0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Stella Moon

  • I kursas
  • *
  • 9
  • Taškai:
Ats: Mirtos tualetas
« Atsakymas #345 Prieš 5 metus »
-Na gerai. Paimkime šią knygą.- sušuko mergaitė.
Staiga Stellai viskas ėmė galvoje suktis lyg būtų galvos sutrenkimas, o galvos viduje viskas išsimėtę, kaip bardakas.
Tuomet mergaitė prisimerkė ir nespėjusi sumirksėti atsidūrė kažkokiame vien tik žolių plikame lauke. Paklausus Augustui kur mes? Grifiukė tiesiog tylėjo ir visur žvalgėsi, kaip kad būtų be sąmonės. Staiga atsitokėjusi prabilo:
-Kas čia per vieta? Kur mes?- drebančiu balsu ir kaip visada su daug burnoje esančių klausimų paklausė Stella?
Ji matė, kaip Ethanas nesuprazdamas žvalgėsi, o jo galva dirbo kaip traktorius į vieną ir į kitą pusę. Staiga mergaitė kažką labai toli išvydo ir parode berniukui pirštu.
-Tik pažvelk, ten lyg koks žiburys tolumoje!- spiegenčiu balsu sušaukė mergaitė ir nedelsiant atsistojo nuo žolės.
Tuomet laukė kol ką nors pasakys Augustas, ką dabar daryti ir kur eiti?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Stella Moon »

*

Neprisijungęs Augustas Ethanas Weston

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Mirtos tualetas
« Atsakymas #346 Prieš 5 metus »
Oras buvo gan vėsus, pūtė šiltas vėjelis. Danguje debesys buvo niūrūs ir tamsūs - artėja audra. Laukymėje, kurioje jiedu stypsojo, nebuvo nė mažiausio kalnelio ar įdubos.
- Na... - pradėjo Augustas, vis dar neatsigavęs po pirmosios kelionės Nešykle. - Mus kažkur nunešė šita Nešyklė, - parodė į nešvarią knygą. - Palauk!
 Jis čiupo knygą ir ėmė ją vartyti. Daugelis popierių buvo  prirašyti neaiškia kalba, kai kur buvo paveikslėliai, bet jie nieko nereiškė. Ethanas įpykęs sviedė knygą per laukymę ir iš karto pasigailėjo ją ten numetęs. Grįžti prie jos būtų buvę labai kvaila, tad jis taip ir liko stovėti.
 Audros debesys artėjo žaibišku greičiu, o žiburys tolumoje galėjo padėti, tad jis pradėjo bėgti nė neatsisukęs į Stellą. Pagaliau po kelių minučių jis pavargo, bet švyturys jau buvo netoli. Pabėgęs dar keletą metrų, berniukas sustojo. Prieš jį stūksojo senas, nelabai prižiūrimas namas. Virš durų degė lempa, kuri ir priviliojo du pirmakursius. Augustas atsargiai pabeldė į duris ir laukė atsako. Nieko. Jis pažvelgė į šalia stovinčią grifę, ir visai nenoromis pravėrė duris.
'-'

*

Neprisijungęs Stella Moon

  • I kursas
  • *
  • 9
  • Taškai:
Ats: Mirtos tualetas
« Atsakymas #347 Prieš 5 metus »
Stella tiesiog stovėjo ir žiūrėjo ką daro Ethanas. Mergaitė visiškai nesuprato kas darosi taigi tiesiog stovėjo ir laukė kol kažką pasakys Augustas. Staiga jis pradėjo bėgti, o grifiukė palaukusi keletą sekundžių leidosi bėgti paskui berniuką. Žiburys spindėjo vis ryškesne spalva. Jie bėgo lygiu žolės paviršiu, kol po kojomis pasimatė akmeninis takelis. Jis buvo labai nešvarus ir nelygus. Pakėlusi galvą Stella išvydo didelį į dvarą panašų namą. Lauke spindėjo lempa, kurią grifė pavadino žiburėliu. Stella pamatė, kai į ją atsisuko ir žvilgtelėjo Ethanas ir nedrąsiai prieidamas prie durų pabandė jas praverti. Mergaitė iš susižavėjimo ir šiek tiek baimės žengė žingsnį link durų ir priėjo Augustui prie pat nugaros. Vaizdas nebuvo koks, tai neprižiūrėtas namas kuriame buvo pilna įvairiausių daiktų ir labai daug dulkių. Pirmakursiai taip ir liko stovėti tik įžengę pro duris.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Stella Moon »

*

Neprisijungęs Augustas Ethanas Weston

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Mirtos tualetas
« Atsakymas #348 Prieš 5 metus »
Pagaliau supratęs, kad tiesiog stovi vietoj ir nieko nedaro, atsargiai žengė per dulkėmis nuklotas namo grindis. Iš lauko žiūrint, tai būtų atrodę lyg nuostabus dvaras, bet viduje buvo panašu į lūšnelę. Kambariuose buvo pakankamai tamsu, todėl tam reikėjo šviesos.
- Lumos. - Berniuko lazdelės galas užsidegė nelabai ryškia šviesele ir jis žingsniavo toliau. Pasiekęs laiptus, Augustas atsisuko į mergaitę.
 Nespėjus nieko padaryti, iš viršaus atbildėjo senas namų elfas. Turėjo nukarusią, nešvarią paklodę vietoj rūbų. Kiauliškas veidas, atrodo, džiaugėsi matydamas svečius.
- Oo... Pas Urvį atėjo svečių! Urvis džiaugiasi matydamas žmones! - Spigiu balseliu prabilo elfas.
- Mes eee... Už lango audra, - pradėjo Ethanas, - atėjome pastogės.
 Elfas nukurnėjo laiptais viršun nieko neatsakydamas.
- Taigi... Ką dabar darysim? - Klausiamai pažvelgė pirmakursis.
'-'

*

Neprisijungęs Stella Moon

  • I kursas
  • *
  • 9
  • Taškai:
Ats: Mirtos tualetas
« Atsakymas #349 Prieš 5 metus »
Mergaite pastebėjo jog Ethanas žvalgėsi ir ėjo tolyn per purvinas ir dulkėtas dvaro grindis. Grifė išgirdo tariant Ethaną burtažodį Lumos ir prieblandoje pasidarė šviesiau. Netikėtai atbildėjęs namų elfas priėmė pirmakursius kaip svečius. Augustas atsisukęs paklausė Stellos ką dabar darysim, bet Stella tik pajudino pečius ir nieko neatsakė.
- Nagi, prisėskite fotelin, tuojau išvirsiu arbatos ir paplepėsime.- su nuotaika atsakė namų elfas. Grifė bandė galvoti kaip iš čia išeiti ir išvis, kaip grįžti į Hogvartsą. Na, jau mergaitėi pradėjo lysti visokios mintys, o jeigu mes nebegrįšime į Hogvartsą, o jeigu...Staiga grifiukė pradėjo iš susijaudinimo minkyti savo rankas, lyg jas teptusi kremu. Akys pradėjo blizgėti. Po kelių minučių drebančiu tyliu balseliu Stella prabilo.
-Tai ką mes dabar darysim? Kaip grįšim į Hogvartsą, o jei išvis negrįšim?- mergaitė pasakė ką mastė, o Ethanas tikriausiai  suprato jog ji nerimauja.
- Man kilo idėja!- pasakė grifė. - Galėtume palaukti kol baigsis audra ir paklausti elfo, galbūt jis žino, kaip grįžti į Hogvartsą? Na, ką manai?
Pasakiusi savo nuomonę ir kol laukė atsakant berniuko Stella susimąstė: kurgi po galais užtruko elfas? Negi jis taip ilgai verda arbatą? Bet nesvarbu, taip dar geriau, mudu galėsime aptarti kaip grįžti namo. Stella šiek tiek nusiramino, jos akys nebe taip blizgėjo, ji laukė kol prabils Augustas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Stella Moon »

*

Neprisijungęs Augustas Ethanas Weston

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Mirtos tualetas
« Atsakymas #350 Prieš 5 metus »
Elfui iškurnėjus virtuvėn, Augustas nedrąsiai klestelėjo ant kieto fotelio. Jis apsidairė, lyg ir ieškodamas Urvio šeimininko.
- Aa... Ką? - Išsiblaškęs sumurmėjo, - Aišku, kad grįšim. Džiaukis, kad mes čis ne vieni, o yra tas elfas. - Berniukas net nepagalvojo, kad jie gali niekada negrįžti į Hogvartsą.
- Aš kaip tik tą ir ruošiausi daryti, - pridūrė jis.
 Iš kito kambario atbildėjo namų elfas, rankoje jis nešė padėklą, o jame kiurksojo trys nedideli puodeliai su garuojančiu skysčiu. Elfas šypsodamas pažvelgė į pirmakursius ir taip pat įsiropštė į krėslą.
- O kur tavo šeimininkas, Urvi? - Nerūpestingai paklausė Ethanas.
- Urvio šeimininkas, ponaiti, išvyko kelionėn. - Valandėlę palaukęs tarė.
 Dvivardis klausiamai pažvelgė į grifę.
'-'

*

Neprisijungęs Stella Moon

  • I kursas
  • *
  • 9
  • Taškai:
Ats: Mirtos tualetas
« Atsakymas #351 Prieš 5 metus »
Grifė ilgai mąstė ar ragauti šios arbatos ar geriau ne, bet taip ir neišdrįso, tik mažą mažą gurkšniuką iš mandagumo. Elfas nuvedęs juos kuribu viename šone maža lova ir kitame šone maža lova. Liepė pamiegoti tačiau Stella niekaip negalėjo užmerkti akių, ją kankino nerimas. Išsitraukusi savo burtų lazdelę ištarė ,,Lumos" ir kambaryje truputi prašvito žibančia, mėlyno atspalvio šviesa. Pridengdama ranka, kad neprikeltų Ethano mergaitė dairėsi po kambarį ir aptiko knygų lentyną. Joje rado knygą užrašu ,,užburk mane" ir pirmakursę sudomino ši begalo stora žalia knyga. Vertė ir vertė puslapius, nieko įdomaus nerado... staiga Stella sustojo ir perskaitė užrašą ,,TELEPORTAVIMAS IR KAIP JUO NAUDOTIS".Buvo labai daug prirašyta ir ties vienu stulpeliu sustojo. Tyliai priėjo prie Augusto ir pradėjo jį žadinti.
 -Eii...kelkis!... Augustai kaiką radau.- mergaitė pašvietė su burtų lazdele jam į akį, jis prasimerkė.
 -Klausyk radau kai ką! -Užburkite šią knygą burtažodžiu ,,Teleportizimo Telehomoro" ir su burtų lazdele ją palieskite, kai sužibės ryški žalia šviesa. Tuomet pasakykite kur norite keliauti ir ji nukels ten kur reikia, kol neištarsite kur norite nukeliauti tol ji žybės savo ryškia akinančia šviesa.
-Na, pabandom?- pakėlusi akis nuo knygos tarė berniukui.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Stella Moon »

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: Mirtos tualetas
« Atsakymas #352 Prieš 4 metus »
Pagaliau pragaras, pavadinimu "Transfigūracijos pamoka" baigėsi. Kad ir kaip Fiadh stengėsi, ši pamoka nebuvo nė kiek geresnė už pirmąją. Nė per nago juodymą. Mergaitė tikėjosi, kad treniruotė šiek tiek padės jai jaustis drąsiau. Kur ten. Nesėkmės griuvo viena po kitos, o paniška profesoriaus Greywindo baimė nesėkmes, atrodo, padidino bent kelis kartus. Grifiukė puikiai žinojo, kad jeigu ne tas žmogus, tos pamokos nebūtų tokios nesėkmingos. Tačiau pasitikėjimo savimi stoka neleido Fiadh nė trupučio atsipalaiduoti.
Po pamokos šviesiaplaukė keliavo savo kambario link. Ji norėjo pasislėpti ten, užsidaryti ir daugiau niekada neišlįsti. Laimei, motina pernelyg nesidomi, kaip jai sekasi pamokos, svarbiausia, kad egzaminų pažymiai būtų kuo geresni. Neaišku, kaip viskas baigtųsi, jeigu mama sužinotų apie visas nesėkmes. Apie tai mąstydama Fiadh su siaubu suvokė: juk šiais mokslo metais teks laikyti egzaminą pas profesorių Greywindą. Jau galima įsivaizduoti, kaip jai ten seksis. O šitai mama sužinos... Mergaitė susigraudino ir galiausiai pravirko. Per ašaras nieko nematė, kol beeidama atsitrenkė į duris. Dėl kažkokių priežasčių pamanė, kad ji jau Grifų Gūžtos bokšte. Tad tyliai sumurmėjo slaptažodį ir įėjo. Tik tada suvokė, kad yra visai kitur. Apsižvalgiusi pamatė, kad yra tualete. Neatrodė, kad jis būtų itin dažnai naudojamas. Fiadh pagalvojo, kad ji tikriausiai legendiniame Mirtos tualete. Ji čia nebuvo buvusi. Galbūt būtų buvę smalsu, tačiau dabar buvo daug svarbesnių dalykų. Visų pirma, ji norėjo išsiverkti. Tad mergaitė atsisėdo į kampą ir nustojo tramdyti ašaras. Tos, tarsi tik to ir telaukusios, iš karto pasileido nevaldomais upeliais.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Mirtos tualetas
« Atsakymas #353 Prieš 4 metus »
Sunkiais žingsniais mergaitė žingsniavo iš Transfigūracijos kabineto. Ji buvo tokia pavargus, kad vos išsilaikydavo ant jų. Cornet norėjo būti, bet kokiame kitame koledže tik, kad jo vadovas nebūtu profesorius Greywindas. Nuo jo per kūną bėgdavo šiurpuliukai, o jo veidas šaltas. Taip atrodo lyg gyvenime jis nieko gražaus nematė. O apie egzaminus pas tą profesorių net baisu pagalvoti. Bijosi paklausti, nes klausimas tai tiesus ir greičiausias kelias tapti nevykėle. Bet klastuolei labai norėjosi prasmukti į uždraustą bibliotekos skyrių. Svarbiausiai jos plane nepasitaikyti ant profesoriaus, nes iš kart ji važiuos namo. Šviesiaplaukė žinojo, kad jis nelabai žiūri klastuolius, nes kai mokinė negrįžo naktį į savo kambarį nieks, net nepastebėjo. Staiga ji pamatė legendinį Mirtos tualetą. Įsiveržusi į tualetą, Camilla pamatė mergaitę vyresnę už ją. Ji verkė. Nežinojus ką daryti ji tik tarė:
- Labas. Neverk?
Cornet niekada nematė verkiančių žmonių ir visiškai nežinojo, ką daryti. Nors klastuolė galėjo ant jos užrėkti ir išvaryti iš tualeto, bet tuo metu klastuolė žinojo, kad tai ne laikas. Ji tik paklausė:
- Čia dėl profesoriaus?
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: Mirtos tualetas
« Atsakymas #354 Prieš 4 metus »
Ašaroms liejantis nesustabdoma srove kažkas trinktelėjo. Fiadh pakėlė galvą ir pamatė, kad į tualetą įsiveržė kažkokia mergaitė. Berods matyta ką tik pasibaigusioje pamokoje. Grifiukė bandė nusišluostyti ašaras, tačiau tik nubraukus, jas kaipmat pakeisdavo kitos, kol galiausiai šviesiaplaukė suprato, kad tai bergždžias reikalas.
Fiadh bandė pasisveikinti, tačiau vietoj normalaus žodžio pavyko tik kažkoks neaiškus cyptelėjimas. Kaip kokia pelė pagalvojo mergaitė ir nuo šios minties net nusipurtė. Susimąstė, kad dabar ji bijos pelių, tačiau tikrai ne dėl tos priežasties, dėl kurios jų bijo nemaža dalis žmonių.
Labiausiai šiaurės airė norėjo, kad klastuolė eitų savo keliais. Grifiukė čia atsidūrė visai netyčia ir tikrai nejuto poreikio su kažkuo bendrauti. Ypač dabar, kai niekaip negali sustabdyti ašarų tėkmės.
- Ne, - galiausiai pavyko atsakyti į klausimą. Buvo tikra, kad jaunesnė mergaitė nepatikės, tačiau tai Fiadh ne itin rūpėjo. Galiausiai ašaros nustojo tekėti iš akių. Fiadh atsistojo ir priėjo prie kriauklės. Pirmasis čiaupas pasirodė neįtikėtinai purvinas, tad ji patraukė prie tolimesnio, ant kurio buvo išraižyta maža gyvačiukė. Šis neveikė. Net vandens nesugebi pasileisti? paklausė savęs grifiukė ir vėl vos nepravirko. Galiausiai trečiasis čiaupas leido mergaitei nusiprausti veidą. Ji nepasijuto nė kiek geriau, tačiau vis tik atsisuko į klastuolę ir paklausė:
- Ką čia veiki?

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Mirtos tualetas
« Atsakymas #355 Prieš 4 metus »
Cornet žiūrėjo visus mergaitės veiksmus. Neturėdama ką pridurti ir dar labiau įskaudinti mergaitės ji tiesiog žiūrėjo.  Po to kai šviesiaplaukė plovė veidą klastuolė priėjo prie tos kriauklės iš kuriuos nebėgo vanduo. Pamačiusi išraižyta maža gyvačiukė ji pradėjo truputi suprasti, kad po jomis yra požemiai ir ne kokie ten paprasti. Kai mergaitė paklausė jos Camilla neiškart atsakė:
- Na atėjau apgalvoti kai kokio plano, bet suradau kai ką įdomesnio.
Mergaitė nebuvo įsitikinus, kad po jais tie požemiai. Ji toliau apžiūrinėjo kriaukles. Vis dėl to seniai nebuvo įsipainiojus į nuotykius Po valandėlės mokinė pasiteiravo:
-Žinai nežinau ar taip iš tikrųjų, bet man rodos po mūsų yra didelės gyvatės skeletas...
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: Mirtos tualetas
« Atsakymas #356 Prieš 4 metus »
"Planas" šiek tiek sudomino Fiadh. Panašu, kad ši klastuolė yra iš tų, kurie mėgsta visur veltis. Kitaip kam jai eiti į tualetą, kuriame normaliai niekas nesilanko, kad tą planą suregztų? Pati grifiukė nebuvo itin didelė nuotykių mėgėja. Jai labiau prie širdies buvo ramiai tūnoti kur nors kamputyje. Kad tik jos niekas nejudintų. Kad tik nereikėtų bendrauti. Kad ji galėtų būti viena su savimi. Ką gi, panašu, kad šį kartą nepasisekė. Iš viso Hogvartsas nebuvo tokia vieta, kurioje yra lengva išvengti nuotykių. Šviesiaplaukei teks su tuo susitaikyti. Tuo labiau, kad ji kažkokiu būdu pateko į Grifų Gūžtą, kur, atrodo, nuotykių mėgėjai yra visi.
Tokios mintys iškėlė klausimą: kuriame koledže ji turėtų mokytis? Juk netinka nė į vieną. Kaip ir visada - ji niekur netinka... Jau norėjo nusiminti, kai išgirdo paskutinius klastuolės žodžius.
- Skeletas? - perklausė Fiadh. - Ar tu tikra?
Vienintelis dalykas, kurį būtų norėjusi apie tą skeletą išgirsti Fiadh, buvo tas, kad jis ten yra nepasiekiamas, kad jos jo tikrai nepamatys ir taip toliau. Deja, nepanašu, kad jaunesnė mergaitė galvojo taip pat. Iš spindinčių akių buvo akivaizdu, kad ji mielai patyrinėtų daugiau. Ne! mintyse suklykė mergaitė. Labai norėjosi sprukti iš čia. Bet juk Grifų Gūžtoje mokosi drąsuoliai. Ji negalėjo parodyti Klastūnyno mokinei, kad bijo. Fiadh svarstė, ką daryti. Ji apėjo visas kriaukles. Daugiau nė vienos gyvatės nepamatė. Tad grįžo prie neveikiančio čiaupo ir pratarė:
- Kad ir koks būtų atsakymas į šią mįslę, jis turi slypėti čia.
Po galais...

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Mirtos tualetas
« Atsakymas #357 Prieš 4 metus »
Nors Camilla nėra didelė nuotykių magėje, bet šiandien lyg jei kažkas trinktelėjo per galvą ir klastuolė užsinorėjo kažkur lysti kur negalima. Mergaitė vaikščiojo į priekį ir atgal ieškodama ko nors kas atrodo įdomiai:
- Taip aš esu tikra, kad po mumis yra skeletas.
Pirmakursė atsakė, bet nebuvo visiškai tikra tuo. Tada Cornet pamatė vienam iš tualeto kabinoje kažkokią knygutę. Ji gulėjo prie pat tualeto. Vienuolikmetė paėmė knygute ji buvo apdraskyta viršelis padarytas iš odos. Drebančiomis rankomis šviesiaplaukė perbraukė odinį knygutės viršelį. Maža klastuolė kelis kartus apžiūrėjo knygute, bet nerado kas gi jos savininkas. Pagaliau mėlynakė atvertė senos knygos puslapius. Jie buvo geltoni apdraskyti ir net kai kurie suplėšyti. Bet juose niekas nebuvo parašyta. Mergaitė nusikeikė, kad nieko įdomaus nerado. Dėl to ji tiesiog numetė dienoraštį prie grifės kojų. Cornet atsisuko į trečiakursę ir abejojančiu, truputi mikčiojančiu balsu prabilo:
- Emm... žinai gal aš galėčiau tave apginti kai profesorius vėl tau kažką nemalonaus pasakys gal but aš... aš galėčiau apginti tave.
Viena klastuolės pusė norėjo, kad ji neišgirstu todėl po pauzės dar paklausė:
- Tavo vardas Fiadh? Aš neklystu?
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: Mirtos tualetas
« Atsakymas #358 Prieš 4 metus »
Tai, kad po kojomis galimai gulėjo skeletas, švelniai tariant, nepradžiugino Fiadh. Vargšė mergaitė ir taip buvo išsigandusi po pamokos, o čia dar tokios naujienos?! Kai kuriomis akimirkomis grifiukė visiškai nenorėjo mokytis šioje mokykloje. Tai paprasčiausiai buvo ne jai.
Panašu, kad naujoji pažįstama buvo daug drąsesnė nei grifiukė. Pamačiusi kažkokią knygutę, ji nieko nelaukdama patraukė tiesiai ten. Fiadh tokiu atveju būtų apsimetusi, kad nieko nemato. Ir dar pasistengusi, kad ir niekas kitas to daikto nepastebėtų.
Ko gero, nereikia stebėtis, kad kai Camille numetė knygutę šiaurės airei po kojomis, ji vos ne stryktelėjo. Šiaip ne taip susivaldžiusi žengė žingsnį toliau. Ir paklausė:
- Iš kur žinojai, kad ta knygutė nėra pavojinga?
Vidury klausimo klastuolė prabilo. Pasirodė, kad ji kalba kiek nedrąsiai. Iš pradžių Fiadh pagalvojo, kad jai pasigirdo. Kaip kažkokia jaunesnė mergaitė gali ją apginti nuo profesoriaus Greywindo? Taip, jis yra šios mergaitės koledžo vadovas, tačiau neatrodo, kad jam pačiam tai itin rūpėtų.
- Kaip tu galėtum tą padaryti? - kiek sutrikusi paklausė šviesiaplaukė. Įsivaizdavo, kad transfigūracijos profesorius tik dar labiau išsityčiotų, jeigu trečiakursę pradėtų ginti pirmametė... Kita vertus, Fiadh daugiau gyvenime neis į tas pamokas, tad nebus progos nei prie jos kabinėtis, nei reikės ją ginti.
- Taip, tu teisi, - į naują klausimą atsakė mergaitė. Ji vėl pažvelgė į knygutę. Ilgokai dvejojusi paėmė ją į ranką ir nunešusi įmetė į klozetą. Atrodė, kad nieko baisaus neįvyks, kai staiga vanduo pakilo ir tualete kilo tikras potvynis.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Mirtos tualetas
« Atsakymas #359 Prieš 4 metus »
Mergaitė net akmuo nuo širdies nukrito kai ji atspėjo vartą:
- Na nežinau ar tą knyga nepavojinga,- Camilla nusprendusi truputi pagąsdinti Fiadh dar pridūrė,- o gal šita knygutė pačio Voldemorto.
Bet staiga klastuolė pajautė, kad kojos pradeda šlapti ir atsisuko į šviesiaplaukę. Pamačiusi, kad iš tualeto bėgą vanduo Cornet užpuolė panika. Ji nebuvo kažkokia baisi, bet merginos kūnas sustingo. Bet į pirmakursės galvą įlindo idiotiška mintis atsisukusi į naują pražystama Mil ją igarsino:
- Žinai jei nori atidaryti požemius tai jie atsidaro tik jei moki gyvatės kalbą,- mergaitė labai garsiai kvėpavo,- o tu juk nemoki, na ir aš tai mes galim išburti gyvate.
Mergina turėjo omenį serpensortia
Nieko nelaukdama ji išsitraukė užrašų knygutę ir perskaitė:
- Tai va, kad gerai išeitu kerai reikia padaryti nubrėžti ratą ir paryškinti skiemenų Sor.
Cam pakėlė galvą ir pasižiūrėjo į o`Ceallachain.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho