[Dorianas Darvinas Raveras]

Susikišęs rankas į palto kišenes Dorianas žingsniavo šalia senai pažįstamo draugo. Jis prisiminė kaip kažkada manė, jog niekada daugiau nesutiks jo. Kai Kristoferis paliko Durmštrangą Dorianas dar buvo tik vaikas. Turėjo pripažinti, kad gana pavydėjo šiam. Ilgai vienas pats turėjo kankintis su tais iš pačio pragaro išlipusiais profesoriais. Dar niekad nesidžiaugė palikęs tą skylę šiaurėje. Nors galbūt ir patys profesoriai taip pat džiaugėsi dėl to. Bet dabar visos problemos liko praeity, o draugai galėjo pagaliau normaliai pasidalinti prisiminimais.
-Nejaugi? O tai kas laimi?-į vaikino pasakymą jis tik nusijuokė. Jam visas tas rungtyniavimas tarp koledžų atrodė gana kvailas ir beprasmiškas laiko švaistymas.
Prisėdęs ant suoliuko jis patrynė vėsias rankas ir nužvelgė aikštę. Stengėsi prie visko per daug nepriprasti. Juk viso labo jam nedaug beliko mokytis ir jei vėl užknis visus profesorius jam gal netgi teks kraustytis į Prancūziją ar Ameriką, savo gimtinę. Durmštrange jam prireikė maždaug penkerių ar šešerių metų, kad būtų išspirtas. Dorianui netgi atrodė įdomu kokia Hogvartso profesorių ir mokinių kantrybė.
-Tu juk žinai, kad neįmanoma pasiilgti tos vietos,-patraukė pečius vaikinukas. Norėjo ir toliau papasakoti kaip jam ten sekėsi, bet viską sugadino kažkoks mergaitiškas rėkimas. Dorianas pakėlė galvą susierzinęs, norėdamas pamatyti kas drįsta šitaip rėkti.

[Morgana Buterfield]

  Morganai plyšo galva iš skausmo. Vienintelis dalykas kurio ji norėjo, tai gulėti šiltoje lovoje ir skaityti kokį nors lėkštą romaną, deja prakeikta rausvaplaukė ją išsitempė į lauką. Garbanei dar buvo kilusi mintis ar tik ši nenori atkeršyti už sniego gniūžtę, kurią buvo paleidusi kvidičo rungtynių pradžioje, tačiau pasirodo, kad ši tik norėjo pasikalbėti ar pabūti kartu. Tai buvo kvaila ir visiškai nevykusi mintis, nes jos nelabai turėjo apie ką kalbėti, o Morgana ir pati nelabai norėjo būti šalia, kai jos jausmai Lisettei dar neišblėso.
- Hmm,- pritariamai numykė ugniaplaukė, kai Lizė prasitarė apie kvidičą, Šiai prakalbus apie Natanielį garbanė išvis atsijungė nuo šalia einančios klastuolės. Ji nenorėjo klausytis apie jos vaikiną, na,  apskritai apie jos meilės reikalus.
   Nuo įkyrių minčių ją atitraukė garsus Lisette'ės klyksmas. Na, ji labiau rėkė seniai girdėtą vardą. Ugniaplaukė vos spėjo pakelti smaragdo žalumo nustebusias akis, kai kita klastuolė pačiupusi Morganą už rankos nusitempė prie dviejų žmogystų. Lizė jau buvo užsikabinusi Robertui ant kaklo, tad garbanė pakėlusi antakius, su šokia tokia šypsena pažvelgė į Kristoferį. Tik po kelių akimirkų ji susigaudė, kad šalia yra dar vienas vaikinas. Iš šio žvilgsnio ji pastebėjo, kad vaikis susierzinęs, kas kiek pakėlė Morganos ūpą. Ji bent ne viena tokia buvo.

[Kristoferis Robertas Remarkas]

 - Rodos, Varno Nagas? - Spėliojant pakėlė vieną antakį.  - Nors, taip. Nesvarbu. - Suprasdamas, kad jaunuoliui tokie dalykai yra neįdomūs, tik nustojo apie tai kalbėti ir pakeitė temą. - Na, ten yra pamokos kurių nebus Hogvartse. Tai jas kai kada ir buvau pasiilg... - Jo plepalus nutraukė gan pažįstamo balso klyksmas. Jo šokoladinės nukrypo į tą pusę ir išvydo gan labai malonu siurprizą, juk ten buvo Robertui dvi artimos draugės - Morgana ir Lisetė.
 - Kokie žmonės. - Trumpam nusijuokė, o po to tik šypsojosi. - Jūs visiškai nepasikeitėte. Tu, - pažiūrėjo į Lisette, - vis dar pasilikai tokia žemytė truputį primenančią lėlytę, o tu, - dabar pažiūrėjo į garbanę, - vis esi tokia niūri. Ko tokia nepatenkinta? - Pasiteiravo žaliaakės, o tada prisiminė, kad Dorianas šias dvi klastuoles dar nepažįsta.
 - Oj, atsiprašau! Dorianai, čia Lisetė, o čia Morgana. - Trumpai pristatė senus draugus vaikėzui. - Jos irgi iš Klastūnyno. - Dabar pažiūrėjo į merginas. - Panelės, čia Dorianas. Visai neseniai tik atvyko į Hogvartsą.

[Lisette la Claire]

-Nekalbėk taip, tarsi paskutinį kartą mane būtum matęs prieš dešimtį metų,- nusijuokė Lisetė ir pažvelgė į nepažįstamą maždaug jos amžiaus vaikiną, laukdama supažindinimo. Tiesa, vaikėzas neatrodė patenkintas, gal netgi kiek suirzęs. Vaje,- užvertė melsvas akis ir atsisuko į Morganą.
-Moooooterie,- nutęsė,- pralinksmėk, tiek laiko nematei draugo, o surūgusi it keletą savaičių šaldytuve stovėjęs pienas. Tu irgi,- pažvelgė į, panašu, naują Klastūnyno globotinį.
-Prieš tave stovi klastuolės - veteranės, jeigu tik ko nors reikės, būtinai kreipkis,- su didžiuliu entuziazmu kalbėjo rausvaplaukė, tačiau didelio noro bendrauti su nepažįstamuoju neturėjo. Šešiolikmetei labiau rūpėjo ilgą laiką nematytas Kristoferis.
-Žinai, jau maniau, kad visai mus pamiršai,- sukryžiavo rankas,- nei siunti laiškus, nei aplankai... Gal jau kokią paną susiradai, a?- kilstelėjo kairįjį antakį, erzindama bernužėlį,- nagi, pasakok viską!- Lisetė plačiai šypsojosi, visai pamiršusi šalia stovinčius Morganą ir Dorianą.

[Dorianas Darvinas Raveras]

-Ar reikia šitaip rėkti?-sumurmėjo panosėj ir giliai atsidusdamas Dorianas atsistojo ir nužvelgė merginas. Net nesistengė prisiminti ar buvo jas matęs ir ar turėtų jas pažinoti. Nuo visų tų naujų veidų ir vardų jam, rodos, galva grasinosi per pusę perplyšti. Susikišęs rankas į kišenes net nebandė su jomis pasisveikinti. Tikėjosi, kad šios greitai nueis.
Deja, jo viltys greitai žlugo. Atrodė, kad šioji trijulė buvo gana geri draugai, nematę vienas kito ilgą laiką. Viską tik dar labiau blogino tasai džiugus rausvaplaukės balsas. Ji atrodė kaip koks sprogti žadantis laimės, rausvas burbulas. O šalia jos stovėjo visiška priešingybė šiam burbului. Dorianas nesusilaikė nešyptelėjęs. Rodos, ne jis vienas čia kankinsis.
-Ką? Pavyzdžiui padarytum mano namų darbus?-nusijuokė šis iš merginos, siūlančios pagalbos. Nujautė, kad ji tai darė tik iš mandagumo, mat iš karto pamiršo apie visą kitą ir pradėjo šantažuoti Kristoferį. Jam netgi pagailo savo draugo.

[Morgana Buterfield]

  Klausydamasi kaip kalba du jos seni draugai Morganos galvą ir vėl užėmė snaudulys. Ji lėtai nusižiovavo ir kiek pasirąžė, tačiau dar po kvidičo neatsigavusius raumenis suskaudo.
- Aš nežinau, kodėl tu šito šūdo klausi beveik kiekvieną kartą kai mes susitinkam?- ugniaplaukė pakėlė smaragdines akis į Kristoferį ir jas pavartė.- Susitaikyk, aš taip visada atrodau. Jei dar tarsi kokį nors žodelį apie mano išvaizdą, nusuksiu galvą.- ji nedaugžodžiavo, nebuvo nusiteikusi apsimest, kad viskas yra gerai ir, kad ji geros nuotaikos.
  Ir Lisette'ei prasitarus apie Morganos nuotaiką ji tik nudelbė ją nieko gerą nežadančiu žvilgsniu ir su nykščiu parodomai perrėžė sau per kaklą, rodydama, kad jiems tuoj baigsis blogai. Rausvaplaukei nukreipus temą nuo Morganos, link to žydraakio vaikio, klastuolė pradėjo savo kišenėse ieškoti cigarečių pakelio. Šį suradus ji iš kart išsitraukė vieną ir užsidegė. Įtraukus nuodingus dūmus ji nužvelgė keturis šešėlius, kurie krito ant suoliukų. Jos akys ir vėl nuslinko prie dar nematyto veido. Garbanei nelabai patiko nauji žmonės, ji buvo tvirtai prisirišus prie tų savo kelių draugų, ir kitų žmonių beveik neprisileido, tačiau jai patiko tyrinėti kitus žmones. Vaikinas, kurio vardo nelabai ji prisiminė stovėjo kiek susikūprinęs, su paika šypsenėle veide. Išgirdusi šio atsakymą Lisette'ei ji kiek šyptelėjo.  Tada iš kišenės išsitraukusi pakelį cigarečių atkišo jam:
- Rūkai?

[Kristoferis Robertas Remarkas]

 - Bet vis tiek gi, seniai nesimatėm. - Linktelėjo Lisetei, o tada atsisuko ir į Morganą. - Na, čia jau turbūt tokia tradicija yra man ir Natui, aj tiksliai, - pažiūrėjo į Lisettę, - o tai kaip tau sekasi reikalai su Natu? - Jaunuolio paskutiniai prisiminai buvo tik tada, kai visa jų šaika buvo susirinkusi laužavietėje. Tada jis ir sužinojo, kad šie du balandėliai rezga kažką kartu. Bet tada jis juos paskutinį kartą ir matė.
 - Stabdyk arklius, žmogau. - Juokais tarstelėjo Dorianui. - Jeigu jau taip ir darysi, tai nesakyk to atvirai. - Mirktelėjo bernužėliui, o tada Lis užpuolė buvusį Klastūnyno globotinį įvairiais klausimais.
 - Na, dabar kaip ir aplankiau. Kaip čia pasakius, labiau tai tik kaip atsitiktinumas, juk man reikėjo parodyti Dorianui ekskursiją. Bet vis tiek! Tai skaitosi. - Kilstelėjo antakiais, kai išgirdo kitą ateinantį klausimą. Bet šis tik nusijuokė.
 - Kokios merginos. Juk žinai mane, aš nesu linkęs į tuos santykius. Beje, juk dabar esu rimtas suaugęs vyras. Turiu dirbti, prie to, dar gyvenu vienas, tai galva apkrauta tik tuo, kaip man reikės mokėti tuos prakeiktus mokesčius. - Kiek pasiskundė savo sunku gyvenimu. - Beje, geras klausimas. Morgana, Dorianai, o jūs turite poras? - Pasiteiravo į tuos du surūgėlius kurie vis tyli ir nieko nesako. Neskaitant to, tik kai Morgana ištraukė cigarečių pakelį ir pasiūlė vieną Dorianui. Klastūnynas jam tik blogą įtaką padarys. Bet pats Robertas dabar nerūko, todėl pažiūrėjus į cigaretes, tik prarijo seiles.

[Lisette la Claire]

Lisetė apsimetė negirdėjusi visai nejuokingo naujo mokinio „prikoliuko“ ir toliau, nutaisiusi plačią šypseną veide, tęsė pokalbį su Kristoferiu.
-Puikiai,- linktelėjo rausvaplaukė,- mano gyvenime daugiau nėra jokių nuobodybių, kiekvieną dieną po naujieną, bet juk mes kalbam apie Natanielį, anokia čia paslaptis, jog tas dailus bernužėlis prisimąsto visokiausių dalykų,- nusijuokė šešiolikmetė ir užkišo rausvą plaukų sruogą už kairiosios ausies.
-Ot ir ne. Visai nesiskaito. Nė nesu tikra, kad būtum sugalvojęs užsukti pas mus po to, kai to,- akis nusuko į Dorianą,- eksursija baigtųsi. Bet tiek to, šį kartą atleisiu,- sukikeno Klastūnyno globotinė ir žvilgtelėjo į surūgėlių porelę. Šie buvo tylūs it pelės po šluotą, ko retai tikėtumeisi iš temperamentingosios Morganos. Na, bet josios nuotaika šią akimirką nebuvo iš puikiausių, o gal ir pati prancūzaitė nelabai leido įsiterpti; klastuolė gūžtelėjo pečiais.
-Aha, tau labiau vienadieniai nuotykiai, tiesa?- sukikeno ir kumštelėjo draugui į petį. Mergina jau buvo besiruošianti priminti apie Kristoferio išdykavimus dar mokyklos laikais, tačiau šis, Lisetei nespėjus nė pradėti sakinio, kreipėsi į Morganą ir Dorianą.

[Dorianas Darvinas Raveras]

Dorianas prikando lūpą stengdamasis nesijuokti kai toji raudonplaukė pradėjo grasinti abiems draugams. Ši neatrodė kaip visos tos paprastos, mielos merginos. Nors jam buvo įdomu ar jos grasinimai kada nors buvo ne tik šiaip žodžiai. Nors kažkodėl, nujautė, kad atsakymas būtų teigiamas.
-Rimtas suaugęs vyras? Kas tu toks ir ką padarei mano draugui?-išgirdęs Kristoferio pasiteisinimus rausvaplaukei, perdėtai pasibaisėjo vaikinas. Nespėjus jam net išsižioti šis iškart atkeršijo jam gana nekaltai skambančiu klausimu. Ne, poros jis neturėjo ir nežadėjo skubėti. Visa ta drama ir kitos nesąmonės... Tai jį tik pykino.
-Užsičiaupk, Krisai,-vaikinas tik pavartė akis ir atsisuko į raudonplaukę, kuri kišenėse kažko tai ieškojo.-Jis ką, ilgai jau toks nuoboda?
Mergina išsitraukė cigarečių pakelį ir vieną užsidegė. Greitai pakvipo dūmais. Tada ji atkišo pakelį Dorianui. Šis tik nužvelgė klausiamai pakeldamas vieną antakį. Kažkada bandė rūkyti ir jam netgi tai gana patiko. Aišku visa tai baigėsi kai grįžo namo, o nuo jo drabužių dvelkė dūmų kvapas... Nuo šių prisiminimų net šiurpas nukrėtė, bet jis tik kreivai šyptelėjo išlaikydamas tą pačią atsipalaidavusią veido išraišką.
-Ne, man dar kol kas patinka gyvenimas,-pasakė ir atsisuko į Kristoferį, kuris tik keistai žvelgė į juos.

[Morgana Buterfield]

  Morgana kelias akimirkas paspoksojo į tamsiaplaukį vaikį ir tada nusisuko į Kriso pusę. Šis išties atrodė šiek tiek pasikeitęs, labiau suvyriškėjęs, suaugęs, nebetoks mažvaikis kaip Natanielis. Morgana ir vėl pasisuko į Doriano pusę.
- Ko tu manęs klausi, aš su juo nesimačiau beveik visus metus.- ji gūžtelėjo pečiais.
  Priėjusi prie Kristoferio Morgana šyptelėjo ir pasistiebusi išpūtė cigarečių dūmus.
- Tiesą sakant turiu vaikiną,- ji prikando lūpą ir vaidinančiai mirktelėjo Kristoferiui.- Ir jis stovi priešais mane, toks žavus, suaugęs vyras, bet totalus nuoboda, todėl nyk iš čia su tokiais klausimais.- garbanė pavartė akis ir nusisukusi nuo trijulės paėjo kiek toliau į šalį.
  Po kojomis pasitaikė kažkoks ledo gabalas, kurį Morgana paspyrė iš visų jėgų, deja šis buvo prišalęs prie medinių grindų ir, garbanei tik suskaudo koja.

[Kristoferis Robertas Remarkas]

  Vaikinas tik galėjo pasidžiaugti, kad pas Lisetę ir Natanielį viskas gerai. Todėl jai trumpai papasakojus apie jų santykius, nusišypsojo ir linktelėjo.
 - Neee. Skaitosi, skaitosi. - Mirktelėjo klastuolei ir tada atsisuko į Morganos pusę, tuo metu kai ji atsisėdo šalia jo ir išpūtė dūmus. - Įdomu, kas čia per vaikinas toks. Na, tarkim, prieš mane tai sėdi tik gan sena draugė, su kurią buvau pridaręs labai daug bėdų ir tuo pačiu metu nuotykių. Tik draugė. - Pusiau rimtai pasakė, tokie Morganos "juokeliai" jam nelabai patiko, dar žinodamas, kai Lisette vis tikėjosi, jog šie du bus šmūtkėse.
  Jaunuolis stengėsi ignoruoti Doriano nepatenkintą veidą. Todėl kai jis kažką pasakydavo, tik pažiūrėdavo į jį ir nieko nesakydavo.
  Išgirdus prancūzės klausimą apie tuos naktinius nuotykius, bernužėlis tik nejaukiai nusijuokė ir pats pasimetė - nežinojo netgi kaip atsakyti. Gal tai ir buvo tiesa, juk ką žinai, ką tas Krisas paauglystėje galvojo. Bet juk dabar ne taip, tiesa?
 - Kol kas visiškai jokių santykiu nenoriu. Net ir tų nuotykių. Kaip ir sakiau, dabar galvoju vien tik apie darbą. - Su tokiais žodžiais pabandė "išsisukti".
 - Tai, nežinau, man reikėtų toliau vesti ekskursiją Dorianui. Jeigu norit, galite prisidėti. Na, arba išvis padaryti visą darbą už mane. - Panašiai pajuokavo kaip ir Darvinas su namų darbais.
  Buvęs Klastūnyno globotinis atsistojo ir trumpam apsižvalgė. Jam dar pasiliko parodyti ežero pakrantę ir jo darbas bus pabaigtas. 

[Lisette la Claire]

     Pamačiusi kvailoką Morganos elgesį ir išgirdusi nuviliantį Kristoferio atsakymą, Lisetė tik vyptelėjo. Meluoti mergina negalėjo, ji nuoširdžiai vis dar tikėjosi, kad šie du kada nors susieis. Juk atrodė, kad kone vienas kitam nulieti būtų, o gal tai tik didžiulis rausvaplaukės noras padėti draugei susirasti porą dėl kaltės, kurią giliai širdyje jautė po to įvykio nuodų ir vaistų pamokoje.
-Na, nenori tai ir nepasakok,- gužtelėjo pečiais šešiolikmetė ir, dėl rūkalų smarvės įkišusi nosį į šiltą pilką šaliką, atsisuko į naujoką bei raudonplaukę, rukančią šalia.
-Pats tu nuoboda,- pavartė mėlynas akis,- tavo metų Kristoferis buvo tokių niekų pridaręs, kad ojojoj,- sukikeno Lisetė, žvilgtelėdama į draugą.
-Arba gal Morgana užbaigia tavo darbą, o mudu žingsniuojam į pilį pas draugus?- kilstelėjo antakius mergaičiukė,- negali dingti nepasisveikinęs su visais. Labai jau nemandagu, ponaiti,- nusijuokė rausvaplauė ir dar kartelį atsisuko Morganos pusėn, kone nekreipdama dėmesio į jos nelaimę:
-Juk aprodysi šitam naujam jaunikaičiui mūsų nuostabias apylinkes?

[Dorianas Darvinas Raveras]

Dorianas kurį laiką nuobodžiaudamas tylėjo, nors jam buvo įdomu kas tarp jų visų įvyko. Galiausiai rausvaplaukė atsisuko į jį pasišaipydama. Į jos žodžius jis atsakė žudančiu žvilgsniu.
-Jei būčiau nuoboda kaži ar čia sėdėčiau su jumis,-nors jo veido išraiška sakė visiškai ką kita, jo balsas liko toks pat. Jis greitai pavargo nuo šios merginos ir išvis panoro nueiti kur nors toliau. Į pilį grįžti taip pat nesinorėjo. Taigi nusprendęs, kad jo eskursija baigta jis atsistojo ir pasirąžė. Jau žiojosi atsisveikinti, bet Kristoferis jį aplenkė, o paskui jį ir ta mergina, kurios vardą jis negalėjo prisiminti. Giliai atsiduso ir nužvelgė savo draugą.
-Čia tau ne kokie namų darbai, kad būtinai turėtum dabar viską padaryti. O ir ji,-pažvelgė raudonplaukę, kuri rodos susižeidė koją spirdama į kažką,-kaži ar norės su manimi praleisti ilgiau nei vieną minutę.
Tiesa, jam sunkiai sekėsi įsivaizduoti ją kaip Hogvartso gidę. Jau greičiau jis bus paskandintas ar uždusintas nei supažindintas su apylinkėmis.

[Morgana Buterfield]

  Vis dar susiraukusi dėl skausmo, kurį pati sau sukėlė Morgana pasisuko į senus draugus. Keistai iškreipusi veidą ji prišlubavo prie jų. Brunetas jau buvo atsistojęs ir rodos žadėjo kur nors eiti, tačiau jo veido mimika nieko gero nežadėjo. Ugniaplaukė būtų pajutusi palengvėjimą, jei ne keisti ir nieko gerą nežadantys Lisette'ės ir Kristoferio žvilgsniai. Kiek sumišusi ji atsistojo prie rusvaplaukės ir pažvelgė į abu draugužius.
- Kas čia vyksta? Gal jau einame atgal į pilį?- ji paklausė, ir nė neleidusi niekam ištarti nė žodžio vėl prakalbo.- Taaaaip, grįžtame į pilį, ten bent šilta ir galėsiu pagaliau normaliai atsigauti po kvidičo.
  Ji apsimestinai šyptelėjo ir nusižiovavo, nors visa tai ir buvo vaidyba. Morgana jautėsi kiek geriau ir gyviau po neseniai pajusto skausmo ir kažkokia maža kruopelytė norėjo ką nors, veikti, tačiau jos principai neleido to parodyti.

[Kristoferis Robertas Remarkas]

  - Oj, tai jau tikrai. Kai čia mokiausi, linksminausi taip stipriai kiek galėjau, - truputį gėdijosi, kažkiek gyrėsi, bet labiausiai prisiminus tokius prisiminimus tai Kristoferis Robertas Remarkas jautė nostalgiją. Bet ar norėtu jis grįžti atgal į Hogvartsą? Gal..
   Atsisėdus šalia Lisetės ir vėl, Remarkas žvilgtelėjo į Morganą.
  - Hm, nežinau. - Dabar žvilgtelėjo į Dorianą, o po to jo žvilgsnis ir vėl nukrypo į Morganos pusę. - Morgana, ar nebūtum prieš pravesti Dorianui ekskursiją? Jam dar liko ežero pakrantė. - Prisiartino prie ugninių plaukų atstovės ir šyptelėjo. - Vėliau galėsiu atsidėkoti kaip norėsi, - mirktelėjo stazdanei ir paplekšnojo jai per petį, o tada atsistojo ir vėl. Jo žvilgsnis dabar krito ant Lisettės.
  - Manau, jie susitvarkys patys. - Nusijuokė ir kaip džentelmenas padavė ranka mažylei, - na, tai einam? - Nusišypsojo. Prieš išeinant, jaunuolis pamojavo Dorianui ir Morganai, o tada jau nulipo laiptais žemyn ir paliko tribūnas eidamas link Hogvartso pilies nekantraujantis aplankyti visus savo draugus bei kitus.