[Auksė Marlena Hale]

Šiltas oras ir lengvas vėjelis kvietė žengti žingsnius link sodo. Žydėjo obelys, sklido saldūs bei malonūs aromatai, krito balsvi, vėjelio paliesti žiedelių lapeliai, svajingai apkerėdami grožiu.
Bethany žingsniavo šviesiai rusvos spalvos dirvos takeliu, jame buvo įsispaudusios dešimtys mažyčių pėdučių. Būreliai katinukų murkė ar kniaukė. Katinukas iš mergaičiukės rankų troško būti paleistas ir pabandęs suleisti nagučius į varnės rankas, galop ištrūko iš glėbio. Tačiau toli nenuklydo, laikėsi šalia bei kuo arčiau mergaičiukės kojų.
- Reiktų rasti Sarą, - pastebėjo kačiuko klausiamų akelių žvilgsnį, - kaip manai, galėčiau čia rasti draugę?
Katinukas pasitrynė į Bethany koją ir sumurkė.
- Tikiuosi, tai reiškia taip, - pasiekė tankesnę sodo dalį bei nebematė jo pradžios.

[Sara Nikolė Keyes]

Įžengus į sodą, priėjus prie raudonų rožių vis dar laikydama Murkių pakėlė šiek tiek gėlės žiedą ir pauostė, ant merginos nuosies užkrito geltonos žiedadulkės
-Skaniai kvepi, rožyte.-tarė rožei, o merginos pirštai nuslydo gėlės stiebeliu, netrukus jos pirštai palietė stiebo dyglius.
Auč!Negera rožė.-pirštų pagalvėles palytėjo skausmas, o varnanagė tyliai sudejavo ir išbarė gėlytę.
Mergina dar sykį apsidairė po sodą, nuėjo giliau, į patį sodo vidurį, iš jo tikėjosi pašaukti Bethany ir ją galiausiai surasti, o vėliau grįžti ir į tualetą, gal net su kačiuku.
Sodo viduryje žydėjo daugybė gėlių, įvairių augalų, kai kurie Sarai buvo nematyti ir nepažįstami.
-Bethany!Ar tu čia?-sušuko draugės vardą, tikėdamasi, kad šioji atsilieps ir abi grįš sveikos, gyvos į Hogvartse esantį Mirtos tualetą.
Tikiuosi tu čia, Bethany.-mintyse tarė varniukei ir paglosčiusi katinėlį atsiduso.

[Auksė Marlena Hale]

Mergaičiukę pakerėjo krentantys balsvi, mažučiai žiedeliai sukėlė keistą vasaros apgaubtą nuotaiką, jaučiamą vėlyvais rugpjūčio mėnesio vakarais, besileidžiant saulei.
Apsisukusi aplink savo ašį rateliu, Bethany toliau žingsniavo rusvu takeliu. Sustoti privertė netoliese išgirstas balsas, visiškai neatrodęs pažįstamai.
- Juk sakiau, kad šį sodą reikia naiktinti, - mergaičiukė prisispaudė prie aukštų vijoklių ir įdėmiau įsiklausė į kitos lyties asmens balsą, - reiktų pradėti nuo aukštų, šį saldų kvapą skleidžiančių medžių, baltais žiedais. Jie tuoj mane uždusins.
Bethany nesuprato su kuo tas asmuo kalbėjo, bet to ir nereikėjo.
- Tik tyliai, - pritūpusi sušnabždėjo katinukui, kuris buvo jos vienintelis čia susigaudantis draugas, - lekiam iš čia.
Per pusę pasilenkusi mergaičiukė greitu žingsneliu pasileido takeliu, ranka prilaikydama savo šviesius plaukus.
- Čia kažkas yra, - pajuto kaip krūptelėjo išgirdusi tą patį keistą balsą. Bet ji vistiek nesustojo. Atsikvėpė tik nutolusi ne per toliausiai - už kelių storesnių medžių. Šalia buvęs katinukas ėmė kniaukti ir pakeitė savo kailiuko spalvą į visatos spalvų margumyną, it vienos Hogvartso profesorės. Mergaičiukė paėmė į rankas gyvūnėlį bei pažvelgė atgal. Kalbėjusio kažko nesimatė, tačiau atrodė, jog netoliese pažįstamas siluetas.

[Sara Nikolė Keyes]

Pagalvojusi apie Bethany, atsidusus, mergina vėliau kelis kartus sušuko draugės vardą ir dar sykį apsidairė po nepakartojamai atrodantį sodą, šis Sarą vis viliojo pasivaikščioti, ir užmiršti visus rūpesčius, nebekreipti į visus jausmus, kurie susikaupė per visus mokslo metus, visas nuovargis, stresas.
Nors ir kaip sodas viliojo pasivaikščioti, penkiolikmetė jau vargino visas šitas nepažystamas sodas, ir visa kita. Ji tik norėjo kuo greičiau surasti varniukę, grįžti į tualetą, gal pabaigti virti eliksyrą ir išsiskirti, žinoma, dar Sara parsives kačiuką atgal į miegamąjį, ir slapta juo rūpinsis.
Tačiau, tada mergina turėdama menką vilties žiburėlį surasti Bethany, išvydo ir išgirdo kažkur matytą figūrą, ir kažkur girdėtą balsą.
-Bethany? Tu čia?-tyliai, kad girdėtų netoliese esantis žmogus paklausė, tačiau ne taip garsiai, kad išgirstų pašalinės ausys.

[Auksė Marlena Hale]

Atrodė, kad tas siluetas artėjo. Vėjelis dar kartelį lengvai sujudino medžio, už kurio slėpėsi Bethany, šakas, mažas ir dideles, o rausvo atspalvio prisotinti smulkus žiedeliai krito žemyn. Rausvos medžių gėlės ne tik nuklojo žalią žolės apklotą bei uždengė jį. Taip pat šie žiedeliai įsipainiojo į mergaičiukės plaukus, tačiau varniukė to nepastebėjo. Jos dėmesys buvo sutelktas visai kitur.
Šiek tiek surauktas žvilgsnis, aiškiai sutelktos rusvos akelės bei įsitempęs veidas. Štai taip Bethany stovėjo už vieno iš stipresnių medžių šiame sode ir laukė. Laukė kažko, apie ką pati negalvojo. Galvoje minkšti minčių debesėliai sprogo, palikdami visiškai tuščią makalynę.
- Taip, tai aš, - sušnabždėjo bei pajautė prisiglaudusį šiltą katinuko kūnelį prie krūtinės bei rankomis jį dar labiau apglėbė. Iš kitos sodo pusės artėjo tas pats siluetas, kitos lyties, prieš tai išgąsdinęs mergaičiukę savo šnekomis. Vien kelių išgirstų sakinių pakako, kad imtų jį, nesvarbu kas jis toks, laikyti visišku narcizu, arba kitaip savymila.
- Sara, - viena ranka laikė katinuką bei jautė jo švelnų it pūkas kailiuką, o kita rėmėsi į medžio žievę, - Sara, mes turime grįžti į tualetą, kol mūsų čia niekas nepamatė.
Šnabždesys patraukė savymilos pravardę gavusį siluetą. Mergaičiukė pametė jį iš savo rudų akelių stebėjimo zonos.
- Ei! - tas pats silueto balsas suskambo netoliese. - Ei!
Bethany nugarą perėjo šiurpuliukų ataka. Už jos stovėjo tariamas narcizas ir dabar garantuotai kreipėsi į ją. Galbūt jis nematė Saros, mat mergaičiukė nepastebėjo jos pati. Tačiau varniukė jautė savąją draugę šalia bei to pakako. Bethany abejomis rankomis priglaudė kačiuką prie savęs. Silueto žingsniai dusliai skleidė artėjimo garsus, o mergaičiukė stengėsi išlikti kuo ramesnė.

[Sara Nikolė Keyes]

Dar kartą paklausus, mergina išgirdo tylų balselį, tačiau nors ir koks tylus jis buvo, Sara atpažino, kad tas balselis buvo Bethany, ji norėjo kuo greičiau atsidurti šalia draugės, tačiau draugei bekalbant Sara netoliese, jai svetimą balsą. Penktakursė pasislėpė už dekoratyvinio krūmo, laukė nepažįstamojo, tikėjosi, kad balso savininkas bus gerai nusiteikęs, tačiau, jei ne, Nikolė jau turėjo rankose savo burtų lazdelę ir pasiruošusi ja pasinaudoti.
Svetimas balsas vis artėjo link Bethany, kuri buvo prisiglaudusi prie medžio, su kačiuku rankose.
Ir ji turi katinėlį.-pagalvojo, bet iš karto stipriau suspaudė burtų lazdelę ir, kol nepažįstamasis neatėjo iki Bethany, tyliai, tik jai pasakė:
-Tyliai, lėtai ateik iki manęs.-pasakė, su ranka parodė eiti link jos, po sekundės, varniukė pradėjo judėti link Saros.-Greičiau, nepažįstamasis jau netoli.-paragino ir buvo pasiruošusi bėgti link durelių, pro, kurias atėjo į sodą.

[Auksė Marlena Hale]

Atrodė, kad šias sekundes skaičiavo širdies dunksėjimas. Beglostydama ir prie savęs bespausdama kačiuką, Bethany nėrė į šalia buvusius krūmus bei persvertė kūlvirsčiu. Mergaičiukė tai padaryti sugebėjo paskutinę akimirką. Netrukus siluetas stovėjo būtent ten, kur pirmiau buvo varniukė. Bet dabar, šiuo metu, ji, tupėjo krūmuose prisispaudusi prie žemės, laikė rankose virpantį gyvūnėlį, o pro didesnį, tačiau vistiek nedidelį tarpelį tarp krūmo šakų bei lapų, stebėjo aplinką. Tuomet Bethany pastebėjo netoliese stoviniuojančią Sarą, su lazdele rankose. Matydama besidairantį, nepatenkintą nepažįstamąjį, mergaičiukė pritūpusi žygiavo it ančiukas draugės link.
- Turim sprukti, - pasiekė ją bei išsitiesė, - jis neatrodo nusiteikęs draugiškai.
Bethany žvilgtelėjo į gyvūną jos rankose. Nuostabaus, blizgančio kailio katinukas žvelgė savo žydromis akimis lyg bandydamas padrąsinti bei parodyti savo bejėgiškumą, nors tuo pačiu metu ir viltį.
- Viskas bus gerai, Fliore, - sušnibždėjo katinukui, kai šis vėl priglaudė galvelę prie varniukės krūtinės, - reiktų eiti. Sodas manęs visiškai nevilioja, - šnabždėjo draugei, - pilyje galėtume rasti kelią. Bet tik ne šiame, svaiginančiame, sode.

[Sara Nikolė Keyes]

Bethany atėjus, gal tiksliau, atšliaužė, atžygiavo pasakė apie nepažįstamojo nusiteikimą, jis tikrai, varnanagių nuomone, nebuvo gerai nusiteikęs, todėl draugės nusprendė pasišalinti iš maloniai kvepiančio, viliojančio sodo ir grįžti į pilį, o vėliau ir į tualetą.
-Na greičiau,-paragino varniukę ir pati su katinu  nubėgo link pilies, pavymui dar sušuko Bethany:Paskubėkim, gal to balso savininkas ir nenusiteikęs labai gerai, bet manau, kad reikėtų paskubėti ir išnešti sveiką kailį iš sodo jam nesučiupus.
Sušukus draugei viską ką pamanė apie nepažįstamąjį, nuskubėjo link durelių pro, kurias atsidūrė sode. Pribėgus dureles, mergina paleido katinuką, kad šis prabėgtų, o vėliau ir ji pati išlindo į keistą koridorių, netrukus, šalia Saros pasirodė ir varniukė.
-Na štai, tikiuosi jis nebeseks iki pilies. Einam iki tualeto, jis čia buvo, tik kitoks.-Ir nuėjo link tualeto, kas kelias minutes tikrindama ar Bethany seka iš paskos.

[Auksė Marlena Hale]

Atrodė, kad sekundės bėga lėtai. Jos lyg stingo šioje keistoje visatoje, planetoje ar dar kur nors kitur. Bethany kvėpavo giliai ir pakankamai sunkiai, tačiau vistiek laikė katinuką prie savo krūtinės. Galbūt nesiruošė jo auginti, tačiau dabar buvo su juo pajutusi ryšį. Taip pat, neketino palikti vargšo gyvūnėlio vieno šiame sode, be to gero nežadėjo vis dar bešūkaliojantis siluetas. Nors kas jis ištikrųjų, mergaičiukė visiškai nenorėjo žinoti. Varniukė jau tikėjo, kad jis visiška save aukštinanti savymila, tuo pačiu ir be širdis narcizas vyriškos lyties esybėje.
Galvelė jau ėmė svaigti nuo visų aplinkinių medžių grožio bei keisto tobulumo, saldžių aromatų, švelnaus vėjelio, krentančių žiedų lapelių bei pačių žiedelių, įstrigusių plaukuose. Bet visgi, tariamas narcizas artėjo, o Sara jau buvo spėjusi pakankamai nutolti, tačiau jos neryškų siluetą mergaičiukė vis dar matė, tad atėjo laikas judintis. Bethany bėgo taip, kaip dar nebuvo. Ji jautėsi it gyva giltinė atėjo jos pajauti su dalgiu šiame tobulame sode, kuris puikiai tiktų nurodyti pragaro išvaizdą. Varniukė lyg ir girdėjo Saros žodžius, bet visgi nebuvo tikra ar teisingai išgirdo, tačiau suprato, jog kalba eina apie vieną dalyką. Pasiekusi dureles, ji sudvejojo dar kartelį. Akeles nuleido į katinuką, pagavo jo žvilgsnį bei paskutinį sykį suspaudė prie savęs, jausdama tą nuostabią gyvasties šilumą bei esybę. Galop, atsisveikinusi su katinėliu, mergaičiukė jį paleido bei įlindo pro dureles. Tikėjosi, jog čia šios, pro kurias lindo Sara, mat įsitikino, kad jų čia visa galybė, o gal ir dar daugiau.
- Tikiuosi, kad jis bent kažkiek pasiklys, - pilis savitai glumino, - einam.
Dabar Bethany stengėsi nevėpsoti ir kuo mažiau dairytis. Pasiklysti šioje pilyje, kuri neaišku kokio dydžio, neatrodė labai malonu.

[Sara Nikolė Keyes]

Bėgant nuo šūkaliojančio nepažįstamojo, abi varnanagės prabėgo pro tas mažytes dureles ir jos pagaliau atsidūrė pilyje.
Sara su Bethany kurį laiką klaidžiojo įvairių spalvų, formų koridoriais, kurie priminė Hogvartso koridorius, tik šiose koridoriuose retai kada pasitaikydavo koks paveikslas, dar rečiau normalios formos paveikslas. Visuose portretuose buvę žmonės turėjo kitokias spalvas, pavyzdžiui portretų žmonių oda paveiksluose buvo oranžinė, purpurinė, violetinė negu, kaip įprasta odos spalva. Bestebėdama retai pasitaikančius paveikslus(dažniausiai portretus), pagaliau priėjo tą keistąjį tualetą, kuriame vis dar tebebuvo katilas ir jame esantis keistasis eliksyras.
-Na štai, pagaliau pasiekėme tualetą.-lengviau atsiduso ir priėjusi prie katilo, atsisėdo, o Murkius netrukus atsigulė šalia merginos, ir garsiai sumurkė.-Kaip galėtume iš šitos keistos pilies ištrūkti? Galvoju, gal reikia gurkštelėti dar kartą šito viralo.-pasiūlė idėją ir parodė į katilą, kuris buvo visai šalia penktakursės.

[Auksė Marlena Hale]

Kiekvienas koridoriaus kampas atrodė keistas. Kažkuo savitas ir nepaprastas. Tuo pačiu gluminantis bei klaidinantis. Bethany nežiūrėjo į šalis. Viskas ją jau ėmė nervinti. Labiausiai mergaičiukei nepatikęs dalykas buvo sodas. Iš pirmo žvilgsnio tyras, nekaltas, kerintis, pasakiškas sodas. Dabar jis tekėlė šleikštulį.
- Nemanau, jog buvo gera mintis gaminti eliksyrą, - paveikslai ant sienų nedomino visiškai, - ši vieta graži, nuostabi. Tačiau jos keistumas mane trikdo. Na, žavus katinukai niekad nepamaišė.
Sarai prabilus apie tualetą, mergaičiukė nežymiai kilstelėjo vieną antakį. Netrukus pati jame stovėjo. Aplinka atrodė panaši į tą patį Mirtos tualetą, kuriame nedaug kas lankėsi, tačiau vistiek kitokia. Daugiau papuošimų, spalvų, visko, kas buvo būdinga šiai piliai ar planetai. Bethany prisėdo šalia savo draugės bei nukreipė akeles link katilo.
- Įdomus faktas, bet kai atsidūriau šioje pilyje, - nežinojo kaip kitaip pasakyt, - aš atsiradau miegamajame. Tiesiogine to žodžio prasme. Bet tikiuosi, kad kai grįšim, atsirasim abi tame pačiame tualete.
Mergaičiukė net nenorėjo pagalvoti kieno ar kokiame miegamajame galėjo atsidurti grįžusi į Hogvartsą.
- Manau, sutiksiu su tavo mintimi, - linktelėjo, - kito būdo tikriausiai nėra.
Tiesą sakant, šis katilas bei ramiai jame buvęs gėralas visiškai neviliojo varniukės, tačiau tai buvo praktiškai vienintelė viltis grįžti atgal.

[Sara Nikolė Keyes]

Prieš įeinant į tualetą Bethany šiek tiek, trumpam pravėrė burną ir prakalbo, o Sara dar paantrino, kai kuriuos sakinius:
-Taip, mintis nebuvo iš geriausių, be to, sakiau, kad neinu į nuodų ir vaistų pamokas, ir nemoku virti eliksyrų.-paminėjo eliksyrą ir jos nelankymą šio įgūdžio tobulinimo pamokose ir pridūrė:-Kad jau prakalbome apie kačiukus, tai jie niekada nepamaišys, ypač, jei jie maži, mieli, pūkuoti ir kaip tu sakei, žavūs.-prakalbo apie kačiuką, o vėliau pažvelgė į netoliese einantį 'katuką'.
Varnanagėms įėjus į tualetą, mergina atsisėdo, šalia jos prigulė ir kačiukas, o naujoji draugė, tikrai ne sena draugė, bet ir nenauja, tiesiog draugė įėjus į tualetą, šioji pradėjo pasakoti, kur pati atsidūrė normaliame Mirtos tualete išgėrus eliksyro. Papasakojus apie atsiradimą, kažkokiame miegamajame, varnė sutiko su Saros idėja paspurkti iš šios planetos, pasaulio ar apskritai, kažkokios keistos pilies panašios į burtų ir kerėjimo mokyklą, kurioje Sara mokosi jau penktus metus.
-Aš iš tiesų ir vėl neturiu jokio noro ragauti šio viralo, gal šiek pasikeitęs, kartesnis pasidarė.-išreiškė savo nuomonę ir paėmė samtį, įsipylė į jį šiek tiek keistos spalvos eliksyro ir kažką nežymiai sumurmėjo, ir išgėrė.Išgėrusi tik tarstelėjo:-Na, dabar tavo eilė.-ir galva parodė į katile esantį eliksyrą.

[Auksė Marlena Hale]

Visa ši keista pilis kėlė kažkokį virpuliuką krūtinės ląstoje. Aplinka atrodė visiškai neįprasta, nors sodas, matėsi, buvo kažkas panašaus į normalų lauko peizažą. Bet pernelyg netikrai tobulas savais kvapais bei žiedais. Ir viskuo kitu.
- Na, aš irgi nevaikštau į pamokas. Bet vistiek, nesuprantu kodėl pagal knygą darant, kopijuojant punktus nepavyko, - gūžtelėjo, - katinukai yra pats geriausias dalykas šioje pilyje, sode ar kaip kitur bepavadinsi.
Tualeto šaltos grindys suteikė jausmą it sėdėtų tame pačiame Mirtos tualete. Tik aplink girdėjosi kniaukimas, bet tai nemaišė. Bethany net pamąstė, apie galimybę, gauti katinuką dovanų. Minkšto kailiuko, mielą, žavų bei puikiai suprantantį, katinuką. Apie šį gyvūną mergaičiukė būtų svajojusi ir svajojusi. Palaukusi, kol vyresnioji, to pačio koledžo mokinė, atsigers šio viralo katile, pati suėmė samtį į ranką. Pasėmusi iš indo skysčio, lūpoms prilietus skystos būsenos medžiagą, nežymiai siurbtelėjo bei nurijo.
- Na, ką gi, - paleido samtį, - laukiam grįžimo.
Bethany vylėsi, kad neatsiras kokiame nors miegamajame, nors jei atsidurtų savame, neprieštarautų. Bet, Hogvartso pilyje, tikrai daugiau nei vienas miegamasis.

[Sara Nikolė Keyes]

Sarai išgėrus pagamintą viralą, kačiukų kniaukimas, murkesys trumpam nutilo, tačiau netrukus vėl pasigirdo. Merginos galva trumpam pradėjo svaigti nuo vaizdo, kuris neseniai pradėjo suktis, o visos keistosios spalvos susiliejo į katinėlių garsų visumą. Penktakursė dar išgirdo kelis bendrakoledžės žodžius ir lyg nugrimzdo į negilų sapną, kuriame nieko nebuvo, tik varnanagės mintys, garsiai skambėjusios nemalonioje tyloje.
Vaizdų, garsų susiliejimas truko neilgai, tik kelias, greitai praėjusias, minutes. Viskam tam pasibaigus, spalvos atgavo tikrąjį pavidalą, o Sara stipriai suklupo ant šaltų, tualeto grindų, o šalia vis dar buvo katilas su jame esančiu stebuklinguoju viralu.
Varnanagė staiga apsidairė ieškodama bičiulės ir dar šūktelėjo jos vardą tuščiame Mirtos tualete.
-Bethany! Ar tu čia?-mergina įsiklausė,juk gal kur išgirs kompanionės žingsnius ar balsą.

[kablelis]

Stevie visus pirmus metus praktiškai neklaidžiojo po mokyklą. Kiekvieną laisvą minutę ji lėkdavo į lauką, o šaltuoju metų laiku nekišdavo snapo iš bendrojo kambario. Tačiau antriesiems mokslo metams persiritus į antrą pusė grifiukė nutarė, kad atėjo laikas geriau patyrinėti ir pilį. Mergaitė nė kiek neabejojo, kad čia yra daug įdomybių, tačiau anksčiau ji teikė pirmenybę didžiausiai savo meilei - gamtai.
Kurį laiką Stevie tiesiog klaidžiojo po koridorius, tačiau nieko labai įdomaus nepamatė. Tačiau galiausiai ji priėjo mergaičių tualetą.
- Neveikia, - tyliai perskaitė Stevie. - Kažin kodėl...
Antrakursė susidomėjo, kas gi gali būti ten negerai, kad jau jis neveikia. Kiek padvejojusi grifiukė atidarė duris ir nelabai drąsiai įžengė. Netrukus ji susiprato: Juk čia legendinis Mirtos tualetas! Puiki vieta nelegaliems eliksyrams virti!
Mergaitė jau kurį laiką puoselėjo mintį pagaminti kokį sprogstamąjį eliksyrą, tad nutarė, kad tai būtų galima padaryti čia. Žinoma, su savimi ji nieko - nei vadovėlio, nei medžiagų - neturėjo, tad nutarė, kad reikės įsiminti kelią ir grįžti čia vėliau. O dabar galima bent jau apsižiūrėti, kaip gi atrodo ypatingasis tualetas.