0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #30 Prieš 7 metus »
Kiek susinervinusi, kad turi keliauti ne tik į tokį užkampį, bet ir tai, kad tasai užkampis buvo piktai nusiteikęs visiems jo lankytojams, trapi tarsi koks visur mėtomas "Selgos" sausainis mergina lėtu ir neužtikrintu žingsniu patraukė pro apleistų ir grėsmingų namų eilę. Plaukus laikydama surištus į kuodelį, apsirengusi taip, kad bet kada galėtų pasipustyti padus, Junko dairėsi Morgan požymių - su ja jau kartą pirmame kurse bendravo, ir nors nebuvo tikra, kas ją paskatino norėti atlikti darbą kartu, bet klastuolė negalėjo sakyti, kad dėl to labai prieštaravo.
Paskubintu žingsniu, bet vis dar taip pat nedrąsiai traukdama priekin, rudas akis pasiekė kitos antrakursės figūros kontūrai, ir vos ne bėgtute ji prisiartino prie belaukiančios švilpės.
-L-labas. Nekokia čia atmosfera, ką?- nepaliaujamai judindama pirštus ir neitin galėdama nusiraminti, Junko nesustojamai žvilgčiojo aplinkui, kažkaip tikėdamasi užmatyti kokią juodą vaiduoklišką figūrą, kuri labai tiktų tokiai aplinkai,- Taigi, gal turi idėjų nuo ko pradėti?
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Morgan Mara Swan

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #31 Prieš 7 metus »
Morgan pastebėjo pažįstamos klastuolės siluetą ir nedrąsiai mostelėjo ranka, šis gestas turėjo reikšti pasisveikinimą, kai mergaitė negalėjo jo išreikšti žodžiais. Iš netvirtai surišto kuodelio išsileido pora šviesių sruogų, tačiau mergaitės plaukuose, kaip visada, kyšėjo dvi šakos, kurios tas sruogas prilaikė.
Įrėmusi ranką į kadaise baltai dažytą, dabar, beje, aptrūkinėjusią durų staktą, Morgan pasitrynė nosį.
- Na, galime pradėti kad ir nuo namų. Ten gali slėptis bet kokia šmėkla ar baisūnas, vis dėl to šie namai apleisti. - Švilpė reikšmingai patylėjo ir kiek sutrikusi žvilgtelėjo Junko į akis. - Eisime kartu, ar?..
Mergaitei atrodė, kad to sakinio nereikėjo net pabaigti, nes abi nutuokė, kaip jis turėtų baigtis, ir, be abejo, abiejų atsakymas į jį būtų tvirtas NE, tačiau puikiai žinodama draugės nuotaikų kaitą,  ji vis dėl to ryžosi to paklausti.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #32 Prieš 7 metus »
Nepatiko jai ši vieta. Ši atmosfera, tarsi viskas, kas neša liūdnus jausmus ir šleikštulį buvo sumesta į šitą vietovę, kurioje dabar dvi antrakursės turi prabūti. Tai buvo tarsi koks gyvas košmaras, kaip labirintinis siaubas, kurį jos - ar bent jau Junko - turėjo pereiti bet kokia kaina.
Kiek paskendusi savose mintyse, išbalusi mergina dirstelėjo į Morgan, duodama jai tą "nesuprantu, kodėl tu to net klausi" žvilgsnį.
-Na, gal dviese ir bus lėčiau, bet jei ieškome juodosios magijos, tai vienaip ar kitaip geriau būtų laikytis drauge, nemanai?- Nes nežinau kaip tu, bet nenoriu patapti kaip kokia cliché vieta siaubo filmuose.
Žengdama per apleisto namo slenkstį, kelis kartus žvaliai ir užtikrintai apsidairydama aplink, klastuolė dirstelėjo į švilpę, suteikdama jai garbę eiti pirmai - vienaip ar kitaip, ji jau buvo ir labiau "išsiveržusi" priekin namo apieškojime. Išsitraukdama savo lazdelę (dėl visa pikto, o ir pati mergina jautėsi kiek geriau turėdama šią šalia, nors su gerais ir reikalingais užkeikimais ar burtais, kurių reikėjo labiau, nebuvo) ir kiek paslėpdama ją drabužio rankovėje, antrakursė dar kartą akimis apžvelgė apleistą namų eilę, greitomis atsukdama jai nugarą ir įeidama į namo vidų.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Morgan Mara Swan

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #33 Prieš 7 metus »
Mergaitė prisispaudė prie durų staktos,  kad praleistų Junko. Švilpės storapadžiai batai nepakenčiamai girgždino duris, tad šiame name teko juos nusiauti ir palikti tarpduryje, o grindimis tapsenti baltomis kojinaitėmis iki kelių. Kiek nepatikimai mergaitė truktelėjo apsiaustą aukščiau ir iš jo apačios susirišo kaspiną, kad nesimaišytų po kojomis ir kabėtų kelių lygyje.
- Na, - nejaukiai tarstelėjo švilpiukė, iš gilios kišenės išsitraukdama burtų lazdelę, - vakar rimtai pamąsčiau dėl tų burtų. Žinojau, kad daugumos puolimo ir gynybos kerų nemokam, tad užrašiau juos čia, - greitai išbėrė žodžius Morgan ir iš apsiausto rankovės išsitraukė kietai susuktą ir siūlu perrištą pageltusį pergamentą. - Kai kurie žodžiai ne mūsų kurso, tačiau gal juos perprasim ir pavyks, o jei ne, apsieisim ir be kerų. Arba tik su silpnesniais ir toliau be kerų. Na, šiaip ar taip, vakar naktį miegamąjame mokiausi kai kuriuos burtažodžius, bet nežinia, ar jie veiks, neturėjau progos išbandyti. Jei čia nieko nerasime, čia bus mūsų susitikimo vieta ir mes išsiskirsime po skirtingus namus ieškoti. Jei nieko nebus, į dangų su lazdele šausim baltas kibirkštis, jei bus ir mums kils pavojus - raudonas. Dar kas neaišku ar eime kartu?
Kažkas barkštelėjo antrąjame šio vargano namelio aukšte ir Mo šoktelėjo širdis. Gal to plano net nereikės.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #34 Prieš 7 metus »
Klausydamasi Morgan kalbų, mergina kiek prisimerkė, akyse leisdama atsispindėti sumišimui. Švilpė kalbėjo kiek per greitai, įdėdama per daug informacijos, kad ir taip perkaitusios ir sugedusios smegenėlės galėtų viską suvirškinti.
Nors.. Bent jau švilpė atėjo pasiruošdama, o Junko rodės, tebandė savo laimę galimam susidūrimui su tamsiosios magijos apimtais padarais, prieš tai nepakrutinus nė pirštelio, kad išeitų bent kiek gyvesnė. Paėmusi pergamento lapą, atrišusi ir greitai akimis permetusi visus burtus, ne taip gražiai ir kiek mikliau viską surišo atgalios, siūlo galą prisitvirtindama prie piršto, kad lengvu trūktelėjimu svarbią akimirką siūlelis atsilaisvintų ir parodytų aibes ranka prirašytų žodžių.
Jau norėdama atgalios, kiek neužtikrintai linktelėti galvą ir ką pratarti, antrakursės ausis pasiekė nedidelis garsas, sklindantis iš aukščiau - pakėlusi baimės persismelkusias akis viršun, kiek mintyse sukeikė save, bandydama prisidėti bent kruopelytę drąsos - jos kita asmenybė turėjo šios per akis, tai kodėl gi jai jos taip stipo?
-Eime?- kiek trūkčiojančiu balsu užklaususi, klastuolė vis dėl to pirmoji pradėjo tipenti aukščiau, stengdamasi juodais sportbačiais sukelti kuo galima mažesnį garsą.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Morgan Mara Swan

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #35 Prieš 7 metus »
Morgan susiveržė kaspiną apsiausto apačioje ir kiek baugiai pažvelgė į apdulkėjusius ir kai kur skilusius sraigtinius laiptus. Šie atrodė tikrai šiurpiai, tad mergaitė prisimerkė ir žiojosi sakyti, kad jos galėtų eiti į kitą vietą, tačiau kažkas baisiai garsiai trinktelėjo ant medinių grindų viršutiniame aukšte. Švilpei dingtelėjo, kaip tas baisūnas dar neperlaužė grindų ar nesugriovė viso namelio.
- Eime, - sušnabždėjo antrakursė ir atsargiai įsiveržė į priekį, ketindama pirma lipti laiptais, tada dar kartą stipriai stipriai susiveržė kaspiną, kad ne tuo momentu apsiaustas nepasileistų ir nepakištų kojos. Atsargiai dėdama koją ant pirmojo laiptelio, ji vėl greitai ją pakėlė, ir ši liko kaboti ore, kadangi tasai laptelis sukėlė tokį girgždesį, kad net sudrebėjo namas, o kažkas viršutiniame aukšte pasisuko link laiptų, nes, rodos, kažkas sutrukdė jam ilsėtis.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #36 Prieš 7 metus »
Bent jau nudžiugdama savo "Pamatau kažką ne taip ir iškart sprunku" aprangos pasirinkimu, antrakursė stebėjo, kaip Morgan vis taisosi savo drabužius. Leisdama aiškiai drąsesnei šitoje situacijoje švilpei išlįsti pirmai, rudaakė kaip įmanydama stengėsi tyliau tipenti, nekeldama nė menkiausio garso. Na, bent jau tapimu savo kūno gyvu vaiduokliu buvo geras dalykas tokioje situacijoje, kadangi tiesiog tylaus, jokio garso ar emocijos nesukeliantis egzistavimas dabar ją šiek tiek slėpė. Ar bent jau tiek, kiek būtų daugiausiai galima paslėpti žmogų, kartu su jo buvimo gyvu požymiais.
Sulaikydama kvėpavimą kartu su lemtingo laiptelio girgžtelėjimo, mergina tiesiog sustingo, tarsi kas būtų ją pavertęs į statulą. Pralaukdama kurį laiką, kol kiek viršiau vykę garsai toliau tęsėsi, tarytum niekas jų nebūtų privertęs prie keletą akimirksnių sustoti, Junko lengvai bakstelėjo į drauge esančios antrakursės nugarą, ragindama eiti ją ir toliau.
Lėtai, bet galiausiai abiems moksleivėms užsiropštus laiptais į antrąjį namo aukštą, kuris buvo gryna betvarkė, klastuolė smarkiai rankoje suspaudė lazdelę. Apžvelgdama primėtytų į visas puses daiktų šiukšlyną, mergina akimis pabandė surasti gąsdinančio garso kėlėją, tuo pačiu metu prilėtindama savo baimės persismelkusį kvėpavimą. 
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Morgan Mara Swan

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #37 Prieš 7 metus »
Morgan truktelėjo nosimi ir nervingai suspaudė lazdelę, nors ranka drebėjo ir kratėsi lyg ištikta epilepsijos. Dar kiek pasitvarkiusi savo rūbus antrakursė koja pastūmė kažkokią dėžutę. Iš jos šono įtaisyta styrojo metalinė ir medinė rankena sukimui, pati dėžutė buvo išraižyta įmantriais raštais ir nudažyta švelniomis spalvomis. Šviesiaplaukei dingtelėjo, kad čia viena tų muzikinių dėžučių, kuriomis groja normalaus pasaulio žmonės. Švilpė buvo taip susitelkusi į tos dėžės išvaizdą, kad nepajuto, jog iš jos sklinda kažkokie keisti šliurpimo, šnypštimo garsai ir garsus girgždesys. Mo išsigandusi pašoko ir žengė kelis metrus atgal, sukeldama senų grindų girgždesį, tad tas, kas tūnojo toje muzikinėje dėžutėje, rodos, įsiuto ir pradėjo braškinti dėžutės sienas. Dvylikametė pažvelgė į bendrakeleivę „kodėl mes čia atėjom“ žvilgsniu ir lėtai pasileido bėgti laiptais, o iš dundesio sprendė, jog muzikinė dėžutė šokinėja kas du laiptus paskui.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #38 Prieš 7 metus »
Kvėpuok, kvėpuok.. Velniais tave terauna, kvėpuok, tu mergiūkšte.. jusdama, kaip sulėtinto kvėpavimo technika nedaro jai paslaugos, o tik labiau dusina ir neleidžia normaliai įkvėpti, nudažant veidą raudoniu, ji akimirksniui sustojo. Žiūrėdama, kaip Morgan išsiveržia į priekį, klastuolė kiek pasikeiksnojo - ar verčiau, sukeikė save. Ji ir vėl grimzdo į beviltiškumo liūną, kur buvo absoliutus niekas, nesugebantis netgi minimaliai padėti. Nereikalinga, šlykšti žmogiūkštė.
Švilpei užkliudžius kažką - Junko nebuvo tikra, o ir nelabai turėjo laiko dirstelėjimui ir pilnam įsitikinimui - mergina iškarto pajuto kažką ne taip. Kažką blogo, neaprėpiamo, suspaudusio ir kiek slepiančio pačią egzistenciją, o atsklidę garsai to tikrai nesugebėjo paneigti.
Sustingusiai vietoje, tarsi būtų kas užvaldę jos marionetišką kūną ir sugalvoję pasiimti sau trumpą pertraukėlę, paliekant marionetę nejudinamą, antrakursė atsigavo tik tuomet, kai Morgan lengvai ją užkliudė savo pečiu besitraukdama atgal. Tarsi pagaliau išjudinta (rodos, toji pertraukė nebuvo ilga, dėl ko bent šią akimirką mergina džiaugėsi), palikusi visas mintis smegenų gale, automatiškai nudundėjo laiptais žemyn it koks trolis, paskutinius penkerius laiptelius peršokdama ir ganėtinai skaudžiai susitrenkdama kojas. Ignoruodama skausmą, o gal dar ir papildomai paveikta adrenalino, mergina, nebesidairydama šalia neseniai buvusios antrakursės išskuodė į gatvę, kuri atrodė dar tamsesnė, agresyvesnė ir prasčiau nusiteikusi nei pirmais. Tarsi visi namai spoksotų į ją savo klastingomis, neregimomis akutėmis, antrakursė atšovė tokiu pat, tik baikštumo perpildytu žvilgsniu, apsisukdama ant batų kulnų.
Kažkam, gal tam padarui, kuris buvo švilpės užkliudytame daikte atšokavus prie durų slenksčio, pasigirdo klyksmas - nedidelis, tik šiek tiek einantis per ausis dėl viso girgždesio, kuris buvo aiškiai girdimas. Rudoms akims persipildžius baimės, mergina žiūrėjo, kaip kažkas, primenantis muzikinę dėžutę išjuosta, padidėja, ir galiausiai sulūžta perpus, paliekant tik vos perregimą juodą masę prieš merginos akis.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Morgan Mara Swan

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #39 Prieš 7 metus »
Morgan greitai puolė prie durų ir įsiovė į savo batus, tada puolė į gatvę paskui Junko kaip tik tuo metu, kai baisioji dėžutė perlūžo perpus ir iš jos išpleveno juoda, gliti ir tampi masė, kuri, atrodo, sutrukdys atlikti namų darbą. Ko mes čia trenkėmės, galėjom eiti į kokią mažiau pavojingą vietą, pūškavo mergaitė nuo per greito ir per ilgo bėgimo ir suspaudė lazdelę kairės rankos pirštais. Sukliudymo burtažodis - Inpedimenta, turėtų tikti apsigynimui, o Oppugno galėtų tikti.. puolimui? Mergaitė nupūtė šviesią sruogą nuo veido, o kai ši nė nepasislinko, ji užkišo ją už ausies su dešine ranka.
- Junko, klausyk, - jei jis puls mus, naudok burtažodį Inpedimenta, o jei pulsi tu, naudok bet kokį, kokį moki, - greitai išbėrė antrakursė ir nutaisė lazdelę tai masei ten, kur turėtų būti veidas, jei jis tokį turi.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #40 Prieš 7 metus »
Dirstelėdama į ranką, ant kurios ji galėjo prisiekti, kad prieš kelias akimirkas tebesiilsėjo nedidelis pergamento lapas, su siūlu, pririštu prie vieno iš pirštų, Junko nusipurtė. Rodis, jos vienintelis dalykas, kuris būtų suteikęs ypatingą pagalbą (o ir Morgan kiek vargo įdėjo, kad į abu pergamentus prirašytų) pranyko, tai ir lazdelė buvo ganėtinai bevertė. Galvoje lakstant mintims, kažkam tolimam minčių žmogeliui rėkiant "PAVOJUS, PAVOJUS!", vienas žmogeliukas, dirbantis tarp smegenų stabilumu ėmėsi ieškoti burtų, kurie galbūt sugebėtų jai ištrūkti iš čia kiek gyvai, kadangi kitaip jai teks pasitikėti savo ganėtinai silpnomis ir nė kiek netreniruotomsis kojomis, kad ją iš čia ištemptų.
Švilpei prisiartinus ir kiek palengvinus jos lankstančias į visas puses (ypač į sienas) mintis bent vienu burtu, mergina kelis kartus šį pasikartojo, būdama tikra, kad įsimena. Linktelėjusi galvą merginai, pasitraukė kiek tolimiau, ir pati drąsiu judesiu atkišdama lazdelę prieš save.
-Melofors,- tam vienišam žmogeliukui pagaliau kažką aptikus, mergina riktelėjo pirmą galvon šovusį žodį. Nedideliai oranžiniai šviesai išskridus iš lazdelės ir persitransformavus į nedidelį moliūgą, kuris kelias akimirkas patupėjęs ant juodosios figūros galvos dideliu garsu nukrito žemyn, išsitaškydamas į visas puses ir papildamas savo oranžinius vidurius į visas puses. Klastuolė kiek cyptelėdama, atšoko dar toliau, kojomis pajusdama kito apleisto vaiduoklių namo pievos veją, kuri netgi negalėtų skaitytis kaip žolė.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Morgan Mara Swan

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #41 Prieš 7 metus »
Morgan pažvelgė į ant žemės išsitaškiusį moliūgą ir labai tyliai sukikeno. Na, būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu, o dabar marš ieškot burtų savo smegenų raukšlėse, kad tą masę užpultum. Atrodė, kad masė taip ir liks gulėti ant grindų kaip koks šlykštukas, tačiau netikėtai ji išsitempė į ūgį ir į plotį ir lyg suplonėjo, tada iš vienos tos masės dalies pamažu išsitampė žmogiška ranka. Lyg apšalusi mergaitė stovėjo negalėdama palydėti, o kojos buvo tarsi sustagarėjusios ir įaugusios į žemę. Dėkui Merlinui, kad antrakursė galėjo bent ištiesti ranką su lazdele, tačiau jau buvo per vėlu, kai juoda, gliti ir tampri ranka išsitempė iki tokio ilgio, kad galėtų neblogai vožti šviesiaplaukei ir dar ją nutėkšti šalin. Na, toji ranka taip ir padarė. Kokią sekundę švilpiukė jautėsi tarsi apkvaitusi ir pabudo tik skaudžiai dunkstelėjusi žemėn, tačiau ranka, dar nespėjusi atsitraukti, jau spėjo nukentėti - švilpė įsikibo į milžinišką tamprų nykštį ir ėmė iš visų jėgų jį tempti. Laimei, nutrūko ne tik nykštys, o visas delnas, ir ne visas delnas, o visa ranka iki pat peties. Nutrūkusi ranka pamažu pabiro dulkėmis tol, kol išnyko, o ką tik praūžęs nestipraus vėjo gūsis nusinešė ir pelenus. Juodoji masė vėl susmuko į mažajį kamuolėlį, bet šį kartą jis buvo daug mažesnis. Na ką, dabar tavo eilė, šyptelėjo mergaitė Junko.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #42 Prieš 7 metus »
Nukrisdama ant kietos žemės, kur dar matėsi itin nuvytusių ir kažkada ryškiai ir smagiai buvusių žolių požymiai, mergina kiek susiraukė - nors susitrenkė užpakalį, negalėjo teigti, kad tai pridėtų papildomos jėgos bėgimui, kuris jautė, kad neišvengiamai artėja. Pašokdama and batų, kelis kart grėsmingai susiūbavusi, Junko žiūrėjo į prieš akis atsiveriantį vaizdą - į tai, kaip daug drąsesnė švilpė kovojo su tampriąją ir nė velnio nedraugiškai nusiteikusia mase. Užmačiusi, kad būtybė vis dėl to turi savo minusų (jau vien tai, kad nepaliaujamai vadino ją tampia turėjo kažką pasakyti, bet ne - reikėjo pirma realaus įrodymo, dėl kurio dar būtų galima pasukti smegeninę), klastuolė kelis kartus giliai įkvėpė, žinodama, kad turi tai padaryti vienaip ar kitaip, jeigu bent jau nori pabėgti. Kitos išeities nėra, nagi, NAGI!
Puldama priekin, Junko ir vėl skaudžiai susitrenkė petį, krisdama ant išasfaltuoto kelio, pilno mažų akmenukų ir žvyro. Bandydama nesiraukyti, mergina griebė už juodo padaro kojos, rankomis smarkiai apsikabindama ir kojomis ir taip jau pritrankyta subine pradėjo čiuožti asfaltu toliau, tol, kol turėjo užtektinai erdvės atsistoti ant kojų. Tampriai masei prilipus prie drabužių (kuriuos mergina pasižymėjo, kad nepamirštų sudeginti) Junko dar kartą susiraukė, šį kartą ir nustumdama žiaukčiojimą tolimiau į gerklę, neleisdama pasipilti skrandžio turiniui.
Koncentruodamasi į tempimo ir kūno dalies nuvogimo procesą, klastuolė nepastebėjo, kaip atlikusi padaro dalis grėsmingai pakylą virš jos, išskleisdama glitumu pasidengusią ranką, ir voždama šia per merginos ganėtinai liauną vaikišką rankelę.
Verpėjo akligatvy perliejus riksmui pilnam skausmo, antrakursė pajuto akyse besikaupiančias ašaras ir kažkokią šiltą masę, tekančią per ranką. Ore pasklido menkas kraujo kvapas, užpildantis uoslę - bandydama ignoruoti visa tai, Junko, iš visų jėgų tarp spausdama siaubūno koją - ar tai, kas turėjo atstoti koją - prie savęs, stipriu mostu (gal ir vėl paveikė adrenalinas) nuplėšė šią nuo gyvio, sviesdama kažkur dar už savęs, neatsisukdama pažiūrėti į pelenus, kurie išsibarstė ant žemės ar buvo nusitempti vėjo.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Morgan Mara Swan

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #43 Prieš 7 metus »
Morgan stebėjo žutbūtinę kovą su padaru ir vos susilaikė nesurikusi, bet visai netrukus pačios Junko riksmas perskrodė visą tylą Verpėjo akligatvyje. Švilpė beveik nusigraužė nagus (čia tik metafora) negalėdama pribėgti prie klastuolės ir jai padėti, tačiau, regis, kad ir nelabai sveika, mergaitė išsikapstė. Antrakursė buvo nutėkšta ant asfalto, tad irgi nukentėjo, o ir jos apsiaustas buvo nutepliotas gličia mase, kuri derinosi prie jo spalvos. Tikėkimės, kad tie glitėsiai nuplaunami, kitaip teks pirktis kitą apsiaustą, kiek nepatenkinta purkštelėjo antrakursė ir pažvelgė į padarą, kuris vis susitraukdavo po kiekvieno mergaičių puolimo. Dabar tereikia įžvelgti jo pačią silpniausią vietą. Švilpiukė žvilgtelėjo į akmenimis grįstą gatvę jai po kojomis, nubarstytą akmenukais ir pakėlė gana didoką. Tada pamėtė jį vienoje rankoje ir įsistebeilijo į juodą masę, kuri jau kažkaip susigūžė ir savo smulkiomis išaugusiomis rankomis (o kaip gi jos galėtų būti didesnės, jei gigantišką ranką ir koją jau teko amputuoti) užsidengė pilvą. Pilvas! Šviesiaplaukė nusitaikė apytiksliai į pilvą ir stipriai užsimojo akmeniu. Tada jį paleido ir susiraukusi stebėjo, kur gi tas akmuo pataikys. Akmenėlis sklandė, sklandė oru ir išsitėškė padarui į pilvą, kuriame paliko gana didelę skylę. Masė pamažu pradėjo tirpti, tačiau reikėjo dar vieno žingsnio ir švilpė jį paliko Junko.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #44 Prieš 7 metus »
Sunkiai kvėpuodama, bet svarbiausia - kvėpuodama, mergina ašarų perpildytomis akimis spoksojo į nepatenkintą glitų padarą, kuris su kiekviena sėkminga merginų ataka piktėjo. Pagaliau sukaupusi visą drąsą, nuleidusi rudas akis, ji žvilgtelėjo į ranką, kuri tiesiog tvinksėjo iš skausmo - pačios žaizdos nesimatė, visą baltoką odą buvo nudažęs nekenčiamos ryškios raudonos spalvos kraujas, tačiau Junko galėjo pajusti, kad žaizda yra tikrai gili. Vien jau tau, kad smūgį gavo jos nuolatinė - dešinioji - ranka nežadėjo nieko gero, o ir dabar prie jos iš lėto slinko atbukimo ir nebevaldymo pojūtis.
Bent jau džiaugdamasi adrenalino persipildžiusiomis kojomis, antrakursė kaip galima greičiau atsitraukė nuo mistinio siaubūno, keliančio vien problemas, ir vėl pasitraukdama į kažkokio apleisto namo teritoriją. Leisdama Morgan pavargti su monstru, baltaplaukė palėta pradėjo artintis prie šios, nelabai norėdama tolimiau būti atskirta nuo draugės. Viena akimi stebėdama glitų ir tampų siaubūną, kita - kur eina, klastuolė įžengė į kito namo teritoriją - rodos, jo savininkai itin mėgo žvyrinius takelius, tad pasekusi švilpės pavyzdžiu Junko pritūpė, greitomis susirinkdama visus didesnius akmenėlius, prisimaišiusius prie žvyro.
Nusprendusi tiesiog bandyti laimę - vienaip ar kitaip, gi tegalėjo naudotis savo kita ranka, kuri nebuvo pratusi prie valdančio vairuotojo pozicijos - kairėje rankoje pamakalavo apie dešimt akmenukų, šiek tiek pasistengdama nusitaikyti ir mesti juos į pabaisą - keli nukrito ant žemės žalia, kiti pataikė į ranką ar koją, kol vienas kitas pasekė reikiama kryptimi, voždamasi į juodą pilvo masę.
-K-kaip manai, gal jau nešdinamės?- kiek pridususi, su svyruojančia į visas puses aplinka ir paskui save sekančiais kraujo lašeliais, kapsinčiais iš rankos, klastuolė šūktelėjo, balsą ir žvilgsnį nukreipdama į tolimiau esančią Morgan. Jos bent jau jį pristabdė, kas vistiek buvo šis tas - jeigu sukaups jėgas, galės parsigauti į Hogvartsą gyvos, o argi ne tai buvo svarbiausia?
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”