[Dawn Strain]

Mergina tuneliu čiuožė tarsi mažas vaikas čiuožykloje. Įvairūs, netikėti posūkiai atimdavo varnei žadą, tačiau ši ir vėl imdavo klykti iš adrenalino, kol galiausiai pasiekė žemę. Ši skaudžiai krito ant šaltos žemės, bet, vos atsikvėpusi, ėmė juoktis. Netrukus Dawn išgirdo ir Ashley, skriejančią žemyn, tad ši greitai pasitraukė iš kelio, kad tarzanė nesulaužytų jai dar ir šonkaulių. Mergina nusirideno į šoną ir pasirėmusi į sieną atsistojo. Dawn ėmė kikenti iš ką tik ant žemės prisiplojusios Ashley, bet netrukus, sukaupusi visas jėgas, padėjo grifei atsistoti.
-Na? Smagu buvo?-nusijuokė,-Tikriausiai daug smagiau buvo suptis ant šakų,-sarkastiškai prasitarė, velkdamasi savo leisgyvę koją. Merginos atsirado mediniame kambarėlyje, kurios vedė į dvi patalpas. Dawn nušlubčiavo į kambarį priešais. Ore tvyrojo supuvusio medžio kvapas, tapetai, pusiau nusilupę nuo sienų, negražiai kybojo. Visur buvo suversta, kampe buvo pamesta kėdė su trim kojom. Mergina, suraukusi nosį, ėmė vaikščioti po kambarį, apžiūrinėdama kiekvieną kampelį. Pamačiusi pliką medžio plotelį kampe, Strain išsitraukė lazdelė ir ėmė mosikuoti ja. Ji susikaupusi raižė žodžius medyje, norėjosi, jog išeitų kuo dailiau. Baigusi, atsisuko į Ashley, norėdama patraukti jos dėmesį.
-Tadaaaaaa,-plačiai šypsodamasi išdainavo varnė, rankomis rodydama į medį, kuriame buvo išraižyta "Čia buvo Dawn ir Ashley - 2017"

[Ashley Shaw]

- Smagu, smagu.. - atsistojusi nuo grindų, bei nusivaliusi dulkes nuo savęs, rimta išraiška tarė antrakursė. - Žinoma, tai neprilygsta gluosnio šakoms, bet iškentėt įmanoma, - nesusivaldžiusi prunkštelėjo grifė.
Staiga prieš mokinukių akis išdygo  nedidukė patalpėlė išsišakojanti į du kelius. Ashley pėdino paskui Dawn nieko neklausinėdama. Rudakasė tik žvalgėsi į visas puses ir net pati to nejausdama - išsižiojusi.
- Ohooo, -  nutęsė žodelį strazdanė. - Kaip čia įdooomu, - kraipė galvą tai šen, tai ten.
Pilkšvaakei įslinkus į kambariuką, jos poelgiu pasekė ir grifiokė. Kažkas gyveno arba labai nevalingai, arba tokia netvarka įsiviešpatavo nuo paskutinio Lubino, Hario, Trumpulio, bei Sirijaus susitikimo. Ashley vaikščiojo po kambarį ir net nematė kokį šedevrą sukūrė jos naujoji draugikė. Atsisukusi ši ant laisvos sienos vietelės išvydo nuostabų būsimosios dailininkės kūrinį.
- Nemaniau, kad tu tokia talentinga, - kiek nusistebėjo mergiotė, o tada apsimetė nusibraukianti džiaugsmo ašarą.

[Dawn Strain]

-Ak, baik jau,-numojo ranka klausydamasi Ashley komplimentų.  Mergina šiek tiek padykinėjo kambaryje, prieš akis įsivaizduodama, kaip būtent šioje vietoje vyko didysis senų buvusių draugų susitikimas ir kaip išaiškėjo skaudi tiesa pačiam Hariui Poteriui. Dawn į kiekvieną tapeto įtrūkimą žiūrėjo kaip į kažkokį įrodymą, jog čia vyko istorija. Gal šias sienas lietė pats Remas Lupinas? Gal ant tos kėdės sėdėjo jaunasis Sirijus Blekas? Varnė savo pirštais lytėjo kiekvieną daiktą, įsivaizduodama, kiek šie daiktai matė ir patyrė. Po kiek laiko mergina nubraukė gana didelę krūvelę dulkių. Na tos dulkės tai skraido visur... Netrukus jos veide atsirado velniška šypsenėlė ir šioji, paėmusi šiek tiek daugiau dulkių, pribėgo prie nusisukusios Ashley.
-Ashley, žiūrėk!-sušuko ji ir grifei vos atsisukus, Dawn papūtė į delną ir visos dulkės nuskriejo antrakursei į veidą. Keturiolikmetė ėmė krizenti.
-Naaa, Tonks, bent jau veidą nusivalytum, o tai vaikštai murzina...-nusijuokė iš grifės minos. Kiek pavaikštinėjusi, patikrinusi kiekvieną kampelį, Dawn suprato, jog daugiau nieko įdomaus nėra.
-Manau, eikime. Nevaikščiosiu visą laiką su sulaužyta koja, kad ir kiek nemėgčiau ligoninės...-suburbėjo ir nuskubėjo link durų, išeidama iki pat skylės, pro kurią ir čia pateko.

[Ashley Shaw]

Ashley kaip ir jos bendražygė, bendrakeleivė, o gal visuomet laiku ir vietoje atsirandanti, į pavojongiausiais keliones besileidžianti porininkė Dawn, mintyse rankiojo istorijos nuotrupas, kurios bylojo apie kažkada įvykusį Sirijaus Bleko ir žymiojo Hario Poterio susidūrimą, susitikimą, tiesos akistatą.
- Ėėėė! - riktelėjo kaštonplaukė, kai į jos veidą paplūdo dulkių saujelė.
Nusibraukusi šias nuos savęs ji susidomėjo..Dvylikametė apsistojo vienoje vietelėje - grindyse. Ši išvydo atsilupusią tamsiai rudo ąžuolo spalvos lentukę.
- Ei, Dawn, eikš čia, - susiraukusi pašaukė peleninių plaukų savininkę, kuri jau buvo išslinkusi iš kambario. - Man regis kažką radau, - pasilenkė ir ištraukė stiklinį butelį.
Sunkiai atkimšusi kamštį ši ištraukė kažkokį pergamento lakštą, susuktą į ritinėlį. Atvyniojusi jį mergiotė išvydo dailiai suraitytas juodas, lenktas raides, bei medalioną. Grandinėlė buvo pageltusi, o per vidury puikavosi mėlynas, tviskantis akmenėlis.
- Na, dar viena mįslė, a? - atsipeikėjusi ši atsisuko į bendramintę, bei prunkštelėjo.

[Dawn Strain]

Dawn jau bandė kabarotis į paviršių, kai išgirdo Tonks ją šaukiant.
- Kasss?? - atsiliepė varnė ir atsidususi ėmė lipti žemyn. Įžengusi pro duris mergina pamatė Ashley rankose laikant kažkokį butelį. - Na, kas čia? - susidomėjusi priėjo prie grifės. Ji stebėjo, kaip bendražygė iš butelio ištraukė kažkokį popiergalį, o šalia - gana brangiai atrodantį medalioną. Varnei kiek paskaudo akis, kai žvelgė į tą blizgantį ryškų akmenėlį viduryje.
- Na jau ne, - sumykė ir čiupo ritinėlį iš antrakursės rankų, - duok, sudeginsiu, kol dar nesugalvojai leistis į kokią kelionę šio gabalo dėka, - tai pasakiusi nušlepsėjo į kitą kambario kampą, specialiai nenorėdama parodyti, kas pargamento lapelyje buvo parašyta. Išvyniojusi jį, mergina ėmė skaityti parašytą tekstą.

Medalionas parodys tau kelią.

Sirijus.

Tiek mažai žodžių, kurie reiškia tiek daug, - mintijo mergina. Staiga ši pajuto veriantį skausmą vienoje iš jos kojų.
-Eh, čia nėra gero parašyta, eime, - skubino grifę.

[Ashley Shaw]

- Ei! - šūktelėjo grifė, kai jos bendramintė pagriebė popiergalį ir nusitempė su savimi. - Nedrįsk jo deginti, - pagrąsino jaunėlė, o tada paslapčia nusekė Dawn.
Tyliai pritipenusi prie pilkšvaakės, Ashley pasislėpusi jai už nugaros sau skaitė pergamente sukeverzotus žodžius.
- Tai sakai nieko nėra, a? - išplėšė mįslę iš Strain rankų. - Klausyk, jei jau susidėjai su manimi, tai prašyčiau neišsisukinėt. Vistiek teks leistis į kokią pavojingą kelionę, - pavartė akis ilgakasė, o tada prisėdo ant grindų.
Duokdiev, kad nesusiplėšytų ir taip suplyšusių kelnių. Ot atrodytų - vidury minkštosios - skylučių gausa. Jos bendražygei būtų iš ko pakrizent. Tikrai nepraleistų tokios progos. Sakytų "oho Ashley, na tu tikrai madistė" arba "nauja mados tendencija? Tikriausiai tuoj laikraščių pirmuos puslapiuos puikuosis" ir dar susiimtų pilvą, jog netyčiukais nepraplyštų. Neee, nesulauks.
- Aha, - pamintijo mergaičiukė. - Medalionas parodys tau kelią.. - toliau suko galvelę antrokė.
Staiga akmenėlyje kažkas pradėjo mirguliuoti.
- Dawn, žiūrėk, - pakvietė keturiolikmetę.
Pasigirdo kažkokia daina. Švelnus balsas hiptonizavo mergaites. Pakabuko viduryje išryškėjo kambarys. Jis labai priminė tą, kuriame ir buvo rastas. Tada vaizdas nukrypo į sieną. Vieta buvo neištapetuota. Taip, ta pati, kurioje mūsų šaunuolė šlubakojė išraižė meno šedevrą. Ji atsivėrė, o prieš akis išdygo senos, medinės durys su liūto formos rankena. Nieko nelaukusi Ashley išbėgo iš patalpėlės. Ji atskuodė į kambarį, bei prislinko prie medalione pavaizduotos vietos.

[Dawn Strain]

- "Vistiek teks leistis į kokią pavojingą kelionęęę", - plonu balseliu ėmė pamėgdžioti draugę Dawn. Ši atsisėdo ir atsirėmė prie sienos. Mergina stebėjo, kaip Tonks jau kažką įnirtingai galvoja apie tą nelemtą medalioną.
- Nereikėjo atrast tau to butelio. Išvis, kaip tu jį radai? Nuo kada savo ekstrasensorines galias demonstruoji? - pasiskundė Strain ir žvelgė į sieną. Figūrėlė priešais staiga pribėgo prie sienos, kurioje Dawn neseniai išraižė merginų vardus.
-Gerai, jau, gerai, patylėsiu. Tik nedaryk nieko mano menui! - išsigandusi sušuko ir stenėdama atsistojo. Šioji greitai atsidūrė prie Tonks, norėdama sustabdyti bet kokius grifės ketinimus. Vietoj jos raižinių atsirado gana didelės durys. Strain iš nevilties susiėmė už galvos.
-Ma...Mano...Menas...Ma... - netekusi žado vebleno. - Nebėra! - sušuko ir susirietė į kamuoliuką.

[Ashley Shaw]

- Nesivaipyk čia, - kilstelėjusi antakius šovė Ashley, o tada prunkštelėjo. - Matyt pats buteliuks mane rado, - išsišiepė strazdanė, o tada grįžo prie mįslingųjų durų.
Mergaičiokė apžvelgė jas nuo viršaus iki apačios, įsigilino į net menkiausią įlenkimą, vingį ar neįkaltą vinutę. Paauglė nedrąsiai ištiesė savąją ranką, o tada pačiais pirštų galiukais prilietė iš šalto metalo lietą rankeną. Akimirkai stabtelėjusi dvylikametė pamąstė ar verta žengti į dar vieną nuotykį, juolab Dawn tokios būklės ir vien dėl jos kaltės.. Bet ir vėl tas grifiškas balselis pakuždėjo ir mūs Ashley pajudėjo. Stipriau truktelėjusi rankenėlę, kaštonplaukė pro nediduką plyšiuką išvydo patalpėlę, kurią apšvietė tik ant sienų kabantys deglai. Tai buvo ilgas, tamsus koridorius, todėl nieko negalvodama mergaičiukė nėrė į jį. Kaip ir visada nauji iššūkiai žavėjo ilgakasę. Matyt kalti tie detektyvai, kuriuos Ashli skaitė gyvendama žiobarų pasauly. Tai buvo vienintelis dalykas išvaduojantis Tonks nuo tos nuobodžios realybės.
- Lumos, - tyliai sušnabždėjo ir užžiebė švieselę lazdelės gale, o tada dirstelėjo į draugę. - Einam? - nustatė nekalto katinuko veidelį ir klausimai tarė.

[Dawn Strain]

Dawn atsiduso, leisdama suprasti, jog varnė niekur nepabėgs ir norom nenorom turės eiti kartu su drauge, tad šioji ėmė vilktis paskui Ashley į tą šiurpų koridorių.
- Man keista, jog per šitiek metų niekas neatrado to butelio po grindimis. Negi būsi detektyvė "Tarzanas"? - linksmai tarė. - Ar galiu, detektyve, prisidėti prie jūsų šioje kelionėje? Būti jūsų kolega "Konservas"? - nutaisiusi storą balsą teiravosi. Mergina tik nusijuokė iš savo vaidybos, tačiau iš skausmo visi juokai greitai baigėsi. Bendražygės žingsniavo neilgai, kol priėjo didžiules duris. Dawn tik caktelėjo liežuviu.
- Dar vienos durys... - nepatenkinta tarstelėjo, tačiau tuoj pat jas ėmė daryti, net negalvodama apie tai, kas ten galėtų būti. Strain tikėjosi išvysti kažką nuostabaus ar atvirkščiai - kokią žmonių skerdyklą, bet ten tebuvo paprastas kambarėlis - būveinė.
- Būveinė būveinėje. Cha, - sukikeno Dawn ir įžengė pro duris. Viename kampe buvo virtuvėlė, viduryje - medinis stalas su keturiomis kėdėmis. Sofa buvo priešais knygų lentynas, kuriose buvo margumynas knygų. Netoliese ir židinys, kuriame, regis, dauguma metų nebuvo kurta ugnis. Varnė įkvėpė oro atsiduodančio pelėsiais.
-Įdomu. Kodėl medalionas atvedė mus būtent čia. Negi tai viskas? Tiesiog kažkoks paprastas kambariukas? - susikryžiavo rankas ir nusivilko prie knygų lentynos. Staiga merginai kilo mintis. Dawn suaikčiojo ir atsisuko į Tonks.
-O jeigu tai yra ta tikroji vieta, kurioje rinkdavosi keturi draugai? Žiūrėk, - pirštu bedė į subraižytus tapetus, kai kur vietomis buvo tapetai nuplyšę, - manau, kai Sneipas sužinojo apie būveinę Gluosnyje, draugai negalėjo rizikuoti, tad šie pasidarė būveinę žymiai toliau, žymiai giliau nuo tos "tikrosios" - užsidegusi ėmė dėstyti savo teorijas. - Bet... Nesuprantu, kodėl medalionas turėjo parodyti būtent šią vietą... - susimąsčiusi nuleido akis.

[Ashley Shaw]

- Žinoma, ištikimos kolegos niekada nepamaišys, - dalykišku balsu tepratarė Ashley, o tada nesusivaldžiusi prunkštelėjo. - Manyčiau jums, mano mieloji bendražyge, labiau tiktų vardas "Agurkėlis", - neatsigręždama į Dawn burbuliavo grifė.
Taip merginos linksmai sau keliavo, kol pagaliau priėjo dar vienas duris. Jos labai priminė praeitas.
- Ar tu sykį baigsi zyzt, a? - papriekaištavo antrakursė, o tada pamačiusi Strain atidarinėjančią duris, išsišiepė. - Teip, susitaikyk, - prunkštelėjo strazdanė ir nušliaužė paskui pilkšvaakę.
Tai buvo paprastas, niekuo neišsiskiriantis kambarėlis su knygų lentyna, sofa, mediniu stalu..
- Ech, tikėjaus kažko įdomesnio, - nusivylė antrokė.
Ashley sukryžiavo rankas už nugaros ir priėjusi prie lentynos į ją atsirėmė. Mergiotė svajingai žvelgė į tolį, kai staiga atbulomis apsivožė! Ši pradėjo klykti, nes dabar Ashley gulėjo ant šalto cemento grindų, o aplink - aklina tamsa.
- Dawn! - šaukė draugę. - Dawn, kur tu! - persigandusi klykavo jaunėlė.

[Dawn Strain]

- ...o gal paslėptas butelis buvo skirtas kitam žmogui, kuris jo taip ir nerado? Bet mes radome? - įsijautusi sau pasakojo. Aišku, tikėjosi, kad grifė taip pat jos klausosi. Nusisukusi į sieną šioji įvairiais mostais rankomis gestikuliavo, norėdama kuo vaizdžiau parodyti, ką turi omenyje. - Bet tu įsivaizduok... - sustojo ir įkvėpė, bandydama suvirškinti visą šitą informaciją - jeigu šis medalionas nori parodyti kažkokį daiktą paslėptą šiame kambaryje? Kaip manai, Ashley? - ji staigiai atsisuko ir nustebo, kai visą tą laiką Dawn šnekėjo su savimi. Draugė tarsi išnyko. - Ashley?? - pašaukė ir išgirdo slopius šauksmus iš kažkur. Mergina susiėmė už galvos.
-Ashley, kur tu? Ką matai? - ėmė panikuoti Strain. O neee, atsitiko tai, ko bijojau - dvylikametę įtraukė juodoji skylė. Varnė ėmė šlubčioti prie garso šaltinio, rankomis liesdama kiekvieną sienos plotelį, tarsi ji savo ekstransensorinėmis galiomis bandytų surasti Ash ((HAHHAHAH)). Taip be slysdama siena varnė priėjo ir didžiules spintas, pilnas knygų. Ši susierzino ir rankomis ėmė daužyti į knygas, kadangi išieškojo kiekvieną sienos lopinėlį ir nieko nerado. Staiga ją tarsi kokia jėga įtraukė priekin ir varnė klykdama pargriuvo ant kažko minkšto, bet nematė ko - buvo tamsu nors į akį durk.

[Ashley Shaw]

Tamsiaplaukės širdutė dunksėjo tarytum pašėlus, o apie tas gležnas rankeles galim net nekalbėt.. Šios drebėjo tarytum temptų dešimties kilogramų maišą. Galiausiai apsiraminusi Ashley susiprotėjo - tai gali būti kažkas labai įdomaus arba tiesiog ji pateko į spąstus, iš kurių daugiau niekada nebeišsivaduos. Amen. Mergaitė jau buvo beatsistojanti, kai ant jos užvirto tikrai nemažai sveriantis gyvis, bei vėl parbloškė ant žemės.
- Ei! - tesugebėjo iškaukti grifiukė, o tada pradėjo inkšti. - Mano kooojos! Sulaužytos! Nebejaučiu!
Sukandusi dantis ši numetė nuo savęs tą padarą, bei iš kažkur giliai išsitraukė ištikimąją lazdelę.
- Lumos, - jau antrą kartą vien per šią nuotykių kupiną dienelę, sumurmėjo dvylikametė. - Dawn! - prieš save išvydo bendražygę, kuri tikriausiai ir buvo tas prisėsti ant jaunėlės sugalvojęs padaras. - Soryy, - kilstelėjo vešlius antakius, suvokusi, jog nurideno pilkšvaakę tikrai gan grubokai, bei galėjo užgauti ir taip prisikentėjusią koją. - Ar viskas gerai? - susirūpinusi pasiteiravo. - Man atrodo, jog čia "tikrojoje buveinėje" paslėpta buveinė, - kažką sumakalavo, o tada prunkštelėjo, nes net pati nesuprato ką prisapaliojo. - Taigi, apsižvalgom ar bandom grįžt? Išgalėsi toliau eit? - papylė klausimų laviną.
Hogietė sunkiai atsistojo, bei padėjo pakilti ir priplotai pilkšvaakei.

[Dawn Strain]

Dawn išgirdo grifės balsą ir tučtuojau apsidžiaugė, jog atrado draugę, tačiau netrukus ji buvo stipriai stumtelėta. Varnė tik suurzgė ir pasirėmusi rankomis stengėsi atsikelti nuo žemės, bet ketvirtakursei šioji nenaudėlė pradėjo spiginti į akis.
- Tu ką, apakinti mane nori? - susierzinusi leptelėjo tarsi būtų nuskriaustas vaikas. Žvilgtelėjo į Ashley ir atmetusi plaukus ėmė vaidinti įsižeidusią.
- Ir gerai, mane čia kaip šiukšlę svaidai... - išspjovė lauk žodžius ir suvirpinusi lūpą ji atsistojo. - Nereikia man tavo pagalbos, - dramatiškai paskelbė ir ėmė šlubčioti tolyn, aišku, pasišviesdama savo lazdele. Siauras koridorius atrodė gana šiurpiai - voratinkliai sau skrajojo ore vos merginai sukeliant šiokį tokį vėjelį. Dawn momentui pritrūko oro. Gal tai dėl to, jog nebuvo nei langų, nei šiaip kokių skylių. Atsidavė pelėsiais ir drėgna žėme. Varnė ilgą laiką ėjo tiesiai ir tik tiesiai, kol pabučiavo sieną. Visu savo veidu. Kiek patrynusi savo nosį, keikdamasi suprato, jog nėra jokio kito išėjimo, kaip tik grįžti atgal.

[Ashley Shaw]

Ashley stebėjo kiek suirzusią peleninių plaukų savininkę.
- Tik jau, prašyčiau. Dar niekas nenumirė nuo šviesos. Jei dažniau išlįstum iš pilies, tikriausiai tai suvoktum, o dabar sėdi tarp keturių sienų ir grauži knygas, - mestelėjo galbūt kiek nevykusią repliką, o tada kilstelėjo lūpų kampučius. - Ei! Nereikia čia kritinėt ant žmonių ir traiškyt juos savo milžinišku svoriu. Dabar kojų nejaučiu! - pasidievagojo Ashli. - Tad prašom nevaidint pasipiktinusią. Beje, aktorė iš tavęs ne- ko- kia, - dar pridūrė kelis sakinukus prie savo ir taip pergamento lakšto litanijos.
Besivilkdama paskui šlubakoję, Ashley mintyse tyliai širdo ant mūsų dramos karalienės, kai staiga išvydo keturiolikmetę ir vėl prisiplojusią. Šįkart atkentėjo jos dailusis veidelis. Tamsiaplaukė stengėsi susilaikyti, tačiau tas juoko debesėlis vistiek pratrūko ir baaam! Dabar jaunėlės pilvas baigė praplyšt, o smegenėlės mąstė kodėl už knygų lentynos paslėptas TUŠČIAS koridorius. Kažkas buvo čia ne taip, bet antrakursė nebeišgalėjo daugiau gilintis, tad paklausė Dawn, bei apsisuko.
- Aš žinau, čia viskas tuom nesibaigia. Tikrai ne, - purtė galvą Tonks, o tada įjungė savo durnumo rėžimą. - Einuu namooo, kol saulė dar nenusileidoooo, - baubė ši kažkur seniai girdėtą dainūšką.

[Dawn Strain]

Varniukė stebėjo iš juoko besikratančią Ashley. Regis, Dawn patiriamas skausmas linksmino bendražygę.
- Aha, juokis. Tik neužsprink, - pašaipiai mestelėjo ir prasispraudė pro žviegiančią grifę, ketindama grįžti atgal.
- Jeigu taip manai, kodėl tau nepradėjus ieškoti... - rudaplaukės žodžius užgožė Tonks dainavimas. Na, ožkos mekenimas nėra vadinamas dainavimu, tad Ashley tikrai nėra išimtis. Mergina, nukakusi prie vietos, kurioje jos, tos nelemtos spintos dėka atsidūrė čia. Dawn ėmė stumti sieną, tarsi ji staiga atsidarytų. Tačiau sienoje nebuvo nė žymelės, rodančios, kad pro ją neseniai merginos įkrito į šį smirdantį koridorių. Strain tik suurzgė. Ji turėtų būti išsigandusi, panikoje, tačiau varnė žūtbūt norėjo nusigauti į ligoninės sparną - kojos skausmas tapo nepakeliamas.
- Gal geriausiai būtų čia numirti, - surauktais antakiais sau pasiskundė. Strain išsitraukė lazdelę ir ėmė kerėti. Keturiolikmetės lūpos krutėjo tardamos įvairiausius į galvą šovusius burtažodžius, tačiau niekas neįvyko. Naaaaagi.
- Turi kažkokių minčių? Man rodos, mes čia liksime visam laikui. Ir ne, nemanau, jog ištarus "Sezamai, atsidaryk" staiga atsiras išėjimas, - merginos nuostabai, vos ištarus būtent šiuos žodžius, kažkur koridoriaus gale pasigirdo duslus garsas. Dawn tik išpūtė akis ir debtelėjo į Ashley. Netrukus pasigirdo ir aidintis juokas, einantis iš varniukės gerklės.
-Kas pirmesnis, tas gudresnis? - tai tarusi, ši su vėjeliu, pakeliui švelniai stumtelėdama grifę, nuskuodė link koridoriaus galo.