0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #210 Prieš 1 metus »
  -Na, kad draugai ir nėra gražūs, reikia sakyti, kad yra kitaip, -nusijuokė Heidi, šiek tiek erzindama atsikirto Quentin. Mergaitė džiaugėsi, kad bendraudama galėjo per daug nemąstyti ir kalbėti sarkastiškai, nebijodama, kad bus suprasta klaidinga. Aišku visada buvo galimybė, kad atsitiks taip, kaip buvo manoma, kad nebus, tačiau tai buvo per daug retas atvejis ir šioji abejojo, kad tai greitu metu nutiks.
  Jaunoji vampyrė mąstė apie vaikino atsakymą, susijusį su tuo, kad jis neturi poros. Nors jis ir nelabai nustebino, tačiau vistiek buvo šiek tiek keista, kad išvaizdus ir tik šiltų emocijų, neturintis grifiukas neturi poros. Žalsvos spalvos akių, savininkė, buvo labai įsitikinusi, kad jis bent turi turėtų keletą merginų, kurios yra jį įsižiūrėjusios, tačiau iš šio atsakymo nebuvo panašu, kad taip yra. Ir nors tai buvo kiek liūdnoka, tačiau tai tuo pačiu metu reiškė, kad tamsiaplaukis, greitu metu neplanuoja palikti savo draugės.
  -Ačiū, -stipriau apkabindama Quentin dėl to, nes šis sutiko ją išmokyti pykti, padėkojo tamsiaplaukė. -Gerai, -linktelėjo, apsidžiaugdama, kad bent vienas iš jų dabar yra mąstantis ir nesiruošia iš karto pradėti mokymosi sesijos. Nors klastuolė ir abejojo, kad gali atsitikti kažkas blogo, tačiau tuo pat metu nesinorėjo atmesti tokios galimybės ir taip sugadinti mielą vakarą.
  Sulaukusi netikėto klausimo, į kurį nežinojo atsakymo, Heidi susimąstė. Kviesdama vaikiną į šokius nieko per daug nesitikėjo ir tiesiog manė, kad kažkaip pavyks smagiai praleisti laiką. Aišku viena iš priežasčių buvo ta, kad šioji net neįsivaizdavo ką galėtų pasikviesti be jo, kas skambėjo liūdnokai, bet tai buvo tiesa ir tikriausiai dalykas, kurį turėjo pateikti kaip atsakymą.
  -Aš neįsivaizdavau ką galėčiau kviesti be tavęs, todėl pasirodei kaip tinkamas žmogus draugijai. Jeigu nebūčiau sutikusi tavęs prie ežero, vargu ar būčiau iš viso ėjusi į puotą, -kiek liūdnokai prisipažino jaunoji vampyrė. Aišku tai, kad ji neturi draugų, buvo daugumai žinomas ar bent numanomas faktas, tačiau tamsiaplaukė vistiek jautėsi keistai, kalbėdama apie tai.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Quentin Yann Beaux

  • Burtininkas
  • ***
  • 84
  • ...
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #211 Prieš 1 metus »
  - Tai tu vadini mane negražiu? - apmestinai įsižeidusiai paklausė, tačiau iš tiesų tikrai nebuvo įsižeidęs, piktas ar jautė kokius nors panašius jausmus. Vaikinas puikiai suprato, kad Heidi tik juokauja, taip pat erzina jį, kaip ir šis erzino ją, tad neturėjo prasmės pykti ar įsižeisti. Kaip tik, šis ir toliau sėkmingai erzino merginą, kas buvo neįprasta ir pačiam Quentin, tačiau ši jo pusė jam visai tiko ir patiko.
  - Neturi dėkoti, Heidi. Jeigu tai tau svarbu, reiškiasi, kad tai yra svarbu ir man. Man nesunku tau padėti. Sunku pripažinti, bet tu man vienintelis likęs artimas ir svarbus žmogus. Noriu, kad tu būtum laiminga, kad ir kokia tos laimės kaina, - tarė vaikinas, paskutinius du sakinius sumurmėdamas labai tyliai, tarsi nenorėdamas, tačiau tuo pačiu metu ir norėdamas būti išgirstas. Atsakydamas į merginos veiksmus, vaikinas taip pat tvirčiau spustelėjo ją savo glėbyje, tačiau stengėsi nepersistengti, kadangi nenorėjo šios sutraiškyti, per daug suspausti, o jėgų turėjo daug.
  Išgirstas atsakymas iš merginos lūpų privertė kiek nusiminti, nusivilti, tačiau vaikinas buvo dėkingas už tai, kad vampyriukė sakė tiesą, o nemelavo tiesiai į akis, nors ir buvo aišku, kad grifukas tikėjosi kiek kitokio atsakymo. Stengdamasis neparodyti savo nusivylimo, Yann'as trumpam pažvelgė į šalį, tačiau tuoj pat ir vėl grąžino žvilgsnį ties tamsiaplauke mergina.
  - Džiaugiuosi, kad mes tada ten susitikom. Jeigu ne, kažin ar aš bebūčiau gyvas. Nors tas susitikimas ir nebuvo pats maloniausias, bet jeigu ne jis, aš nepažinočiau tavęs ir dėl to tikrai gailėčiausi, - atvirai kalbant tarė tamsiaplaukis ir patvarkė švarką, kuris jau norėjo nusmukti nuo Mollson pečių.
  Iš tiesų, vaikinukas nesuprato kaip sugeba taip atvirai kalbėti, būti toks atviras ir jaustis laisvai esant šalia kažko, o ne būnant vienam. Tiesą pasakius, Beaux nesijautė savimi, laisvas net būnant pats su savimi, tačiau rodosi, kad su Heidi viskas buvo kitaip. Šalia jos šis sugebėjo tarsi persiprogramuoti, būti paprastu savimi ir tiesiog, elgtis laisvai ir atvirai ir parodyti bent šiek tiek jausmų.
  Supratęs kokia svarbi ši klastuolė tapo jam per tokį trumpą laiko tarpą, vaikinas menkai šyptelėjo ir paleido ją iš glėbio. Tačiau ilgai netrukus, šis sukabino judviejų rankų pirštus, taip sudarydamas bent šiokį tokį artimesnį kontaktą.
  Turbūt bet kuris jaunuolius pamatęs žmogus palaikytų juos pora, nes per šį vakarą jie elgėsi gan panašiai kaip ji, tačiau tai nebuvo tiesa. Jaunuoliai buvo tik paprasti draugai, kurie gal ir elgėsi kaip pora, tačiau ja nebuvo, tiesiog jautė artimą ryšį. Nors tiesą pasakius, nors vaikinas tai slėpė nuo paties savęs, tačiau šis nebūtų supykęs, jeigu jiedu būtų pavadinti pora.
  - Manau jau turėtumėm judėti. Neužilgo pradės švisti, o miego mums bent šiek tiek taip pat reikia, - menkai šyptelėjo Quentin ir tvirčiau spustelėjęs šaltą vampyriukės ranką, lėtai išsivedė ją į tamsą, Hogvartso pilies link. Jaunuoliams kelią nušvietė ryški mėnulio šviesa ir žvaigždės, kuriuos už valandėlės ar kelių turėjo pakeisti iš po lėto į dangų grįžtanti, viską apšviečianti ir šildanti saulė.

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #212 Prieš 1 metus »
  Erzindami vienas kitą kaip maži vaikai, jaunuoliai linksmai leido laiką. Dar atrodo, prieš kelias akimirkas išlindęs mėnulis, jau buvo įpusėjęs savo kelionę ir dabar atspindėdamas šviesą, apšvietė šiuos. Buvo keista tuo patikėti, kadangi atrodė, kad laikas slenka pakankamai lėtai, tad buvo liūdna žinoti, kad šie jau netrukus turės eiti į savo koledžų kambarius ir ten praleisti likusią nakties dalį. Vienaip ar kitaip, nieko nebuvo galima pakeisti ir nors ryt ir nenusimatė kažkokių svarbių dalykų, kaip pavyzdžiui pamokos, šiems vistiek reikėjo gauti miego, o būdami čia, vargu ar jie būtų jo gavę.
  Išgirdusi, kad mergaitės užpuolimas išgelbėjo šiam gyvybę, šioji apsidžiaugė. Jaunoji vampyrė spėjo, kad šio galvoje prieš tai sukosi mintys, susijusios su ne per geriausiais dalykais, tad buvo smagu žinoti, kad bent kažkiek prisidėjo prie to, bent dalino dingimo.
  -Smagu girdėti, kad tavęs vos nenužudydama išgelbėjau gyvybę, -nusijuokė, žalsvos spalvos akių savininkė, -galbūt reiktų atidaryti savo firmą, kurioje gelbėčiau kitų gyvybes tokiu pačiu būdu.
  Naktis jau buvo per daug įsirėžusi į tamsiaplaukės mintis, kad ji sugebėtų kalbėti taip, kaip dienos metu. Nors mintys ir buvo pakankamai geros, tačiau buvo sunku suformuluoti sakinį, kuris neskambėtų bent kažkiek kvailai, tad klastuolė tiesiog tylėjo, džiaugdamasi akimirka. Kadangi aplink juos buvo pakankamai tylu, Heidi susimąstė kiek ji reiškė jo. Nors ir spėjo, kad tai nėra paprasta draugystė, kuri būtų pasibaigusi po kelių dienų, savaičių ar tuomet, kai vienam ar kitam būtų atsibodę bendrauti su vienas kitu, tačiau tai nepadėjo su bandymu išsiaiškinti, kiek ji yra svarbi šiam. Vienaip ar kitaip, šią naktį tikrai nereikėjo bandyti to išsiaiškinti ir likusį laiką praleisti ramiai.
  -Gerai, -išgirdusi pasiūlymą judėti pilies link, linktelėjo mergaitė. Nors ir kaip nesinorėjo dar eiti, tačiau suprato, kad tam jau yra metas. Šiek tiek atsitraukusi ir sunėrusi judviejų pirštus, jaunoji vampyrė nusekė Quentin, tikėdamasi, kad tai nebus paskutinis kartas, kai jie taip praleis laiką kartu.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • VII kursas
  • *
  • 1384
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #213 Prieš 1 metus »
Dori stengėsi kuo daugiau nagrinėti pilį ir jos paslaptis, tačiau į lauką išlįsti beveik nerado kada, nebent reikėdavo per pamokas.
Šiandien buvo graži, saulėta savaitgalio diena. Klastuolė atliko visus namų darbus ir jau vakarėjant nusprendė išlįsti laukan. Viskas čia buvo tiesiog neaprėpiama. Dori akį patraukė didžiulė kvidičo aikštė ir ji nusprendė pažiūrėti, kaip ji atrodo iš tribūnų. Užlipusi bene į pačią aukščiausią vietą mergaitė atsisėdo. Oho! Kiek erdvės! Kaži, ar šiais metais vyks kvidičo rungtynės?
Dori sėdėjo ir mąstė apie kvidičą, bandė įsivaizduoti, kaip atrodytų rungtynės. Žiūrėdama aukštyn į lankus, stebėjosi, kas gali taip rizikuoti ir norėti žaisti tą žaidimą.
Tačiau atsisėsti ant šluotos būtų visai įdomu. Dori dar niekada neteko to daryti. Mergaitė žiūrėjo į tolį, bet, regis, nieko nematė, nes įsivaizdavo, kad pati skrenda aikštėje.

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • II kursas
  • *
  • 32
  • Taškai:
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #214 Prieš 1 metus »
Vakaras Violeta vis vien neturėjo ką veikti ,tad nusprendė išeiti į lauką. Po kelių minučių jau ėjo link Kvidičo aikštės. Svajoju pati kada žaisti Kvidičą tuo labiau jeigu ten žaistų kokie purvakraujai tada aš jiems parodyčiau. Dar kelias minutes Lestrange ėjo tiesiog taip ji svaijojo ir mąstė apie Kvidičą ir kitus dalykus. Dar po kiek laiko mergaitė priėjo Kvidičo aikštę kur vykdavo rungtynės ir treniruotės. Gerai taigi kur man dabar eiti aikštė ,juk  didžiulė ? Ir dar labai tikiuosi ,kad nesutiksiu kokių nors purvakraujų . Taigi Violeta nusprendė užsilipti į tribūnas ji norėjo pamatyti viską iš viršaus lyg tai būtų rungtynių metu.  Užsilipusi kiek įmanoma aukščiau Lestrange atsisėdo. Po kiek laiko pasukusi galvą klastuolė išvydo savo koledžo draugę kurios dar labai gerai nepažinojo ,nes kita mergaitė buvo dar tik pirmakursė. Sekundėlę tai ,juk ideali proga mums abejoms artimiau susipažinti. Violetos veide pasirodė šypsena mergaitė pribėgo prie draugės ir kiek patylėjusi tarė:-
Sveika aš Violeta Lestrange labai žymių mirties valgytojų dukra ir beje mes iš to pačio koledžo.- Viską greitai išbėrė Violeta. Minutę reikia ,juk ir jos kažko paklausti ar leisti jai kalbėti. Baigusi savo mintį Lestrange vėl tarė:- O tu kuo vardu? Ir koks tavo kraujo statusas? Aš tikiuosi tu ne purvakrauje kaip dauguma čia esančių.:- Baigusi kalbėti klastuolė ramiai sėdėjo ir laukė kokio nors atsakymo ar reakcijos.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • VII kursas
  • *
  • 1384
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #215 Prieš 1 metus »
Dori iškart pastebėjo klastuolę mergaitę, kiek vyresnę nei ji pati. Pirmakursė ėmė viltis, jog klastuolė prieis prie Dori. Ir nesuklydo! Toji mergaitė pasirodė draugiška ir linksma, ji su šypsena priėjo prie Dori ir pasisveikino bei prisistatė.
Mirties valgytojų? Dori buvo girdėjusi apie Mirties valgytojus, kad tai kažkokia labai pavojinga juodųjų magų bendruomenė, bet tik tiek. Tačiau mergaitės tai kažkodėl visai neišgąsdino, jai kaip tik pasidarė smalsu.
- Labas, aš esu Dori, - šyptelėjo atsakydama.
O ne! Violeta klausia, koks mano kraujas! Negrynakraujus ji laiko purvakraujais. Gal man jai pameluoti? Ne, aš negaliu, ji juk vis tiek sužinos iš kitų!
- Na, o dėl kraujo... eee... tai iš tikrųjų aš nieko nežinojau apie magų pasaulį, deja... iki šiol... Na, tikriausiai supranti, koks mano kraujas, bet... Aš tikiu, kad kepurė ne šiaip sau paskyrė mane į Klastūnyną ir... - kažką mykė.
O siaube, kaip man dėl to gėda! Aš negaliu, kažką padrikai galvojo.
- Gal tu galėtum daugiau papasakoti apie Mirties valgytojus?

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • II kursas
  • *
  • 32
  • Taškai:
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #216 Prieš 1 metus »
Lestrange aiškiai nustebo, kad Dori buvo purvakraujė ir dar klastunyne kaip tai buvo įmanoma Violeta negalėjo suprasti. Juk ji atrodė visai normali ne purvakraujė maniau bus tokia pati kaip aš Grynakraujė,na blogiausiu atveju puskraujė, bet tikrai ne tokio kraujo. Lestrange buvo šokiruota, bet tiesiog tylėti, tad ištarė - Manyčiau, kad paskirstymo kepurė padarė klaidą dėl tavo paskyrimo į Klastunyną. Violeta tylėjo, juk dar ir tas faktas, kad Dori nieko nežinojo apie mirties valgytojus ir Klastuolė niekaip negalėjo suprasti kaip, bet nusprendė papasakoti mergaitei, tad pasakė:
-Na taip kaip tu purvakraujė bus labai sunku papasakoti, juk tu nieko nežinai apie burtų pasaulį... Taigi buvo toks Valdovas Voldemortas arba dar kažkada buvo žinomas kaip Tomas Marvalo Ridle jis mano tėvas na, o mama Voldemorto dešinioji ranka ir labai žinoma mirties valgytoja Belatriksė Lestrange šiaip jau kažkada buvau Ridle, bet pagaus mama nusprendė pakeisti pavarde. - Violeta atsiduso jai dar niekada neteko kam nors pasakoti apie savo tėvus, bet vis tik nusprendė kai ko paklausti Dori. - O kaip dėl tavo tėvų?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • VII kursas
  • *
  • 1384
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #217 Prieš 1 metus »
Dori jautė, kaip jos balti it popierius skruostai nusidažė švelniu raudoniu. Mergaitė išklausė Violetos pasakojimą. Nežinojo, tikėti ar ne. Galbūt ji mane mausto, pamanė. Tačiau mergaitė nenorėjo, kad bendrakoledžiai laikytų ją prastesne. Išgirdusi klausimą apie savo tėvus Dori sutriko.
- O mano tėvai... o mano tėvai tiesiog žiobarai, - su pykčio gaidele nurėžė.
Pirmakursė atsiduso. Ji norėjo įrodyti, kad yra verta klastuolio vardo.
- Prašau nevadinti manęs purvakrauje, - rimtai tarė ji. - Be to, aš nemanau, kad paskirstymo kepurė suklydo, - Dori sekundei kietai sučiaupė lūpas. - Žinai, aš galiu tau įrodyti, jog esu verta klastuolės vardo, - sužaibavo akmis. - Duok pasiūlymą nuveikti ką nors klastuoliško ir aš tikrai sutiksiu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • II kursas
  • *
  • 32
  • Taškai:
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #218 Prieš 1 metus »
Tai gi Violeta sėdėjo ir laukė kada Dori jai papasakos savo istorija apie tėvus ,juk apie žiobarus Lestrange mažai ką žinojo. Bet deja Dori atsakė tik tiek ,kad jos tėvai žiobarai šį faktą klastuolė žinojo todėl patiištarė:
- Šitai aš žinau ,bet papasakok apie juos ką nors daugiau taip kaip aš. - Violeta šyptelėjo nors purvakraujų ji vis tiek nemėgo. Nors aišku mano tėvams tikrai nepatiktų ,kad aš bendrauju su purvakrauje ir dar noriu daugiau sužinoti apie jos tėvus. Kiek laiko Lestrange mąstė ,o paskui vėl ištarė:
- Kodėl negaliu  nevadinti tavęs purvakrauje? Juk aš nė kiek nemeluoju tu ,juk ir esi purvakraujė ir aš apskritai su tokiais nebendrauju tik tu vienintelė purvakraujė. - Visus šiuos žodžius Violeta pasakė kiek su pašaipa ,juk ji iš tiesų nekentė tokių ir jos šeimoje tai nei kiek nedera. Lestrange nusijuokė išgirdusi paskutinius Dori žodžius ir juokdamasi tarė:
- Gerai dėl kepurės nesvarbu dabar jau nieko nepadarysi yra kaip yra ,bet dėl tavo įrodymo aš sutinku pažiūrėsim ką gali tokia purvakraujė klastuolė, Taigi ką veiksime?  Galime sukelti kur nors nedidelę sumaištį arba ką nors padaryti kitiems purvakraujms iš kitų koledžų. Ką manai?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • VII kursas
  • *
  • 1384
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #219 Prieš 1 metus »
Dori nesuprato, kaip ji išdrįso, bet sužaibavo akimis ir sušuko:
- Nes purvakraujė yra įžeidimas! Žinau, kad mano kraujas nėra grynas, bet nieko negaliu padaryti! Tokia jau gimiau! - nervinosi.
Violeta norėjo ką nors išgirsti apie Dori tėvus. Pirmakursė dvejojo, ar pasakoti, ar ne. Beveik buvo tikra, kad grynakraujė iš jos išsityčios. Tačiau nuo savo šaknų nepabėgsi, pamanė Dori, tad koks skirtumas.
- Mano tėvai... - jau švelnesniu tonu tarė, - na, mano mama dirba buhalterijoje. Tai reiškia, kad ji skaičiuoja žiobariškas sąskaitas. Žinai, tai tikriausiai panašu į darbą Gringotse. O tėtis... O tėtis remontuoja automobilius.
Mendel širdyje suvaitojo. Ką tik pajuto tokį nepasitenkinimą. Po velnių, ir kodėl jos tėvai turėjo gimti žiobarais?!
- Galim padaryti bet ką, - šaltai pasakė. - Žinai, gal turi kokį užkeiktą daiktą ar panašiai? Galėtume kam nors pakišti. O gal moki kokius nors baisius kerus?
Pati Dori nelabai turėjo minčių, ką ji pikto kitam galėtų iškrėsti. Vis tik buvo ką tik atėjusi iš žiobarų pasaulio.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • II kursas
  • *
  • 32
  • Taškai:
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #220 Prieš 1 metus »
Violeta tiesiog sėdėjo ir laukė klastu4s atsakymo ,bet riksmo ji tikrai nesitikėjo ir pati Lastrenge suriko:
- Klausyk ramiau gerai!? Aš tau nieko blogo tikrai nepasakiau tai ką pasakiau ir man visai Į tai nusispjaut ir tu neturi teisės ant manęs šaukti prisimink ,kad kalbi su mirties valgytojų dukra turėtum jausti ribas purvakrauje!- Lestrange dar niekada ant nieko taip nešaukė , tačiau Violeta tikrai nenorėjo leistis niekieno žeminama ypač kvailos purvakraujei. Manyčiau aš tuoj ką nors padarysiu jai negu mes kartu  kitiems prakeiktiems purvakraujams. Vis tik po kiek laiko klastuolė vis tik sugebėjo nusiraminti ir ramiai klausėsi Dori pasakojimo apie tėvus. Kai Dori baigė kalbėti Lestarnge pati ištarė:
- Nu aišku vienu žodžiu nieko įdomaus.- Violeta labiausiai laukė kada Dori pasiūlys kokia gera idėja ką joms drauge smagaus nuveikti. Po kiek laiko Lestrange pagaliau gavo atsakymą ir pati ištarė:
- Dėl kerų tai žinoma be galo nuostabi mintis tiesa pasakius ,o kokius kerus moki tu pati ? Na ,o dėl užkeikto daikto nežinau aš pati šito nemoku čia jau reikėtų skaityti ar ko nors paklausti kaip tai reikėtų padaryti aišku aš esu apie tai girdėjusi ,bet ne per daugiausiai.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • VII kursas
  • *
  • 1384
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #221 Prieš 1 metus »
Violeta taip pat pradėjo ant Dori šaukti. O kaip kitaip, juk čia Klastūnynas, pamanė vienuolikmetė jausdama, kaip vėl rausta žandai. Tačiau Violeta nurimo ir Dori nusprendė tai praleisti pro ausis. Matė, kad bendrakoledžė tikrai pasiryžusi ką nors iškrėsti. Dori negalėjo praleisti tokios progos. Galbūt taip pateisinsiu klastuolės vardą, pamanė mergaitė, ir ji daugiau nevadins manęs purvakrauje?
- Gerai, Violeta, - atsiduso. - Aš nenoriu su tavimi pyktis, vis tik esame iš vieno koledžo, - rimtai pasakė. - Aš tau įrodysiu, jog esu verta mokytis Klastūnyne. Įrodysiu, kad galiu būti geresnė už kitų koledžų grynakraujus, - aukštai iškėlė galvą.
Į klausimą apie kerus Dori neatsakė. Po velnių, juk kol kas ji nemoka beveik jokių.
- Aš kažką sugalvosiu, - pažadėjo.
Klastuolė atsistojo ir nužingsniavo pilies link.

*

Neprisijungęs Arletė Russell

  • IV kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #222 Prieš 1 metus »
  Pirmakursė varnė kiekvieną vakarą vaikštinėdavo po pilies apylinkes. Būnant lauke ji apmąstydavo, dažniausiai, greitai pralėkusios dienos sprendimus, nuotykius, planuodavo veiklas, kurias žadėjo nuveikti išaušus rytui. Nors seniau tai darė su Ailanu, marso sakalo jau nesimatė mėnesį, tad mergaitė buvo praradusi savąsias viltis tiek eliksyro gaminime, tiek paukščio atsiradime. Dar nenutuokė, kaip viską paaiškins Anyai, tačiau artėjančios Kalėdų atostogas, kurias Arletė tikrai praleis su mama, pranešė, kad tai pasakyti tiesiog privalės. Būnant pernelyg atvira asmenybe tokius dalykus tarstelėdavo visai netyčia, o retkarčiais to net nepastebėdavo.
  Burtininkė slampinėjo prie tribūnų, jos šviesius plaukus taršė žvarbus vėjas ir dažniausiai rausvi skruostai buvo visiškai išbalę. Regis, buvo apsirengusi taip, kaip ir turėjo, tačiau šaltis apgaubė ją. Visa laimė, kad kuprinėje buvo sulankstytas pledas nuo susitikimo su Švilpynės koledžo mokinuke Luna, tad mergaitė užkopė į tribūnas, nenorėdama savo kuprinės išpurvinti, numesdama jos ant pievos.
  Užlipusi į tribūnas šviesiaplaukė atsisėdo ant suoliuko ir išsitraukė pledą, apsigaubusi juo apsižvalgė ir pastebėjo spalvotais plaukais išsiskiriančią panelę. Pasižymėjo geru regėjimu, tad suprato, jog ji yra panašaus amžiaus. Na, bent jau nebus taip sunku bendrauti, juk vis tiek privalau nueiti pasisveikinti, - gūžtelėjo pečiais ir priėjo prie bendraamžės.
  - Sveika, ką čia veiki? - šiltai šyptelėjo jaunoji magė.

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • II kursas
  • *
  • 32
  • Taškai:
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #223 Prieš 1 metus »
Kurį laiką Violeta stovėjo tiesiog  mąstydama ir laukdama ką pasakys Dori. žinoma aš įsivaizduoja, kad mes galime į kliūtį, bet tegul, gerai tegul ta purvakraujė įrodo, kad net būdama purvakraujė gali mokytis klastunyne. Lestrange pašaipiai šyptelėjo Dori. Ir kurį laiką tiesiog klausėsi ką sako Dori. Po kiek laiko išklausiusi viską ką pasakė mergaitė šyptelėjo ir tyliai sužnapždejo :
-Mes dar pažiūrėsim Dori..- Po to klastuolė liko viena ir kol laukė ką sugalvos Dori Violeta mąstė. Ir štai po kiek laiko prie jos priėjo kita mergaitė kurios Lestrange nepažinojo. O viešpatie dar viena purvakraujė.. Kiek galimą.? Lestrange pažiūrėjo į mergaitę ir ištarė:
-Na ko dar tau reikia Purvakrauje?- Po šių žodžių Violeta vėl pašaipiai šyptelėjo.

*

Neprisijungęs Arletė Russell

  • IV kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #224 Prieš 1 metus »
  Ko jau ko, o tokių žodžių, iš prieš pat jos žalsvas akutes stovinčios mergaitės, Arletė nesitikėjo. Net jos laki vaizduotė nebūtų sukūrusi panašios situacijos, taip mėgindama varniukę išgąsdinti ir priversti nė nekelti kojos šalia klastuolės.
  Tačiau, kad ir kaip būtų buvę, Arletė nė nemėgino sutikti su kvailu stereotipu, jog visi gyvačių herbu išsiskiriančio koledžo mokinukai buvo nedraugiški. Žinojo, kad kiekvienam koledže yra visko, ir tai jos nė kiek nestebino.
  O galbūt aš ją ne taip supratau? - toptelėjo burtininkei ir ši nusprendė laikytis tokios tiesos. Visgi retkarčiais ji ši tikro nesusigaudydavo ką sakydavo girdintieji, taip pat suvokdavo juos neteisingai. Dalis žodžių tiesiog skambėdavo labai panašiai. Dėl to netkarčiais neapkentė anglų kalbos, ir privalėjo tie, kas ją kūrė sugalvoti tiek daug painių, Arletei sunkiai išsiaiškinamų, žodžių?
  - Jeigu tu neprieštarauji, aš čia prisėsiu, - lyg retoriškai, lyg ir ne, tarstelėjo vienuolikmetė, - ir aš, šiaip jau, esu grynakraujė, - su minimalia pagieža sumurmėjo, net pati to nesuvokdama.
  Mergaitė įsitaisė ant suoliuko tribūnose ir pažvelgė į horizontą. Tolumoje regėjo palengva plasnojančias pelėdas, kurios buvo įdarbintos laiškų nešiojime nuo burtų ir kerėjimo mokyklos iki vaikų tėvų gyvenamosios vietos ir atvirkščiai. Retkarčiais, o gal ir dažniau, šviesiaplaukei pasidarydavo gaila šių paukščių. Juk jų niekas nepaklausė ar jos troško nešioti laiškus tiek dieną, tiek naktį... O tai skambėjo, kaip nelengvas darbas. Kaip pelėdos iš vis gebėdavo atskristi iki reikiamo adreso? Atrodė, kad tai buvo labai sunku.