskę nuėjo. Pasinaudojusi būti viena Rosa atsistojo nusipurtė sniegą nuo savęs ir nuėjo šiek tiek šalia medžio :
- Nū labaaas -pasilabino.
Pastebėjusi medžių sukelimą Rosa pagalvojo neišgąsdinsi manęs pabaisa. Sukikeno. Nusprendė nueiti truputį atgal. Beeidama paslydo. 
- Protego! - suriko mergaitė. Juk bus kaip ir toms vaidintojoms. Didžioji šaka buvo arti jos..
- Stupefy!! - ir šaka sustingo. Rosa pasinaudodama taaip nutolo nuo medžio kad net kikeno į saują kaip beviltiškai šakos bando sumušti Rosą. Rosa sustingo pamačiusi žmogaus šešėlį..

*

Neprisijungęs Zwei Eberhardt

  • VI kursas
  • *
  • 268
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • No comments
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #35 Prieš 14 metus »
Samanta ėjo. Ji ėjo taip lėtai. O laikas bėgo. Bėgo taip greitai... Mergaitė nepajautė, kaip greitai slinko laikas. Sam ėjo ten, kur vedė nosis. Aplinkui jau kvpepėjo pavasariu, po truputį ir žolė skleidėsi, ir žemė, rodos, tuojau vėl atgis.
Samanta ėjo užsimerkusi, lėtai. O laikas bėgo, kaip niekad greitai. Arėjo vakaras, ir danguje buvo matyti vos keli debesėliai. Saulės raudoni spinduliai jau leidosi už horizonto, kuris skubėdamas glemžėsi ją.
Mergina ėjo... o laikas bėgo... Ji plačiai atmerkė savo akis, kurios buvo siaurai pramerktos, kad galėtų pamatyti kelią. Apsidairiusi ji nepamatė nieko naujo tik vėl nuleido galvą ir žengė žingsnį.
Klastuolė ėjo, o laikas vis bėgo ir bėgo. Atrodo nepaliaujamas verpetas ją traukia į naktį. Visą dieną pravaikščiojusi Samanta jautė tik kojų skausmą. Kojas šiek tiek nutrynė batai, bet tuo metu jai visa tai jau buvo nė motais.
Sam ėjo lėtai, o laikas bėgo. Trekšt... Ir laikas sustojo. Samanta pakėlė galvą į viršų, pramerkė akis, o netoli jos stovėjo grifė. Samanta pasižiūrėjo po kojomis, o ten perlaužta medžio šaka. Klastuolė atsargiai patraukė koją. Merginos žvilgsnis pasidarė piktas ir šaltas, jog atrodė, kad prie gluosnio vėl grįžo žiema ir viskas tuoj paskęs baltumoje ir šaltyje. Viskas užmigs amžinu miegu iki kito pavasario.
- Dink iš čia – kaip vėduokle pamojavo ranka Samanta ir šaltukas jos balse apgaubė visa, kas iki šiol judėjo. – tikiuosi aiškiai supratai šitą frazę.
Laikas stovėjo vietoje. Akimirka sustingo. Samanta kaip sulėtintame filme lėtai ir neskubėdama išsitraukė lazdelę tikėdamasi kažkokio antpuolio,  ar šiaip iš savisaugos. Jos akys nepatikliai nukrypo į Rosą. Mergina sučiaupė lūpas ir daugiau nieko nebenorjo sakyti. Norėjo su grife bendrauti kuo minimaliau ir tikėjosi, kad ji greitai dings iš čia.
- Ar ne aiškiai pasakiau? – ledinis balsas vis labiau šaldė atmosferą.
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. (Seneka)2010.10.30. Tik šiandien supratau kokie mes, broliai lietuviai, menininkai - turime meno gyslelę kapų daržininkystei.

*

Neprisijungęs Rosa Fabes

  • VI kursas
  • *
  • 190
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #36 Prieš 14 metus »
- O ką nepatinka kad esu čia? - paklausė Rosa klastuolės. - Noriu ir būnu čia. Gražus medis. - nusišaipė.
Valandėlę jos stovėjo žiūrėdamos vienai į kitai akis. Jos mėlynos akys susitiko su žaliomis. Rosa iššiepė. Gaila kad ji žema.. Sam buvo truputį aukštesnė.
- Kam buvai šitą frazę daviusi? Man? - parodė pirštu į save. - Gaila kad ne tau.. Nori sadiste būt? Mačiau kaip su Ado ar kaip ten žudėtes. Įsimilėjusios - sukrizeno Rosa - Nors gaila buvo to triušio.. Gražiai atrodė kraujuojantis.. Reiktų kažką nužudyt.. Gaila kad nesu vilkolakė.
Rosa pasilenkusi nusilaužė šaką nuo sustingtyto medžio. Palaikė delne. Ir nusbodo ta šaka permetė Samanthai. Ši kaip paralyžuota neįstengė pagauti šakos.
-Bijai kad neįkąstų?

*

rulonaS

Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #37 Prieš 14 metus »
 Žudikiškai atrodanti ir girta Mery artinosi prie Gluosnio galiūno. Neklauskit kaip ji ten atsirado, nes atsakymą išgirsit tik vieną - ak tie nelemti likimo vėjai...
  Vakaras ir be lietaus buvo palaima širdžiai. Vilkolakė plačiai nusižiovavo.
  Grifė laužė šaką nuo gluosnio... Tai užkliuvo merginai. Ji priėjo prie mažės ir užriko:
  - Tu suknista snargle! Ko laužai tą nusususį medį?! Nori kad aš tau ką nors nulaužčiau? - tai nuskambėjo piktai.
  Nulaužta šaka, valdoma piktų Mery rankų, stipriai vožė Rosai. Kadangi klastuolė buvo apsvaigusi, šaka tik geriausiu atveju pradrėskė Koul ausį.
  Prakeikimas, atsiduso Fate. Numetė šaką į šoną ir dėbtelėjo į Samantą, bet nieko nepasakė. Kas, kad pirmakursė - žalia uniforma nubraukia to fakto gėdingumą..
  - Aš jus stebiu, - įspėjo penktakursė. - Jei kovosit, po to dar primušiu vieną iš jūsų. Ir tai bus ne... - dirstelėjo į Samantos pavardę ant apsiausto, - ...ne Ryder.
  Tiek iš to stebėjimo... Mery prisėdo gluosnio paunksmėje, prieš tai bakstelėjus į gumbą, kad medis sustingtų. Išsitraukė šokolado ir kelis paslaptingus butelius. Tada užsegė Daug, Labai Daug Talpinančią Tašę, padėjo ją priešais save ir ėmė baksnoti ją burtų lazdele, bambėdama žodžius. Taip tyliai, kad nesigirdėjo, ar ten burtažodžiai, keiksmažodžiai, o gal paprasta maldelė: "Gerasis Dievuli, sutalpink į šią kvailą tašę kuo daugiau mano šlamšto"...

*

Neprisijungęs Rosa Fabes

  • VI kursas
  • *
  • 190
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #38 Prieš 14 metus »
- Ak tu sena susiraukšlėjus kvaile! - Suriko Rosa susiimdama ausį. Ji net nejuto kad Mery girta. - Ir kas tau darbo kad mečiau Sam?!
Rosos skruostu sroveno kraujas. Šaka buvo apšerkšnijusi kieta ir labai aštri.
- Dabar sustabdyk tą nelemtą kraują! - Jau garsiau suriko mergaitė. Kraujas jau siekė apsiaustą.
- Jei nesutvarkysi.. tau irgi taip bus!
Rosa taip ir nesusiprotėjo ką darė Samantha. Ji tik stovėjo be žado. Tarsi būtų suparalyžuotą. Arba sustingusi.

*

Neprisijungęs Zwei Eberhardt

  • VI kursas
  • *
  • 268
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • No comments
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #39 Prieš 14 metus »
((Rosa, prašom mano reakcijų, emocijų neaprašinėt))
Samanta nustėro. Aš ir Adora...Tai štai koks tos varnės vardas. Klastuolė apėmė drebulys, kratantis ją iš vidaus. Viskas sukosi ir lėtai lėtai lėtai. Laikas kaip stovėjo vietoje, taip tebestovėjo. Viskas atrodė kaip mašinų spūstyje.
-   Ką tu žinai apie visa tai? A? Nužudžiau triušį, nužudysiu ir grifą – ledinės žalios akys it adatos badė Rosą.
Merginos pirštas pradėjo trūkčioti, ir ji nevalingai įsidėjo ranką į kišenę. Ji keiksnojo mintyse grifę ir keikė tuo pačiu Adorą ir prisiminusi tą naktį, pradėjo gailėtis, kad nenužudė nei jos, nei tos grifės.
Samantos akys nukrypo į Mery. Ji pasižiūrėjo į Klastūnyni simbolį ir viskas jau buvo aišku. Nereikėjo nei vieno žodžio pridėti.
-   Mieloji, manai tavęs nesugebėčiau papjauti ir lygiai taip pat nunešti tavo kūno ir sumaitinti tavo pelėtai – mergina griebė Rosai už kaklo – ir nespygauk čia ant... ant... Mery. – Samanta šyptelėjo Mery.
Klastuolė nebeištvėrusi Rosos klykavimų pakėlė ranką ir iš visų jėgų trenkė jai per veidą. Pastaruoju metu Sam turėjo tokį įprotį, kaip trankyti žmonėms per veidus. Šis būdas labai geras išlieti emocijoms.
Smūgis buvo toks stiprus, kad nuaidėjo per visą lauką. Mergaitė atrodė be galo įpykusi ir norėjo užtildyti grifę.
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. (Seneka)2010.10.30. Tik šiandien supratau kokie mes, broliai lietuviai, menininkai - turime meno gyslelę kapų daržininkystei.

*

Neprisijungęs Rosa Fabes

  • VI kursas
  • *
  • 190
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #40 Prieš 14 metus »
((nu gerai jau))
- Sakai nužudysi? Mačiau mačiau ne tokia ir akla buvau. Ėjom kartu su Lile į pelėdyną. Pastebėjau kraujo klaną. Nors kad ir buvo nuvalytas kraujas. Susiprotėjau kad vyko kautynės - nusižiovavo Rosa - Tuomet pamačiau Ado. Ji visa drebėjo. O vėliau tave. Perspėjau Lilę tik bendrame kambaryje. Galvojom ir pasekti jumis.. bet  jau buvo vėlu. Įdomu ką jūs ten veikėt.. Tik ryte pastebėjau triušio kaulą.  - ir ironiška šypsenėlė.
O Merline šita mergina išprotėjusi! pagalvojo pasukdama galvą į Mery. Rosa taip ir nesuprato ar Mery vaidina gindama Sam ar.. 
- Tu išprotėjusi! - Suriko  Rosa pajutusi Sam meilę vilkolakei. Bet Rosa taip ir nesuprato kas jai nutiko : arba protas pasimaišė arba sustingo. Rosa krito ant sniego visu smūgiu. Krito susiimdama veidą. Skaudėjo. Rosa suprato.Klastūnai neturi širdies..Ji spėjo pamatyti tango šokančias snaiges.. Kaip supratot Rosa neteko nuovokos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Rosa Kaia Koul »

*

rulonaS

Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #41 Prieš 14 metus »
  Vidus padidėjo... dešimtis kartų. Mery įkišo ten galvą. Keistai atrodė - tokia normalaus dydžio galva tokioje mažoje tašėje. Bet tik tiems, kurie nežinojo tos žavios paslapties. Viduje buvo tvankus oras, kalnai erzinamai tvarkingai sulankstytų rūbų, dešimtys išdėliotų batų porų, aprūdijęs neveikiantis šaldytuvas, senas minkštasuolis. Reikės kada aptvarkyti šitą jovalą, nusipurtė klastuolė ir ištraukė galvą. Visgi vieninteliai namai... Turtas sukauptas per visą gyvenimą. Atsidususi padėjo tolėliau atsegtą tašę (tegul išsivėdina) ir lėtai pakėlė galvą pasižiūrėti į Sam ir Rosą. Gyvūnėlių žudikė - cha! Reikės jai saugotis žaliųjų. Išsišiepė. Suokalbiška šypsenėlė buvo skirta Samantai.
  Dar grifė kažką sukarksėjo... Ak. Prisiminiau.
  - Aš išprotėjusi ir tuo didžiuojuosi! - suriko. - Todėl geriau nesirauk, grifo išmata.
  Kilo puiki idėja kaip tai įrodyti. Mery atsikėlė, išmaukė vieną butelį paslaptingo skysčio ir užkando šokoladu. Tuomet pribėgo prie dviejų pirmakursių ir mostelėjo lazdele. Pasinaudojo bežodžiais kerais - juk net ši vilkolakė nemosuos burtų lazdele be reikalo... Pirmiausiai žolės stiebeliai suanglėjo. Ne visi. Jie suanglėjo tik dideliu ratu aplink Samantą ir Rosą. Tuomet apskritimas užsidegė. Liepsnos liežuviai lyžčiojo orą kažkur metro aukštyje, bet neplito. Saugokim gamtą, vaikai...
  - Cat fight! Ryder vs. Koul - iš rato išeis tik stipresnė! Kova iki mirties arba varžybos, kuri ištrūks nenudegusi sėdynės! - garsiai nusikvatojo mergina ir ėmė šildytis plaštakas laikydama jas virš ugnies.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #42 Prieš 14 metus »
- Kas čia po velnių vyksta?! - nuskambėjo griežtas balsas per visą lauką. - Kaip tu drįsti kurstyti kovą tarp pirmakursių!
Per lauką artinosi Shana. Jai pasitaikė sunki diena, todėl mergina išėjo pravėdinti galvos, tačiau išgirdo balsus ir pasukusi į tą pusę pamatė ir ugnį. Žinoma, kieno tai darbas buvo nesunku atspėti. Tarp merginų buvo tik vienintelė penktakursė, kuri regis buvo ne pačioje geriausioje formoje. Shana gal ir būtų palikusi viską šitaip, bet užteko menkos kibirkšties, kad viduje užvirtų kraujas. Ji siuto ne dėl mokinių, greičiau jau dėl asmeninių priežasčių, tačiau visa ši sumaištis tapo pretekstu išsilieti. O gal tiesiog sudrausminti save pačią...
- Kaip tau negėda šlaistytis tokiame stovyje? - kreipėsi į klastuolę, kadangi amblema tiesiog švietė ugnies apšviesta.- Ir jūs ne geresnės. Turėčiau pranešti jūsų koledžo vadovams.. - Shana griežtai pažvelgė į grifę. Tuomet tyliai sušnabždėjo savo kalba užkeikimą ir ugnies ratas išnyko - vietoje jo liko šerkšnas, žymintis kelių sekundžių įvykius.
- Ne oru šitaip elgtis su kitais, net jei jie verti kiekvieno žodžio. Nepamiršk kokiai šeimai priklausai. Mes ne klastuoliai , -tarė pirmakursei ir tuomet atsisuko į 'ugninę Merę'.
- Tikiuosi, kad pasirūpinsi savo bedrakurse. Turėk nors kiek atsakomybės jausmo. Gerbiu jūsų koledžą, todėl tikiuosi, kad viską lengvai sutvarkysime. Ir nesunkink padėties vien todėl, kad esi įkaušusi.
Shana tiesiai ir išdidžiai stovėdama žiūrėjo tiesiai penktakursei į akis ir laukė jos veiksmų. Viduje ji nežymiai tikėjosi, kad viskas pakryps ne ramia linkme...

*

Neprisijungęs Zwei Eberhardt

  • VI kursas
  • *
  • 268
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • No comments
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #43 Prieš 14 metus »
-   Susna tu, - suspigo Samanta ant Rosos. – skerdieną mėgstu, tikiuosi iš tavęs išeis gera skerdiena  - klastingai pasižiūrėjo Samanta.
Sam pašaipiai žvelgė į grifės akis. Atrodė, kad mergina tiesiog traukia visas blogas mintis, bando perprasto jos didžiausias baimes, kesinasi padaryti kažką negera.
Sausas lapas perbėgo tarp Rosos ir Samantos. Blaškomas vėjo ir pamestas lapas. Sudžiūvęs, visas sutrešęs, skylėtas. Mažas žaibas lyg ir blykstelėjo danguje, o lapas kažkur dingo...
Staiga pasirodė dar viena grifė – Shana. Merginai darėsi kiek neramu, širdis suspudėjo, vyzdžiai išsiplėtė ir klastuolės akys atrodė nebe žalios, o juodos it anglis. Klastuolė žybtelėjo tokis akimis lyg dviem mažais deimantukais.
-   Wow, čia grifai mane persekioja? – suburbėjo Samanta – Klausyk, moterie, koks skirtumas, kas ką kursto. Svarbu ne tave ir nesikišk į kitų reikalus.
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. (Seneka)2010.10.30. Tik šiandien supratau kokie mes, broliai lietuviai, menininkai - turime meno gyslelę kapų daržininkystei.

*

Džeimsas Xuas

Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #44 Prieš 14 metus »
Džeimsas kai atkeliavęs norėjo apžiūrėti kas čia yra. Kas čia būta.. Šįkart jis nusprendė apžiūrėti gluosnį. Nustebo pamatęs tris žmones. Kažkokią grifę ir dvi klastūnes. O kas čia ant žemės guli? Džeimsas netrukdomas pasižiūrėjo į veidą. Rosa! O kas jai nutiko? Gal gluosnis numušė? Nepanašu. Rosa buvo baisiai vikri. Pagaliau atpažino Samanthą.
- Expelliarmus! - Ir išmušė iš jos rankų lazdelę. - Prisipažink man tai tu padarei?! - Džeimsas tikrai buvo įsiutęs. - Gal reiktų tavo tašę sudegint? - paklausė jis kažkokios klastūnės kur buvo netoli savo tašinytės.
Atsisuko į grifę. Pasižiūrėjo į prisiūtą pavardę.Miur.. Jam buvo iki skausmo girdėta.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Džeimsas Xuas »