0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Tribūnos
« Atsakymas #30 Prieš 14 metus »
Kairi įsivaizdavo Tashitą su skiautere ir lankstančią aplink dėvėdama gotišką balerinos suknelę,kai ėmė kvatoti kartu su Tora. Paleidusi skėtį mergina susiėmė už šonų ir pradėjo ritinėtis ant suolelio. Net ašaros nutekėjo jos skruostai. Tačiau Himura niekaip negalėjo atsikratyti to vaizdo ir atgauti kvapo. Šiaip ne taip susiėmusi atsisėdo ir nusišluostė veidą nosinaite.
- Tas vaizdas mane persekios visą gyvenimą, - tarė ir vėl ėmė juoktis. - Dieve, aš nebegaliu, tuoj patrūksiu. Och... Na ir fantazijos. Tashita, nejaugi tu tokia vėjavaikiška? Visada maniau,kad esi rimta ir tikra žudikė, o čia kažkaip viskas kitaip.
Kairi pakėlė skėtuką, persibraukė per sijonėlį ir nusišypsojo. Atgavusi rimtį tarė:
- Ir už ką mane turėtų uždaryti? Aš nieko nepadariau. Kur parašyta,kad negalima turėti antros savo pusės. Nesvarbu,kad ji pati galvoja ir gali pati gyventi, kol Tora nieko neskriaudžia - viskas gerai. O tas įvykis smuklėje.. Klastuoliai neskųs. Dabartinė karta mano,kad yra orūs, taigi tikrai nebėgs pas mamytę, kad mus apskųstu.
Persibraukusi plaukus sužiuro į aikštę.

*

Neprisijungęs Lilith Sargon

  • VI kursas
  • *
  • 161
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • Tashita ^^
Re: Tribūnos
« Atsakymas #31 Prieš 14 metus »
Bou nusikvatojo:
-Na ji šitaip neklastė, bet pafantazuoti galima...
-Ah taip juokitės..Labai juokinga. Bet aš niekada nenešiojau gotikinės balerinos suknelės.
Susiėmusi už pilvo toliau krizeno:
-Bet pripažink, žmonės tave, su ta raudona skiautere tikrai išsigąsdavo...
-Pffff...
Surintėjusi Bou pasitaisė geltonas sruogas ir paspardė gretimą suolą batuko galiuku:
-Na, bet tikrai nemanau, kad jie ramiai sėdės, rankas sudėję. Gal šoks visas būrys, bet manau, kad jie pakankamai vieningi šiuo atveju. Na žinai. ,,Grifė davė į snukį klastuolei" ir bla bla bla.
Piktokai pavartė akis ir dešinės rankos mažyliu piršteliu pabraižė smilkinį:
-Ta Megan ir ta kita...Na kaip ten jos vardas pamiršau. Na koks skirtumas. Net jeigu jos ir nekvies kitų, tai tikriausiai pačios bandys ,,susitvarkyti".

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Tribūnos
« Atsakymas #32 Prieš 14 metus »
- Vanessa, - tarė Kairi. Kurį laiką ji tylėjo ir mąstė kokių veiksmų gali imtis klastuoliai, tačiau nieko rimto neįsivaizdavo. Ką jie besugalvotų, tai būtu vieni juokai net ir man. O ką jau kalbėti apie Torą. Jei jau atėmė žadą vien pleukštėldama per veidą, kas bus jei išsitrauks ginklą. Kad ir paprastą lazdą. Vargšai klastuoliai. Bum bam per galvas, iššoks gūzai ir jie užvers kojas. Visai kaip multike. Tačiau Kairi nekrizeno. Rimta veido mina žiūrėjo į seniai nepjautą aikštės žolę, per kurią lakstė nematomas vėjas.
- Man vienodai, Bou-chan. Tegu daro ką nori. Jei jos pradės pirmos, mes būsime niekuo dėtos. O jos tikrai pradės, todėl nesijaudinu. Vienu šūviu nušausime du fazanus.
Kairi išsitraukė iš po marškinių savo amuletą. Šis kaip visada spindėjo, tarsi jame degtų šilta, visą apšviečianti ugnis. Mažos kibirkštėlės, kaip žvaigždės naktį, lėtai judėjo tamsoje ir mergaitė nusišypsojo. Suėmusi į delną amuletą užsimerkė ir pridėjo ranką prie širdies. Ši ritmingai plakė ir Kairi atsiduso. Aš vis dar gyva pamanė nei šį nei tą. Tuomet atsimerkė ir susidėjo rankas ant kelių. Žiūrėdama į savo dailiai nulakuotus nagus, grifiukė tarė:
- Tačiau mums reikėtų pagalbos. Jei visada vaikščiosim tik dviese, nebus nieko gero, gali tiesiog kilti įtarimas. Mums būtina susirasti daugiau draugų,kad užtikrintume savo saugumą.

*

Neprisijungęs Lilith Sargon

  • VI kursas
  • *
  • 161
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • Tashita ^^
Re: Tribūnos
« Atsakymas #33 Prieš 14 metus »
Bou linktelėjo besijausdama gan kvailai:
-Hai. Jos tik pirmakursės.
Ji kreiva veido išraiška stebėjo Kairi ir jos amuletą, bet nepasakė nė žodžio.
-Bet Kairi-chan. Nejau tu visais taip pasitiki? Aš nenoriu pasakyti, kad tavo draugai gali išduoti ar ką, bet manau jeigu ieškoti, tai gal...
Prispaudė kumštuką prie burnos ir krenkštelėjo:
-Atsiprašau. Tai gal ieškoti, ko nors panašaus.. Į mus? Na, kad turėtų patirties, akd nebijotų.... Manau nemažai žmonių sužinoję, kad kalbasi su mergaite kurios kita sielos pusė yra šalta kraujė žudikė, į viską žiūrėtų šiek tiek skeptiškai...
Bou perkreipė lūpas ir išpūtusi žandus tyliai imitavo sprogimą.
-Įdomu kiek žmonių norėtų būti artimi su žudikėmis?
-Ah Tashita. Mes darėm ką privalėjome ir nedarysime to tol, kol nebus mirtinas atvejis. Yra ir žmonių kurie mus tikrai suprastų...Arba nuteistų...

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Tribūnos
« Atsakymas #34 Prieš 14 metus »
- Mums ir nereikėtų jais pasitikėti. Gerai tol, kol jie laikys mus draugėmis. Mes esame žudikės, mums nereikia draugų,kol iš jų negalima pasipelnyti, - Kairi rimtai pažiūrėjo į Bou. - O tokių kaip mes.. Vargu ar rasime. Tiesa, niekam ir nereikia žinoti, kas esame iš tiesų. Kartais geriau saldus melas, nei karti tiesa.
Šį posakį Himurai teko patvirtini šimtus kartų per jos trumpą gyvenimą, kol galų gale suprato, kad tai ne tik žeidžia, bet ir gelbsti. Šį kartą tai išties gali padėti. Bent jau kurį laiką paslėpti tiesą nuo pašalinių akių. Tiesa, aš jau prisidirbau. Per daug pašalinių akių matė Torą, kad galima būtų juos tiesiog pašalinti, bet.. Kairi staiga įsitempė tarsi styga. Akys išsiplėtė ir ji ėmė nežymiai virpėti. Dievaži, aš galvoju kaip Tora. Ne, netgi dar baisiau. Aš išties mąsčiau galimybę pašalinti liudytojus. Kas man užėjo? /i] Suglebusi Kairi sugniaužė kumščius taip stipriai, jog ištryško kraujas. Ištiesusi delnus nusivylusiomis akimis žiūrėjo,kaip kraujas teka jos delnais ir laša ant žemės. Kairi-san, žiūrėk ką darai! sušuko pasipiktinęs Toros balsas, tačiau Kairi nereagavo.
- Aš ne ką geresnė.. Aš ne ką geresnė... - tyliai šnabždėjo Himura, jau su įniršiu žiūrėdama į rankas.

*

Neprisijungęs Lilith Sargon

  • VI kursas
  • *
  • 161
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • Tashita ^^
Re: Tribūnos
« Atsakymas #35 Prieš 14 metus »
Bou mąsliai linktelėjo.
-Žinai aš tik tarp kitko čia sakiau...
Ji pažvelgė į kairi delnus ir aiktelėjo.
-Dievulėliau...
Išsitraukusi iš megztuko kišenaitės didelę baltą nosinaitę padėjo ant suoliuko ir staigiai persikūnijo į Tashitą. Jos smaragdinės akys greitai šokinėjo nuo Kairi veido prie jos delnų. Paėmusi nosinaitę jį lengvu mostu ją perlėšė į dvi dalis ir apvyniojusi Kairi delnus švelniai padėjo juos ant mergaitės kelių.
-Nedrįsk taip sakyti. Tau tik... Tau tikriausiai užėjo silpnumo akimirka...
Tashita atrodė šiek tiek sutrikusi. Jos raudonus plaukus vėjas aršiai šiaušė ir nešiojo ilgą švarką aplink kojas. Švelniai, ilgais juodais nagais ji kilstelėjo Kairi veidą ir pažvelgė į akis:
-Tu nekalta dėl tokių minčių. Kai tavo pilną sielą sudaro paprasta mergaitė ir žudikė, gali pagalvoti daug blogų dalykų.
Tashita nuleido rankas ir atsistojusi išsitiesė. Įkišusi ranką į kelnių kišenę įsitraukė cigarečių pakelį, bet kreivai į jį pažiūrėjusi sugrūdo jį atgal.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Tribūnos
« Atsakymas #36 Prieš 14 metus »
Prieš Kairi akis šmėkštelėjo raudoni Tashitos plaukai. Nepraėjo nė minutė, o jos delnai jau buvo sutvarstyti. Balta nosinaitė iškarto nusidažė raudonai, tačiau tai buvo geriau nei nieko. Ilgi Tashitos nagai pakėlė Kairi veidą, tačiau mergaitė nesiryžo žiūrėti jai į akis. Nusisukusi atsiduso. Jos plaukus staiga pakėlė vėjas ir šie tapo sniego baltumo. Dailūs kaspinėliai atsirišo ir juos nunešė tolyn. Tora tylėjo. Jautė visą Kairi skausmą ir neturėjo ką pasakyti. Nė vienai iš jų. Tora pakėlė akis į moterį, kurią gerbė ir stebėjo, kaip ši išsitraukia cigarečių pakelį, bet neužsirūko.
- Anno anno... Net praėjo noras džiaugtis naujas rūbais, - pasiskundė Tora žiūrėdama į sniego baltumo sijonėlį. - Tashita-san, ar mums išties čia vieta? Ar mes sugebėsime pritapti? - pavarčiusi akis nudelbė žingsnį. - Na, bent jau turėtume padėti savo merginoms.
Patampiusi švarkelį jį nusiėmė. Greitai ir dailiai jį sulanksčiusi pasidėjo ant kelių. Nusirišusi tvarsčius panaudojo juos susirišti plaukams, nekreipdama dėmesio, kad šie kruvini. Kraujas vis dar lašėjo, tačiau žaizdos po truputį traukėsi. Atsirėmusi į suolelį, pasiėmė skėtį ir ėmė tabaluoti kojomis.

*

Neprisijungęs Lilith Sargon

  • VI kursas
  • *
  • 161
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • Tashita ^^
Re: Tribūnos
« Atsakymas #37 Prieš 14 metus »
Tashita sukryžiavo rankas ant krūtinės ir užkėlusi koją ant žemiau esančio suolelio atsiduso:
-Tora-san, ne mum čia reikia pritapti. Mes turėtume likti šešėlyje, saugoti Kairi ir Bou iš vidaus ir išorės. Ne mes laisvai vaikštome po mokyklą, o jos. Bet..
Ji atsisuko ir baltas švarkas susimetė į netvarkingas klostis ant jos juosmens:
-Mes negalime leisti mūsų prigimčiai mus valdyti. Tai pastatytų mergaites į didžiulį pavojų.
Tashita vėl nusisuko. Jos smaragdinės akys lėtai slinko aikštės žole, ir pakilusios sustojo tuščiame dangaus plote. Vėjas nešiojo raudonus plaukus aplink juodai dažytas akis ir raudonas lūpas.
-Mes tiesiog privalome tas saugoti, kol jos pačios sugebės nuo visko apsiginti. Nors tai neįmanoma... Jos su mumis užaugo, be mūsų jos sunkiai išgyventų..
Tashita nutilo. Po kelių akimirkų pauzės ji ir vėl prabilo:
-Aš nenoriu, kad Bounita užaugtų tokia kaip aš. Šalta, kraugerė, žudikė. Aš noriu, kad ji gyventų kitokį gyvenimą nei gyvenau aš. Gal skambės banaliai, bet... Aš myliu Bou. Myliu kaip savo dukrą, ir žadu jai padėti išgyventi visą skausmą, kuris nenumaldomai artėja ir manau pati tai žinai.
Mergina atsisuko ir šyptelėjo puse lūpų.
-Svarbiausia, kad jos būtų sveikos ir nebūtų aukų dėl to. O visa kita nesvarbu.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Tribūnos
« Atsakymas #38 Prieš 14 metus »
- Nepamiršk su kuo kalbi, Tashita-san. Aš esu rimtumo išsikūnijimas,  - tarė Tora ir sukrizeno, - nors nereikia manęs nuvertini. Bet regis ir pati tuo įsitikinai. Aš irgi noriu,kad Kairi būtų saugi, bet vis dėlto, aš irgi esu asmenybė. Aš taip pat jaučiu ir turiu troškimų. Kodėl negalime nors kartą pagalvoti apie save?! - paskutinį sakinį Tora beviltiškai išrėkė pakildama nuo suolelio. Švarkelis nukrito ant žemės ir Tora netyčia jį primynė savo auliniu batuku. Jos veide atsispindėjo prašymas, neviltis, tokia pati kaip ir Kairi. Regis jos abi tuo metu žiūrėjo vienomis akimis. Tik norai jų buvo skirtingi. Toros baltus plaukus ir sijoną taršė vėjas. Ji stovėjo įsitempusi ir nenuleido akių nuo Tashitos. Kas jeigu aš taip pat noriu gyventi? Jei noriu mylėti ir būti mylima... Tashita-san.. Aš irgi žmogus, iš kūno ir kraujo.
- Pažiūrėk į save, Tashita-san. Tu stovi štai čia, tavo plaukuose vėjas,o galvoje tik tavo mintys.. Tik čia ir dabar tu gyveni ir iš tiesų egzistuoji.. Na ir kas, kad mes sukurtos žudyti, na ir kas, kad mums nebuvo ateities, - Tora purtė galvą. - Aš negaliu su tuo susitaikyti. Jei reikės, aš kovosiu už Kairi, ją ginsiu, tačiau negi tiek daug prašau mainais?
Tora nuleido galvą ir ėmė kūkčioti. Per skruostus bėgo ašaros, tačiau jai buvo per daug skaudu, dėl to kas yra. Man nebuvo leista pasirinkti.

*

Neprisijungęs Lilith Sargon

  • VI kursas
  • *
  • 161
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • Tashita ^^
Re: Tribūnos
« Atsakymas #39 Prieš 14 metus »
Tashita atsiduso ir apkabino Torą per pečius:
-Aš nesakau, kad tu negali gyventi savo gyvenimo. Tu gali daryti ką nori. Gali gyventi pamainomis, ar visai užimti Kairi kūną. Aš jugi tavęs nevaldau.
Ji žengė žingsnį atgal ir įsirėmė rankomis į klubus:
-Mano atveju, viskas baigta. Aš atgyvenau savo gyvenimą, dabar Bou eilė. Iškęsti tuos penkis šimtus metų, yra šioks toks išbandymas.
Smargdinės akys akylai stebėjo Torą:
-Judvi dar galite gyventi, bet nejau nesupranti...
Uždėjo baltą delną ant Toros peties:
-Judvi niekada neturėsite atskirų gyvenimų, niekada negyvensite tik sau. Jums viską reikės dalintis.
Tashita papurtė galvą ir nutilo. Po kiek laiko vėl prabilo:
-Taip tu žmogus iš kūno ir kraujo. Ir gyvenk kaip jis. Neleisk kitiek valdyti nei tavo, nei Kairi gyvenimų.
Tada ji kilstelėjo antakius ir pridėjo kol Tora jos nepertraukė:
-Ir jokiu būdu, neimk manęs kaip pavyzdžio.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Tribūnos
« Atsakymas #40 Prieš 14 metus »
Tora tylėjo ir klausėsi ką kalba Tashita, tačiau ji nenorėjo jai pritarti. Viskas žymiai sudėtingiau, negu tu manai Kai Tashita ją apkabino, Tora virptelėjo. Nors ir draugiškas gestas, ją šiek tiek pabaidė. Dar niekas nėra jos guodęs, ypač šitaip. Jai atsitraukus mergina suklupo ant kelių. Ašaros vis dar tekėjo jos veidu, tačiau mergina nebeturėjo jėgų ką nors sakyti. Kai Tashita baigė kalbėti, Tora susivokė, kad beveik nieko negirdėjo. Čia ji susigūžė ir pasislėpė.
Kairi atsiduso ir pakėlė galvą. Jos rudos akys rimtai žiūrėjo į dangų, tačiau veidas atrodė nusiminęs.
- Tora, aš tave suprantu ir nuo šiol leidžiu gyventi kaip nori. Aš neprieštarausiu, - tarė garsiai ir atsistojo. Atsisukusi į Tashitą, kuri buvo žymiai aukštesnė už ją, nusilenkė.
- Ačiū tau už visą vargą. Tikiuosi Tora nekels daugiau tokių rūpesčių. Aš su ja pakalbėsiu ir tokios scenos tikiuosi nebepamatyti.
Pakėlusi nuo žemės švarkelį nupurtė nuo jo dulkes ir apžiūrėjo. Išpurvino.. O juk tik pirma diena.Ah.. Persimetusi per ranką švarką Kairi atsisėdo. Apžiūrėjusi savo delnus pastebėjo,kad žaizdos jau ir užgijo. Suskleidusi skėtį pasidėjo šalia. Išsileido plaukus ir tvarsčius įdėjo į švarko kišenę. Tuomet pakėlė galvą į Tashitą, tik šį kartą su šypsena, kad ir silpna.
- Tu jau man atleisk, bet aš turiu eiti. Nekaip jaučiuosi.. Persikūnijimai reikalauja nemažai energijos, - Kairi atsiduso, pakilo ir dar kartą šyptelėjusi patraukė tolyn nuo Tashitos. Dar su ja susitiks...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Kairi Himura »

*

Amanda Smeith

Re: Tribūnos
« Atsakymas #41 Prieš 14 metus »
Am užsukus į tribūnas, išvydo švilpę ir benueinančia grifę. O, švilpė.  Šiek tiek apsižiurėjusi aplink, nusprendė prieiti prie mergaitės. Atsistojo priešais.
-Sveika, Aš Amanda o tu?- Nusišypsojo mergaitei.
Atrodo draugiška mergaitė.
Amanda įkvėpė giliai per nosi , o poto atsisuko šonu į mergaitę ir ėmė apžiurinėti viską iš eilės.
-Tiekto jau bėgsiu iki.- Nusišypsojo mergaitei ir išbėgo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Amanda Smeith »

*

Inkognito

Re: Tribūnos
« Atsakymas #42 Prieš 14 metus »
Po ilgų klajonių ir ieškojimų, Ozas pagaliau atrado vietą, kur galėtų nieko netrukdomas mokytis. Kadangi nevyko jokios rungtynės tribūnos buvo tuščios ir aplink nesimatė, nei gyvos dvasios. Negyvų dvasių taip pat nebuvo, jeigu ką. Na ką gi, knygas turiu, ir iš jų galėsiu pasisemti teorinių žinių, bet su praktika bus sunkiau, man verkiant reikia bandymų žiu...partnerio. Kadangi nematau nieko tinkamo aplinkui, taigi tiesiog peržiūrėsiu kokias knygas pasiėmiau. Ozas iš savo kuprinės išsiėmė knygas, kuriose buvo surašyta magijos ABC. Jis sudėliojo jas ratu aplink save ir su švelnia išraiška veide peržiūrinėjo jų viršelius. Koks keistas jausmas, kiti jį, matyt, pavadintų nostalgija. Šios knygos atrodo tokios pažįstamos... Šitos knygos pačios nepersiskaitys, taigi man laikas pradėti... Ozas paėmė vieną knygą nuo žemės, kuri vadinosi "Kerėjimo pradmenys", atsivertė ir pradėjo skaityti, nusibraukęs nepaklusnius plaukus nuo veido. jis skaitė greitai, tačiau tai kas buvo svarbiausia pasilikdavo jo galvoje, naujos žinios apie magiją dūzgė kaip bitės jo galvoje. Perskaitęs tą knygą jis ėmėsi kitos, kurioje buvo rašoma apie transfigūraciją. Paskui trečios, kurioje buvo rašoma apie nuodus ir vaistus. Valandos tirpo, kaip sniegas pavarasį ir berniukas nepastebimai užmigo, laikydamas rankose knygą.

*

Neprisijungęs Lauren Malign

  • *
  • 63
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Tribūnos
« Atsakymas #43 Prieš 14 metus »
Brooklyn lėtai žingniavo po tribūnas. Vaizdas iš čia buvo tiesiog pasakiškas, o krentanti dulksna visam šitam pasivaikščiojimui suteikė lengvos mistikos įspūdį. Nauja vieta, nauji žmonės, nauji potyriai... ir naujas gyvenimas. Mergaitė mėgdavo apie tai galvoti. Iš naujo ir iš naujo kartoti tai sau lyg sugedusi plokštelė. Ji tylėjo, tačiau jos galvoje sukosi daug minčių. Ant surištų, tamsiai violetinių plaukų krito maži dulksnos lašeliai. Ji sustojo, užvertė galvą. Net lietus čia atrodo... turi kitokį, savo kvapą. Brook šyptelėjo. Tiesą sakant, ji dažnai šypsodavosi sau. Tiesiog toks buvo įprotis - džiaugtis paprastai dalykais ir juos pastebi. Brooklyn persisvėrė per turėklus ir įsmeigė akis į aikštę. Kaip įdomu, kaip įdomu. Nekantrauju pamatyti kvidičo rungtynes. Toks aukštis, toks greitis... Ji atsitraukė nuo turėklų, nes nuo aukščio jai buvo truputi pradėjusi suktis galva. Ji žvilgtelėjo dešinėn ir aiktelėjo. Ant ne taip ir toli esančio suoliuko sedėjo berniukas. Nors sedėjimu būtų sunkiai galima tai pavadinti, jo galva buvo nusvirusi ant peties, veidas atsipalaidavęs. Lietus ėmė stiprėti. Dulksnos lašeliai kondensavosi, tapo vientisais, negailestingais lietaus lašais, pasiruošusiais iki paskutinio siūlo permerkti kiekvieną tavo drabužį. Brooklyn kurį laiką stovėjo nejudėdama, kiek pražiota burna. Ką daryt? Gal jis negyvas? Ji prisimerkė ir pamatė knygą, laisvai gniaužiamą jų nedidelių pirštų. Jis matyt... miega. Brooklyn ėmė eiti link miegančiojo. Jis nebuvo toli, tačiau tą akimirką Brukei atrodė, kad ėjo amžinybę. Prieėjo. Atidžiai įsistelbijo į jo veidą. Veidas, vos krutėjo. Berniukas kvėpavo. Brooklyn nedrąsiai papurtė jį už peties. Ir kažkodėl, visiškai nepaaiškinamai, ji krūptelėjo, atsisuko atgal ir visa išbalus nubėgo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Brooklyn Jade »

*

Nicole White

Re: Tribūnos
« Atsakymas #44 Prieš 14 metus »
Saulė iš lėto leidosi už horizonto.Vien varnėnų kliegesys skrodė malonią tylą.Kvidičo aikštė buvo visiškai tuščia,tikriausiai todėl,kad niekas nenorėjo skraidžioti ant šluotų dienai baigiantis.Tačiau vaizdas čia buvo nepakartojamas.Dangus tarsi dažytojo raudonai išdažytas,tarsi rausvomis juostomis išaustas.Nicolei patikdavo saulėlydžiai,jei tik pasitaikydavo proga,tą pačią akimirka atsistoja kur atokesnėje vietelėje,ir tylėdama žiūri.Žiūri ir svajoja.O kada dar gali pasvajoti,jeigu ne saulei leidžiantis?Tada atrodo,kad sunki diena praėjo taip lengvai,kad tiesiog praplaukė kaip sapnas,o kupina nuotykių truko visą amžinybę.Kartais smagu tiesiog apgalvoti rytdieną,sumąstyti darbus ir pasižadėti juos nudirbti.Nicole stovėjo ant paskutinio laiptelio ir rankomis laikydamasi į turėklus svajojo apie savo naują darbo vietą čia,Hogvartse.Vaikystės prisiminimai kankino jos mažą galvelę.Dar ir dabar pamenu,kaip pelėda man atsiuntė laišką,kad mokysiuos burtininkų mokykloje...Kaip aš džiaugiaiusi...Ir kaip aš mokiausi burtažodžius...Apsigynimas nuo juodosios magijos man labiausiai patikdavo...Pamenu lig šiol,kad norėjau tapti paprasta žiobarų dailininkė.Taip,kvaila buvau...Bet jei man nepasiseks,tikriausiai sugrįšiu prie piešinių,tačiau dirbti žiobarų pasaulyje...Na jau ne! Burtininkė apsidairė:liko kyšoti paskutinis Saulės spindulėlis.Pamažu temo.Nejau Nicole taip ilgai galvojo,kad nė nepastebėjo dingusios Saulutės?Prašau,Saulyte,nepabėk,aš dar noriu pabūti prie tavęs...Deja,Saulė nepaklausė ir visiškai dingo.Ragana atsiduso,tačiau jos atodūsis buvo ramus ir gana patenkintas.Nicole pamažu ėmė žingsniuoti atbulomis,žvilgsniu palydėdama šviesą ir palikdama akliną tamsą.

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Arwen Evenstar »