1
5

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • VI kursas
  • *
  • 172
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • į savo pasaulį aš įsileisiu tave
Ats: Laiptai
« Atsakymas #165 Prieš mėnesį »
  Jau beveik pasibaigęs žiemos laikotarpis kiek atitraukė Ginger nuo žemės, tačiau ši vis dar jautėsi prispausta ir talžoma iš visų pusių. Trūko tik menko, gryno oro gurkšnio ir blondinė jau būtų atsipeikėjus. Ne viskas taip paprasta.
  Žemaūgė lindėjo mergaičių kambaryje. Neplauti plaukai buvo ištaršyti į visas puses ir krito ant akių. Dantimis laikė melsvos spalvos pieštuką, o rankose - nemažą užrašinę ir paprastą pieštuką. Rankos mikliai piešė eskizus, mergina vis keitė pieštukus vietomis kol galiausiai garsiai atsidususi numetė savo šedevrą į kambario kampą. Melsvos ir pilkos, kuri atstojo sidabrinę, spalvos eskizas ir vėl blondinei kažkuo netiko. Adelė sukrito ant lovos, pasimuistė. Gerai, reikia keltis ir iškišt nosį iš čia, bent prasivaikščiot. Varnė atsikėlė, pasitraukė skirtingų spalvų kojines aukštyn, pasitvarkė miegamuosius šortus ir užsimetė purpurinį džemperį. Ranka pasikasė pakaušį, pavėlė plaukus ir išlindo iš kambario.
  Nežinojo nei kur eina, nei kur norėtų nueiti. Klaidžiojo apie valandėlę, kai užmatė figūrą ant laiptų. Priėjusi arčiau pastebėjo jai pažįstamą raudonplaukį. Atsiduso, nenorėjo jam trukdyti, tačiau Ginger jis pasirodė kažkoks nelaimingas. Tikiuosi, pasivaideno. Uh. Tyliai norėjo praeiti, tačiau draugiškoji širdelė stabtelėjo ties vaikinu. Mergina pritūpė priešais Dafydd, prisėdo.
- Kuku, viskas gerai?- nuoširdžiai paklausė ir tikėjosi, jog šis nepradės širsti, nebuvo nusiteikusi tam.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Adelė Ginger »
 Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo nors verkiu.
                                                                            

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 246
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #166 Prieš mėnesį »
Kai kur nors esi ir džiaugiesi vienatve, pasisveikinimas tikrai nėra tas dalykas, kurį norisi išgirsti. Dėl to nereikia stebėtis, kad Dafydd, išgirdęs kažkokią mergiotę, nebuvo itin sužavėtas. Ypač dėl to, kad atsisukęs pamatė, jog tai yra Adelė Ginger.
- Ko tau? - piktai suburbėjo klastuolis. Jis pažvelgė į merginą. Kiek pasvarstęs suprato, kad ji vis dėlto kreipėsi draugiškai. Atrodo, be jokių piktų minčių, nors visi ankstesni susitikimai nebuvo iš maloniausių. Vis dėlto Dafydd tam ir buvo Dafydd, kad nepultų atsiprašinėti. Iš jo pusės jau buvo svarbu tai, kad jis nieko daugiau nebesakė. Ir net nepaprašė blondinės nešdintis kuo toliau.
Klastuolis sėdėjo ant laiptų ir nepaisė Adelės. Vis dėlto jautė, kad ji yra čia. Vienatvė nebebuvo vienatvė. Nepaisant to, kad jam šis pokytis nepatiko, Dafydd bandė neleisti pykčiui nevaldomai sukilti. Tiesą sakant, velsietis jau ir pats pavargo nuo nuolatinio kapojimosi su visais aplinkiniais iš eilės. Ne visais pataisė save raudonplaukis ir pačiam pasidarė baisu, nes, žinoma, jis pagalvojo apie Mioną. Tačiau ta grifė buvo kažkoks ypatingas atvejis. Dafydd iš paskutiniųjų pasistengė nustumti mintis apie ją kuo toliau. Jis atsisuko į Adelę ir kurį laiką nieko nesakydamas spoksojo. Galiausiai negarsiai ir beveik be intonacijos paklausė:
- Ką čia veiki?
Į jos klausimą, žinoma, nepasivargino atsakyti. Tačiau kada klastuoliui buvo viskas gerai?
I am David Šeuešin.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • VI kursas
  • *
  • 172
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • į savo pasaulį aš įsileisiu tave
Ats: Laiptai
« Atsakymas #167 Prieš mėnesį »
  Išgirdusi pykčio kartėlį Dafydd žodžiuose, mergina susilaikė nuo akių vartymo. Prasideda. Ir jau laukė keiksmažodžių lavinos, gero trinktelėjimo pakaušin ir suprastėjusios klausos nuo jaunuolio staugimo. Susiraukė, užsimerkė, susilaikė nesusigūžus, tačiau nieko nesulaukė. Pravėrė akis. Žvilgtelėjo į velsietį, kiek atsipūtė.
- Man nieko, tiesiog susirūpinau,- sumurmėjo, nors nenorėjo pripažinti pati sau to, ką pasakė.
  Blondinė mėgo pabūti viena, tačiau bėgant laikui ta vienatvė pradėjo knisti. Kai supranti, kad nebeturi nieko, kas anksčiau tave džiugino, tavimi rūpinosi, o svarbiausia - mylėjo, atrodo, nebėra tikslo išvis būti šiame supuvusiame pasaulyje. Geriau būt kokia kate, kurią glostys ir maudys, negu žmogumi, kuris dažnai jaučiasi supuvęs ir nemylimas. Adelę guodė tik tai, jog turėjo draugą. Tikrą draugą, kuriuo pradėjo pasitikėti po nutikimo transfigūracijos pamokoje. Velsietis? Ne, su šiuo dar nebuvo taip suartėjus. Ir dabar buvo stebuklas, kad šie jaunuoliai dar nesusikapojo iki kraujų kaip įprasta.
- Išlindau iš kambario, nusprendžiau prasivaikščiot,- prabilo.- O tu?
  O blondinė matė, jog raudonplaukiui nebuvo viskas gerai, tačiau tikrai nesiruošė versti jo išsipasakoti ir išlieti širdį. Pft. Tikrai ne.
 Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo nors verkiu.
                                                                            

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 246
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #168 Prieš mėnesį »
- Susirūpinai? Manim? - paklausė Dafydd, tikrai neketindamas patikėti, kad Adelės žodžiai gali būti tiesa. Juk niekas juo nesirūpina. Niekam neįdomu, ką jis veikia per dienas. Kas nors velsiečiu susirūpina tik tada, kai jis savo pykčio protrūkiais perlenkia lazdą.
O vis dėlto šita blondzynka dėl kažkokių priežasčių priėjo ir atsisėdo šalia. Juk jis jos vietoj būtų trinktelėjęs per pakaušį, kol nemato, ir nuėjęs tolyn.
- Tai vaikščiok, - mestelėjo raudonplaukis, tikėdamasis, kad Adelė čia pernelyg ilgai neužsisėdės. Nepaisant to, kad pradėjo jaustis vienišas, šito žmogaus kompanijos tikrai nenorėjo. Jis tylėjo ir nieko nesakė. Žinojo, kad Adelė paklausė "O tu?" Tačiau tai, ko gero, buvo tik tas įprotis. Paklausti "o tu?" Jai tikrai negali rūpėti, ką gi veikia jis, viso pasaulio nekenčiamas ir niekinamas Dafydd Llewellyn.
- Nenorėjau klausyti mažvaikių stūgavimo, - galiausiai pasakė klastuolis. Plačiau aiškinti nenorėjo, ką kažkokia žiopla blondinė gali suprasti?
Velsietis pajuto, kad nutirpo koja, tad atsistojo. Jam pasirodė, kad merginos akyse žybtelėjo pergalinga ugnelė, tad skubiai rėžė:
- Jeigu tikiesi, kad aš patrauksiu savo keliais vien dėl to, kad čia paklojai savo šikną, gali nebesitikėti.
Dafydd palipo kelis laiptus į viršų ir, nusprendęs, kad kojos neskauda, atsisėdo vėl.
I am David Šeuešin.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • VI kursas
  • *
  • 172
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • į savo pasaulį aš įsileisiu tave
Ats: Laiptai
« Atsakymas #169 Prieš mėnesį »
  Vis dėl to nesusilaikė. Pavartė akis.
- Taip, tavim, matai dar kažką aplink?- skėstelėjo rankomis į tuščią koridorių.- Nemanau, na, apart manęs.
  Pati Adelė žinojo, kad nėra pati mylimiausia klastuolio draugė. Net nebuvo draugė. Daugių daugiausia pažįstama. Bet tai visiškai nereiškė, jog jai nusispjaut į tai, kad Hogvartso mokiniai vaikšto, sėdi ar net miega kaip žemę pardavę.
- Žinoma, paliksiu aš tokią depresingą sielą vieną,- papurtė galvą.- Jei jau kelsiu savo sėdimąją iš čia, tai tik su tavim.
  Ir tai skambėjo taip, lyg Ginger būtų mama, kuriai užkniso vaiko kaprizai. Varnė visada galėjo būti globėjiška, deja, dėl šeimos dramos ir kitų nesąmonių, ne visada taip pavyksta. Bet ji buvo ta mergina, kuri galėjo virsti ir į globėjišką žvėrį, pamačius, kad kažkas nuskriaudė jos artimą ar šiaip žmogeliuką.
- Aha, to tik ir tikiuosi,- nepagailėjo sarkazmo.- Mano šikna jau taip prisiplojo, kad nė velnio aš jos netrauksiu kol nepamatysiu bent menkos šypsenos tavo veide, supratai?- ir vėl mamos tonas. Ne pakeltas, tačiau valdingas ir su kruopele rūpesčio.
  Nesiruošė būt ta Adele, kuri paimtų už rankyčių ir kalbėtų kažkokius palaikančius žodžius, pft, visai ne. Pavėlė dar kartą savo plaukus. Įsispoksojo į Dafydd akis ir susiraukė. Jei taip ir toliau, raukšlėta jau artimiausiu metu būsiu.
 Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo nors verkiu.
                                                                            

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 246
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #170 Prieš mėnesį »
- Ne, nematau, maloningoji, - rėžė Dafydd. - Ir visiškai nenoriu matyt. Nieko. Ypač tavo šito žioplo snukio.
Velsietis nutilo. Net nesuprato, kodėl šiuo momentu jis taip širsta ant Adelės. Susidarė įspūdis, kad ji išties susirūpino, ko gi klastuolis toks nelaimingas. Savaime aišku, Dafydd netikėjo, kad blondinė tokiais dalykais gali rūpintis nuoširdžiai. Jeigu toks žmogus ir yra, tai yra... Ta grifė pasakė sau raudonplaukis, net mintyse nedrįsdamas garsiai ištarti Mionos vardo.
- Mano siela, depresinga ar ne, tau tikrai neturi rūpėti, - burbtelėjo klastuolis. - Tad susirink savo sėdimąją ir visas kitas ir čiuožk. O tai dar užsikrėsi depresija.
Vis dėlto atrodo, kad Adelė buvo nusiteikusi ryžtingai. Kad ir ko ji siekė, atrodo, ketino tikrai sėdėti ir laukti, kol Dafydd pralinksmės. Klastuolis puikiai suprato, kad gali apsimesti, kad yra linksmas, išspausti kokią šypseną ir tada vėl likti vienas. Deja, prieš jo paties valią velsietį apėmė smalsumas: kiek gi laiko ta žioplė čia sėdės? Negi ji tikrai lauks, kol Dafydd pasidarys geriau. Ne.
Judviejų akys susitiko. Dafydd nesuprato, ko mergina susiraukė. Žinoma, žiūrėdamas būtent jam į akis turbūt daugelis susirauktų. Bet kokio velnio čia siekia Adelė? Ko jai iš tiesų reikia? Nori pasityčioti, kad porą kartų nuskriaudė? Turi kažkokių kitokių nuoskaudų? Dafydd susimąstė. Per transfigūracijos pamokas, kuriose klastuolis tiesiog "puikiai" pasižymėjo, jie beveik nesusidūrė. Per pirmąją berods kažkas įvyko, bet juk tai buvo tik smulkmena. O per antrąją... Adelė įsigudrino apalpti. Ar dar kas ten jai atsitiko. Tai prisiminti buvo smagu. Tačiau Dafydd nenorėjo juoktis, tad užgniaužė bet kokias juoko užuomazgas joms nė neatsiradus.
Galiausiai neištvėręs velsietis paklausė:
- Ko spoksai?
I am David Šeuešin.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • VI kursas
  • *
  • 172
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • į savo pasaulį aš įsileisiu tave
Ats: Laiptai
« Atsakymas #171 Prieš mėnesį »
  Adelė jau nebeklausė nuo kada merginos turi snukius. Žinojo, jog velsietis vėl kažką pradės sapalioti. Atsidususi atsirėmė į turėklus. Ji niekada nesuprato, kodėl šis vaikinas toks. Kodėl jis toks... Kitoks? Visuomet piktas, kažkuo nepatenkintas. Gyvenimas nuskriaudė? Ha, yra daug daugiau tokių, kurių tikrai nebuvo pagailėta. Adelė, palikta tėvų, nepuola ant kito. Neverčia kažkokios kaltės ar nuoskaudų. Tik kartais išsikalba. Tačiau tikrai to nedaro agresyviai kaip šia jaunuolis.
- Užsičiaupk, Dafydd, užsičiaupk,- sumurmėjo.- Bent kartą gyvenime nebūk rakštis subinėj,- pasisuko į klastuolį.- Negi tik ir galvoji, kad viskas čia taip blogai, kokie visi šlykštynės aplink? Atsimerk, gerai?
  Nutilo. Nebuvo šiandien pasiruošusi pamokslauti, tačiau, rodos, be to niekaip. Atsistojo nuo vėsaus grindinio. Sunėrė rankas ant krūtinės. Galvoje iškilo vaizdas, kuris priminė kiek tokia jauna mergina jau patyrusi.
- Džiaukis bent kartais. Nusišypsok. Tikiu, kad kažkur ten,- pirštu parodė į širdį.- Slepiasi mielas Dafydd. Žinau, nieko neturėčiau tau išvis sakyt, nes esi užsidėjęs tą ‘aš Dafydd, atsiknisk nuo manęs’ kaukę. Nori būt vienas? Prašom, nebetrukdysiu,- nepagailėjo kartėlio balse.
  Apsisukusi užsimerkė ir iš po lėtai pradėjo žingsniuoti koridoriumi. Tolyn nuo klastuolio.
 Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo nors verkiu.
                                                                            

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 246
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #172 Prieš mėnesį »
Panašu, kad Dafydd pagaliau išvedė Adelę iš kantrybės. Ji netgi nieko nebeatsakė. Tai sukėlė klastuoliui piktą džiaugsmą. Juk tikrai smagu, kai kažkokia žioplė nustoja tau aiškinti dar žioplesnius dalykus. Daug maloniau klausytis tos palaimingos tylos, kurios negadina jos prakeiktas balsas.
Deja, tikėtis, kad blondinė ilgai ištylės, turbūt būtų naivu. Ir ji akivaizdžiai norėjo, kad Dafydd darytų būtent tai - tylėtų.
- Ne, mieliausioji, neužsičiaupsiu, - piktai pasakė jis. - Visiškai ne tavo reikalas, ką aš galvoju. Bet... Vieną kartą gyvenime esi teisi: visi aplinkui ir yra šlykštynės. Ypač tu.
Velsietis prisiminė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad Adelė paklausė, kas jam negerai. Kas ten žino - galbūt šį kartą ji tą padarė nuoširdžiai? O Dafydd reakcija buvo tokia pati kaip visada...
Jis išklausė paskutinių merginos žodžių. Ir kažkodėl patikėjo, kad ji kalba nuoširdžiai. Nežinojo, kodėl taip mano. Tačiau buvo beveik tikras: Adelė šį kartą neapsimetinėja. Klastuolis sutriko. Jis žiūrėjo, kaip Varno Nago mokinė eina tolyn. Dėl pačiam nežinomų priežasčių jis atsistojo ir sušuko:
- Na, palauk! Aš... - tą žodį ištarti buvo be proto sunku. Tad kelias akimirkas patylėjęs Dafydd labai tyliai ir nenoriai išspaudė: - Atsiprašau.
Nesuprato, už ką atsiprašo. Nesuprato, kodėl tai daro. Tačiau ištarus tą nelemtą žodį pasidarė šiek tiek geriau. Dabar tereikėjo laukti Adelės reakcijos: arba ji atsiprašymą priims rimtai, arba tik išsityčios ir patrauks savais keliais...
I am David Šeuešin.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • VI kursas
  • *
  • 172
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • į savo pasaulį aš įsileisiu tave
Ats: Laiptai
« Atsakymas #173 Prieš mėnesį »
  Blondinė jautė menką skausmą širdyje. Šlykštynės. Ypač aš. Gal anksčiau ir nebūtų priėmusi šių žodžiu rimtai, tačiau dabar. Dabar ji jautėsi ir vėl niekinama, stumdoma ir traukiama žemyn. Nesuprato, kodėl Dafydd taip elgiasi, kodėl visada jo neapykantos išsiliejimo auka tampa ji ir dar keli aplinkiniai.
- Taip, Dafydd, aš esu suknista šlykštynė! Ypač aš!- atsisukusi sušunka, ranka nusibraukia ašarą, kuri išdavė, kad Adelei buvo skaudu.- Aš,- žengteli priekin.- Esu,- dar žingsnis.- Šlykštynė.
  Ir dėl to tikriausiai tėvai mane ir paliko. Ha, Adelė Ginger. Net nenusipelnau jų pavardės. Akimirką mėlynakė stovėjo nejudėdama, nieko nesakė. Tyloje girdėjosi jos gilus kvėpavimas. Ir ties kiekvienu iškvėpimu jis buvo vis skausmingesnis.
- Pakartok dar kartą tai, Dafydd, leisk pasauliui žinoti, kad aš esu šlykštynė,- prabilo mergina.- Ir kodėl visi kartoja tą ‘atsiprašau’? Jis nebeveikia manęs,- sumurmėjo ir nusprendė neapsisukinėti.
  Paprasčiausiai praėjo pro raudonplaukį. Nebenorėjo girdėti iš jo nė žodžio. Ir taip visada, kai ji bando padėt kitam ar būti draugiška. Juk niekas jos taip niekada nekentė, tiesa? Tiesa, bet kažkodėl Dafydd nusprendė būti tas pirmasis šiknius.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Adelė Ginger »
 Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo nors verkiu.
                                                                            

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 246
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #174 Prieš mėnesį »
Adelės reakcija buvo netikėta. Dafydd tikėjosi bet ko, tik ne šito. Panašu, kad ir šitos blondinės gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Dėl to velsietis puikiai ją suprato. Deja, nepanašu, kad ji būtų nusiteikusi ko nors klausytis.
Pamatęs Ginger ašaras Dafydd sutriko. Juk ji atrodė tokia kieta ir niekada neverkianti. Kas atsitiko dabar? Negi klastuolis palietė kažkokią itin jautrią vietą? Vaikinas prikando lūpą.
- Klausyk, - galiausiai pratarė jis, jau gerokai ramesniu tonu. - Neturėjau tau to sakyti. To, ką pasakiau. Tiesiog...
Dafydd nežinojo, kaip paaiškinti, kas jam yra, tačiau pernelyg daug neišsipasakoti.
- Aš nepratęs, kad kas nors su manimi elgtųsi draugiškai. Jeigu taip yra, vadinasi, tam žmogui iš manęs kažko reikia. Tad aš tik stengiuosi apsiginti...
Klastuolis pats suprato, kad tai nuskambėjo visiškai kvailai. Tačiau jau Miona žino tikrai per daug, kas dedasi velsiečio gyvenime. Nereikia, kad ir Adelė taptų to gyvenimo eksperte.
Varno Nago mokinei praėjus pro šalį Dafydd nusekė iš paskos.
- Gerai, nesakysiu to žodžio daugiau, - pratarė jis. Neįsivaizdavo, ką reikėtų sakyti. - Bet aš... Tikrai nenoriu, kad tu būtum įskaudinta per mane.
Tai skambėjo dar kvailiau. Dafydd buvo pernelyg nepripratęs prie tokių žodžių. Jam tai buvo tarsi bereikšmis žodžių kratinys. Tad jis tik stovėjo ir žiūrėjo Adelei pavymui, tikėdamasis, kad šį kartą ji reaguos ramiau. Tačiau suprato, kaip jaučiasi kiti, kai bando draugiškai kalbėti su juo.
I am David Šeuešin.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • VI kursas
  • *
  • 172
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • į savo pasaulį aš įsileisiu tave
Ats: Laiptai
« Atsakymas #175 Prieš mėnesį »
  Adelė niekada neverkia. Adelė visada stipri. Adelė juk kieta. Adelė beširdė. Adelė tokia, Adelė anokia. Adelė, Adelė. Pft, niekada nebuvo stipri panelė. Aišku, visada galėjo užslėpt jausmus, supakuot į dėžutę ir niekada jos neatidaryti. Bet per tiek laiko jai jau užkniso plėšytis savyje.
- O taip, Ginger visais naudojasi,- suburbėjo, nepagailėjo sarkazmo.- Iš tavęs man jau nieko nebereikia, net menkiausios šypsenos,- paskutiniuosius žodžius ištarė tyliai, tačiau buvo įsitikinusi, jog raudonplaukis vis tiek tai girdėjo.
  Įskaudinta per tave. Pft, tu būtum tik dar vienas menkas smūgis. Kai kurie smogia žymiai stipriau. Savo mintis pasiliko sau, nesidalino. Mėlynakė vėl atsisuko į Dafydd.
- Tai miela Dafydd, bet,- užsikirto.- Stipriau manęs neįskaudinsi, širdies nebesudaužysi,- gūžtelėjo pečiais.
  Ir ji sakė tiesą. Kad išvis ten tos širdies menkai ir belikę. Bet ją vis tiek skauda. Stipriai skauda. Visai kaip tada, kai viskas skendėjo ugnyje, Dubline. Kai viskas, ką buvo sukūrusi jos šeima, greit buvo ir sunaikinta. Visai kaip tada, kai gavo laišką iš tėvų, jog neatostogaus kartu su jais. Visai kaip tada, kai nieko nebegirdėjo iš tėvų, kai laiškai grįždavo atgalios, o suknistose Magijos žiniose puikavosi mamos pavardė ir tėčio nuotrauka. Viskas taip stipriai kniso.
 Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo nors verkiu.
                                                                            

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 246
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #176 Prieš mėnesį »
Išgirdęs Adelės sarkazmą Dafydd suirzo. Jis stengėsi būti bent kiek malonesnis, o ta blondzynka vis tiek tokia? Na, gerai. Klastuolis irgi nesistengs tada.
- O ko man dar tikėtis iš tokios žioplės kaip tu? - garsiai paklausė Dafydd. - Niekada nė nesistengei būti draugiška. Kodėl dabar turėčiau manyti, kad staiga pasikeitei? Ir neketinu aš tau šypsotis!
Dafydd piktai nusisuko. Jis, atrodo, lyg ir bandė taikytis su Varno Nago mokine. Visai nesuprato, kodėl jiedu buvo šitaip susipykę. Na... Velsietis pykosi su visai iš eilės, tačiau nemažą dalį jis tiesiog ignoruotų. Tik ne šitą blondinę. Ir, žinoma, ne tą prakeiktą bailį Kajų.
- Aš nenoriu būti mielas, - piktai pasakė raudonplaukis. - Nors tu ir manai, kad čia, - bakstelėjo sau į krūtinę, - slepiasi "mielas" Dafydd, labai klysti. Žioplė.
Klastuolis buvo piktas. Adelė, pasirodo, yra tikra meistrė: tiesiog pasakiškai iš sušvelnėjusio velsiečio pavertė tokiu, koks jis buvo visada: be galo piktas ir viskuo nepatenkintas. Ypač šia šalimais stovinčia mergina.
- Suprantu, kad tavo gyvenimas nesaldus, - staiga pasakė Dafydd gerokai ramesniu tonu. Na, šiuo atveju ramesnis reiškė tiesiog bespalvį. - Tačiau aš nesiruošiu tavęs kamantinėti, kas gi tau yra. Jeigu nori, prašom, pasakokis. Bet aš tavęs neverčiu.
Klastuolis vėl atsisėdo ant laiptų. Jį kamavo šioks toks smalsumas, kas gi galėjo nutikti šitam žioplam proto bokštui. Tačiau jis tikrai neketino to prisipažinti.
I am David Šeuešin.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • VI kursas
  • *
  • 172
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • į savo pasaulį aš įsileisiu tave
Ats: Laiptai
« Atsakymas #177 Prieš 3 savaites »
  Blondinė papurtė galvą. Stengėsi būti malonus, o Adelė vėl kažkaip jį supykdė? Pft, pats prietranka. O gal jam visą gyvenimą merginų taip ‘mylimas’ piktos moters sindromas? Haha.
- Ir kas iš to, kad kartoji, jog esu žioplė? Pažiūrėjai į save?
  Tai Adelė nervino. Tikrai labai nervindavo, kai Dafydd ją vadindavo žiople. Nei ji žioplė, nei ką. Žaisdama savo pirštais, nudelbė akis į ilgas kojines. Pajudino kojų pirštus, šią nukrėtė šaltis. Nemaloni banga, kurios nekentė.
- Nepažįsti manęs, Llewellyn,- šaltu balso tonu prabilo.- Per patį pirmąjį susitikimą užsirovei be jokios priežasties, tad nereikia sakyti, kad esu nedraugiška.
  Truktelėjo pečiais, sakydama, kad jei nenori būt mielu, tai tegu ir nebūna, koks jai skirtumas. Pasakotis? Jis tikriausiai juokauja.
- Taip, tikrai nėra saldi pasaka,- pavartė akis.- Suknistai esu subjaurota randais dėl gaisro, kuriame vos likau gyva. Turiu suknistą panikos sutrikimą. Pastoviai sapnuoju košmarus, o ant kaklo jaučiu rankas, kurios mane smaugia! O prie viso džiaugsmo esu palikta! Esu palikta tėvų be jokio paaiškinimo, be jokių žinių!- sušuko su ašaromis veide.
  Supratusi, jog ką tik išrėkė savo širdies skausmą, smulkiomis rankomis valėsi ašaras. Visai kaip ligoninės sparne praskydusi prieš Kajų, o dabar visiškai praskydo priešais Dafydd, vaikino, kuris  jos nekentė. O tada nutilo, atsirėmė į sieną ir vėl springo ašaromis. Rankos nuslydo ties šlaunimis, į kurias suvarė nagus. Apsiblaususios, dangaus mėlynės akys lakstė tarp visų randų, esančių ant kojų. Bjauru. Bjauru. Kaip šlykščiai bjauru. Ir taip, Varno Nago mokinė jautėsi bjauri ir šlykšti, nors visai neseniai buvo nudėjusi, jog visi matė jos randus ir niekam jau neberūpės. Bet rūpėjo. Rūpėjo jai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 savaites sukūrė Adelė Ginger »
 Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo nors verkiu.
                                                                            

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 246
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #178 Prieš 2 savaites »
Nereikia man į save žiūrėti, ir taip nuolat tą girdžiu pagalvojo Dafydd, tačiau garsiai apie tai nieko nesakė. Jį gerokai erzino šitas susitikimas. Kodėl, po velnių, jis turi nuolat susitikinėti su kažkokiomis kvailomis mergiūkštėmis?
- Ne, nepažįstu, - mandagiai pratarė Dafydd, tačiau, kaip ir reikėjo tikėtis, tas mandagumas buvo tik apsimestinis, mat netrukus po to velsietis pridūrė: - ir labai tuo džiaugiuosi. Tačiau, mergužėle, aš ant tavęs visiškai nesiroviau. Pati lindai ten, kur tavo šiknai visiškai ne vieta.
Ko jau ko, bet kad Adelė paims ir išsipasakos, Dafydd tikrai nesitikėjo. Ir visiškai nežinojo, kaip reaguoti į tai, ką mergina ką tik pasakė. Pirmiausia velsietis norėjo rėžti, kad kartais tikrai geriau, kai tėvai palieka. Tačiau net ir šis vaikinas suprato, kad tokioje situacijoje tokius žodžius reikėtų pasilaikyti sau. Ar šitoj mokykloj yra normalių žmonių be jokių idiotiškų tragedijų? paklausė savęs klastuolis. Garsiai nieko nesakė. Visiškai neįsivaizdavo, ką daryti tokioje situacijoje. Įtarė, kad Adelė jo dabar dar labiau nekęs - ji ką tik išsipasakojo, o jis nieko negeba pasakyti? Tačiau velsietis nuoširdžiai nežinojo, kaip jis galėtų reaguoti.
- Klausyk, - galiausiai ištarė jis. - Am... Aš... Nežinojau. Atsiprašau.
Vaikinas kalbėjo labai tyliai. Ir, ko gero, nerišliai. Tiesą sakant, Dafydd nė nežinojo, ar nori, kad Adelė išgirstų, ką jis šneka. Už ką, po velnių, jis atsiprašinėja? Juk ir šita mergiotė nebuvo maloniausias padaras pasaulyje! O jo paties gyvenimas taip pat nebuvo rožėmis klotas. Tačiau kas pasakyta, tas pasakyta. Dafydd nukreipė akis į šalį ir su šiokiu tokiu nerimu laukė, ką gi dabar darys Adelė.
I am David Šeuešin.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • VI kursas
  • *
  • 172
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • į savo pasaulį aš įsileisiu tave
Ats: Laiptai
« Atsakymas #179 Prieš 22 valandas »
- Žinai, aš bent jau turiu šikną,- truktelėjo pečiais.
  Eilinį kartą išgirdusi Dafydd atsiprašymą liūdnai šyptelėjo. Vis dėl to nebuvo beširdis šiknius. Blondinė pralaužė pirštus, pasukinėjo kaklą. Nebežinojo ką jau ir besakyti šiam ryžikui, tad paprasčiausiai atsistojo, nužvelgė kojas, kuriose dominavo randai ir nagų įspaudai. Vieni pranyks, kiti ne.
- Mes kiekvienas turim tragiškų istorijų, taip? Tai buvo manoji, Dafydd,- nutilo.- Tad ačiū, jog išklausei.
  Galiausiai žemaūgė švelniai apglėbė raudonplaukį, tačiau nepraėjus nei sekundei jau buvo atsitraukusi. Keistai šyptelėjo, apsisuko ant kulno. O tada dar kartą pažvelgus į vaikiną mirktelėjo savo niekam nesuprantamu mirktelėjimu ir paliko jį vieną.
 Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo nors verkiu.
                                                                            

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019