0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Verpėjo akligatvis
« Prieš 11 metus »
  Tarp visos miestelio bjauriasties, rūko, niūrumo ir purvo šios gatvelės nei nepastebėtum. Juk Koukvortas - tykus, nuobodus miestas ilgomis vienodomis gatvėmis. Rudi, identiški, sujungti namai, vienodi pajuodę kaminai... Regis, tik apdūmiję gatvių pavadinimai leido orientuotis mieste.
  Tačiau ši gatvė, nenuvedanti niekur, - galbūt dėlto ir buvo pavadinta akligatviu - kažkuo išsiskyrė. Likusioje miesto dalyje bent jau galėjai jausti žmonių bendravimą, juos vienijančius ryšius. Čia to nebuvo.  Tai buvo tarsi visiškai kitas pasaulis, atskirtas nuo pačio miesto. Tarsi žmonės tik gyveno tam, kad gyventų.
  Gatvė, patenkama siauru skersgatviu, buvo plytinė, kaip ir kitos. Tačiau juodžiausia iš visų. Čia, matyt, pasidarbavo arti stovintis apleistas malūnas: jo didžiulis kaminas seniau kone kiekvieną akimirką puškavo sunkius juodus dūmus. Dabar tik apdūmytos plytos ir didelis smogas, susitelkęs virš miesto, bylojo apie šio niūraus statinio darbus.
  Akligatviui, regis, nebuvo lemta tapti populiaram. Tas greičiausiai įvyko dėl netoli esančios purvinos upės skleidžiamo kvapo. Šiaip ar taip, gatvė buvo retai gyvenama.
  Sudaužyti gatvių žibintai, po jais dar besimėtantys stiklai... Iškulti langai ir už jų plytinti tamsuma... Užkaltos, o kartais ir išlaužtos durys... Taip, jūs nesuklydote. Tai - Verpėjo Akligatvis.

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Re: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #1 Prieš 8 metus »
Sirėja apsidairė. Švystelėjo raudoni plaukai ir mergina dingo už kampo. Vaizdas priešais josios akis iškart pasikeitė. Gatvė, užsibaigianti laiptais į dvokiančią upę, tarsi nepriklausė miestui. Nors buvo diena, čia tvyrojo prieblanda, mat žibintai palei gatvę buvo nuniokoti. Varnė, kaukšėdama kulnais į grindinį, nužingsniavo pirmyn. Žalios primerktos akys akylai stebėjo visus kampus, tačiau niekas nejudėjo. Net žiurkių, paprastai lindinčių tuščiuose namuose, nebuvo.
Po penkiolikmetės padu sugirgždėjo. Sirėja pažvelgė žemyn. Jos buvo užminta ant stiklo šukių.
- nenuostabu, - burbtelėjo ji. Visi langai išdaužyti, žibintai taip pat. Gatvė buvo negyvenama.
Nukulniavusi maždaug pusę kelio iki upės, Sirėja sugniaužė kumščius ir sustojo. Vos kryptelėjo galvą dešinėn, pro plaukų užuolaidą įsistebeilijo už savęs. Visur buvo tuščia. Atpalaidavo delnus, tačiau liko stovėti vietoje. Ša. Nejudėk.
민태연


*

Tavaret d'Erero

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #2 Prieš 8 metus »
Nors oras buvo vasariškas, šioje gatvėje tvyrojo prieblanda ir nuolatinis tirštas rūkas. Šen ten, prie išdaužtų langų, mėtėsi stiklo šukės. Spengianti ausyse tyla graudino ir vis bandė įpiršti tiesą, jog čia niekas negyveno, negyvena ir negyvens.
Ir štai, pro rūko klostes skindamasi kelią, kažkokia mergaitės figūra švelniai braukė per vienodas rudų namų sienas, lyg kažką prisimindama. Priėjusi prie nusitrynusio stulpo, mergaitė nugara įsirėmė į jį ir padėjo rankas ant juodos suknelės. Šiame miestelyje mergina atrodė lyg vela, šmėkla ar Psichas - lyg gyvenanti tik tam, kad išsiurbtų visų sielas.
Sachara savo skvarbiomis, tamsiomis rudomis akimis kiaurai apžvelgė Verpėjo akligatvį. Šiandien Sa smėlio plaukuose tupėjo juodas voras, lyg verpdamas plonas plaukų gijas.

[[ suknelė: https://thehunt.insnw.net/app/public/system/zine_images/4501971/original/803c28ab8e31b6e0671a22eec1922fe7.jpg ]]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Sachara Drought »

*

Melody

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #3 Prieš 8 metus »
 Merginai nepatiko žiobarų gyvenimas, vietos ir viskas kas su tuo susyja, bet Hogvartsas buvo tuščias, vasara įsibėgėjo, o nesibaigiančios mirtys ir kraujas baigia iškankinti Melody. Tad dabar ji čia, traukia taku dvelkiančiu mirtimi ir dvokiančiu šiūkšlėmis. Pajudinusi skardinę, kelią kirto juoda katė. Smagumynai... Slogumas tiesiog žudė, bet gal taip geriau, mažiau blaškysis ir daugiau turės laiko pagalvoti apie kitus metus ir kaip už visą tai turės pasiaiškinti tėvams. Blausioje šviesoje, atsirėmusią į stulpą pelenų spalvos plaukų merginą, su didžiuliu voru ant galvos smagumėlis... tą akimirką kai merginų žvilgsniai susitiko pūstelėjo itin stiprus vėjas, tiesiog meste mesdamas klastuolės plaukus į vieną šoną įdomu, žiobarai kandžiojasi?

[[ Tu įmetei, tai ir aš tada https://s-media-cache-ak0.pinimg.com/736x/9d/a3/ae/9da3ae737e2faf9b0a2c9652f6a9680b.jpg ]]

*

Tavaret d'Erero

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #4 Prieš 8 metus »
Mergaitės pelenų spalvos plaukais akys susitiko su rudų plaukų savininke. Vėjas pakilo, juodoji suknelė pasikedeno, o voras plaukuose neramiai sujudėjo. Plonos plaukų gijos kartu su vėju kedenosi ir slydo oru mergaitei prie veido, taip užstodami nepažįstamąją. Nei draugiškai, nei pasibjaurėtinai, nei linksmai, nei niūriai, o liūdnai linktelėjusi galva, Sachara tuščiomis akimis stebeilijo į gatve kartais nuriedančias šiukšles ir kitas atliekas. Netoliese čiurleno upelis, į kurį pažvelgus, šis atrodė drumzlinas ar netgi purvinas, toks jis nešvarus buvo.
O aplinkui medžiai niūriai siūbavo. ((Kaip jau minėjau anksčiau - šio kampelio vasara nepasiekia)) Ar šis miestelis, tiksliau, gatvelė, buvo užkerėta, ar kas, nes vasara šito miestelio nepasiekia, ir tirštas rūkas, apgaubęs šią apylinkę, niekada nesitraukia. Pamažu ši vietelė panašėjo į Londoną - nuolatinis smogas nesitraukia nuo šio miesto.
O Sa tik tykiai stovėjo lyg statula.

*

Melody

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #5 Prieš 8 metus »
 Žengusi žingsnį į akligatvį mergina negalvojo, nežinojo kodėl taip elgiasi, tiesiog kažkas ją traukė ten. Neįsivaizdavo ką sakys, ar darys priėjus prie merginos. Žengiant gilyn į rūką mergina pastebėjo veidrodžio duženų mozaiką išklijuotą ant vienos iš sienų. Vienas kitas saulės spindulys užklydęs čia cingtelėdavo užkabindamas duženą ir smagiai atšokdavo kitu kampu. Keisčiausias jausmas buvo tuomet, kai vienas žingsnis skyrė tave nuo skersgatvio ir tikrosios gatvės, žiūrint iš toli - tai tik žingsnis, bet kuomet pereini į kitą pusę - pasaulis nutyla. Mašinų pypsėjimai, žiobarė rėkianti ant savo vaiko ir šuo skalijantis ant ką tik sutikto benamio. Besiritinėjantys grafiti buteliukai ir dėžės pilnos šiūkšlių jūs, žiobarai, pražudysit pasaulį. Priėjus per žingsnį nuo merginos Melody sustojo, rankas laikydama kelnių kišenėje, linktelėjo. Veidu nesakančiu nieko, tarsi būtų pažįstama su šia mergina visą gyvenimą, pasiteiravo:
 - Ar matėte vyrą su ilga barzda, senu klajokliu ir tigru šalia?- klastuolė turėjo omeny autobuso vairuotoją su savo autobusu kurį vadino "klajokliu", žinoma burtininkų autobusą, kurio niekaip antrakursė negali išsikvieti. Kadangi tokį klausimą yra uždavus tūkstančius kartų nė nesusimąstė, kad žiobarui tai skambėtų keistai.

*

Tavaret d'Erero

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #6 Prieš 8 metus »
Siluetas nykiai linktelėjo. Šviesiai pilki ((sakyčiau - pelenų spalvos, tačiau išsiaiškinau, kad tai - ruda)) plaukai nuslydo nuo pečių ant menčių. Suknelė buvo apranga iš muzikinio klipo "Welcome to the Black Parade".
Staiga prisiminusi mergaitės klausimą, Sachara vėl linktelėjo. Ši mergina visas Koukvorto apylinkes žinojo kaip ant delno, tad ši gatvelė, kuri baigiasi aklavietė, buvo menkas riešutėlis. Dar atsirėmusi į apsitrynusį metalinį stulpą, kaip šmėkla Sa pakėlė kaulėtą ranką ir parodė į kitą stulpą raudonu ženklu, kuris atrodė kaip žiobarų "stop" ženklas, tik čia buvo smulkiomis raidėmis sutalpinta "keistojo bus-buso stotelė". Voras nerangiai sukrutėjo. Šis nemėgo staigių judesių. Drought stebeilijo į rudaplaukę ir prisivertė švelniai prabilti.
-O kam tau reikia?-kadangi balsas buvo gergždžiantis ir atrodė grasinamai, Sachara pridėjo ir malonų šypsnį.

*

Melody

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #7 Prieš 8 metus »
 Tolumoje suskambo laikrodžio varpo dūžiai, skelbiantys atėjusią dvyliktą valandą. Ji irgi ragana. Jauna, dar. Gal mokosi Hogvartse?
 - Nes žiobarų vietos ne mums,- pabrėžtinai ištarė paskutinius žodžius, mat išsiaiškinus, kad nepažįstamoji nepaprasta mergaitė, kalbėjo laisviau,- Neturėčiau leisti laiko pasaulyje kuriame gyventojai tiki, jog žvaigždės, tai didelės masės šviečianti dujų sferos. Jie akli stebuklams ir kurti tiesai. Pasauly įsivaizduoja keturiasdešimt septynių colių įstrižainėje. Jie sprogdina bombas, dėl taikos. Meluoja žmonėms, kad įgytų jų pasitikėjimą. Žiobarai yra žemės kirminai, nematantys savo sparnų, bet gal taip ir geriau, niekad nesugalvos skristi. Nuolat rangysis žemėje, kurią patys ir dergia,- ramiai, judindama tik lūpas kalbėjo Melody. Balsas skambėjo tvirtai, bet su didelę panieką. Tartum pajutusi, kad mirė vasara, pašiurpo viso kūno oda.

*

Tavaret d'Erero

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #8 Prieš 8 metus »
Šviesiai pilkų plaukų (jie tokie atrodė tikriausiai tik rūke) savininkė krūptelėjo ir savo didelėmis, nuvargusiomis akimis pažvelgė į  apie žiobarus aiškinančią mergaitę. Baltaodė vis labiau niuro, o rudose akyse rodėsi  keistos auksinės ugnelės. Stipriai sugniaužusi kumščius, Sachara neišlaikė ir skausmingu balsu tarė:
-Ką tu gali apie juos žinoti? Ar tu žinai, ką kai kuriems teko išgyventi?-dvylikametei pro sugniaužtus delnus sruveno kraujas. Sa buvo nuleidusi galvą, tad šviesiai pilki plaukai paslėpė visą veidą. Dabar balsas pasidarė irzlesnis ir jame buvo girdėti graudinimasis.-Jie tokie patys žmonės kaip ir mes. Jiems irgi skauda. Tu.. Jų.. NEPAŽĮSTI!
Mergaitė užriko taip garsiai, jog netoliese vaikščiojantys balandžiai purptelėjo ir nuskrido. Susmuko ant kelių, uždengė rankomis akis ir sukūkčiojo.

*

Melody

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #9 Prieš 8 metus »
 - Aš žinau pakankamai. O tu, kaip matau, per daug,- sarkastiškai šyptelėjo mergina. Gal ji purvakraujė? Gal įsimylėjo vieną...- O, tu, bent numanai, ką mes iškentėm? Ką kentėjom per juos?- Melody atsiduso, bet ne todėl, nes ši tema ją skaudino, o todėl, kad klastuolė nuoširdžiai tikėjo, jog ši iš išorės plieninė mergina - tik neviręs kiaušinis, kuris taip lengvai suskilo,- Aš niekad nesakiau, kad jie nežmonės. Bet jie kitokie: silpni, birūs kvailiai. Yra pasitaikę kitokių, bet reta,- antrakursė puikiai žinojo, kad skaudina merginą, bet pašnekovė priminė žiobarę - kurčią tiesai. Vienas iš pulkelio pasibaidžiusių balandžiu išmetė plunksną, kuri sukdamasi leidosi žemyn. Melody nukreipė žvilgsnį į gatvę negaliu pakęsti isterijų.
 - Matau, kad tavo gyvenime žiobarai užima didelę vietą,- pradėjo "guosti" mergina, nė nežvilgtelėdama į susmukusią ant žemės žmogystą,- Galiu pasakyti, kad esi labai panaši į juos,- žodžiai skambėjo guodžiančiai, bet klastuolė pernelyg nekentė žiobarų, kad neslėptų potekstės savo kalboje.

*

Tavaret d'Erero

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #10 Prieš 8 metus »
Pilkaplaukė nesiklausė tos merginos, tik išgirdusi keistą garsą krūptelėjo ir pridėjo kruviną, kaulėtą pirštą prie savo sudžiūvusių lūpų. Pakėlusi akis Sachara aiktelėjo. Prie raudonojo ženklo stovėjo tas bus-busas, vežantis burtininkus į kitas vietas. Norėdama nutraukti tą nemalonų jos širdžiai pokalbį, Sa pažvelgė į mergaitę.
-Tau nereikia ten?-savo kaulėtu ir kruvinu pirštu įbedusi į bus-busą, dvylikametė susimąstė. Šiosios balse buvo girdėti didelis rūpestingumas.-Ar čia atėjai tik į šitą vietovę bus-buso laukti, ar šiaip užklydai?
Jeigu ši mergina būtų kokia dešimtmetė ar vienuolikmetė, Sachara atrodytų kaip rūpestinga vyresnioji sesuo, nors savo šeimoje visada būdavo jaunesnioji; sesuo Misisipė labai stengdavosi ja pasirūpinti, kad bent kiek primintų motinos meilę. Nors motina jos niekados taip ir nemylėjo.
-Jau eisi?-Sa stojosi ir nusivalė nuo "Black Parade" suknelės ir švarko dulkes.

*

Melody

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #11 Prieš 8 metus »
 Vėjas kurį sukėlė pralėkęs autobusas, pažadino ant žemės besimėčiusias laikraščio skiautes. Pastarosios pakilo ir sušokusios trumpą duetą su vėju, nebetekusios jėgos šlumštelėjo ant žemės. Melody nepasisuko atgal, palenkusi galvą, susikišusi rankas į kišenes, stebėjo pašnekovę:
 - Nebereikia,- trumpai tarstelėjo. Kaip jau nebepirmą kartą šiandien - nežinojo, kodėl taip elgiasi,- Kodėl tu čia?- ignoruodama užduotą klausimą, mestelėjo saviškį. Ganėtinai neaiškų ir nekonkretų. Klastuolė jautėsi išsekusi, norėjo atsigulti ir apgalvoti viską. Taip reikėtų daryti dažniau, bet paprastai negalvoju. Praeitį palieku praeityje, o ateitį laikau nežinomybe. Daugumos žiobarų paauglių toks ir yra moto, bet tai tik dar vienas kvailas sprendimas. Mergina tylėjo, rimtu, nieko nesakančiu veidu stebėjo merginą priešais. Jos gyvenimas glaudžiai susijęs su žiobarų, tačiau ji nėra vieną iš linksmųjų, draugiškųjų. Juoda apranga, keista vieta leisti laiką. Ji uždara, tačiau turi tą, gal ir menką, kruopelę šviesos, kuri verčia ją kalbėti rūpestingai, palūžti netinkamose vietose. Veikiausiai yra iš Klastūnyno, arba Skrybėlė įžvelgė joje daugiau, bet abejoju. Kad ir kokia magiška ji būtų yra didelė pesimistė. Galimas daiktas, kad turi sesių, arba brolių. Jaučiasi vieniša, trokšta kažko, kas galėtų suprasti. Tyla slegia. Tačiau ne Melody pečius. Tirštas rūkas. Prietema.

*

Tavaret d'Erero

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #12 Prieš 8 metus »
-Aha. Koks netikėtas ir įdomus klausimas,-nors tai ir neturėjo skambėti sarkastiškai, tai taip ir nenuskambėjo, veikiau harmoningai. Taip ir nepasakiusi atsakymo į šį klausimą, pilkaplaukė savo nuvargusiomis akimis žvalgėsi aplink, nepažiūrėdama mergaitei į akis ir tarsi aplenkdama ją akių kontaktu. Sachara vėl atsistojo ir atsirėmė į stulpą, padėdama rankas ant juodos "Black Parade" suknelės. Sa prisiminė Žaną, ir tai ją siutino, nors negalėjo sugniaužti kumščių dėl dar geliančių kraujo dėmių.
-Tai.. Kas naujo? Kur keliauji?-mergaitė kiektik galėjo švelniau šyptelėjo, nors negalėjo pažvelgti į mergaite.-Atrodo, mes dar nežinom viena kitos vardo. Koks tavo vardas?
Stiprus, čaižantis orą vėjas sukosi sūkuriais, taip keldamas visą pilką, lyg nespalvotoje nuotraukoje pavaizduotą, pasaulį ant kojų. Nuplėšti senų " Magijos Žinių" numerių lapai plaikstėsi prieš vėją, lyg trokšdami lengvabūdiškai nuskristi. Netoli girdėjosi pašėlusio vandens teliuškavimas.
O mergaitė tik stovėjo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Sachara Drought »

*

Melody

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #13 Prieš 8 metus »
 - Na, kaip netikėtam ir įdomiam susitikimui, manau puikiai tinkamas,- taipogi nenuskambėjo sarkastiškai, nors net pati nežinojo, ar norėtų, kad tai būtų taip skambėję.
 - Vasara,- pradėjo konstatuodama akivaizdų faktą,- mokiniai atostogauja.- pažvelgė merginai per petį į vieną iš žėrinčių duženų,- Praėjo ilgi mokslo metai, nutiko daug dalykų,- buvo akivaizdu, kad klastuolė rinko sakomą tekstą, prieš pateikdama jį,- maniau, gal aplankysiu tėvus, bet nežinau ką jiems pasakyti. Todėl aš esu čia,- galva linktelėjo, lyg rodydama akligavį,- Todėl esu niekur, būdama kažkur,- antrakursė turėjo omeny, kad žiobarų pasaulis burtininkams nėra baisiai reikšmingas, bet ji nėra visiškai nušluota nuo žemės paviršiaus,- Aš esu Melody White, esu įsitikinusi, kad rugsėjį dar susitiksim Hogvartse,- mergina atsiduso, net pati nepajautė, kaip visa kalba pakrypo apie mokslus,- Aš tavęs niekad ten nemačiau, būsima pirmakursė?
 - O ką pati veiki tokioje,- dar sykį apžvelgė aplinkui vaizdą ir įsmeigdama akis tiesiai į pašnekovę pratęsė,- bjaurioje vietoje?

*

Tavaret d'Erero

Ats: Verpėjo akligatvis
« Atsakymas #14 Prieš 8 metus »
Mergaitė akimis globėjiškai apžvelgė visą šią išdarkytą vietą ir nejučiomis šyptelėjo. Staiga šypsena dužo į mažus šipulėlius, o dvylikametės antakiai švelniai susiraukė.
-Pirmakursė? Aš antrakursė,-nustebusi Sachara pažvelgė į daug vitražinių šipulėlių ant žemės ir pakėlė akis.-Bjaurią?
Sa globėjiškai numojo ranka aplinkui, kur išdaužti langai žibėjo prieš saulę, o mėnulio zuikučiai šokinėjo gatve. Pagaliau bjauri mergaitė pagavo vieną, tačiau šis virto mėnulio šviesa, kuri sruvo pro pirštus. Sudėjusi rankas ir nusišypsojusi, Sachara apsisuko rateliu ir pamiršo mergaitę.
-Palauk. Kaip tavo vardas kirčiuojasi? Mēlody, Melodý, Melódy ar dar kaip?
Sa sukrizeno, nes klausimas atrodė kiek kvailas.
-Gal nori kažkur nueiti? Kitur?-mergaitė pasirodė lyg vaikinas, kviečiantis merginą į pasimatymą, tad tik pamojo rankomis ir gūžtelėjo pečiais. Tik kad įrodytų, jog neturi kažkokio potraukio prie Mēlody, Melódy ar Melodý.