[Auksė Marlena Hale]

Auksė stovėjo pasisukusi į mergaitės pusę. Mergiūkštė nenorėjo įkyrėti, todėl nesvarstė šios savais žvilgsniais, nors ir taip Mariettai ji atrodė matyta.
- Taip, aš Auksė, - vyptelėjo pusbalsiu, kiek prikimusiu savo balseliu, - Auksė Marietta. Turiu du vardus, - pakėlė akeles nuo grindų (jei taip jas buvo galima pavadinti), - mhm, tu man atrodo taip pat iš Varno Nago, - šiek tiek prisimerkė, o tuomet akių vokus vėl atskleidė, - tik, deja, nežinau vardo.
Hale nerimastingai šyptelėjo. Nors turbūt nei kūno kalba, nei veidas, nei pati šypsena neskleidė jokios emocijos. Mergiūkštė tai suvokė ir nevykusiai bei tyliai atsiduso. Emocijų, visiškų jausmų nebuvimas ją sekino kartkartėmis labiau už tą verdantį įtūžį.

[Kyra Lilly Laurence]

 Varniukė buvo atsirėmusi į sieną. Ji tiesiog stovėjo ir nieko nedarė. Na... Ji tiesiog žiūrėjo į žemę. Visi tie šaipymaisi iš jos prigimties vis neišlindo jai iš galvos. Nors teta ją ir mokė nekreipti į tokius dalykus dėmesio, bet Kyra niekada negalėjo nekreipti dėmesio. Lilly norėjo tuos, kurie taip šaipydavosi tiesiog pastatyti į vietą, bet žinojo jog to daryti tiesiog negalima.
 -Na, aš Kyra. Tiesiog Kyra,- sukikeno Lilly ir pasitraukusi nuo sienos nuėjo kiek toliau. Palietusi rankomis sieną, vampyrė pradėjo eiti, bet rankos nuo senos nepatraukė. Taip ir vedė ranką, kol galiausiai kažką pajuto. Sustojusi prie tos vietos, juodaplaukė pradėjo liesti tas vietas. Supratusi jog čia kažkas yra, Varniukė pastūmė tą vietą. Staiga siena lyg atsidarė. Raudonakė paėmusi į rankas lazdelę ją stipriai suspaudė.
 -Lumos,- tyliai sušnabždėjo Laurence. Kitam lazdelės gale staiga užsižiebė šviesa ir apšvietė kambariuką, kuris tiesiog buvo paskendęs tamsoje.
 Vos Kyra pamačiusi kas jame yra, apšalo.
 -Aukse, manau tau patiks tai, ką radau,- nustębusi leptelėjo Varniukė ir įėjo į kambarį.

[Auksė Marlena Hale]

Auksė stovėjo perkėlusi visą svorį ant vienos kojos. Jai taip stovėti buvo patogiausia. Nejaukios tylos tarp žmonių, žiobarų, burtininkų, nesvarbu tarp ko, visuomet sukeldavo milžinišką nesvarumo jausmą viduje. Kyra. Kyra. Nuostabus vardas. Ji stovėjo vietoje toliau ir akimis stebėjo mergaitės veiksmus. Kyrai pastūmus sieną, Marietta išpūtė akis. Neslėpdama nediduko nustebimo (tai buvo vienintelė emocija, kurią mergiūkštė jautė tuo metu), Hale prisiartino. Ištraukė lazdelę iš kelnių kišenės ir žengė žingsnį pirmyn.
- Lumos.
Kambariukas pasirodė nedidukas, o visur, kur buvo įmanoma, matėsi lentynos su mažyčiais buteliukais.
- Taip, man jau tai patinka, - išsišiepė siekdama pirmojo buteliuko, kuris buvo pastatytas visai netoliese mergiūkštės. Tuomet jį pakėlusi bei lazdelę pritraukusi nužvelgė visą induką.
- Regis, jie uždrausti mokiniams, - net nesiruošė padėti gėralo į vietą, - tačiau esu girdėjusi, jog jie nieko blogo nedaro.
Nutilusi Hale padėjo atgal induką su skysčiu viduje ant lentynos, suvokusi, kad nuvalė nuo buteliukio dulkių sluoksnį.
- Nežinau kodėl tai sakau, bet, - nurijo susikaupusias seiles ir nužvelgė lentynoje padėtus indus, - mano charakteris turi dvi puses. Tai lyg vidus ir išorė. Išorėje aš parodau daugybę emocijų, veiksmų, nors kartais jie būna tik kaukės. O viduje... Dažniausiai tūno verdantis įniršis, pyktis ir visos kitos neigiamos emocijos, - perbraukė pirštu per laisvą lentynos plotelį bei net laikydama lazdelę tolėliau, matė storą dulkių sluoksnį, - na, tikrai nežinau kodėl tai pasakiau. Labai nežinau.

[Kyra Lilly Laurence]

 Kambarėlis buvo mažiukas. Išties. Jame buvo daug lentynėlių, o ant jų stikliniai buteliukai su skirtingos spalvos skysčiais.
 Kyrą labiausiai domino buteliukas su rusvu skysčiu. Atsistojusi prie jų, Kyra pradėjo juos skaičiuoti.
 -Vienas... Keturi... Septyni... Tik septyni?- baigusi skaičiuoti nusijuokė Lilly ir pagriebė vieną. Vampyrė net nepastebėjo kaip į kambariuką užėjo Auksė.
 -Man šitas atrodo gražiausiai,- sukikeno Laurence ir pakratė į šonus buteliuką. Vėl apsižvalgiusi, Varniukė pamatė ir žalios, ir vaivorykštinės, ir mėlynos spalvos skysčių buteliukuose. Aišku jų buvo ir daugiau, bet Kyra nustojo žvalgytsi.
 -Tai aišku kad jie uždrausti. Kas gi slėptų eliksyrus sienoje?- paklausė pirmakursė ir nusijuokė balsu.
 Atsistojusi prie Auksės, raudonakė pradėjo žiūrėti tai į ją, tai į buteliuką. Tačiau vos jai prakalbus, juodaplaukė nustojo taip žiūrėti.
 -Na... Prisiminus savo tėvus ir tai, ką jie norėjo man padaryti, mane viduje irgi paima toks pyktis, įniršis,- sugūkčiojo pečiais vampyrė,- na, bet baigiam apie tai. Nori išgerti uždraustus eliksyrus,- šelmiškai nusišypsojo Varniukė ir priėjusi prie buteliukų kuriuose buvo rusvos spalvos skystis. Pagriebusi dar vieną, Laurence priėjo prie merginos.
 -Štai, imk,- įdavė jai į rankas buteliuką. Atkimšusi savo, Lilly prisidėjo jį prie lūpų.
 -Trys, du, vienas,- nutilusi Kyra užsivertė buteliuką.

[Auksė Marlena Hale]

Auksė nuvijo visas mintis apie neigiamas emocijas, jų visiška nebuvimą ir pamažu, atgaudama šiltas emocijas, toliau klausėsi Kyros. Bei žvilgčiojo po lentynas ir žvelgė į kiekvieną buteliuką arčiau pritraukusi lazdelę. Net nesuvokusi  kaip greitai atkimšo jai paduotą buteliuką su neaiškiu ir tuo pačiu, labai viliojančiu skysčiu. Blogoji Marietta senokai nebuvo pakėlusi gerosios savo pusės, o šis veiksmas gėrį tik dar labiau sukaustė it mešką žiemos miegas.
- Trys, du, vienas... - skaičiavo atbulai, atvirkščiai nei Kyra, o tuomet priglaudė buteliuką prie lūpų. Keistokas skonis suvilgė gomurį. Atrodė, kad kažkas degino, tuomet visą tai sekė saldumas. Nurijusi paskutinį gurkšnį iš induko, Hale nuleido jį nuo lūpų.
- Mhm, - net nepajuto kaip išmetė skysčio indą, o šis sudužęs atskleidė, kad dabar kažkas pasikeitė. Galva šiek tiek sukosi, tačiau greitai viskas liovėsi.
- Kas per... - pažvelgė į save ir pamatė, kad atrodė visiškai kitaip, o tiksliau, net nepriminė savęs.

[Kyra Lilly Laurence]

 Vos išgėrusi eliksyro, Kyrai pradėjo svaigti galva. Mergina net atsirėmė į spintelę nes būtų tikrai nukritus. Staiga prieš jos akis pasirodė kažkokie zuikučiai, pievos ir gėlytės. Atrodė, jog Varniuke prasidėjo kažkokios haliucinacijos. Pažiūrėjusi į du šokuojančius zuikučius, Laurence papurtė galvą. Staiga viskas lyg pranyko. Lilly vėl matė akmenines grindis ir begalė lentynėlių. Tie patys eliksyrai, tos pačios lentynėlės, ta pati patalpa. Tačiau kažkas buvo ne to. Vampyrė nesijautė savimi. Nudelbusi akis į savo rankas, Kyra suklykusi net pašoko atgal. Jos nebuvo popieriaus baltumo, jos buvo normalaus žmogaus kūno spalvos. Palietusi savo veidą, ji nepajautė įdubusių skruostikaulių ir švelnios odos. Baimės pilnomis akimis pirmakursė pakėlė akis į Auksę. Vos ją pamačiusi, Lilly akys išsiplėtė. Auksė atrodė kaip tikroji Kyra! Pradėjusi giliai kvepuoti, Laurence bandė suprasti kas čia darosi.
,,Jeigu Auksė atrodo kaip aš, o aš kaip ji, reiškias šitas eliksyras yra pagedęs arba jis tiesiog pakeičia žmogaus išvaizdą.” Nuo tokios minties Varniukę net nupurtė.
 -Žinok man atrodo kad šitas eliksyras yra sugedęs, arba jis tiesiog padarė tai,- baimės pilnu balsu paaiškino Laurence ir pažiūrėjo į Auksę, kuri šiuo metu turėjo Kyros kūną.

[Auksė Marlena Hale]

Ši patirtis Auksei visiškai nepatiko. Mielai būtų numetusi buteliuką iš rankos, palikusi Kyrą, išskuodusi kuo toliau. Apibendrinus, Marietta pabėgtų. It baikšti stirnelė, miške, žiemos metu pabaidyta kelių juodaplunksnių varnų. Galva šiek tiek sukiojosi, atrodė, kad viskas tuojau išslys.
- P-a-p-a-kei-čia-ma-sis, - pamažu, bet visgi perskaitė raides nuo buteliuko. Staiga lazdelė iš kitos rankos nejučiomis paleista atsimušė į grindinį. Vaizdas pasirodė sulėtintas ir toks netikras, kad Hale jau nebeatsikratė abejonių iš savo galvos.
- Regis, - net pati nesuprato, kaip galėjo taip įprastai kalbėti, - dabar atrodau kaip tu, o tu kaip aš, - buteliuką, kuris buvo tuščias, pastatė ant lentynos, - reiktų išlaukti kol baigsis veikimas. Juk turi baigtis.

[Kyra Lilly Laurence]

 Kyra stovėjo ir vos laikėsi ant kojų. Jai svaigo galva, vis norėjosi įkvėpti šviežio oro. Tačiau tai, kas atsitiko Lilly dėmesį labiausiai traukė. Merginos širdis plakė neįtikėtinai greitai. Net atrodė, kad ji tuoj sustos. Pažvelgusi į Auksę baimės pilnomis akimis, Laurence jau išsižiojo ir norėjo kažką sakyti. Tačiau staiga mergina prakalbo. Vos išgirdusi koks tai eliksyras, vampyrė pradėjo panikuoti.
 -Kaip tai pakeičiamasis?,- išplėtusi akis paklausė pirmakursė,- kodėl jie čia yra? Kodėl jų nepaslepia kažkur kitur?,- apsižvalgiusi Lilly pribėgo prie spintelių su eliksyrais. Pradėjusi juos kuisti, Kyra ieškojo priešnuodžio.
 -Juk turi būti kažkur... Juk turi būti kažkur,- murmėjo sau po nosimi Varniukė. Neradusi eliksyro su užrašu priešnuodis, vampyrė pribėgo prie kitos lentynos ir pradėjo ją kuisti. Tačiau ir joje nieko nebuvo. Pasidavusi Kyra atrėmė savo rankas į sieną, o galvą nuleido.
 -Regis taip, lauksim,- tyliai ištarė Laurence ir atsistojo normaliai.

[Auksė Marlena Hale]

- Perskaičiau tai, kas buvo parašyta ant buteliuko, - vos nesusierzino, - taigi, mes paragavome pakeičiamojo eliksyro. Čia iš tiesų ir yra slėptuvė. Tik deja, mes ją radom...
Auksė nuolatos žiūrėjo į save. Savęs ji nepriminė, ir tai buvo logiškas faktas, kadangi atrodė kaip Kyra. Širdies pulsas neatrodė, kad padažnėjo, tik mergiūkštė keistai jautėsi su draugės plaukais - jos tikrieji plaukai vos siekė pečius, o Kyros... Kyros buvo kur kas ilgesni. Tik matė, Marietta, šiek tiek kitaip. Vaizdas atrodė neryškus, tarsi nuspalvintas blankiomis pastelinėmis spalvomis, kartais netgi sulėtintas. Tai labiausiai vedė Hale iš proto. Ji atsirėmė į sieną bei užsimerkė. Visiškai nenorėjo matyti netikro vaizdo, vedusio link dar didesnio išprotėjimo. Retkarčiais Auksė atmerkdavo vieną akį pažiūrėti ką darė Kyra, tačiau greitai vėl užmerkdavo. Netikras bei blausus vaizdas tiesiog ją siutino.
- Teks laukti, - atsimerkė bei pasisuko link draugės.

[Kyra Lilly Laurence]

 Nuslydusi sieną žemyn, Varniukė žiūrėjo į save, nes Auksė atrodė kaip Kyra. Lilly pastebėjo kaip jai tinka plaukai, kurių viena pusė balta, o kita juoda. Išblyškusi oda atrodė gražiai prie jų, o raudonos akys visą vaizdą padarydavo gražesniu. Tačiau tie įdubę skruostikauliai ir liesas kūnas... Šių dviejų dalykų Laurence tiesiog nekentė.
 Su Auksės kūnu vampyrė jautėsi labai keistai. Jautėsi kaip žmogus, o ne vampyras. Jautė lyg tokią ir laisvę, nes vampyrai yra kiek suvaržyti. O rega Kyrai labiausiai patiko. Ji beveik visuomet matydavo blankiai. O štai dabar... Visas vaizdas buvo spalvotas ir išties gražus.
 -Pirmą kart gyvenime jaučiuosi kaip žmogus,- nusijuokė Lilly ir ištiesė kojas,- taip nuostabiai jaučiuosi,- užsisvajojusi kalbėjo pirmakursė. Tačiau dabar Laurence negirdėjo taip, kaip girdėdavo būdama savo kūne. Vampyrė visuomet girdėdavo trisdešimt arba daugiau metrų spinduliu garsus arba balsus. Lilly taip dievino šį kūną!

[Auksė Marlena Hale]

Auksė nesuprato, ar matė taip keistai Kyros kūno dėka, ar viso šito pridėjo eliksyras. Bet tai ėmė netrukdyti, kadangi prie keistų spalvų Marietta apsiprato. Jai netgi ėmė patikti tie ilgi plaukai, kurių pati gyvenime nebuvo turėjusi. Kaži, ar Kyrai patinka jos kūnas? Labai jau kaulėtas... Šiaip...  Hale nespėjo pabaigti minties, kadangi nugirdo kaip tolimiausiame požemių taške kažkas negarsiai nukrito.
- Tu jautiesi kaip žmogus, o aš kaip padaras, kuris mato blankias spalvas ir girdi menkiausius garselius, - su sarkazmo gaidele vyptelėjo, o tuomet nusišypsojo, nes visiškai nenorėjo įžeisti dėl kokios nors smulkmenos, - ir labai gražūs plaukai. Tokių pati norėčiau.
Auksė jautėsi svetima šitame kūne. Nebuvo jo šeimininkė ir niekados nebus. Bet, kol kas gyveno jame, o tiksliau, laukė eliksyro galiojimo pabaigos, kol šis išsivadės.

[Kyra Lilly Laurence]

 Kyra sėdėjo atsipalaidavusi. Žmogaus kūnas jai buvo kažkas tobulo. Į savo vampyrės kūną ji tikrai jau nenori grįžt. Kūnas, pojūčiai, vaizdai... Viskas buvo tobula. Lilly viską atiduotų jog galėtų būti žmogumi.
 Staiga jos visus šitus svajojimus nutraukė Auksės balsas.
 -Ir taip kiekvieną dieną,- sukikeno Varniukė,- tie garsai veda mane iš proto. Dabar man buvimas tavo kūne yra toks atsipalaidavimas,- ši kart pirmakursė jau nusijuokė,- na... Man jie taip pat patinka. Džiaugiuosi kad juos turiu ir kad jie yra natūralūs. Tačiau mane tiesiog siutina mano figūra ir tie skruostikauliai,- kiek susierzinusi leptelėjo Lilly ir giliai įkvėpė. Kad ir kaip ji nenorėjo grįžti į savo kūną, tačiau mergina jautė kaip jai pradeda sveigti galva. Laurence jau suprato kad eliksyro galiojimo laikas pasibaigė ir ji vėl atgauna savo kūną. Kyra su malonumu būtų išgėrusi dar vieną buteliuką. Tačiau jau buvo per vėlu. Nuo galvos svaigimo mergina užsimerkė ir jautė, kaip po mažu ji pradeda girdėti garsus kurie sklinda iš labai toli.
 Po kiek laiko vampyrė atsimerkė. Ji vėl turėjo savo kūną.
 -Na ką, vėl vampyriškas gyvenimas,- nusijuokė raudonakė ir atsistojo.

[Auksė Marlena Hale]

Tiesą pasakius, Auksė netgi pamažu ėmė mėgautis buvimu vampyrės kūne. Kyrai užsiminus apie tai, kas ją siutina, su šypsena veide (ta šypsena, žinoma, buvo kiek suvaržyta) patampė skruostus, bet greitai paleido, pajutusi, jog kažkas keitėsi. Ir štai, po dar vieno galvos susvaigimo, pulso padažnėjimo ir visokių kitokių nemalonių dalykėlių, mergiūkštė vėl buvo savame kūne. Tai nesuteikė labai didelio džiaugsmo, išspaudė šypseną, šįkart jau drąsesnę bei pažvelgė į draugę.
- Žinai, mielai pakartočiau, - nusijuokė, - ir manau, kad tie skruostikauliai yra labai mieli.
Marietta nužvelgė patalpėlę. Jai reikėjo laiko prisitaikyti prie ryškių, aiškių spalvų, nors tai taip pat buvo tarsi savotiška atgaiva pačiam kūnui ir jos sielai.

[Kyra Lilly Laurence]

 Kyra pažiūrėjusi į Auksę pamatė, jog ji jau yra Auksė. Vos išgirdusi jog mielai tai pakartotų, Lilly išsišiepė.
 -Na, bet ilgai tokiam kūne nemanau kad ištvertum. Reiktų daug laiko prie jo priprast. Aš vis dar nepriprantu prie savo dantų,- balsu nusijuokė Laurence ir įsmeigė savo raudonas akis į merginą,- jie tikrai mieli. Žiauriai net,- su sarkazmu prakalbo vampyrė ir nuėjo prie išėjimo iš šio kambariuko.
 -Būtinai galėsim tai pakartot, tik ne šiandien. Šiandien kaip keista jaučiuosi pavargus,- sukikeno Varniukė ir apsižvalgė po kambariuką,- o kas žino, galėsim gal ir kitokių eliksyrų išbandyt,- sukikeno pusiau baltaplaukė, pusiau juodaplaukė mergina. Išėjusi į koridorių, Kyra giliai įkvėpė.
 -Na, Aukse, galbūt aš jau eisiu. Gla dar susitiksim kažkur,- nusijuokė Lilly ir patraukė koridoriumi link išėjimo iš pilies. Dabar Laurence norėjo pasivaikščioti po Uždraustąjį Mišką.

[Auksė Marlena Hale]

Auksė jau puikiai suprato, kad artėjo šio nuotykio pabaiga. Tad atsitūpė ir kol Kyra kalbėjo apie savo kūną ir dantis, surado ant žemės nukritusią burtų lazdelę. Įsidėjusi ją kišenėn, Marietta suskubo pasišalinti iš kambariuko paskui Kyrą.
- Kada nors grįšim čia, - nužvelgė kambariuką, kuriame mėtėsi stiklai iš sudaužytų buteliukų, - galbūt su dar vienu nuotykiu, - smagiai šyptelėjo bei nusijuokė. Požemiai skleidė drėgmę, o ta drėgmė visiškai nebuvo prie širdies Hale.
- Žinoma, iki tuomet, - atsisveikino su drauge. Leido jai išeiti iš požemių, o tuomet įsitikino, kad aplink nieko daugiau nėra. Kai nusibodo dairytis, Marietta paskubomis grįžo į kambariuką, pagriebė buteliuką su užrašu ,,nematomumas", tada greitai paslėpė kišenėje ir pasišalino iš požemių. Tarsi niekur nieko grįžo į miegamąjį ir paslėpė buteliuką.