0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • VI kursas
  • *
  • 98
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #225 Prieš 3 metus »
Ar jis mane laiko tokia kvaila? Galėjau pamesti miške?
Taip, varnanagė galėjo. Tačiau ar tai būtų toks sutapimas? Kokio tuomet velnio Davidas sekioja paskui Abigailę tas kelias dienas? Ne, tai negali būti tiesiog sutapimas. Klastuolis paprasčiausiai bandė apginti savo orumą, jeigu tokio dar pas jį yra likę. Nors tuo žaliaakė labai abejojo- koks vagis dar vis turi bent lašelį orumo? Visas tokio žmogaus orumas būna jau senai pamirštas.
-Tu tikriausiai juokauji. Pamečiau miške? Aš jos neradau jau būdama klasėje, kai visi pakilo iš suolų,- su šiek tiek kartėlio balse, pasakė Nestrof.-Nors tiksliai žinojau, kad savo lazdelę buvau įsidėjusi į kairiąją kišenę. Esu ne kažkokia buka pirmakursė. Esu protinga pirmakursė, kuri prisimena savo veiksmus.
Paskutinį sakinį ištarė taip užtikritai, kad mintyse net pati nusistebėjo.
Išgirdus atsakymą į klausimą apie pranešimą tėvams, Abigailei atvipo žandikaulis. Toks jausmas, kad ji jo nekontroliavo. Kaip galima nesistebėti savo vaiko vagiliavimais? Kaip?
Mergaitė konkrečiai sumišo. Jos kozeris suskilo į šipulius. Taip tikėjosi, jog šis grasinimas suveiks, bet, deja. Ji tiesiogine ta žodžio prasme liko be žado.
Pasiūlymas eiti pas profesorę vienuolikmetę šiek tiek sudomino. Juk profesorė turėtų užstoti Abigailę? Juk nepalaikys to šlykštaus vagišiaus? Tačiau žiūrint iš kitos pusės, profesorė gali net neužsiimti kažkokių mokinių problemų aiškinimusi. Ji gali tiesiog praignoruoti du pirmakursius. Bet verta bandyti laimę.
-Gerai, aš sutinku. Eikime pas kerėjimo pamokos profesorę. Galbūt ji mums padės išsiaiškinti tiesą.
Mergaitė jau stojosi susirinkti daiktų, tačiau netikėtai pajuto, kaip per jos plaukus brūkšteli kažkokios virvės. Gluosnis galiūnas. Tačiau vos išsitiesus visu ūgiu ir nespėjus pasitraukti, Abigailę pagriebė dvi storos Gluosnio galiūno šakos.
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #226 Prieš 3 metus »
Davidas ir vėl įsitikino, kad jis yra genijus. Taip, nuo šiol jis kiekvienai vagystei sugebės rasti paaiškinimą! Tiesa, buvo apmaudu dėl to, kad per astronomiją šito dar nemokėjo ir įkliuvo. Ten viskas taip baigėsi tik per tą nelemtą "princesę"! Berniukas dar nežinojo, ar belazdelė yra bent kiek protingesnė už "princesę". Bjauresnė ji buvo tikrai, tad tiesiog būtina ją gerai pamokyti!
- Taip ir čiupinėjai tą savo kišenę be menkiausios pertraukos! - sušuko Davidas. Juk mačiau, kad to nedarei! - Buvai pakankamai kvaila ir nepažiūrėjai po stalu ar kur nors ant grindų, o dabar kaltini mane! Tai yra siaubingai nemandagu! Tai tavo tėvams reikėtų parašyti, kokia jų dukra neišauklėta!
Berniukas patenkintas šypsojosi. Kai belazdelė akivaizdžiai sutriko, šypsena dar paplatėjo. Jis ne šiaip genijus - jis neeilinio proto genijus! Jis taip džiaugėsi tuo atradimu, kad net ir galimybė eiti pas kerėjimo profesorę nebegąsdino. Juk jis genijus, ką nors tikrai sugalvos ir ten! Davidas jau sukosi eiti pilies link, bet, nelaimei, jam kažkas sutrukdė. Skubiai atsisuko ir pastebėjo, kad mergaitė pateko į medžio gniaužtus. O štai šito Davidas, deja, visiškai neplanavo! Dabar jis visiškai neįsivaizdavo, ką reikėtų daryti. Ar padėti belazdelei, ar palikti gelbėtis pačiai? Juk ji yra protinga pirmakursė, tad kodėl Davidas turėtų padėti?! Taip, toks sprendimas bus pats tinkamiausias!
Berniukas žengė žingsnį šalin, bet tada pagalvojo: o jeigu jį kas nors čia pastebėjo? Jeigu bent vienas mokinys matė, kad jie čia atėjo dviese, o ta mergaitė dings, visi kaltins ne ką kitą, o Davidą! Ne, šito leisti nebuvo galima, tad jis vėl atsisuko į mergaitę ir išsitraukė lazdelę. Nelaimei, nė neįsivaizdavo, ką galėtų daryti - svarbiausia buvo neįkliūti pačiam!
- Jeigu esi tokia protinga, gal pasiūlytum, kaip aš galėčiau tave iš čia ištraukti? - garsiai paklausė jis. Nepaisant to, kad vis dar nesugalvojo, kaip padėti mergaitei, jis vis tiek buvo tikras genijus!

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • VI kursas
  • *
  • 98
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #227 Prieš 3 metus »
Pirmakursė pradėjo taip klykti, jog iš šono tikriausiai turėjo atrodyti, kad ją kažkas skerdžia kokiais kankinimo kerais. Tačiau tai buvo tikrai baisus jausmas.
Vaizdas beprotiškai liejosi, storos it virvės Gluosnio šakos spaudė Abigailės pilvą bei dešiniąją koją, tempė ilgus, rudus kaip kaštonas plaukus. Mergaitę pradėjo klaikiai pykinti, ji nesuprato, kas vyksta. Varnę apėmė panika. Ar aš liksiu...AAA, KAS ČIA? Ar aš liksiu gyva?
-GELBĖKIT!! PADĖKIT KAS NORS!
Keista, kad Galiūnas papildomai neplakė jos su kitomis šakomis, kaip pati Nestrof yra girdėjusi, jog neklaužadoms prieš daug metų yra buvę. Tačiau to skausmo ir taip pakako- įsivaizduoti, kokia vienuolikmetės būklė bus po to buvo labai lengva. Galbūt net per lengva.
Mažoji varniukė nematė, kur yra ir ką daro įžūlusis vagišius, tačiau neaiškiai išgirdo kažkokius žodžius. Garsus šaknų daužymasis ir tąsymas į skirtingas puses Abigailei trukdė girdėti aiškų sakinį, bet ji vis vien suprato, ko klausė Davidas.
-Aaaaa,- mergaitei nepavyko ištarti net paprasčiausio žodžio, nes būtent tą akimirką stiprios šakos trenkė per kojas.
-Ar tu man nori padėti? Ar aš-š-š-š blogai išgirdau?
Patylėjo, kol ją ir vėl tąsė magiškasis medis.
Vienuolikmetė aiktelėjo, kai į jos veidą atsitrenkė dar viena šaka. Tiesą sakant, pati stebėjosi, kad dar neprarado sąmonės.
-Spausk gumbą! SPAUSK TĄ PRAKEIKTĄ GUMBĄ!- rėkė Abigailė.
Tačiau vos spėjo pasakyti, ką reikia daryti, į mergaitės veidą stipriai vožėsi dar viena stora it virvė Gluosnio galiūno šaka ir mergaitė prarado sąmonę.
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #228 Prieš 3 metus »
Ir kaip Davidas sugebėjo čia įsivelti?! Kodėl jis iš viso sekiojo paskui tą belazdelę? Na, šitai jis žinojo - norėjo smagiai praleisti laiką. Bet kodėl ji turėjo pakliūti į bėdą būtent dabar?! Sakiau jai, kad tas kvailas medis pavojingas! Atsirado, matote, "protinga pirmakursė"! Tokia pati protinga kaip ir "princesė"! Davidas buvo labai nepatenkintas - ta kvailė pakliuvo į bėdą, o ją gelbėti teks jam?! Tai buvo visiška nesąmonė, bet berniukas negalėjo taip palikti kito žmogaus. Bet tegul negalvoja, kad atgaus lazdelę!
Davidas buvo genijus, vadinasi, pats turėjo sugalvoti, kaip padėti į bėdą pakliuvusiai mergaitei. Ypač tada, kai ji yra tokia kvaila, kad susiduria su tokiomis problemomis. Nelaimei, buvimas genijumi nepadėjo sugalvoti, ką reikia daryti, tuo labiau, kad ta klykaujanti belazdelė nepadėjo susikaupti.
- Užsičiaupk gi tu pagaliau! - neištvėrė Davidas. Jis stengėsi įtemptai mąstyti, bet kažkas trukdė. O tas kažkas, žinoma, buvo ta neužsičiaupianti belazdelė! Berniukas jau norėjo dar kartą ją apšaukti, bet tada ji teikėsi paaiškinti, ką reikia daryti. Nelaimei, nuo to nepasidarė daug aiškiau. Kokį dar gumbą?! Apie ką ji kalba?! Jai tikrai ne viskas gerai! Davidas žvalgėsi aplinkui, kol pastebėjo prie kamieno kažkokį neaiškų gumbą, apie kurį galbūt ir šnekėjo belazdelė. Tik kaip jį, po galais, pasiekti?! Davidas suirzo. Išsitraukė lazdelę ir nukreipė ją į nemažą šaką, gulėjusią netoliese.
- Wingardium leviosa, - kuo užtikrintesniu tonu pratarė jis. Pasisekė ne iš pirmo karto, bet pagaliau pavyko šaką nukreipti į gumbą, ir medis sustingo. Kelias sekundes Davidas susižavėjęs spoksojo į jį, bet tada prisiminė gelbėjantis belazdelę "protingą pirmakursę", kuri, visa laimė, buvo netoli jo. Berniukas sugriebė ją už kojų ir stipriai trūktelėjo. Nelaimei, sugebėjo užsimesti tiesiai sau ant galvos.
- Viskas per tave! - supyko Davidas. Jis išlindo iš po mergaitės ir tik tada pastebėjo, kad ji apalpusi (o gal negyva?..) Ką jam dabar daryti?! Berniukas garsiai ir demonstratyviai atsiduso ir pakėlė ją nuo žemės. Sunkiai dūsaudamas patraukė ligoninės sparno link.

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 301
  • Lytis: Vyras
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #229 Prieš 3 metus »
Vakaras. Vegard klaidžiojo Hogvartso koridoriais nerasdamas sau vietos, nejaugi jis jau viską aplankė? Arba kvaili bendrakursiai jau nebešneka apie naujas vietoves? Kur nuklysti šįvakar? Gal pasukti savo galvą ir prisiminti kažką ką jau žino? Atsisėdęs ant grindų ir atsirėmęs į sieną vaikinas užsimerkė ir pradėjo galvoti. Staiga į galvą šovė puiki vietovė. Gluosnis galiūnas. Reikia tik mokėti keletą kerų ir galėsi ramiai sėdėti po ilgamečiu medžiu ir atsipalaiduoti. Šokęs nuo purvinų grindų, Klastuolis skuodė link išėjimo, link Gluosnio galiūno. Su lazdele rankose jis lėkė tekinas, jis norėjo atsipalaiduoti ir kuo galima greičiau. Nereikėjo nei penkių minučių ir vaikinas stovėjo priešais medį. Nukreipęs lazdelę į siūbuojančias šakas ištarė:
- Immobulus. - Mėlyna šviesa pataikiusi į medį jį privertė sustoti ir klastuolis galėjo prieiti arčiau. Jis prisėdo ant žemės lyg kažko laukdamas, su lazdele rankoje.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Esmeralda Aukso Gija

  • I kursas
  • *
  • 72
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekad nesakiau, kad su manimi praleistas laikas bus ramus
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #230 Prieš 3 metus »
- Ahhhhhhh! - raudonplaukė pasirąžė ir išlėkė iš sausąkimšo grifiukų bendrojo kambario. Kažkas tą vakarą jai nedavė ramybės. Tarsi magnetas trauktų. Laukan ji išlėkė ant lengvos suknelės, tad atrodė žvarboka. Mergina ėjo link Gluosnio Galiūno. Ji ten vis sėdėdavo po juo, kai nebūdavo ką veikti. Aišku reikėjo mokėti keletą kerų, tačiau dabar panaudoti jų nereikėjo. Po medžiu sėdėjo vaikinas, delne laikydamas lazdelę. Esmeralda šyptelėjo ir pribėgo arčiau vaikinuko. Atsisėdo visai šale, vos už kelių pėdų. Su viena klastuole susipažinau, su dar vienu - nepakenks. Ji nustatė savo ,, ignorą '' ir apsimetusi, kad nieko šale nėra skynė gėles bei pynė iš jų vainiką. Galiausiai neištvėrė ir pasisveikino su klastuoliu, tačiau kaip įmanoma šalčiau.
- Labas. Ko tau čia?
Esmeralda netyčiomis pažvelgė į berniuko akis. Jos buvo tokios, kaip ir jos. Tačiau iš jų tikrai buvo galima suprasti. Jis - klastuolis. Atrodo, raudonplaukė jautė, kad berniukas yra iš klastūnyno jau nuo pat pradžių, net nepamačiusi jo emblemos. Vis dėl to, jai kilo įtartinumas ir mergaitė pasiruošė savo lazdelę, nors ją slėpė, bet nenuleido akių nuo klastuolio.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Esmeralda Aukso Gija »

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 301
  • Lytis: Vyras
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #231 Prieš 3 metus »
Silpnas vėjas kuteno juodaplaukio išbalusį veidą ir glostė švelnius vešlius plaukus. Jis užsimerkė, užsiėmė savo mėgstamiausia veikla. Į galvą ėjo keistos ir juokingos mintys, kai kurios tiesiog tyčiojosi iš Vegard. Jis nusišypsojo, tai retas dalykas. Jo labai svarbias mintis išblaškė balsas. Sulaukė to ko tikriausiai taip laukė. Atsimerkęs pajuto kaip šalia prisėda mergina, tiesiog jos visos turėjo tokį įdomų kvapą iš kurio buvo lengva nuspręsti lytį. Vegard pasipūtė prisimindamas ,kas toks yra. Bet iš tiesų, kas jis toks? Grynakraujis klastuolis siekiantis šlovės ir pagarbos?
- Labas, ar tu žinai ,kas aš toks? Kaip drįsti su manimi taip kalbėti? Prakeiktą purvakraujė. - Ir vėl tas pats, kodėl Vegard spėja kraujo grynumą nežinodamas jo? Bet kokiu atveju dėl kažko labai jau supyko, tad galimas daiktas jog tuojau pradės mojuoti lazdele. Atsistojęs, Vegard nukreipė lazdelę į tą merginą ir pastebėjęs jog pati turi lazdelę suprato, jog šiandien pasilinksmins.
- Duro! - Sušuko vaikinas ir stebėjo kaip kerai lekia į varžovę, rodos pavyko iš pirmo karto, na bent iššaukti kerus.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Esmeralda Aukso Gija

  • I kursas
  • *
  • 72
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekad nesakiau, kad su manimi praleistas laikas bus ramus
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #232 Prieš 3 metus »
Esmeralda suraukė nosį nuo berniuko žodžių.
- Tarsi nežinočiau kas tu. Pasipūtęs klastuolis, kuris mano esąs viršesnis už kitus dėl savo kraujo grynumo. Nesu linkusi keiktis, tad pasakysiu ką manau apie tave nenaudodama keiksmažodžių. Tu šiukšlė. - žodį ji tarsi su pasimėgavimu išspjovė. Staiga vos per plauką į ją nepataikė kerai. - Nori kovos? Duosiu tau kovą su tavo prasto lygio pergale.
Esmeralda paleido į berniuką Expelliarmus, tačiau atrodo, kad prieš šį berniuką toki paprastučiai kerai nesuveiks. Esmeralda šyptelėjo ir paleido rimtesnius kerus.
- Evanor!
Kova tapo arši. Esmeralda meistriškai išsisukinėjo nuo kerų ir stebėjosi tokiu pačiu savo priešininko meistriškumu. Ji pradėjo atmušinėti kerus neleisdama savūjų ir net nepastebėjo, kaip pradėjo artėti priešininko.
- Tik tiek temoki?
Jos veide pasirodė kraupi šypsena, vis dėl to mergitės rankoje buvo ta rastoji Šeivamedžio lazdelė... Jos sąmonė pradėjo temti ir mergaitė pasijuto kaip nesava. Ji kaikurių kerų net nemokėjo, kurie vis savarankiškai išeidavo iš netikros jos lazdelės. Prieš akis pasirodė baisūs vaizdai ir ji panoro užbaigti kovą, tačiau lazdelė tarsi prilipo prie delno ir pati šaudė į berniuką kerais. Vieni iš jų skriejo tiesiai į berniuką. Tai buvo Relasio. O po to mergaitė apgaubė save raudonos spalvos skydu. Tačiau jis nebuvo pakankamai stiprus...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Esmeralda Aukso Gija »

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 301
  • Lytis: Vyras
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #233 Prieš 3 metus »
Į vaikiną lėkė nuginklavimo kerai, laimei jis spėjo pasilenkti ir išsisukti nuo kerų. Nusišypsojęs atsistojo ir pamatė kaip atlekia dar vieni kerai.
- Protego. - Kerai atsimušė į skydą ir išnyko tarsi dūmas blaškomas vėjo. Fu, atrodo pavyko išsisukti nuo tiek kerų. Ta mergiūkštė pasakė tai, dėl ko labai gailėsis. Ta kraupi priešininkės šypsena ir atsainus ir paniekinantis mestelėjimas supykdė vaikiną. Jis nusijuokė, nes buvo ne tik pikta ir ,bet ir labai juokinga.
- Eh, vaikeli, nežinai su kuo kalbi, ir nedrįsk manęs įžeidinėti! Užmušiu. - Vegard nejuokavo, jis tikrai buvo pasirengęs panaudoti bent vienus iš nedovanotinų kerų, rodos nukryžiavimo užkeikimas atlaisvins jos protą ir ji supras ,kas viršesnis. Netrukus į vaikiną lėkė dar vieni kerai, Relashio atrodo. Paskutinę akimirką jis išsisuko nuo jų šokdamas į kitą pusę, priešininkės sukurti kerai pataikė į kažkokį medį. Na ,o pati varžovė apsigaubė raudonu skydu, kaip lengva jį bus panaikinti. Iš Vegard lazdelės pradėjo eiti įvairūs kerai kurie vis atsimušinėjo į tą skydą, kai jau rodės jog skydas visiškai sunaikintas, Vegard ištarė labai tuo tikėdamas, ištarė tuos kerus:
- Crucio! - Kerai lėkė į merginą.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Esmeralda Aukso Gija

  • I kursas
  • *
  • 72
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekad nesakiau, kad su manimi praleistas laikas bus ramus
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #234 Prieš 3 metus »
Niekšas visai sunaikino skydą ir paleido į keistai beatrodančią merginą nedovanotinus kerus. Ir... ir pataikė.
Esmeralda nesipriešino ir leido kerams pataikyti į ją. Ji jautėsi taip, tarsi į viską žiūrėtų iš šono. Skausmą jautė kūnas, ne ji. O tas skausmas, jo net nebuvo galima pavadinti skausmu, verčiau žnaibymu. Esmeralda atsisėdo normaliau apsikabino kelius ir nuleido galvą. Po kurio laiko ji visai nebejautė nieko ir pradėjo šiurpiai juoktis. Esmeraldai trodė, kad ji kažkur giliai savo kūne. Jai prieš akis šmėstelėjo besijuokiančios Belatriks Lestreindž. Dabar kažkas, bet tikrai ne ji, nors garsas sklido iš jos gerklės, juokėsi taip pat, kaip ir vėlionė Bela. Ji žinojo, kad į ją pataikė kerai Crucio, tačiau kažkas kas buvo jos kūne, tai taip pat žinojo.
- Klastuoli, tu neturi pakankamai noro, kad man skaudėtų. Vis dėl to tu tik vaikas.
Kalbėjo ne Esmeralda, tikrai ne ji. Galiausiai Esmeralda sudavė sau per skruostą ir kažkas buvęs joje dingo. Tačiau tikrai neskaudėjo, ji pagaliau atsipeikėjo, pasiėmė lazdelę muo žemės ir aušuko:
- Stupefy! Stupefy!
Kerai lėkė tiesiai į priešininką.

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 301
  • Lytis: Vyras
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #235 Prieš 3 metus »
Kerai pavyko, bet ta mergiūkštė nesiraitė iš skausmo, tikriausiai pritrūko noro. Vėl tas kraupus juokas. Vegard sutriko ,bet nepasidavė. Vegard šiandien padūks, sužinos ar yra vertas panaudoti nedovanotinus kerus. Šios linksmybės gali baigtis labai greitai. Žiūrėk dar prisistatys koks auroras ir įkiš į azkabaną šį trylikametį. Bet kam rūpėjo? Reikėjo pabandyti. Gerai jog pavyko nukryžiavimo užkeikimas, vadinasi pavyks ir kiti.
- Sakai man neužtenka noro? Pažiūrėsim ką čiulbėsi kai pajusi Avada Kedavra užeikimą. - Jis nusijuokė panašiai kaip ir ta mergikė.
Paėjęs kelis žingsnius atgal pamatė kaip į jį lekia kerai, tai puiki proga sujungti kerus.
- Avada Kedavra! - Pavyko! Trečiakursis sugebėjo iššaukti žudymo kerus, neįtikėtina. Kerai susijungė, prasidėjo arši kova, daug aršesnė nei ankščiau.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Esmeralda Aukso Gija

  • I kursas
  • *
  • 72
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekad nesakiau, kad su manimi praleistas laikas bus ramus
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #236 Prieš 3 metus »
Atrodo, berniūkštis pasiuto. Stupefy ir Avada Kedavra krai susijungė. Esmeralda atsistojo, bet pradėjo svirduliuoti, nuo išgirsto burtažodžio.
- Tu nenormalus, arne? Kai pavadinau tave šiukšle, tu patapai bepročiu! Pasiduodu, baik siautėt. - Esmeralda  net sudrebėjo, o po to šyptelėjo. - Na, pajuokavau. Pagalvokim, pasiutęs klastuolis, visai čia įdomiai, beje kartkartėmis tavo veide matosi sumišimas. Man gana tavo pasiutligės, šiandien gražų vakarą man sugadinai. Gražų burtą ištarsiu, nenoriu būti šiukšlė kaip tu. Avis! - Esmeralda paleido paukščius tiesiai klastuoliui į veidą. Tada pasiėmė savo lazdelę ir apsigaubė stipriu skydu. Prisidengdama dar ir paukščiais, ji priartėjo prie berniuko, tačiau per pulką paukščių sunkiai jį matė...

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 301
  • Lytis: Vyras
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #237 Prieš 3 metus »
Na, Vegard nenužudė tos purvakraujės, tikriausiai purvakraujės. Bet, bent pavyko kerai. Vegard džiaugėsi.
- Manai esi labai protinga? Purvakraujė pirmakursė grifė, labai puikus derinys. Šiukšle? Vadink mane kaip nori, man vienodai šviečia. Labai džiaugiuosi šiuo pasiekimu, tegul tavo visi vakarai būna tokie patys kaip šiandien, prakeiktoji. - Grifė ištarė burtažodį ir į Vegard skirdo paukščiai, nuo jų trečiakursis nesugebėjo išsisukti. Jie jį puolė, savo snapais kapojo vaikiną, suplėšė apsiaustą. Ko jau ko ,bet Vegard neatleis apsiausto suplėšimo.
- Kvailė! Kaip ir visi tie grifai. - Rėkė vaikinas, jis tikrai buvo suirzęs ir piktas. Skydas apsaugojo tą merginą.
- Protego maxima. - Ištarė ir Vegard. Laikydamas lazdelę rankoje pažvelgė į tą grifę su pasišlykštėjimu ir paliko ją vieną. Prasmek tu skradžiai. Vegard pasuko link pilies.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • II kursas
  • *
  • 32
  • Taškai:
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #238 Prieš 3 metus »
Ką gi dar net ne visai rytas ,o Lestrange jau ant kojų. Ir kodėl Violetai nesimiegojo tik pats Voldemortas žinojo , bet klastuolėi tai kaip tik labai patiko , o patiko todėl , kad greičiausiai nei vienas prakeiktas purvakraujis ar purvakraujė tikrai čia neateis ir nesugadins merginai dienos. Ir vis tik aš niekaip nesuprantu kaip žiobarams gali gimti vaikai burtininkai? - Paklausė savęs mintyse Violeta ką tik išlipusi iš lovos ir galvodama ką daryti ar kur eiti. Neilgai trukus jaunoji klastuolė tyliai ėjo pastato išėjimo link. Po kelių minučių ar net sekundžių vos tik atvėrusi išėjimo duris pasileido kuo  greičiau bėgti kur ir kodėl klastuolė nei velnio nenutuokė. Violeta pati turėjo be galo daug klausimų savo galvoje kurie bent jau kol kas merginai nei kiek nerūpėjo. Kai Lestrange galutinai paduso galų gale sustojo ir pabandė apsižvalgyti. Kiek laiko ir Violeta suprato kur atsidūrė , žinoma pati mergina čia niekada nebuvo , bet buvo girdėjusi apie šią vietą iš kitų mokinių.  Kai pagaliau jaunoji mirties valgytoją viską suvokė ji šyptelėjo pati sau kuo paprasčiausiai stebėdama saulėtekį nors ir Violeta niekada gyvenime nebuvo jų mačiusi tik dėl to , kad manė , kad tai per daug romantiška ir tai ne jai , bet vis tik ilgai šypsojosi žiūrėdama į šį nuostabų vaizdą.
 Ir vis dėl to kaip gražu svajoju , kad taip butų amžinai...

*

Neprisijungęs Morgan Lindsey

  • Burtininkė
  • ***
  • 38
  • Lytis: Vyras
  • Paskambink man jei tau liūdna
Ats: Gluosnis galiūnas
« Atsakymas #239 Prieš 3 metus »
Eilinį rytą mergina atsikėlė anksti. Praeita savaitė Morgan buvo keista ją viskas blaškė ji jautėsi kitaip nei ankščiau. Šia dieną ji paskyrė ramybei. Prisiminusi Apie keistą medį netoli uždraustojo miško ji nusprendė iki jo nueiti bei pasimėgauti ramybe. Morgan atsidariusi vartus pamatė keistą mergina kuri nubėgo link miško. Pradėjusi eiti per šlapią žolę mergina pradėjo mąstyti kaip išvengti ginčų bei skandalų su kažkuo. O ypač su tamstom klastuniečiais dėl kurių daugiausia kivirčų hogvartse ir vyko. Priėjusi prie Gluosnio galiūno pamatė žolėje gulinčia tą pačia mergaitę spalvotais plaukais kuri vėgo iš pilies link miško. Mergina šiek tiek susinervino ir nuliūdo. Jos ramybės diena žlugo. Morgan labai stipriai supyko. Jos įsiutis lemė tos merginos gyvenima. Žaliaakė prisiminė skaičiusi apie kerus kuriu reikšmes nepamena kadangi nieko daugiau negalėjo sugalvoti ji tyliai sušnabždėjo:
-Flipendo -atrodo kerai suveikė! Na o dabar ta kvaila mergiukšte atsiims jog paėmė mano medį!