0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1981
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Požemiai
« Atsakymas #330 Prieš 4 metus »
Ta prakeikta tyla pradėjo gerokai erzinti. Labiausiai dėl to, kad Dafydd nesuprato, kodėl švilpis nesiima jokių veiksmų. Jis tiesiog... Stovėjo ir tylėjo. Tačiau po kelių akimirkų tyla pasidarė kažkokia keista. Klastuolis nesuprato, kad atsitiko. Tačiau atsitiko kažkas. Raudonplaukis stovėjo ir galiausiai susiprato iškelti lazdelę. Jis nežinojo, kas įvyko, tačiau reikėjo būti pasiruošusiam. Šito Kajaus jis nepažįsta. Kas ten žino, ar jis nėra iš tų, kurie tiesiog užpuls? Dafydd ir pats buvo iš tokių - ar bent būtų buvęs, jeigu sugebėtų tinkamai užpulti. Tačiau negalėjo pakęsti, kai sutikdavo kitą tokį. Todėl reikėjo pasiruošti: jeigu švilpis jį puls, Dafydd turi būti pasirengęs kaip reikiant atsikirsti.
Tačiau staiga klastuolis suprato, kad Kajaus koridoriuje nebėra. Jis nežinojo, kaip tą suvokė, tačiau buvo visiškai aišku: Kajus dingo. Velsietis dar kurį laiką pastovėjo. Manė, kad švilpis padarė kažką, kad raudonplaukis taip pamanytų. Ir ruošiasi nuveikti ką nors negero. Tačiau pastovėjęs gal dešimt minučių Dafydd suprato: jeigu Kajus vis dar kažko laukia, vadinasi, jis yra ne tik nevykėlis, nedrįstantis net pabandyti pulti, bet dar ir keistas. O jeigu jis toks, tai kam čia su juo terliotis? Tad Dafydd, pamiršęs, kur ėjo, kai atsitrenkė į švilpį, apsisuko ir grįžo į Klastūnyno bendrąjį kambarį.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Požemiai
« Atsakymas #331 Prieš 4 metus »
Cornet išėjo iš klastūnyno kambario. Šiandien visiškai nebuvo pamoku dėl to klastuolė linksmai šokinėjo Hogvartso koridoriais. Plaukai buvo paleisti todėl jie lakstė į visas puses. Šalia einantiems mokiniams Camillos plaukai trankėsi į jų veidus, bet mažai klastuolei niekas tą dieną nerūpėjo. Mergaitė net nežiūrėjo kur eina, bet staiga ji pamatė nusileidimą į požemius. Šviesiaplaukė galėjo nueiti toliau, bet ją traukė tą tamsą. Lėtais žingsniais ji nusileido apačion. Požemiai baugino Camilla tamsios akmenų sienos atrodė labai storos. Kartkarčiais ant sienų buvo degalai. Girdėjosi dūsavimas kažkas čia yra? paklausė savęs. Kiekviena karta vis garsėjo ir garsėjo. Šalia jos prabėgo dvi tamsio žiurkės, bet jos dingo tamsoje. Buvo labai tylu girdėjosi tik tas baisus dūsavimas, per kūną perbėgo šiurpuliukai. Staiga klastuolė išgirdo dar kažką einantį. Cornet aplankė negatyvios mintys, bet ji atsisuko ir pradėjo žiūrėti į artėjantį siluetą. Mergaitė sudrebėjo, bet kuo arčiau tuo pražystamesnis siluetas tampa. Visai nepasitikinčiu balsu prabilo:
- Emm... Labas kas tu?
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Aleksas82

Ats: Požemiai
« Atsakymas #332 Prieš 4 metus »
Vaikiną ir vėl viliojo nuotykiai. Šiandien kai pamokų nebuvo jis pasirinko Hogvartso požemius. Jo manymu čia turėjo būti pavojų, gal būt trolių ir kitų pabaisų. Sunkiai šnuopuodamas vaikinas išgirdo kažkieno žingsnius. Jai tai profesorius, man galas - pagalvojo vaikis prisispausdamas prie sienos ir palei ją toliau tyliai žingsniuodamas. Jokių burtų dabar jis nenaudojo. Staiga jis išgirdo pažįstamą balsą ir garsiai atsiduso. Jo įsitempęs kūnas atsipalaidavo ir dabar jis norėjo nudėt tą mergaitę. Tiek baimės, vien dėl to, kad mergaitė nusprendė ir vėl pašliaužioti koridorias.
-Labas ir tau Camilla, - sumurmėjo vaikis, - matau vienas be kito tiesiog negalime.
Vaikinas šyptelėjo prisiminęs judviejų nuotykius tamsiuose ir senuose koridoriuose.
- Lumos , - ištarė burtažodį ir tyliai nuėjo į priekį, palikdamas draugę už savęs,  - eisi? - atsisukęs pakvietė ir trumpam sustojo.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Požemiai
« Atsakymas #333 Prieš 4 metus »
Klastuolė atsiduso, kai pamatė Aleksą. Ji visiškai nenorėjo, kad vietoj draugo būtu koks profesorius:
- Čia jau tikrai, kad negalime viens be kito
Camilla nusijuokė vis dėl to smagiau braidžioti tamsiais požemiais su  kažkuo, o ne vienai. O jeigu dar tą žmogų pažįsti ir su juo net buvai pasiklydusi koridoriuose visą naktį tai tikrai kelionė pavyks. Mergaite jau šitam koridoriuje niekas nebaugino išskyrus tą dūsavimą kuris sklido per visus požemių koridorius:
- Aišku, o tu galvojai, kad aš neeisiu,- dar karta nusijuokė klastuolė,- o tu girdi tą dūsavimą? kaip galvoji kas tai.
Ji priėjo prie varnanagio ir kartu nuėjo į tamsą. Cornet bijotu eiti toliau viena, nes galvotu, kad kiekviena sekundę ją gali užpulti, bet su rudaplaukiu ji gali eiti, bet kur nes žino, kad vaikinas gerai moka apsiginti. Mergina apžiūrinėjo senas požemių sienas, bet staiga suprato, kad negirdi dūsavimo. Camilla sustingo ir pusbalsiu prabilo:
- Aleksai man rodos kažkas stebi mus...
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Aleksas82

Ats: Požemiai
« Atsakymas #334 Prieš 4 metus »
-Atsimeni tą pamoką, - į merginos žodžius atsakė vaikinas, - tą testą, dėl kurio gavau areštą? Per tą pamoką į klasę įbėgo įsigandęs profesorius ir pastė apie trolius. Manau, kad vieną sutikom, - gąsdino merginą rimtu balsu Aleksas. Ištikrųjų jis nieko negirdėjo ir manė, kad Camillai pasigirdo. Specialiai pasipirdamas kažkokį akmenuką, rudaplaukis nutilo.
-Girdėjai?  - rimtai tarė, - bėgam!
Tai taręs jis pasileido bėgti, o bėgdamas krizeno, - Nox , - dar spėjo ištarti šis užgesindamas švieselę. Linksmybės dar tik prasidėjo, o vaikinas turėjo visą planą kaip išgąsdinti smalsią mergiotę. Rudaplaukis krito ant žemės ir sustingo. Šiuo metu jis tik kvėpavo
-Camiilla! - suriko šis, - kažkas prieš mane panaudojo sustingdimo burtą!
Ištikro jokio burto nieks nepanaudojo, Aleksas laikėsi nesusijuokęs.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Požemiai
« Atsakymas #335 Prieš 4 metus »
Trolis? Gal tai ir trolis, bet labai didelis tada turėtu būti pagalvojo Camilla. Staiga mergina išgirdo lyg kažkas numeta akmenuką:
- Taip girdėjau...
Per merginos kūną perbėgo šiurpuliukai. Šiandien ją galėjo išgąsdinti bet kas. Bėgt? mergina nieko nesuprato, kai Aleksas pradėjo bėgti. Ji tiesiog stovėjo sustingusiai ir žiūrėjo kaip varnanagis bėgą į priekį. Staiga Cornet atsidūrė viena tamsoje nieko nesimatė:
- Lumos
Tarė mergina ir staiga išgirdo draugo balsą. Nieko nenutuokdama ji priėjo prie Alekso ir išsigando. Mergaitė galvojo, kad čia ne tik trolis, o dar kažkas daugiau. Klastuolė drebėjo:
- Ką man daryti?- Drebančiu balsu tarė,- sakyk...
Camilla pradėjo panikuoti galvoje buvo daug minčių. Pas mergina prasidėjo panikos priepuoliai:
- Aleksai... Ką man daryti... stupefy...
Maža klastuolė šaudė kerais į visas puses, galvoja pas ją buvo chaosas. Ji krito ant kelių ir pradėjo kažką sau burbėti po nosimi, net pati nežinodama ką gi ji sako. 
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Aleksas82

Ats: Požemiai
« Atsakymas #336 Prieš 4 metus »
Aleksas garsiai nusikvatojo ir greitai pakilo nuo šaltų požemių koridoriaus grindų.
-Atsiprašau, - nusišypsojo rudaplaukis, - pajuokavau.
Panašu, kad Camilla to kaip juokų nepriėmė ir dabar kažką sau tyliai vėbleno po nosim. Tokių dalykų rudaplaukis dar nebuvo matęs. Jis norėjo atsiprašyti draugės ir jai kuo padėti, bet nežinojo ką daryti. Varniukas jau dabar jautėsi kaltas už savo pokštą, tad apkabino merginą.
-Camilla, aš tikrai atsiprašau, - tarė vaikis, - aš negalvojau, kad tu patikėsi. Norėjau tik pajuokauti. Aš toks idiotas.
Šiuo metu varniukas tupėjo ant purvinų ir šaltų grindų apsikabinęs klastuolę. Staiga jis suprato, kad Camilla nemelavo ir čia tikrai kažkas be jų yra. Jo nugara perbėgo šiurpuliukai. Jai pasakyčiau Camillai ji nebepatikėtų. - mąstė rudaplaukis. Dabar jis tikrai turėjo išvesti iš čia saugiai merginą, bet nežinojo kur ji turėtų eiti.
-Gal einam tiesiai? - dar kiek laiko patupėjęs prie mergaitės, Aleksas pakilo nuo šaltų grindų. Jis norėjo kuo greičiau dingti iš šios vietos, nes buvo panašu, kad kažkas juos tikrai stebi.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Požemiai
« Atsakymas #337 Prieš 4 metus »
Pajuokauti? Kas tai jei tai buvo kažkas nauja. Mergaitė sėdėjo ant šaltų grindų ir visiškai nejudėjo. Bet kai berniukas apkabino ją, Camilla net nežinojo kaip reaguoti į tai. Klastuolė pasijautė kalta jos rankos drebėjo. Šviesiaplaukės akys pradėjo ašaroti, bet tai buvo viena iš geriausiu akimirkų juos gyvenime. Cornet atsistojo ir pusbalsiu tarė:
- Tu neesi idiotas,- mergina pakėlė galvą,- čia aš nesuprantu kas yra pokštas.
Ji nusijuokė po to pasižiūrėjo į kišenėj esanti grotuvą. Mergaitė gąsdino tą mirtiną tylą, vis dėl to jį galvojo, kad tas dūsavimas irgi buvo pokštas. Todėl maža klastuolė nenorėjo tūnoti mirtinoj tyloj. Mergina pradėjo kalbą:
- Emm... Matai šitą mano grotuvą,- Camilla iš kišenės ištraukė MP3 grotuvą,- ant jo išraižyta myliu tave, bet aš nežinau kas ji man davė kiek prisimenu save tai jis visada laiką su manimi.
Klastuolė nenorėjo užkrauti draugo savo problemomis, bet mergina net niekada su tuo nesidalino. Ir vėl prabilo:
- Žinai norėčiau tavęs paklausti...
Bet nespėjus užduoti klausimo prieš save ji pamatė didelį trolį kuris tikrai nebuvo nusiteikęs teigiamai. Visiškai pasimetus mergina paėmė rudaplaukį už rankos ir pradėjo bėgti iš visų jėgų. Temdama berniuką klastuolė pamatė kur galima pasislėpti. 
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Aleksas82

Ats: Požemiai
« Atsakymas #338 Prieš 4 metus »
Aleksas tyliai klausė mergaitės pasakojimų. Kai ji išsitraukė grotuvą Alekso akys sustojo ties juo. Camilla dar kažko norėjo paklausti, bet jei nebaigus klausimo ant vaikų užkrito didelis šešėlis. Net nespėjus pasižiūrėti į šešėlio kaltininką, Cornet čiupo varniuko ranką ir pasileido bėgti. Jei mes sutikom trolį, tai mums galas - mąstė varnius. Pasakyti profesoriams nebuvo pati geriausia mintis. Gal pagalbą jie du ir gautų, bet vėliau už slampinėjimą po požemius vakai nusipelnytų velnių. Pastebėjęs gerą užkampį, kurį panašu nusižiūrėjo ir mergaitė, Aleksas greitai nuėjo jo link. Jau dabar jis sunkiai šnopavo ir poilsis būtų pravertęs. Greitai užlindęs už kampo rudaplaukis pažvelgė į Cornet:
-Taip ir nepavyko užduot klausimo, - nusišypsojo, - kol esam čia užstrigę gali jį užduot. Jei tik nori.
Vaikis buvo sudomintas klastuolės istorija ir norėjo išgirsti jos dar. Kas kūdikiui įkištų mp3 grotuvą?  - pagalvojo Aleksas. Jis pats augo žiobariškuose vaikų namuose ir nieko gražaus iš ten negalėjo papasakoti. Kiekvieną dieną rudaplaukis turėjo kovoti dėl kasnelio maisto su vyresneisiais. Pastovūs jo nusižengimai ir areštai gyvenimo prieglaudoje nepalengvino. Gal dėl to varniukas ir užaugo toks akiplėša ir šiknius
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Aleksas Gilbert »

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Požemiai
« Atsakymas #339 Prieš 4 metus »
Užsukę už užkampio mergaitė vos kvėpavo. Klastuolė atsirėmė į šaltas akmenines sienas. Vėliau ji nusišypsojo Aleksui ir tarė:
- Na tai nėra kažkoks globalinis klausimas, bet kiek kart tu matei saulėteki,- nedavus nieko tarti draugui ji tęsė,-  aš viena, tai buvo nuostabu...
Po to Camilla nutilo, nes išgirdo, kad trolis artėja ir itin tyliai pasakė:
- Jeigu mes šituose smirdančiose požemiuose nemirsim pažadėk man, kad per Herbologija sėdėsi su manimi.
Šviesiaplaukė priėjo prie pagrindinio koridoriaus. Staiga šalia mergina pamatė akmenuką. Negalvojus Klastuolė numetė ji į priekį, kad trolis galvotų, kad pirmakursiai nubėgo toliau:
- Einam...
Pasakė Aleksui. Mokiniai nuėjo priešingai negu trolis. Jau žinodama, kad tuoj bus išėjimas Camillos nuotaika pakilo.  Todėl ji šokinėjo priekiu į varnanagį ir visiškai nematė kas dedasi už jos. Staiga mergina Atsirėmė į kažkokį grubų paviršių. Ką? antras trolis? vienuolikmetė sustingo.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Aleksas82

Ats: Požemiai
« Atsakymas #340 Prieš 4 metus »
- Na nesėdėsim, o dirbism, - nusijuokiau, - bet taip, pažadu.
Aleksas tik krizeno matydamas Cami tokią laimingą. Rudaplaukiui patiko matyt mergaitę besišypsančią, bet jo nuotaiką sugadino užkritęs šešėlis. Ne, Ne, Ne. Tai negali būti kitas trolis  Iš ties. Jai mokyklos požemiuose būtų buvę 2 troliai, tam prireiktų masinės evakacijos. Išėjimas jau buvo prie pat ir Aleksas jau džiaugėsi, kad pavyks ištrukti, bet jis smarkiai nusivylė. Pagriebęs mergaitę už rankos jis vėl pasileido bėgti. Net nebuvo aišku ar tai tikrai trolis, bet rizikuoti nevertėjo. Jis vėl atsidūrė tam pačiam kampe ir bandė tyliai šnopuoti.
- Ar tai tikrai trolis? - tyliai paklausė Camii ir atsisėdo ant grindų. Jai jie negali išeiti dabar, tai teks palaukti.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Požemiai
« Atsakymas #341 Prieš 4 metus »
Drauge jie vėl atsirado tam pačiam užkampi:
- Net nežinau jeigu du troliai mokykloje,- mergina atsiduso,- tai gresia didelis pavojus.
Mergina atsisėdo ant tu pačiu, šaltu, akmeninių grindų. Po valandėlės tylos klastuolė tarė:
- Žinai aš nenorėčiau pasilikti čia nakčiai tikiuosi mes ištrūksime.
Visi požemiai prasmirdo ne itin maloniu kvapu. Į Camillos galva įlindo viena labai kvaila mintis, bet klastuolės noras iš čia ištrūkti buvo per daug didelis, kad sugalvoti kažką geriau. Žemaūgė mergaitė pasiėmė draugą už rankos ir tarė:
- Aš sugalvojau gera planą.
Nors taip iš tikrųjų nebuvo. Mergina tempė rudaplaukį prie išėjimo. Na va tu tarė Cami pamačiusi dideli siluetą einanti į juos. Suspaudusi stipriau varnanagio ranga ir garsiai sušuko:
- Pasilenk!!!
Ir užsimerkusi Cornet pradėjo bėgti. Po keliu skundžiu mergina suprato, kad jie stebuklingu būdu perbėgo tą trolį. O gal jo nebuvo paklausė savęs mergaitė.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Aleksas82

Ats: Požemiai
« Atsakymas #342 Prieš 4 metus »
Vaikis nustebo kai mergina jį vėl pagriebė už rankos, tačiau šiai nieko nebesakė. Jie vėl greitai skuodė link išėjimo. Sulaukęs dar vieno prašymo pasilenkti, Aleksas jau norėjo ginčytis, bet paklusniai pasilenkė. Panašu, kad jie ką tik prabėgo trolį arba varniui jau buvo paranoja. Panašu, kad apie tai galvojo ir Cami, bet Aleksas nieko jos nebeklausė. Nakvoti čia kaip Mila Al nenorėjo, tad paklusniai vykdė mergaitės nurodymus. Išėjimas jau buvo netoli, todėl varnius galėjo lengviau atsipusti. Likimas vėl suvedė Aleksą su klastuole ir iš to ėmė juokas. Po dar vieno nuotykio vaikis galėjo teigti, kad susirado draugę visiems laikams. Išėjąs iš požemių Aleksas kaip visad suniurnėjąs kažką panašaus į "Iki" patraukė valgyklos link. Jo pilvas grojo maršus ir varnius norėjo tik skanei pavalgyti.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Požemiai
« Atsakymas #343 Prieš 4 metus »
Pirmakursiai jau išeidinėjo. Mergina buvo pila emocijų Mes perbėgom trolį? ką? galvoje buvo tik tokia mintis. Pasimatė požemių išėjimas. Camilla atsisuko į varnanagį ir  tarė:
- Na tada iki,- Ji jam nusišypsojo ir nuėjo link kambario link
Cornet vis galvojo ar jų toks likimas, kad kur nebeeini tu turi galimybe susidurti su Aleksu. Ji ėjo tais pačiais laiptais. Kurie visada sukiojasi Cami visą laiką pasimesdavo, net jeigu jei reikėjo nueiti iki kitos pusės. Pagaliau kai tikslas jau buvo labai arti ji žingsniavo prie jo.  Millai norėjosi pasišildyti dėl to jos tikslas buvo židinys. Vėl jei teko leistis į apačion, nes Klastuoliu kambarys buvo beveik požemiuose. Pramurmėjus apvalioms klastuoliu durims sumurmėjo slaptažodį...
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Lukas Duff

Ats: Požemiai
« Atsakymas #344 Prieš 4 metus »
Gražią ir saulėtą dieną pamokos jau buvo pasibaigę. Daugelis mokinių deginosi po tikriausiai paskutine šiais metais rudenine saule, o kiti darė namų darbus ir ruošėsi artėjančiomis pamokoms. Luke daryti nuobodžių namų darbų nesiruošė. Transfigūracijos nesuprantu, o Herbologiją iš atminties pasakysiu - štai tokios mintys lydėjo berniuką, šiam einant iš bendro klastuolių kambario.
 Dienos metu nukeliauti į uždraustąjį mišką būtų buvę labai rizikinga, bet šiandien Lukas norėjo nuotykių. Mažasis klastuolis klaidžiojo po visą Hogvartsą, norėdamas surasti kažką baugaus. Pagaliau prisiminus apie egzistuojančius požemius ant Lu veido atsirado didelė ir plati šypsena. Požemiuose dažnai užklysta kalnų troliai. Šiandien pagaliau vieną tokį pamatysiu iš arčiau. - vienuolikmečio mintys buvo kvailos ir paikos. Pirmakursis dar nesuprato kaip rizikuoja, tačiau didelis užsispyrimas nubloškė kitus jausmus.
 Pagaliau Lukas pasiekė didelius, tamsius, purvinus ir baugius požemius. Čia buvo taip tamsu, kad nors į akį durk. Klastuolis greitai išsitraukė savo burtų lazdelę ir kartu su atitinkamu mostu tarė burtažodį:
-Lumos, - per didelius kolidorius nuaidėjo vaikio balsas. Luke krūptelėjo nuo atsimušusiu aido. Nustok bijoti, mažvaiki.
 Dabar Lukas su silpna, melsva šviesele patraukė tamsiu koridoriumi. Vaikis vis dar nežinojo kur eisiąs, bet viena buvo aišku - šiandien Lukas tikrai išbandys dar nebandytus, naujai išmoktus burtus. Požemiai tokiems mokslams puikiai tiko, nors čia ir buvo labai tamsu. Staiga pasigirdo kito žmogaus arba padaro žingsniai ir Lukui iš rankų iškrito burtų lazdelė. Dabar visas kūnas buvo nutirpęs arba suparalyžuotas. Berniukas negalėjo pajudėti. Jo pasąmonės sukurta baimė surakino viso klastuolio kūną, o mintis pasiuntė į tamsumas. Dabar berniukas galvojo tik apie blogiausius variantus. Luke atrodė, kad čia trolis. Prašau, Dieve! Padėk man! Pasiimk į dangų kažką kitą. Aš per mažas mirti. Juk Hogvartse tiek daug vyresnių mokynių.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Alekas Argent »