0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Lilith Sargon

  • VI kursas
  • *
  • 161
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • Tashita ^^
Re: Tribūnos
« Atsakymas #45 Prieš 14 metus »
Tashita apsisuko vėlei apžvelgdama aplinką. Šalti vėjo gūsiai piktai daužė veidą ir taršė plaukus. Būtybė pažvelgė į dangų ir tyliai atsiduso. Smaragdines akis užtemdė neįžiūrima tamsa. Plaukai nusidažė skaisčiu geltoniu. Bou nusipurtė nuo šalčio ir sukryžiavusi rankas ant krūtinės greitomis nuėjo.

*

rulonaS

Re: Tribūnos
« Atsakymas #46 Prieš 14 metus »
  Diena buvo keistai rami. Saulė švietė pro debesis. Vakarop ėmė lyti. Kelias minutes sustingusią žemę talžė ir kruša, kai kurie ledo gabalai buvo bemaž galvos dydžio - išmušė Kvidičo aikštėje kelias nedideles duobeles. Apie šeštą valandą vakaro ėmė temti. Nusileido saulė, išlindo menulis. Ėmė švelniai snygūriuoti. Pūtė silpnas vėjelis. Kvidičo aikštės danga pasidengė sniegu. Menesienoje žibėjo varvekliai - jų buvo visur, tačiau didžiausi styrojo ant kvidičo lankų. Matosi jog jau senai čia kažkas žaidė kvidičą, pamanė Ričis žingsniuodamas link tribūnų. Vėjui pūstelėjus smarkiau klastuolis susigūždavo ir stipriau susisupdavo į žieminį apsiaustą su klastūnyno herbu.
  - Čia, - vaikinas net nepajuto kaip jo suskerdėjusios lūpos tai ištarė garsiai. Apsidairė. Tribūnose nebuvo nė gyvos dvasios. O gal jis slepiasi? Jis ar ji? Be reikalo skelbimų lentoj nepažiūrėjau su kuo kovosiu. Jis išsitraukė lazdelę. Tas rudos spalvos pagaliukas jam nekėlė pasitikėjimo. Reikės nusipirkti ką nors geriau. Bet kai tingiu vilktis iki Skersinio skersgatvio tai ir teturiu tik šitą ploną ir ilgą šūduką, kuris gali perlūžti bet kurią sekundę.Klastuolis atidžiau apžiūrėjo lazdelę. Gal nesuluš. Bent šiandien. Rytoj, poryt arba kitais mokslo metais pirksiu geresnę.
  Pirmakursis įsitaisė tribūnose. Buvo kiek nejauku sėdėti vienam. Jis užsimerkė. Staiga pajuto jog jam visai nešalta. Greičiau! Greičiau! Kova vėluoja jau kokias dešimt minučių. Atmerkė vieną akį ir pakėlė prie jos kairę plaštaką. Pamėlus. Nušalau. Puiku kad lazdelę laikysiu kitoj rankoj. Tačiau vizitas pas seselę neįeina į mano planus, negerai, negerai... Paprašysiu gal Breslin nupjaus šitai... Na, ji sutiktų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Ričis Tozijeris »

*

Lala

Re: Tribūnos
« Atsakymas #47 Prieš 14 metus »
 Kaja uždususi skuodė link kvidičo aikštės tribūnų. Ji vėlavo. Snigo, buvo slidu, todėl lėkdama kelis kartus vos nepersivertė. Pagaliau pasiekusi tribūnas ji pamatė savo priešininką. Kad iš Klastūnyno bus žinojo, bet, kad tas trenktas, kurį neseniai matė požemiuose tikrai nesitikėjo.
 -Hmm.. Labas,- šyptelėjo Kaja ir pagalvojusi, kad nemandagu būtų iš karto pulti prisistatė:- Aš Kaja.
 Taip bestovint pūstelėjo stiprus vėjas ir Kaja sudrebėjo.
 -Tai gal jau aš tave pulsiu, ok?- neva draugiškai retoriškai paklausė klastuolio.
 Nusimovė savo storas kumštines pirštines, nežiūrėdama kažkur jas sviedė ir išsitraukusi lazdelę bandė prisiminti kokį burtažodį. Emm... Ko ten ta Klastūnyno tvirkintoja mokė? Transva, transga... Et.. Moku tik kelis burtažodžius.
 -Capric!- šūktelėjo.
 Tai man laimėti tikrai nepadės...

*

rulonaS

Re: Tribūnos
« Atsakymas #48 Prieš 14 metus »
  ((Nu būk žmogus, jei parašai kerus tai parašyk ir ką jie reiškia  ;) ))
  Ričis besistengdamas išvengti kerų staigiai pasilenkė į priekį. Jie pralėkė pro galvą ir truputį apsvilino plaukus. Bus tų plaukų. Klastuolis atsisukęs į grifę suburbėjo:
  - Sustink!
  Ir žiūrėdamas kaip violetinis kerų spindulys lekia link oponentės, nusižiovavo. Čia ta isterikė iš požemių... Menesienos apšviestas Ričio veidas atrodė keistai. Akys užmerktos, nosis raudona (tikriausiai nuo šalčio), lūpos pamėlę, bet kampučiai pakelti į viršų.
  Pilies langai visi buvo tamsūs. Kažkur tolumoje pasigirdo vilko staugimas. Turbūt Dakota tik dabar susigaudė jog pabėgau ir stauga prieš mėnulį. O gal ne dėl to jog pabėgau, gal jai PMS. Tos moterys...

*

Lala

Re: Tribūnos
« Atsakymas #49 Prieš 14 metus »
((tie kerai iš kerėjimo pamokos))
 Klastuolis išsisuko nuo kerų.
 -Damnn..- atsiduso Kaja ir turėjo iš karto pulti į šoną, nes jis į ją paleido sustingdymo kerus.
 Tfuu... Kas būtų jeigu jis būtų pataikęs? Kaja atsistojo ir savo pamėlusiomis rankomis pradėjo ieškoti lazdelės, kurią griūdama kažkur pametė. Prisimerkusi ji bandė kažką įžiūrėti. Deja, buvo taip tamsu, kad nors į akį durk. Kažkur miške girdėjosi vilko staugimas. Vis dėlto, Kaja rado savo pirštines ir jas pasidėjo labiau matomoje vietoje. Atsiklaupusi apgraibomis ieškojo savo lazdelės, kartais pasisukdama į klastuolį, kad jeigu jis pultų, spėtų išsisukt. O Dieve! Jis visas mėlynas!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Kaia Coral »

*

rulonaS

Re: Tribūnos
« Atsakymas #50 Prieš 14 metus »
((Žinau, bet tingiu paieška naudotis  :())
  Mėnulis pasislėpė už debesies. Pasidarė visiškai tamsu. Ričis kiek apsvaigęs apsidairė. Mėnulis silpnai persišvietė per debesis ir atrodė keistai mažas. Pilnatis, kilstelėjo antakius Ričardas.
  - Ko tu nepuoli, kvanka, praloši, na, ką daryt, tokie jau tie grifai, - nusišaipė klastuolis.
  Ričis nutilo. Pastebėjo jog staiga pasidarė labai tylu. Kažkur netoliese krebždėjo Kaja, bet pirmakursis gerai jos neįžiūrėjo. Miškas neošė. Ežeru nekeliavo nė menkiausia bangelė.
  - Wingardium Leviosa, - tarė Ričis. Po to dar kartą ir dar kartą... Labiau susikaupęs iš penktos karto vaikinas pakėlė vieną iš suoliukų. Lazdele valdydamas suoliuką klastuolis jį nuskraidino link grifės, jai virš galvos ir staiga nutraukė sklandymo kerus. Gal neužmuš, mažas tas suoliukas. Ko ji nepuola? Užmigo? O gal jai pagailo truputį trenkto klastuolio? Keista... Ne veltui yra toks posakis: "Pasaulyje yra grifai ir normalūs žmonės".
  Tylu... Bet iš kažkur sklido tylūs fleitos garsai. Taip, išprotėjau, man girdisi nebūti dalykai, kas vakare grotų fleita. Nors normalių žmonių šioj mokykloj ne tiek ir daug kaip pastebėjau. O gal aš vienas nenormalus - kiti normalūs...

*

Lala

Re: Tribūnos
« Atsakymas #51 Prieš 14 metus »
 Kajai toliau ieškant lazdelės pasigirdo: "Ko tu nepuoli, kvanka, praloši, na, ką daryt, tokie jau tie grifai" ir ne už ilgo keli "Wingardium Leviosa". Pagaliau Kaja išvydo savo lazdelę po vienu suoliuku, tik jis pakilo... Pajutusi stiprų galvos skausmą Kaja suspiegė ir su žvaigždutėmis akyse bandė stotis.
 -Aš tik ieškojau savo lazdelės,- išlemeno.
 Akyse pasidarė tamsu. Kaja atsirėmė į suoliuką ir laukė, kada visa tai praeis. Jautė kaip kakta teka kažkas karšto.
 -Aaa...- suaimanavo supratusi, kad tai kraujas.- Jeigu nualpsiu, daugiau nemėtyk į mane suolų, ok?- paklausė klastuolio kai akyse prašviesėjus pamatė jo mėlyną veidą.
 Nors Kaja jau lyg ir normaliai matė, bet galvą skaudėjo vis stipriau. Reikia dėt jam atgal, bet suolo aš tikrai nesugebėsiu pakelt! Kaja drebančiomis kojomis atsistojo, nusibraukė kraują nuo kaktos, pasikėlė lazdelę ir šiek tiek svyruodama ėjo arčiau prie klastuolio. Iš tokio atstumo gal pataikysiu... Kaja bandė atsistoti ant suoliuko, kad būtų aukščiau, tik pati nežinojo, kodėl jai reikėjo būti aukščiau. Net nejautė kaip nusvyravo nuo suoliuko ir vėl plojosi. Lyg ir susitrenkė petį, bet drebančios kojos dar funkcionavo ir ji vėl stojosi. Šį kartą nusprendė prisėsti. Šalia rado savo pirštines ir paleido jas į klastuolį. Amm... To neužtenka..
 -Densaugeo,- mostelėjo į klastuolį ir toliau sėdėdama ant suoliuko apsiblaususiomis akimis stebėjo ar jam nepradės augti dantys.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Kaia Coral »

*

rulonaS

Re: Tribūnos
« Atsakymas #52 Prieš 14 metus »
  - Tikrai nemėtysiu, - nusijuokė Ričis. Reikės įtraukti į dienotvarkę valandėlę be sarkazmo. O gal iš tiesų nemėtysiu. Klastuolis kiek sušilo ir jo veidas nebeatrodė kaip mirtinai sušalusio žmogaus. Dabar atrodė kaip tuoj mirtinai sušalsiančio žmogaus veidas.
  Grifei ištarus dantų padidinimo burtažodį Tozijeris nusikeikė. Tai buvo labai negražus žodis, tačiau jo girdėjosi tik pusė, nes Ričis suriko:
  - Protego!
  Kaios kerai atsimušė į vienišą voverę iki šiol laimingai graužusią kankorežį. Jei klastuolis būtų į ją atsisukęs gyvulėlio jam būtų išties pagailę.
  Kažkoks keistas jausmas. Ričis pasičiupinėjo dantis. Jie nebuvo labai ilgi, tačiau tikrai ilgesni negu anksčiau. Nejau įmanoma jog Protego atmušė ne visą burtažodį? Na, juk dantys per keletą minučių neužauga pusę centimetro... Pirmakursis nusprendė nepamiršti apie vizito pas seselę būtinybę. Susitvarkyti dantis. Dar žinoma paprašysiu Modeleksyro - kad merginos mane mylėtų ir kad mokytojos duotų daugiau taškų.
  Buvo išties šalta. Ričis nusprendė tuo pasinaudoti ir kilstelėjęs lazdelę šūktelėjo:
  - Aguamenti!
  Iš lazdelės galo išsiveržė silpna ir iš toli nepastebima srovelė vandens. Klastuolis atsiduso ir susikaupė. Galvoje neliko nė vienos minties. Susikoncentravo į vandenį. Įsivaizdavo vandenį. Ričis bandė netgi pasijusti vandeniu ir galų gale nučiurleno (iš tiesų žengė, bet kadangi bandė įsijausti į vandens vaidmenį, jis įsivaizdavo kad čiurlena lyg upelis) kelis žingsnius į priekį ir išdidžiai mostelėjęs lazdele pakartojo:
  - Aguamenti! - Iš lazdelės, nukreiptos Kajos pusėn, išsiveržė stipri šalto, bemaž ledinio vandens srovė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Ričis Tozijeris »

*

Lala

Re: Tribūnos
« Atsakymas #53 Prieš 14 metus »
 Kajos užkeikimas nesuveikė arba suveikė labai silpnai. Šiaip ar taip ji beveik nieko nematė, nes per veidą tekėjo kraujas. Kaja girdėjo keiksmus, dar jai negirdėtą burtažodį Protego. Reiks pasinaudoti... Sėdėjo, lingavo... Priglaudė galvą prie šalto suolo Pagaliau galvos skausmas šiek tiek sumažėjo, Kaja galėjo normaliai galvoti, lyg ir kontroliavo save. Bet vistiek jautėsi kaip nesava. Girdėjo kaip mėlynveidis klastuolis kažką šūkavo. Dar kartą jam šūktelint Kaja pajuto šaltį. Tai klastuolis paleido ledinį vandenį į ją. Kaja pašoko nuo suolo ant savo dabar nelabai patvarių kojų. Bent jau galvą ne taip skaudėjo ir nuplovė jos kruviną veidą. Dar ir matyt galėjo. pastebėjo, kad klastuolio veidas nebe mėlynas, o violetinis. Kada jis spėjo pakeist spalvą? Ir vis dėlto buvo žiauriai šalta.
 -Taip nesąžininga!- pasipiktino Kaja.- Tu arba nori mane užmušt, arba mirtinai sušaldyt! Juk tam, kad laimėtum nebūtina žudyt...
 Patempusi lūpą Kaja pasiėmė pirštines, kurias sviedė į savo priešininką, užsidėjo jas ir pakėlė lazdelę.
 -Gal ir man į tave paleist kažką panašaus?- paklausė ji klastuolio ir nelaukusi atsakymo sušuko:- Obscuro!
 Gal kai jau nieko nebematys nusivers... Kaja svajingai pažvelgė į kvidičo aikštę, į kurią įsivaizdavo besiritantį klastuolį.

8. U

*

rulonaS

Re: Tribūnos
« Atsakymas #54 Prieš 14 metus »
  Ričis staiga apako. Tačiau tai jo labai nesutrikdė, vaikinas apgraibom susirado suoliuką ir ant jo atsisėdo. Tada ėmė į visas puses laidyti Melofors kerus. Jie paverčia taikinį moliūgu. Klastuolis norėjo kai akių užrišimo kerai baigsis, JEIGU jie baigsis, pamatyti vietoj grifės Kaios didžiulį moliūgą. Didžiulį, oranžinį moliūgą... Tačiau Ričis jo nevalgytų, ne vien dėl to jog neapkentė moliūgų skonio. Tozijeris vis dar atsiminė Dakotos paskaitėlę apie kalinius galbūt paverstus vištomis. Žinojo jog tai netiesa tačiau ta paskaitėlė vistiek jam padarė įspūdį.
  Klastuolis sulaikė kvepavimą. Įsiklausė.  Visai netoli, per porą žvilgsniu nuo savęs išgirdo Kaios kvepavimą. Ričis sunkiai atsikėlė ir taip greitai kaip tik galėjo pribėgo prie jos, klupinėdamas (bus mėlynių, šmėkštelėjo juodaplaukėje galvoje), neskaudžiai dūrė lazdele į grifės pilvą (kad įsitikintų jog iš ties užkeri ne orą) ir ištarė:
  - Sustink!
  Nematė ar kerai suveikė ar ne. Ričis vėl atsisėdo ant suoliuko ir suėmė rankom galvą, smilkiniuose karaliavo skausmas. Nuovargis kvietė atsigult ant suolelio ir užmigti... Tačiau jis didvyriškai laikėsi, galbūt dėl klastūnyno, o galbūt todėl jog vaikiškas išdidumas neleido "nulūžti" vidury (o gal jau gale?) kovos su mergaite.  Apytikslis laiko pojūtis klastuoliui skelbė jog jau devynios valandos vakaro. Noriu... valgyti.

*

Lala

Re: Tribūnos
« Atsakymas #55 Prieš 14 metus »
 Kai apakęs klastuolis pradėjo į visas šalis svaidytis Melofors kerus, Kaja išsigando, kad pavirs moliūgu ir drebėdama, svyruodama, bei aimanodama pasislėpė už suolo. Kaukšėdama dantimis palietė savo viršugalvį. Jo jau nebeskaudėjo. Turbūt užšalo... Nieko skysto nesijautė. Ji jautė kažkį ledo gabalėlį labai gražiai apgaubusį plotelį aplink žaizdą. Eina sau! Kaja pažvelgė į savo ilgus rudus plaukus. Jie jau buvo nebešlapi, o suledėję. Nejaugi aš visa padengta ledu? Kol Kaja nesirūpino klastuoliu jis jau spėjo priartėti. Neaišku kaip jis ją rado. Gal jos dantų kaukšėjimas išdavė ją... Šiaip ar taip, jis smeigė savo lazdelę tiesiai į pilvą, Kajai net užėmė kvapą, galvojo, kad bando ją nudurti. Ir vis dėlto, nors ir nuo to lazdelės dūrio Kajai norėjosi staugti, klastuolis dar ir sustaugė:
 -Sustink!
  Kaja beveik sustingo, galėjo tik vartyti akis ir šaukti "šūdas!".

*

rulonaS

Re: Tribūnos
« Atsakymas #56 Prieš 14 metus »
  - Nesikeik, - susiraukė klastuolis.
  Kaios užkeikimas bemaž išsivadėjo. Kova buvo baigta. Niekas nugalėtojo nepaskelbė, bet Ričiui tai beveik ir nerūpėjo. Iš galvos išplaukė visas užsidegimas ir fanatizmas kovoti už klastūnyną. Tamsą gaubusią regėjimą pakeitė šviesa. Ir keistas vaizdas. Ant uždraustojo miško medžių tupėjo begalės varnų. Šimtai... O gal net ir tūkstančiai. Ričis nesivargino jų skaičiuoti ir nubėgo į pilį, šūktelėjęs Kajai:
  - Atia! Kova baigta, tikiuosi jog tavęs čia nieks neras!
  Tozijeris bėgdamas šnopavo. Jam viską skaudėjo ir atrodė jog tuoj pargrius, bet vis vien laikėsi ant laibų kojų. Viens, du, trys, įkvėpt, iškvėpt, minam - minam, važiuooojam, viską skauda, bet reikia atkentėt už minkštą lovą ir kitos dienos karštus pusryčius...
  Vienoj vietoj pusnis buvo tokia gili, jog Ričis įsmigo net iki pažąstų. Prireikė nemažai laiko, maždaug penkių minučių, kad išsilaisvintų. Jau atsargiau vienuolikmetis nusivilko iki pilies. Skausmas dar labiau kankino nei bėgant. Pagaliau jis atidarė duris ir įžengė į vidų. Atrodė jog Hogvartsas jį prarijo

*

Lala

Re: Tribūnos
« Atsakymas #57 Prieš 14 metus »
 Kajai besikeiksnojant klastuolis bandė ją sudrausmint. Keistokas klastuolis... Jis paspoksojo į tolį ir nekreipdamas dėmesio į tai, kad kruvina ir sušalusi Kaja visdar negali pajudėt nulėkė į pilį šaukdamas:
 -Atia! Kova baigta, tikiuosi jog tavęs čia nieks neras!
 -Eik tu naa....- nutesė Kaja. Jis, aišku, to turbūt net negirdėjo ir toliau sėkmingai griūdamas į pusnis bėgo į pilį.
 -Ei tu! Riči, ar koks ten, grįžti čia ir atkeiki mane! Taip nesąžininga! Grįžk čia!
 Deja, jis laimingai dingo iš jos akiračio ir Kajai kalendama dantis kartais iškalendavo kokį keiksmažodį. Tai ką? Mirsiu? Nu blyyyn! Man TIKRAI laaaabai šalta! Nors ir klastuolio nesimatė, Kaja vistiek užklykė:
 -Užmušiu tave!
 Bestaugdama Kaja pradėjo siūbuot ir nugriuvo. Tik dabar suprato, kad stingdymo užkeikimas jau seniai nebeveikė ir, kad ji žiauriai susimovė. Nu ok... Vis dėlto buvau įšalus...
 -Lumos,- sušnypštė Kaja ir bandė atšildyti ledą nuo savęs. Išsidžiovinusi ir plaukus, Kaja nusprendė pasivaikščiodama pamiške grįžti į pilį. Juk toks gražus oras, o aš jau nebesustingdyta...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Kaia Coral »

*

Luis May

Re: Tribūnos
« Atsakymas #58 Prieš 14 metus »
     Luis susijaudinusi ir skubiai užkopė į tribūnas. Pirmosios kvidičo rungtynės Hogvatse... pamanė ji. Į aikštę plūdo vis daugiau mokinių. Galiausiai komentatorius tarė:
     -Sveiki susirinkę į kvidičo rungtynes - Grifų Gūžta prieš Klastūnyną...- Tada jis pradėjo vardinti pavardes ir galiausiai tarė.- Kapitonai, paspauskite vieni kitiems rankas.
      Netrukus žaidėjai pakilo. Luis žavėdamasi stebėjo žaidimą - tikrose rungtynėse dar nebuvo, tačiau lauke ji kartais - ištikro tai visą vasarą - su broliu Karoliu ir sesėmis Žana ir Faustina pažaisdavo. Netrukus įmetė grifukas ir ji su kitais skandavo:
      -Grifų Gūžta! Grifų Gūžta!...
      Luis nekantraudama laukė rungtynių pabaigos...  Bet vis dėlto nesulaukė, mat prisiminė, kad dabar ji turi būti kitur, taigi išėjo iš aikštės.   
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Luis May »

*

Vanessa Williams

Re: Tribūnos
« Atsakymas #59 Prieš 14 metus »
[[Per kiek vietų tu čia esi? Tribūnos, mažas staliukas... Paskaityk taisykles, preš teršdama forumą. Ačiū. {{Prfff... Rungtynės...}}]]