0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dorianas Darvinas Raveras

  • VI kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fine, make me your villain
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #180 Prieš 1 metus »
-Ne, nu Krisai, ar tu rimtai?-sudejavo nueinančiam draugui. Bet šis tikriausiai buvo per toli ir neišgirdo. Dorianas dramatiškai atsiduso užversdamas galvą į pilką dangų. Tikrai nenorėjo leisti laiką su charakteriu į jį panašią, gal kiek baisiau, mergina. Nors dar gerai jos nepažinojo, nujautė, kad blogų dalykų gali nutikti būnant kartu vieniems patiems. Pavyzdžiui gali iškilti grėsmė jo gyvybei.
-Žinai, neprivalai daryti to ko jis nori. Gali eiti aš čia dar pabūsiu,-kreivai šyptelėjo jai tikėdamasis, jog nereiks kartu eiti prie ežero.-Ypač abejoju ar žiemą ten galima kažką įdomaus nuveikti,-pridūrė nukreipdamas žvilgsnį į nuplikusius medžius tolumoje.
Bet jo pastangos nuėjo perniek. Net keista kodėl šioji nusprendė praleisti laiką su juo. Kažkodėl abejojo ar jos tikslai buvo geri. Nors ką gali žinoti. Pirmas įvaizdis gali būti klaidingas. Vaikinas atsistojo ir rankomis nuo kelnių nubraukė nesamas dulkes.
-Na gerai,-pasidavė.-Rodyk kelią, ponia,-pasakė ir ranka mostelėjo jai eiti pirmai.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 304
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #181 Prieš 1 metus »
  Morgana kiek nustebusi ir išplėtusi akis stebėjo kaip tie du šmikiai palieka ją vieną su naujoku ir nė nesivargindami išeina iš tribūnų. „Jie net suknistai neatsiklausė ar aš galiu tai daryti. Idiotai.“- kiek susinervinusi pagalvojo ji ir tada prikandusi lūpą pažiūrėjo į tamsiaplaukį. „Nors... jis naujokas, galima kiek pakankinti su Hogvarsto ypatybėmis.“- pamintijo šiek tiek.
- Eime, nesėdėsi čia vienas. O Hogvartse visada yra ką veikti,- keistai nusišypsojusi ji pamojo vaikinui ranka, kad jis ją sektų, nors to ir nereikėjo, pats vaikinas „veržte veržėsi“ į priekį.
  Nusijuokusi iš jo tokio pasyvaus entuziazmo mergina tik tvirčiau susirišo plaukus, kurie lindo ne tik į burną ar akis, bet ir į nosį. Rausvaskruostė nusileido tribūnomis žemyn, ganėtinai toli matė du siluetus, kurie ėjo Hogvartso pilies link. Prisimerkusi pasiuntė juos velniop, o tada pasisuko pažiūrėti į vaikiną, kuris sekė iš paskos.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Yura Natayaki

  • II kursas
  • *
  • 49
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • keep calm and try you best
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #182 Prieš 1 metus »
Yura nuėjo į tribūnas ne vien dėl to, kad norėjo pakvėpuoti grynu oru, bet ir todėl, nes norėjo pažiūrėti švilpynės komandos treniruotę. Be to, mergaitė dievino kvidičą, bet jį žaidžiančių draugų neturėjo. Ji sekė kiekvieną švilpynės kvidičo komandos žaidėjų judesį. Grifė laukė nesulaukė hogvartso kvidičo taurės.                                                             
 Vakarėjo. Dangus nusidažė rausvais ir oranžiniais atspalviais.Gražu... pagalvojo pirmakursė. Mergaitė toliau žiūrėjo ir švilpių judesius. Jie tikrai neblogai žaidė. Na jau ne... Grifai nenusileis nei švilpiams, nei varnanagiams, nei, juolabiau, klastuoliams pamanė mergaitė.
 Tai buvo puiki proga Yurai pabūti su savim ir savo mintimis.     
 Pirmakursė nusiledo iš tribūnų ir išėjo paskui švilpynės komandą.
 -Mes jums nenusileisim,- tyliai ištarė mergaitė ir nuėjo į pilį.
(\__/)
(+'.'+)
(")_(")
This is Bunny. Copy and paste bunny to your signature help him gain world domination.

*

Neprisijungęs Ella Moon

  • II kursas
  • *
  • 63
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • nieko nežinau
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #183 Prieš 1 metus »
Prieš vakarienę, Ella su knyga rankose išžingsniavo į kvidičo aikštę, stebėdama kaip krinta snaigės. Ji laikė knygą pakišusi po apsiaustu, kad nesušlaptų. Pagaliau mergaitė lipo laiptais į aukščiausią eilę ir nusivaliusi sniegą rankove, prisėdo. Valandėlę ji tiesiog stebėjo besileidžiančią saulę ir lėtai krintančias snaiges. Iš svajonių Ellą prikėlė sparnų plasnojimas. Tai pelėda, snape laikė laišką ir laukė. Mergaitė paėmė laišką. Tai buvo piešinys nuo jos sesutės Stelos. Ji nusišypsojo. Piešinėlyje švietė saulė, o mažytė mergaitė mojo rankele. Ella sulankstė piešinį ir įsikišo kišenėn. Ištraukusi knygą, atvertė pirmą puslapį ir pradėjo skaityti.
  Pasigirdus varpų dūžiams mergaitė pasileido bėgti. Ir kaip gi ji galėjo pamiršti vakarienę?

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 324
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I'm rude.
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #184 Prieš 6 mėnesius »
Nepaisant to, kad dar nebuvo nė vienos pamokos, kurioje Dafydd būtų ką nors daręs, klastuolis jautėsi pavargęs. Tikėtina, kad jį nuvargino paties pyktis bei jaunesnių mokinių keliamas triukšmas. Vienaip ar kitaip, Dafydd buvo tokios nuotaikos, kai prie jo tikrai geriau nesiartinti. Žinoma, šis žmogus retai kada būdavo tokios nuotaikos, kai prie jo artintis yra saugu. Tačiau šį kartą raudonplaukis buvo dar piktesnis negu paprastai.
Kaip visada tokiais atvejais, velsietis paliko Klastūnyno bendrąjį kambarį ir patraukė į lauką. Nežinojo, ką ten veiks, tuo labiau, kad buvo šalta. Tačiau lauke visada buvo didesnė tikimybė nesusitikti kokio nors mažvaikio, kuris dar ir labai užknis. Dafydd niekaip negalėjo suprasti, kodėl šitoje mokykloje mokosi vieni mažiukai. Atrodė, kad vyresnių mokinių čia iš viso nėra. Negi jie visi sėdi savo kambariuose? paklausė savęs Dafydd, traukdamas kvidičo aikštės link. Jis susimąstė apie savo koledžą. Ten net ir bendrajame kambaryje vyresnio amžiaus mokinių buvo itin nedaug. Ir tai buvo labai blogai. Labai.
Klastuolis priėjo kažkokią tribūną. Atrodė, kad čia seniai niekas nebuvo lankęsis. Tokia vieta šešiolikmečiui buvo kaip tik. Jis užlipo ir atsisėdo ant vienos iš kėdžių. Raudonplaukis sėdėjo ir stengėsi apie nieką nemąstyti. Deja, į galvą nekviestos lindo mintys apie vieną konkretų žmogų. Žmogų, kuris mokėsi šioje mokykloje.

*

Neprisijungęs Guramis Zveris

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #185 Prieš 6 mėnesius »
Guramis turėjo planą, ir tas planas buvo iki galo pažinti Hogvartsą ir jo apylinkes. Jau buvo susitaręs su Malia dėl ekskursijos po jai žinomus pilies užkampius, bet ji irgi buvo pirmakursė, kuri dar neturėjo progos visko ištyrinėti. O draugų tarp vyresnių mokinių klastuolis neturėjo. Tad teliko vienas būdas - tiesiog viską apeiti, kaišiojant nosį pro kiekvienas duris ir karts nuo karto pasukant į dar nematytą koridorių. Užduotį sunkino tai, kad tas pats koridorius ne visada vedė į tą pačią vietą. Šiandien Guramis ketino apžiūrėti kvidičo aikštę. Kaip dažnai būna itin šaltomis dienomis, spigino saulė, ir jos spinduliuose tribūnos atrodė gana įspūdingai. Susisukęs į apsiaustą ir sukišęs rankas į kišenes, berniukas nužiūrinėjo šią legendinę vietą. Ar man irgi reikėtų dalyvauti kvidičo rungtynėse? Jis pagalvojo apie savo smulkų sudėjimą ir lengvai papurtė galvą. Greitai tapčiau muštukų mėsa.
Staiga klastuolis ant kėdės pamatė sėdinčią vienišą figūrą, ir nusprendė, kad būtų nemandagu nepasisveikinti. Priėjęs arčiau, pažino gerokai vyresnį vaikiną, su kuriuo buvo prasilenkęs pilyje. Guramis stengėsi prisiminti, ką buvo apie jį girdėjęs, bet veltui. Per pirmas dienas Hogvartse jis buvo sutikęs tiek žmonių, kad vardai, veidai ir faktai pynėsi galvoje.
- Sveikas, - kilstelėjo ranką Guramis, ir užmetė akį į tuščią kvidičo aikštę, - kas laimi?

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 324
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I'm rude.
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #186 Prieš 6 mėnesius »
Dafydd buvo toks susimąstęs, kad ne iš karto suprato, kad kažkas čia atėjo. Jis lyg ir girdėjo balsą, tačiau ne iš karto suvokė, kad tai kalba realus žmogus, realiai stovintis visai šalia. Deja, klausimas jau pasiekė velsiečio smegenis. Ir tada raudonplaukis klastuolis supyko. Ir vėl jo vienatvė buvo sutrikdyta. Pažvelgęs į atėjūną šešiolikmetis pamatė iš karto dvi blogybes: jis buvo klastuolis, be to, mažvaikis.
- Ko tau čia? - sau įprastu tonu paklausė Dafydd. Maža to, kad tie mažiai paverčia bendrąjį kambarį tikru pragaru, dabar dar ir čia jį persekios?! Ne, velsietis šito neleis. Tik ne šiandien. Kai jam tikrai reikia pamąstyti. Tiesą sakant, Dafydd nemąstydavo itin dažnai. Dėl to tas retas atvejis, kai smegenys tikrai norėjo padirbėti, buvo itin keistas. Tačiau tam reikėjo, kad smegenims niekas netrukdytų. Ypač kažkoks prakeiktas mažius. Raudonplaukis giliai atsidusęs atsistojo.
- Labai rimtai tau patariu, - sušnypštė Dafydd. - Geriau nešdinkis iš čia gražiuoju. Neturiu tam nuotaikos, tačiau jeigu reikės, padėsiu tau tą padaryti.
Raudonplaukis vėl atsisėdo į savo vietą. Jis puikiai žinojo, kad dažniausiai tokie prašymai nelabai veikia. Tačiau dabar tikrai neturėjo entuziazmo kapotis su šituo vaiku. O jo matyti čia visiškai nesinorėjo.

*

Neprisijungęs Guramis Zveris

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #187 Prieš 6 mėnesius »
Vaikino atsakymas Guramį truputį išmušė iš vėžių, nes tokio priešiškumo nesitikėjo. Vis gi jis pasisveikino maloniai, ir abu turėjo šį tą bendro: koledžą ir plaukų spalvą. O plaukų spalva raudonplaukiui nėra vien tik plaukų spalva. Tai yra nuosprendis, įtakojantis visą vėlesnį gyvenimą ir charakterio vystymąsi. Tačiau buvo panašu, kad kitas klastuolis jokios sielų giminystės nejautė.
Dalis Guramio norėjo paklausyti vaikino patarimo ir nešdintis iš tos situacijos kuo greičiau. Nepažįstamasis buvo tiek amžiumi, tiek stotu daug didesnis už Guramį, ir iš balso matėsi, kad jis nejuokavo. Tačiau užgaulios gaidelės jo balse sulaikė Guramį. Pirmakursis pajuto, kad jei nusileis šitam bjaurybei dabar, niekada sau neatleis. Staiga jis prisiminė, ką buvo girdėjęs apie šį vaikiną. Tai negalėjo jo išgelbėti nuo muštynių, bet žodžiais irgi galima sužeisti. Guramis tik šiek tiek išbalo, žengė žingsnį atgal ir kišenėje sugniaužė burtų lazdelę. Na ką, ko gero teks gauti į kaulus.
- Tribūnos tau nepriklauso. - nors visi plaukai ant jo kūno stovėjo piestu, balsas nuskambėjo šaltai ir abejingai, ir mintyse Guramis save pasveikino - jei apėmė liūdesiukas dėl to, kad teks Hogvartse pasilikti iki gyvenimo galo, yra ir kitų vietų paverkti.
Jam prireikė visos stiprybės, kad apsisukęs nepabėgtų atgal į pilį, tačiau trauktis dabar nebebuvo kur.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 324
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I'm rude.
Ats: Tribūnos
« Atsakymas #188 Prieš 6 mėnesius »
- Jos, mano mielas, nepriklauso ir tau, - atkirto Dafydd. Nespėjo daugiau nieko pasakyti, kai mažius pridūrė dar kai ką. Kai ką, kas privertė velsietį susimąstyti. Negi visa mokykla žino, kad jis antrus metus mokosi penktame kurse?! Gal ir galima suprasti, kad tą žino vyresni mokiniai. Taip pat ir Miona pakraupo Dafydd. Tačiau iš kur, po velnių, tai žino šitas mažvaikis? Negi visi tik ir pliurpia apie tai, kad Dafydd Carwyn Llewellyn kartoja kursą? Negi nėra įdomesnių temų pokalbiams? Tai privertė susimąstyti.
- Man paverkti tikrai nereikia, ačiū, - ironiškai pasakė Dafydd. - Žiūrėk, kad pačiam neprisireiktų nosinaitės.
Kiek pasvarstęs raudonplaukis atsistojo ir priėjo prie berniuko.
- Nešdinsies gražiuoju?
Nebuvo panašu, kad mažius būtų nusiteikęs tai padaryti. Ką gi, Dafydd kartais gali būti malonus ir apdėti žmonėms. Jis suėmė berniukui už pečių, jį apsuko ir stipriai pastūmė tolyn nuo savęs.
- Tas jaunimas šiais laikais... - piktai suburbėjo raudonplaukis. - Net išsinešdinti patys nesugeba...