[Mayra Llewellyn]

Oficialus Magiškojo transporto departamento pranešimas.
2020m. lapkričio 16d.

ŠILDYMO SEZONO AUKOS

Ar kada susimąstėte apie pavojingiausio daikto jūsų namuose būklę? Vakarais sėdėdami priešais smagiai traškantį židinį dažnai net nesuvokiame, kad toks nekaltas daiktas gali per kelias savaites nusinešti dešimtis mūsų šalies burtininkų gyvybių. Ir viso to galima išvengti.
Spalio trečiąją prasidėjęs šildymo sezonas jau spėjo nešti net 56 gyvybes visoje Jungtinėje Karalystėje. Pagrindinės mirčių priežastys - išlipimas kūrename židinyje bei galvos traumos. Nuo tokių nelaimių galima apsisaugoti laikant elementariausių saugumo taisyklių:

• Pasiimkite pilną saują kelionmilčių.
• Keliaudami priglauskite alkūnes prie šonų - taip išvengsite rankų kaulų lūžių bei dingimų.
• Jei laukiate atvykstant svečių - užgesinkite ugnį.
• Pasirūpinkite, kad jūsų svečiai galėtų saugiai išlipti iš židinio.
• Prie židinio laikykite pirmosios pagalbos rinkinį bei drėgną rankšluostį suodžiams nusivalyti.

Taip pat nepamirškite, kad rekomenduojama kas metus patikrinti židinio būklę. Jeigu norite, kad įvykdytume nemokamą apžiūrą, užpildykite kitoje pusėje esančia anketą ir išsiųskite į Magijos ministerijos Magiškojo transporto departamento Kelionmilčių skrydžių tinklo vadybą. Atvykęs specialistas patikrins jūsų židinį bei pasidalins priežiūros patarimais.
Saugokime savo ir kitų gyvybes.

AŠ JAU PASITIKRINAU SAVO ŽIDINĮ, O TU?

[Vegard Saeterhaug]

INTERVIU SU FORUMO DALYVĘ ŽANA MOKSLIČĘ

Koks įspudis lankantis IH?
Žana: Labai linksma, esu čia  metai ir žaviuosi nuostabiais burtininkais, kurie yra tokie malonūs ir padedantys.
Koks tavo rašytas RPG buvo įdomiausias ir su kuo tu jį rašei?
Žana: Visi mano rašyti RPG buvo labai įdomūs, negaliu išsirinkti vieno.
Ar planuoji pasilikti IH?
Žana: Tai aišku!
Koks tavo mėgstamiausias personažas iš visų forumiečių?
Žana: Negaliu išsirinkti vieno, bet manau Nikolė Parker, Vagard Saeterhaug, Gerda Marqeen.
Kai tavo personažas baigs Hogvarstą kur jį ruošiesi įdarbinti? Kodėl?
Žana: Noriu ,kad Žana taptu profesore. Labai įdomiai skamba
Į kokį koledžą norėjai pakliūti kai tik prisijungei?
Žana: Esu Varno Nage nuo pirmos klasės, nesitikėjau kito koledžo, žinau, kad tai mano koledžas.

Už atsakymus dėkojame Žanai Mokslinčei.
Jei ,kas nors norėtų ,kad paimčiau interviu visada galite man parašyti.

[Nikolė Parker]

INTERVIU SU PROFESORĖMIS

Šiandiena kalbiname dvi šių metų profesores: magijos istorijos - Monica Lilly Moonlight ir nuodų ir vaistų - Dorotėja Hopes

Kodėl norėjote tapti profesore?
Monica: Profesore tapti panorau labiausiai dėl to, kad jų darbas labai siejasi su fantazija. Kiekvieną užduotį, klasės darbą reikia parengti įdomiai, o galimybių tam yra be galo daug. Kūryba - nesvarbu, ar paprastas rašinėlis, ar mintinis filmo siužetas - buvo didelė mano gyvenimo dalis ir augant, ir dabar. Todėl nieko keisto, kad vos išvydusi, kokios profesorių pareigos yra, kiek laisvės duodama pamokų srityje, užsinorėjau pati tarp jų pakliūti.
Dorotėja: Profesore panorau tapti kaip atvaizdą savo vaikystės svajonių būti mokytoja. Visada įsivaizdavau kaip nuostabu tai būtų, bet tada kiek paaugau ir supratau, jog mokytojo darbas nėra klotas rožėmis, taigi nusprendžiau šio kelio atsisakyti. Tada atradau IH ir profesorės vaidmuo man leido išpildyti neišpildytą.
Ar norėjote dėstyi šį dalyką, ar jis buvo parinktas administracijos?
Monica: Tai buvo pirmas iš mano norimų dalykų! Tačiau nebūčiau prieštaravusi ir gavus kitą pamoką, man asmeniškai kaip tik smagiau kiekvienais metais išbandyti vis naują dalyką.
Dorotėja: NIV panorau dėstyti pati, tai atrodė tokia pamoka kur ir pati galėsiu būti laisvesnė ir mokinių fantazijos nereikės tramdyti.
Kodėl norėjai dėstyti MI?
Monica: Magijos istoriją norėjau dėstyti dėl labai daug galimybių kurti įdomias temas. Žinoma, visi dalykai IH yra pakankamai platūs fantazijai pasireikšti, tačiau mane labai viliojo magijos pasaulio praeities vystymas - naujos asmenybės, pasauliai, išradimai... Galima imti bet kurį laikotarpį, bet kokį aspektą. Be to, man tiesiog patinka domėtis istorija (bet tas gal ir taip aišku...)
Koks įdomiausias nutikimas yra įvykęs per pamoką?
Monica: Įdomiausi įvykiai pamokose, aišku, siejasi su mokinių išdaigomis. Dabar labiausiai įstrigusi yra diena, kai mane užpuolė varlė (o po to dar ir aprėkė). Šitas įvykis perėjo ir į areštą, kuriame taip pat netrūko keistų dalykėlių.
Dorotėja: Daug buvo įvykių, nuodai ir vaistai tokia pamoka kur visiems maga kazka prikiaulinti Greičiausiai įdomiausia buvo stebėti per visus metus besivystantį Deoiridh ir Danielos ginčą.
Ką dar norėtumėte dėstyti be MI?
Monica: Mano pagrindiniai pasirinkimai būtų magiškų gyvūnų priežiūra, herbologija bei galbūt netgi nuodai ir vaistai. Tačiau tikrai sutikčiau dėstyti bet ką, nes iš visuose dalykuose galima rasti originalių temų (bent jau man). O kadangi dar nebuvo dviejų sezonų iš eilės su ta pačia pamoka, planuoju ir toliau laviruoti tarp kelių įdomiausių.
Ką dar norėtumėte dėstyti be NIV?
Dorotėja: Iš ties norėčiau pabandyti dėstyti viską, tačiau jei pavyks gal kitais metais tapsiu Herbologijos ar Magijos Istorijos mokytoja.
Ką jaučiate profesoriaudama? Ar Jums tai patinka? Kodėl?
Monica: Profesoriaudama jaučiu didelę laimę - smagu pradėti naują temą, galvoti namų darbų užduotis, tada skaityti, kaip savo išmone mokiniai pagyvino visą klasės darbą. Taip pat jaučiuosi vis produktyvesnė, ypač apmąsčiusi pastarosios savaitės ar mėnesio darbą - gi pravedžiau savas pamokas! Bemokydama sužinau daug ir realių, ir Hario Poterio pasaulio faktų, nes bedėstant turiu pasitikrinti, ar nenugrybauju. Taigi, taip, man labai patinka profesoriauti, nes šis darbas atneša laimės bei pilnumo jausmą, pripildo mane netikėtomis žiniomis ir, aišku, skatina kūrybiškumą, nes visgi svarbu temas pateikti originaliai.
Dorotėja: Iš ties manau, kad nuo tada kai prisijungiau i IH čia buvo mano geriausias sprendimas. Žinoma, šiek tiek pavargdavau, dažnai pamiršdavau užbaigti pamoką, ištaisyti namų darbus. Šiek tiek ir liūdna buvo kai žmonės pradėdavo rašyti, jog nesupranta pamokos temos ar ką reikia daryti. Tada jausdavausi nuvylusi hogiečius. Bet profesorystė taip pat man suteikė begales džiaugsmo, ypač tas ženkliukas, jog yra atliktas namų darbas ar, kad kažkas parašė pamokoje, iškart pripildydavo laimės. Taip pat geras jausmas buvo susipažinti su žmonėmis, pabendrauti su kitais profesoriais, suprasti, jog už ekraų sėdi tikri žmonės.
Kas sunkiausia, būnant profesoriumi?
Monica: Man asmeniškai kyla bėdų su tvarkaraščiu (paprastų pamokų, namų darbų...) Aš nesu pats tvarkingiausias žmogus, ir užmaršumo netrūksta. Tačiau tai, manau, viskas.
Dorotėja: Greičiausiai kaip ir minėjau - planuoti laiką. Šiek tiek padeda tvarkaraštis kurį susidariau jau mokslo metų pradžioje, bet tenka būti lanksčiam, ypač kai mokiniai nespėja užbaigti post'ų pamokoje. Taip pat buvo iššūkis sugalvoti temas kurios nesikartotų ir būtų įdomios.
Ar bandysi profesoriauti kitais metais? Jei taip, kokį dalyką bandysite dėstyti?
Monica: Tikrai taip, jau užpildžiau anketą. Bandau gauti magiškų gyvūnų priežiūros profesoriaus postą, tačiau gali tekti ir visai priešingas dalykas - žiūrėsim.
Dorotėja: Ilgai svarsčiau ar eiti profesoriauti kitam sezonui, kadangi žiema dažniausiai būna užimčiausias laikotarpis, tačiau vis dėl to nusprendžiau kandidatuoti. Kaip ir minėjau, bandysiu tapti Herbologijos arba Magijos istorijos mokytoja, tačiau jei nepavyks visai pasiimčiau Magiškų gyvūnų prežiūrą ar tuos pačius Nuodus ir Vaistus.

Labai dėkojame Monicai Lilly Moonlight ir Dorotėjai Hopes!
Na, o jeigu ir Jūs norite pasirodyti Magijos Žinių puslapiuose, kaip interviu dalyvis, rašykit man PM!

[Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith]

Interviu su forumo dalyviais

Sveiki, mielieji. Gal kiek vėliau nei įprasta, tačiau pristatome jums šeštąjį interviu su forumo dalyviais. Tiesą sakant, kai gimė idėja, planavau šį interviu daryti patį pirmą, bet susiklostė taip, kad jis nusikėlė visu pusmečiu į ateitį. Ką gi, geriau vėliau negu niekad. Tad šį mėnesį atiduodu teismui forumo administratorius: Rosemarie Mortimer, Edgar Jeffter ir Soreną von Sjuardą!

Kaip tapai administratoriumi?

Edgar: Tiesiog pakvietė ir tapau adminu, bet, aišku, viskas prasidėjo nuo globalaus moderatoriaus, o juo tapau, kai Sorenas pasiūlė uždėti kažkokį prefekto ženklelį, kurio net nebuvo. Kai aš atėjau į forumą, jis jau buvo panaikintas. Tai man pasiūlė globalaus moderatoriaus teises. Aišku, aš su administracija šnekėdavau dėl tam tikrų pakeitimų, tad visada su jais komunikuodavau. Dėl to kai tapau globaliu moderatoriumi, pasiūlė rengti renginius, tad juos rengdavau. O paskui, kai apmažėjo tuo metu buvusių administratorių, pvz., išėjo David, Gregoris, tada pasiūlė jungtis prie administratorių. Aišku, iš pradžių atsisakiau vienam sezonui, nes norėjau užbaigti viską su grifais, paskui jau prisijungiau prie administratorių.
Sorenas: viena fakto klaida – ne Gregoris, o George‘as buvo.
Edgar: koks skirtumas, aš jį Gregoriu vadinu.
Rosemarie: Aš jau  tvarkiau ten su tais profesoriais, ir pasiūlė, ir tiek. End of story.
Sorenas: aš jau su ministerija tvarkiausi kažkiek laiko, turbūt dvejus metus ir paskui kadangi Edgaras buvo tą sielą pasiėmęs, tai nusitempė per prievartą į adminus.
Edgar: ne, sielos nebuvau pasiėmęs, mes pasirašėm kontraktą, kur Sorenas savanoriškai ateina į adminus, bet, sako, kad prirašysiu, kad atiduodu tau sielą. Sakau: „kaip nori.“
Sorenas: ne, čia jau buvo manipuliacijos.
Edgar: nu va, dabar meluoji net per interviu, kas čia dabar?

Kas labiausiai patinka ir nepatinka esant administratoriumi?

Sorenas: Vienas nesmagiausių dalykų dirbant administratoriumi – tai, kad forumiečiai į adminus žiūri kaip į tuos, kurie yra už viską atsakingi. T.y. jie savęs nemato kaip tų, kurie irgi yra tų sprendimų dalis, bet, aišku, pastaruoju metu daugiau įsitraukia, tai šitas smagu yra. Kas dar?.. Kai bot‘us reikia trinti, irgi nefaina būna, nes krūvom prieina.
Edgar: bot‘us trint tai čia smulkmė, trini juos, kai nėra ką veikt, bent jau aš taip darau.
Sorenas: relaksacijos procesas vyksta – jeigu susinervini, gali eit bot‘ą trint.
Edgar: mane labiausiai nervina, kai dažniausiai niekam nieko nereikia, gali būti ramu visą mėnesį, bet kažkurią dieną kažkam kažko reikės, kokie trys keturi skirtingi žmonės visko klausinėja, ir nebespėji. Ir labai daug laiko suvalgo. Ir kalbant apie laiką. Atrodo, yra daug dalykų, kuriuos būdamas administratoriumi nori padaryt, kas liečia ir programavimą, ir kažkokias idėjas su renginiais, ir panašiai. Bet va tas laiko nebuvimas greičiausiai labiausiai ir nepatinka, nes susivalgo labai daug laiko.
Rosemarie: Pritariu tam, ką Sorenas kalbėjo. O patinka tai papildoma veikla, ne vien RPG.

Klausimas Sorenui ir Rosemarie:  kas pasikeitė tarp dabar, kai esat administratoriai, lyginant su laiku, kai dirbot su profais ar MM?

Sorenas: iš esmės niekas daug kas nepasikeitė, tik pačių forumiečių požiūris. Nes nei daug pareigų prisidėjo, nei ką. Ir dar vienas momentas, kad dabar ne tik su Edgaru, nors su juo vis dar daugiausiai, bet ir su Rose ir Arwen tenka daugiau komunikuoti. Šitas kartais būna smagiau, nes kai ką reikėdavo viską tik su juo derinti, trūkdavo kitos nuomonės.
Rosemarie: nežinau šiaip. Niekas nepasikeitė, nes daugmaž tas pats liko. To kitokio požiūrio, kaip Sorenas minėjo, nematau. Nu jo, tik tas bendravimas, šiaip nemanau, kad kas nors pasikeitė.

Klausimas Edgar‘ui: kuo pasikeitė tavo kaip administratoriaus darbas, kai atsirado du nauji adminai?

Edgar: jeigu imsim laiką, kai jie tapo adminais, tai realiai pats tas darbas nepasikeitė, nes su kiekvienu ir prieš tai bendraudavau, tik iš to bendravimo pusės, kad dabar krūvoj bendraujam. Pavyzdžiui, iš administracinės forumo pusės, pavyzdžiui, kaip kalbėjom, tuos bot‘us trinti apsiėmė; ar prižioplina kas nors su post‘ais, tai tuos irgi apsiėmė. Atrodo, čia menkniekis, bet galima greičiau sužiūrėti. Bet reikia atkreipti dėmesį, kad kai forumietis tampa globaliu moderatoriumi, tai jis prisijungia prie tos administracijos IH‘o ir išeina, kad tada jau daug pakeičia man ir kitiems ir galbūt pats sau. Nes kai jie tapo globaliais moderatoriais, Sorenui prisiskyrė daug kas su MM, Rosei – su profesoriais. Tai nuo manęs nukrito dvi didelės dalys ir atsivėrė laiko tarpai, į kuriuos galėjau įdėt kitus reikalus, susijusius su Hogu.

Ar tapimas administratoriais kaip nors paveikė RPG rašymą?

Edgar: man asmeniškai neliko laiko. Nes ką IH‘ui reikia paskirti iš administracinės pusės, tai RPG pusę suvalgo, o jeigu pradedu su RPG puse, tai nelieka laiko administracinei pusei. Tai realiai man reikia pasirinkti vieną iš dviejų, jeigu dar noriu turėti savo laisvo laiko, neskaitant IH‘o.
Rosemarie: kadangi aš nelabai rašau RPG, tai nelabai ir paveikė. Jei apskritai kalbant, tai paima kažkiek laiko, reikia labiau dėliotis, jeigu koks renginys vyksta, jeigu reikia kažką daryti, kad tikrai galėtum spėti. Laiko paima iš dienos, ir tiek.
Sorenas: man kažkiek laiko nuima, bet pasiskirsto. Man kažkaip administravimas nedaug laiko nuima. Dėl RPG tai nežinau. Forumiečiai labiau bijoti nepradėjo, man atrodo. Pasikeitė ne laiko atžvilgiu, bet dar nuo globalaus moderatoriaus laikų Fasiras tapo ministru, tai šitas dabar atsispindi ir RPG. Aš kaip ir norėčiau RPG Fasirą keisti, kad jis nebūtų ministras, bet nebūtų logiška kažkam primesti tas pareigas. Dabar galvoju, ką su juo daryti apskritai.

Ar tapimas administratoriais kaip nors paveikė dalyvavimą renginiuose?

Rosemarie: iš esmės tiesiog pradėjau pati nedalyvauti, tad taip ir pakeitė, nes arba būni prisidėjusi prie organizavimo, arba šiaip ką nors darai, arba tiesiog jau nebenori, nes organizavimas lenda per gerklę. Pastaruoju metu visai niekur nebedalyvavau.
Edgar: kai kuriuose negali dalyvauti, nes tiesiog kai kuriems renginiams reikalingas char‘as mokinys, tad didžiuosiuose negalėčiau dalyvauti, na, chess dar kol kas dalyvauju; gal dar sudalyvausiu, nenoriu prisišnekėt. Kaip ir sakė, kaip administratorius pats daugiausiai organizuoji ar bent dalyvauji aptarimuose, o jeigu sudalyvavai aptarime, nebūna jau logikos dalyvauti. Šiaip kartais ir laiko nėra, bet kartais net jeigu ir yra to laiko, nesinori atimti kažko iš forumiečių. Nes įsivaizduok: administratorius dalyvauja ir laimi kažką, o forumietis negauna nieko. Visgi tie renginiai yra organizuojami forumiečiams, ne administratoriams.
Rosemarie: dėl šitos priežasties nebedalyvauju jokiose viktorinose, nes kažkaip keista tiesiog.
Edgar: paskutinėj sudalyvavau, bet nebuvo labai daug tų dalyvaujančių.
Sorenas: man, ko gero, daugiausia nuo dalyvavimo atblokuoja tai, kad reikia organizuoti, pvz., paskutiniai renginiai: Forumo rinkimai, ta viktorina ir CSI Hogvartsas – prie visko kažkiek prisidedu. Tas užkerta kelią dalyvavimui. Bet šiaip jeigu yra galimybė, tai sudalyvauju, bet vis ar laiko nėra, ar nelabai įdomu, arba prisidedu prie organizavimo.

O kokie renginiai labiausiai patinka?

Rosemarie: tas kalėdinis visada fainas būdavo. Praeitais metais berods dalyvavau.
Edgar: kalbant apie kalėdinį, man jis irgi įdomiai atrodo, tik tiek, kad niekad neteko sudalyvauti, nes, ko gero, nuo paties pirmo pradėjau jį organizuoti ir niekada nesudalyvavau. O šiaip iš renginių... Kaip visada sakau, būčiau norėjęs, kad mano char‘as visuose didžiuosiuose būtų sudalyvavęs: BTT [Burtų trikovės turnyras], DT [Dvikovų turnyras], bet neteko. O kvidičas, manau, vis tiek man mėgstamiausias, daugiausia išdirbtas, aišku, daugiausia sezonų šito renginio ir buvo. Tik, aišku, gaila, kad dabar tik po dvi komandas dalyvauja.
Sorenas: mano mėgstamiausi visą laiką buvo rašymai ir vieno tokio, kad visad būtų su tokiom pačiom taisyklėm, nebuvo, bet jeigu būna kažkokie rašymo, tai juose faina sudalyvauti. O daugiau kur neišeina sudalyvauti, o organizuoti smagiausia, ko gero, Forumo rinkimus ir, be abejo, CSI Hogvartsą.

Kokį nutikimą IH‘e yra itin smagu prisiminti?

Sorenas: jaučiu, pats sunkiausias klausimas.
Edgar: Jamison Nightwalker nes jis buvo toks kietas narys. Dabar pagalvojau, gal į Domantą Varnanagį [dab. Vegard Saeterhaug] panašus, bet ne. Na, gal kažkuo, bet ne tas pats. Bet, aišku, prisiminiau jį tiesiog taip begalvodamas, kas daugiausia smagumo sukeldavo. Visokių tų įvykių buvę.
Sorenas: iš tikrųjų tų įvykių yra daug. Įsimintinos kai kurios diskusijos, kai šiaip pezam kokiais ale filosofiniais klausimais pelėdyne, paskui su grifais yra labai daug įsimintinų.
Edgar: jo, su grifais daug ir, pavyzdžiui, kai organizavosi tas HB2 [Hogwarts Battle] kaip atrodė visas Hogvartsas, buvo labai fainai, visi forumiečiai be jokių administratorių pasiėmė ir iš pelėdyno bendraudami pasidarė renginį.
Sorenas: aha, šitas labai įsimintinas buvo. Dar įsimintinas buvo, kai pirmą kartą gavau vadovauti GG, nes iki tol man duodavo Švilpynę. Būčiau pasiėmęs grifus, bet visad George būdavo jų vadovas ir  niekad man neduodavo. Kai jau atsirado proga, tai ir pasiėmiau.
Edgar: va, dabar prisiminiau, kaip Sorenas pelėdyne rašė, kad kunigu norėjo būti.
Sorenas: o varge. Šitą vietą iš interviu prašom iškirpt. Ai, dar vienas įsimintinas dalykas buvo, kai Magijos ministro vietą gavau, nes tada buvo labai daug darbo, kol visos informacijos lentos buvo sustatytos, kol visa informacija išklausyta, kol susiderinau viską. Šitą irgi visada atsiminsiu. Vergijos pradžią.
Rosemarie: nelabai prisimenu. Ai, įsimintina tai visa to naujojo IH‘o pradžia 2016 metais, kai 300 žmonių sėdėjo. Kai paleido naują versiją ir belekiek žmonių prisijungė.

Ar IH‘e susiradai žmonių, kuriuos galėtum laikyti draugais?

Rosemarie: draugais laikyti galėčiau realiai tas senąsias varnas, mes kažkaip nuo pat pirmų dienų daug bendravom ir kuo toliau, tuo daugiau, tai taip ir išėjo. Realiai dabar trečius metus iš eilės dar siunčiamės kalėdiniais siuntiniais. Tokie labiau ne kaip forumo draugai, o perėjo į realius draugus.
Sorenas: manau, kad atsirado tų, kuriuos laikyčiau realiais draugais, nors, aišku, kai kuriuos, kurie čia atėjo, aš atitempiau, ryškiausias pavyzdys El [Elride Endlercat]. Be abejo, atsirado tikrų draugų iš IH‘o.
Edgar: ką aš žinau, ar vadinti tais tikraisiais draugais. Bet manau, kad jo. Aišku, yra, ką galėtum pavadinti, jeigu realybėj su kai kuriais sueitum dažniau, tai, manau, ta sąvoka ir priliptų. Bet, manau, yra bent keli, apie ką galiu pasakyt „va tas geras bičiuks“.

Pabaigsime klausimais, skirti kiekvienam iš pašnekovų asmeniškai.
Rosemarie, turi labai ilgą Duolingo streak‘ą. Kas padeda išlaikyti motyvaciją jį išlaikyt?

Rosemarie: (juokiasi) nežinau, streak freezer‘iai. Ne, šiaip rimtai būna ir pamirštu. Kažkaip pasižiūri į tą skaičių ir motyvacija kyla iš to, kad gaila, kad jis visas dings, nors šiaip motyvacijos būti Duolinge nelabai yra, nes ten nelabai kas gero. Labai basic dalykai.

Sorenai, jeigu galėtum suburti visus savo veikėjus, ką kartu veiktumėte?

Sorenas: Visų pirma, Hayato neprisijungtų tiesiog, būtų logiška. O dėl kitų... Turbūt pasėdėtumėm vakare prie arbatos puodelio ir padiskutuotume kažką gilaus.

Edgar, kaip pripratai prie pasikeitusio futbolo pandemijos laikotarpiu?

Edgar: iš tikro gan lengvai pripratau. Nežinau, kaip kitose lygose, bet kas liečia mano mėgstamiausią klubą – Manchester United, aišku, – kai buvo pirmos rungtynės be žiūrovų, buvo gan keista, nes buvo tylu, tie žaidėjai girdisi. Bet paskui stadionuose padarė tą žiūrovų ošimą, tai kažkaip atpirko. Aišku, kai įmuša, bet nesimato tų besidžiaugiančių žiūrovų, tai keista, bet iš esmės tai kažkaip greitai adaptavausi. Nes žiūrėti per televizorių ir matyti, kaip tyloj laksto tie žaidėjai, tai ne tas, bet kai ošimą uždeda, tai visai normaliai susižiūri. Aišku, jeigu būtum tarp tų trenerių, kurie ten sėdi, tai, aišku, vaizdas būtų kitas pačiam stadione, bet per televizorių niekas nepasikeitę. Aišku, pačiam pažaisti futbolą, o ne žiūrėti, tai daug ką sudaro, nes nėra lengva patekti į stadionus ir, aišku, daug kas nenori būriuotis dėl visų tų nesąmonių.

Ačiū už atsakymus!

Toks buvo pokalbis su forumo administratoriais. Dėkojame jiems už atsakymus ir, kaip visada, jeigu turite kokių nors idėjų ar pageidavimų, susijusių su interviu, galite kreiptis asmeniškai.

[Vegard Saeterhaug]

INTERVIU SU FORUMO DALVYVĖMIS

Šiandieną pakalbinome dvi forumo dalvyvęs Willy Phoenix ir Elizabet Vanesą Von Chang

Ar norėtum dirbti Hogvartso profesore? Kodėl? Ir kokį dalyką norėtum mokyti?
Willy: Taip, norėčiau. Visų pirma, dirbdama profesore galėčiau artimiau susipažinti su forumiečiais. Be to, profesoriai turi daugiau galimybių ir privilegijų: gali tapti Animagais, gauna nemokamą leidimą į Kiauliasodį . Norėčiau būti nuodų ir vaistų profesore, jei ne - magiškųjų gyvūnų priežiūros, jei ne - apsigynimo nuo juodosios magijos.
Elizabet: Tikrai TAIP! Į klausimą kodėl? yra sunku atsakyti, bet pamėginsiu - senei svajoju būti mokytoja, bet iki to dar toli, todėl tikrai imčiausi profesorės darbo, dar, jei būčiau profesore, turėčiau kur kas daugiau galimybių, kas man atrodo smagu, bet taip pat ir atsakinga (man patinka atsakomybės). Manu, kad dėstyčiau MGP, Ž, NIV arba MI. Negaliu apsispręsti, visi atrodo faini.
Jūsų personažai, kokią ateitį jiems planuojate?
Willy: Manau, jei Vilei nepavyks tapti profesore, tai pabandysiu pasiekti aukštesnį kursą, tada turbūt nužudysiu jos šeimą (kaip žiauru) ir patubdysiu ją į niekam tikusią prieglaudą visoms vasaros atostogoms. Jei pavyks tapti profesore, turbūt bandysiu ten išsilaikyti kuo ilgiau.
Elizabet: Dar tiksliai nežinau, bet galvoju Elizabet paleisti gyventi laisvai, o va kitus personažus ketinu įdarbinti į ministeriją arba paskirti jiems profesorės rolę.
Kaip sužinojote apie šį forumą?
Willy:  Tiesiog radau. Net nepamenu, kaip viskas išsivystė.
Elizabet: Kažkada (tikrai seniai) landžiojau po internetą ir aptikau šitą. Tada nesupratau kas čia yra ir niekur nesiregistravau, bet kai teko išeiti į nuotolinį mokymą, pasidarė nuobodu, nes pamokos baigdavosi ankščiau. Tada pradėjau ieškoti šio forumo ir radusi, prie jo prisiregistravau.
Kai prisiregistravote ko tikėjotės iš šio forumo? Kodėl?
Willy: Iš pradžių maniau, kad čia tik žaidimas, bet kai susigaudžiau kur patekau, norėjau kuo greičiau su visais susibendrauti, susirasti draugų. Ačiū šimtamečiui Sorenui, kantriajam Edgar, tetai Mayrai ir dėdei Dafydd už nuolatinę pagalbą.
Elizabet: Tiesą sakant - nieko. Kokią savaitę mano galvoje ūžė milijonai klausimų apie šio forumo veikimą, tad mano pašto pelėdos pas Mayrą skraidė kelis kartus per dieną.
Koks rašytas RPG tau buvo pats geriausias?
Willy: Nelabai žinau, nes dar ne kažin kiek parašiau, bet smagu gelbėti Nikolę iš Elizabeth grandinių ir nervinti Deo.
Elizabet: Na, nežinau ar toksai buvo, bet kai vakar parašiau http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=9605.msg162356#msg162356 skaičiau jį kelis kartus, ypač tą vietą apie pelėdas.

Dėkojame už interviu merginoms.
O jeigu ir jūs norite ,kad paimčiau interviu rašykite į PM, susitarsime 
Interviu ėmė: Vegard Saeterhaug

[Nikolė Parker]

2020 Lapkričio 25

INTERVIU SU FORUMO DALYVIAIS

Štai, priešais jūsų akis, naujausias interviu. Neseniai pakalbinome tris gan "šviežiai iškeptus" forumiečius ir jie maloniai atsakė į mūsų klausimus. Štai jie: Vegard Saeterhaug, Jessica Moony ir Diana Akstinaitė!

Jei būtu privaloma dirbti MM, kuriame skyriuje dirbtum? Kodėl?
Vegard MM6, nes man patinka padėti žmonės ir todėl ,nes ten dirbo mano IH mėgstamiausias personažas Mayra Wallflower.
Jessica Teismo vadove, man patinka vadovauti.
Diana Manau, kad magijos įstatymų priežiūros departamente, Nežinau kodėl, tiesiog manau, kad mano personažui jis tiktų labiausiai.
Kaip manai, kiek laiko dar praleisi IH'e?
Vegard Na toks klausimas be atsakymo, tokios datos nenumatysi.
Jessica 3 metus.
Diana Manau iki tol kol mano personažas jį baigs kaip mokinys.
Ką ketini veikti IH'e kai baigsi/tavo personažas baigs(i) Hogvartsą?
Vegard Vegard planuoju  įdarbinti į ministeriją, o Jacob įdarbinsiu mokytoju.
Jessica Nieko neveiksiu, tiesiog ilsėsiuosi.
Diana Nieko, manau kai mano personažas baigs hogvartsą kaip mokinys jame išvis nebesilankysiu.
Kokias 3 savybes priskirtum savo kuriamam personažui?
Vegard Ambicingas, piktas, pikčiurna manau ,,Veganui'' tai tinka.
Jessica Drąsa, užsispyrimas ir ištvermė.
Diana Ramumas, ištvermė, draugiškumas.
Kaip sugalvojote savo personažui vardą? Ar naudojote vardų generatorių? Ar dabar gailitės dėl šio vardo? Jei taip, koks būtu kitas?
Vegard Hmmm, pavardes jamu iš Youtube, interneto. Generatoriaus naudoti neteko. Ne, man šis vardas žiauriai patinka, labiau nei mano buvęs.
Jessica Vardą ir pavardę sugalvojau pati, man labai patinka. Jei reikėtų keisti padaryčiau – Maya Woolf.
Diana Tiesiog šovė į galvą, vardas man buvo visai nesvarbus manau kur kas svarbiau yra buti pavyzdinga mokine, o ne atstovauti gražų vardą.Niekada  neesu jo naudojusi. Visai nesigailiu.
O kaip dėl koledžo? Ar buvote suplanavę, kurio koledžo garbę gins jūsų personažas, ar tai buvo visiškas atsitiktinumas/netikėtumas?
Vegard Iš tiesų norėjau išbandyti visus koledžus, man pavyko. Kai Vegard pateko į Slytherin apsidžiaugiau.
Jessica Man LABAI patinka grifo gūžta! Po pabuvimo su paskirstymo kepure labai apsidžiaugiau, labai smagu būti su kitais grifiukais.
Diana Nebubuvau suplanavosi, tik širdis norėjo į varnanagę. Patekau į GRIFŲ GŪŽTĄ. Tai buvo visiškas atsitiktinumas.
Kokį žmogų iš forumo (forumietį) labiausiai norėtum pamatyti realybėje?
Vegard Mayrą Wallflower nors ir būtų baisu.
Jessica Mayra Llewellyn.
Diana Visus
Ko tikitės ateityje? IH'o ateityje.
Vegard Atsakymo ir neturiu ,nes nežinosi kas bus ateityje, o jei rimtai tai manau IH išpopuliarės ir bus pasaulinio lygio, garsesnis nei Pottermore
Jessica Smagiai praleisti mokslo metus. Profesore būti nenorėčiau.
Diana Buti gera mokine, ir susirasti daug draugų.

Labai dėkojame Vegardui Saeterhaug, Jassicai Moony ir Dianai Akstinaitei!
Kaip visada, jei norite ir Jūs, kad paimčiau iš Jūsų interviu, parašykite man PM ir laukti mano atsakymo!

[Vegard Saeterhaug]

                                                                                                         2020 m. Gruodžio 08 d. straipsnis

HOGVARTSO ELFAI VOGIA HOGVARTSO MOKINIŲ KEKSIUKŲ RECEPTUS?

Vakar vėlyvią dieną valandą gavome žinių ,kad galbūt virtuvėje dirbantys elfai pasinaudodami kerais vogia Hogvartso mokinių šeimų keksiukų receptus. Bet ar tai tiesa? Ar mokiniai vėl prisuostė klijų? Pakalbinome kelis senus virtuvės elfus, jie teigia ,kad tai yra visiškas melas. Pakalbinome ir mokinius, jie teigia priešingai negu elfai. Kurgi tiesa? Ministerija ir MM2 lygis pradeda tyrimą. Jei tai pasitvirtintų ,kad elfai vogia receptus, Hogvartse keksiukų nebegaus nė vienas.

INFORMACIJA BUS PILDOMA

SKUBUS INFORMACIJOS PILDYMAS

Skubus tyrimas įvykdytas. Keksiukų receptus tikrai VAGIA HOGVARTSO ELFAI! Dabar svarstoma ar Hogvartse uždrausti kepti keksiukus ir nuvilti Hogvartso mokinius ar keksiukus teikti tik Švilpynės mokiniams. Nuspręsta ,kad bus dar vienas privatus ir slaptas svarstymas kuris viską ir nulems ar visgi bus uždrausti keksiukai ar juos paliks.

INFORMACIJĄ VĖL PILDYSIME

PAPILDYMAS

Hogvartsas išgelbėtas! Tik tai galime pasakyti. Ministerija gerai apsvarsčiusi nusprendė neskriausti Hogvartso burtų ir kerėjimo mokyklos mokinių dėl elfų.
-Brangūs mokiniai, džiaukitės keksiukai jūsų.,-Sako Ministerijos atstovas.
Na ,o elfai bus nubausti.

STRAIPSNIS BAIGTAS

[Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith]

Interviu su forumo dalyviais

Pirmasis 100 % gyvas interviu, pareikalavęs daug drąsos jo paprašyti, pasiūlyti susitikimą ir, žinoma, klausinėti. Taip susiklostė, kad publikuojamas kalėdinį mėnesį, tad galiu apsimesti, kad Kalėdų proga pristatau interviu su forumo kūrėja ir Hogvartso direktore Arwen Evenstar.

Iš kur atsirado idėja sukurti hogvartsas.lt puslapį? Ar turėjote kokį nors pavyzdį?

Arwen: Nelabai prisimenu, kadangi viskas vyko daugiau nei prieš dešimt metų. Pačią pradinę forumo versiją sukūriau gal kokioje dešimtoj klasėj, prieš kokius 15 metų. Patys pirmieji nariai atėjo būtent į tas pradines versijas, po to viskas užsilenkė. O maždaug tokį forumą, koks yra dabar, ir su adresu hogvartsas.lt įkūriau pirmame kurse. O kodėl? Neprisimenu. Kažkas iš senųjų narių pradėjo kalbėti, kad buvo faina prieš metus ar kada, kai leidom laiką, kūrėm RPG. Pagalvojau, kad gal reikėtų atkurti. O tas forumas, kuris buvo prieš dešimt metų, nebuvo panašus į dabartinį, apie kažkokias interaktyvias funkcijas net negalvojom, kūrėm RPG, ir tiek. Bet ilgainiui pradėjom galvoti, kad naujiems nariams jau norisi kažko kito, naujokai klausdavo, kaip žaisti šitą žaidimą ir panašiai. Tada kilo mintis, kad reikia kažko kito. Atsirado naujos funkcijos, namų darbų sistema ir pan. Dėl to kilo mintis pervadinti į Interaktyvųjį Hogvartsą.
Dalis funkcijų paimta iš kitų puslapių. Namų darbų sistemą, RPG dalyvių, šeimos paiešką nusižiūrėjau nuo kažkokio forumo. Bet didžioji dalis yra sugalvota mūsų pačių.

Kuo skiriasi hogvartsas.lt nuo Interaktyviojo Hogvartso?

Arwen: Hogvartsas.lt yra projekto pavadinimas. Projektą sudaro IH, Facebook, Instagram ir pats pagrindinis hogvartsas.lt puslapis. Visas projektas kilo nuo anksčiau minėto forumo, pirminės šito forumo versijos. Pirmiau atsirado forumas, bet pagalvojau, kad jeigu jau esu nusipirkusi adresą, reikia ir puslapio. Pirminė puslapio versija buvo forumo pratęsimas. Ten buvo informacija apie koledžų vadovus, šmėklas kurių turėjome forume.
Skiriasi tuo, kad hogvartsas.lt yra projektas, o forumas – jo dalis. Aišku, forumas dabar labiausiai išvystytas, kitoms dalims reikėtų pasitempti. Bet tam reikia žmonių.

Ar dabartinis IH‘as yra kas nors panašaus į tai, ką įsivaizdavote pradžioje?

Arwen: Ne. Net neįsivaizdavau, kad bus kažkas tokio kaip yra dabar. Iš pradžių tai buvo tiesiog RPG forumas be jokių interaktyvių funkcijų. Pirma funkcija, išskirianti IH iš kitų tokių forumų, buvo taškų skyrimas. Čia prieš 10+ metų. Vėliau prisidėjo ir kitos funkcijos. Kai kūriau šitą reikalą, net neįsivaizdavau, kad kažkada bus toks, koks yra dabar.

Bet dabar yra geriau, ar ne?

Arwen: Taip, aišku. Dabar visi pakeitimai yra daromi žiūrint į dabartinę situaciją, kad ir naujiems nariams būtų įdomu, nes ankstesnis forumas buvo pritaikytas seniems nariams, o naujiesiems reikia kažkokių funkcijų, jiems neužtenka tik rašyti RPG. Jeigu liks tik RPG be funkcijų, nebus kaip pritraukti naujų narių. Dabartiniai irgi kažkada užaugs, išeis studijuoti, paliks forumą ir ateis jaunieji, o jiems dabar reikalingas tik žaidimas.

Kaip buvo išrinkti dabartiniai administratoriai?

Arwen: Aš išsirinkau Edgar‘ą prieš kažkiek metų. Jis pradėjo man rašyti su visokiais pastebėjimais, pasiūlymais, ir man jo požiūris į viską tiko, mačiau, kad jis stengiasi kažką daryti dėl forumo gerovės. Kadangi požiūriai sutiko, man jo mintys, idėjos tiko, tad aš jam pasiūliau tapti adminu. Jis norėjo pirmiau pabaigti Hogą, sakė, kad prisijungs po to. Galiausiai prisijungė. Tada buvom trise, dar buvo David Lockwood. Po kažkiek laiko jis pasitraukė iš forumo, likom dviese. Galiausiai jis pasiūlė, kad reikėtų dar poros adminų. Jis pasiūlė Soreną ir Rose. Kadangi man jo iškeltos kandidatūros ir argumentai tiko, aš palaiminau šitą dalyką, ir prisijungė dar du.

Kokie renginiai forume labiausiai prie širdies?

Arwen: Tiesą sakant, visų renginių – kvidičo, dvikovų, šachmatų ir visų kitų –  neseku. Jie yra faini, idėjos fainos, bet aš jų neseku. Ką seku, tai forumo rinkimus, tad gal šitas man prie širdies, nes paskaitinėju, kas ten vyksta, kas išrenkamas ir panašiai, tiesiog žiūriu eigą. Čia jau nuo George‘o laikų. Jau neprisimenu, ar čia buvo jo idėja, ar kažkas kitas pradėjo, o jis perėmė, bet ilgametis renginys, tad sakyčiau, kad šitas. O visi kiti yra Edgar‘o ir jo komandos.

Forume sklando nuomonė, kad Arwen RPG nerašo, RPG Tanzanijoje rinkimuose pateko tarp sensacijų. Bet tą RPG nebuvo taip sunku gauti. Tad ar iš tiesų nerašote RPG?

Arwen: Iš tikrųjų nerašau. Tanzanija tikriausiai bus pirmas RPG, kurį kada nors baigsiu, jeigu pavyks tą padaryti. Šiaip yra tekę bandyti kažką rašyti, bet be jokios idėjos, be nieko, tad ir nesigaudavo. Aš nesugebu rašyti RPG, neturiu fantazijos. Vieną postą galiu parašyti kažkur random. Bet kažkaip vystyti, kurti savo personažo man neišneša fantazija. Tad tiesiog nerašau, esu pamokas pravedus, tai čia baigtinis kažkoks reikalas.
O su Tanzanija... Kadangi buvo įvardinta, ko iš manęs reikia, idėja, istorija nepasirodė labai sudėtinga, mintis buvo aiški, tad ir pasirašiau pabandyti. Bet jeigu kas nors pasakytų „einam rašyti, pvz., Skersiniam Skersgatvy.“ Ir ką? Nesugalvočiau, ką rašyti.

O kaip sekasi Tanzanija? Sunku, nesunku? Įdomu?

Arwen: Nėra sudėtinga. Kai prisiverčiu kažką parašyti, tai kažką išspaudžiu, kai pradedu rašyti, žiūriu, o jau tie 600 simbolių yra, o dar visai nedaug teparašiau, dar minčių yra daugiau ką rašyti. Minimalus simbolių skaičius jau pasiektas, o aš dar nė neįpusėjau, tad tokiais momentais nesuprantu, kaip naujokai nesugeba parašyti.

Kaip atradote Harį Poterį?

Arwen: Pirmą kartą apie Harį Poterį sužinojau prieš gal penkiolika metų. Buvom skautų stovykloj. Ar tik mano skiltis, ar visos skiltys turėjo pravesti žaidimą. Draugė sako: „skaičiau knygą, ir ten buvo toks žaidimas kvidičas, ten ant šluotų skraido, kamuolį mėto, ir panašiai. Tai gal galėtume ir mes ką nors tokio čia padaryti.“ Ji papasakojo apie Harį Poterį, susidomėjau. Neatsimenu, ar tą pačią, ar kitą vasarą nuvažiavom į Šventąją, nuėjom į biblioteką pasiimti knygų, kad ką nors prie jūros paskaitytume. Radau Harį, tad pirmas dvi knygas ten perskaičiau, po to jau reikėjo trečią pirkti. Tada jau prasidėjo laukimas kiekvienais metais, kada naujas knygas išleis. Tokia įžanga ir buvo.

Ar Haris Poteris (hogvartsas.lt projektas ar kitur) padėjo susirasti naujų draugų?

Arwen: Virtualių draugų taip. Tas pats David Lockwood, Edgar‘as, iš senesniųjų buvo žmonių, su kuriais bendravau. Realybėj nebuvau susitikus su dideliu kiekiu. Ir realybėj draugysčių nepalaikau.

Kiek dabar jums yra svarbus Haris Poteris?

Arwen: Svarbus. Nežinau, kaip įvardinti. Visi žino, kad man Haris patinka, kad jeigu reikia man ką nors nupirkti ar dovanoti, tai tiks, jeigu paims ką nors iš HP, knygas renku, skaityti šiuo metu neskaitau, nes yra kitų veiklų. Šiaip jo, Haris yra didelė gyvenimo dalis, pakeitė mano gyvenimą, pasuko teigiama linkme. Pradėjau domėtis, įkūriau Hogą. Iš to, kad man patinka Haris ir įkūriau Hogą, gavau techninių žinių, kaip kurti svetaines, ir, galima sakyti, nulėmė tai, kad aš įsidarbinau čia, kur dirbu dabar jau septyneri ar kiek metų. Sakyčiau, kad Haris prie to prisidėjo. Dabar, aišku, skiriu mažiau laiko jam, nes turiu per daug visokių pomėgių, ir nebėra laiko. Bet tai yra svarbus dalykas.

Kokių atributikos daiktų turite ir išsirenkate?

Arwen: Negaliu pasakyti, kad turiu labai daug tos atributikos, lyginant su kitais HP kolekcionieriais. Bet tikrai ne vieną, du ar penkis dalykus turiu. Jeigu renkuosi pati, tai žiūriu, kad būtų su Varno Nagu arba kažkas neutralaus, pvz., Hogvartsas, magija. Kitų koledžų niekad nepirkčiau, negalėčiau nešioti. Labiausiai prijaučiu Varno Nagui. Jie protingi, galvoju, kad ir aš kažkiek protinga – kažkiek. Kūrybingi, išmintingi ir dar visokie tokie. Tiesiog pagal savybes prieš daug metų nusprendžiau, kad Varno Nagas yra mano koledžas. Ir tiek, kiek gyvuoja forumas, tiek aš žinau, kad mano yra Varno Nagas. Ir visi testai tą patvirtina.

Kiek suprantu, renkate Hario Poterio knygas kitomis kalbomis. Kaip prasidėjo kolekcija ir kokiomis kalbomis jau turite?

Arwen: Įvairiom kalbom renku tik pirmą dalį. Aišku, yra išimčių, pvz., turiu angliškai penktą dalį ir, man atrodo, septintą. Šitą turiu dėl to, kad neišlaukiau, kol išvers į lietuvių kalbą, tai kai Lietuvoje atsirado angliškai, iš karto ir nusipirkau. O šiaip renku tik pirmą dalį, nes pirma dalis yra startas, pati pradžia, simboliška. Turiu labai didelį kiekį. Įskaitant lietuvių ir anglų, keturiolika. Lietuviškai turiu dviem leidimais – ir naujo, ir seno. Angliškų pirmų dalių turiu kelis leidimus. Pati pirma knyga, man atrodo, buvo gruzinų kalba. Buvom prieš keletą metų Gruzijoj. Kažkaip sugalvojau, kad gal reikėtų pirkti. Mūsų vairuotojas, kurį buvom pasisamdę, kad mus vežiotų po šalį, suorganizavo, kad jo žmona nupirktų man tą knygą. Tad gavau dovanų šitą, o po to jau prasidėjo visos kitos. Jeigu kažkur išvažiuoju, stengiuosi nusipirkti. Nepavyko gauti tik Tailande. Buvom su mama paskyrusios pusdienį važinėti po knygynus, susiradau, kur jie Bankoke yra (salose niekur nebuvo knygyno). Ten nepavyko gauti. Jeigu iš kažko išskirtinio, tai turiu japoniškai. Čia irgi buvo atskira istorija. Mama suorganizavo, kad jos kolegė esperantininkė parašytų savo pažįstamiem į Japoniją, paklaustų, ar gali gauti šitą knygą. Tai jis parašė kitam vaikinukui, ir taip galvosi, kad jis atsiuntė į Lietuvą japonišką knygą. Dalį knygų nupirko mama, kai keliavo, žino, kad man reikia knygų, tad nuperka.

Ar norėtumėt realiai išbandyti kvidičą? Kodėl ir kurioje pozicijoje?

Arwen: Gal būtų visai įdomu, niekad negalvojau, kokia pozicija man būtų įdomiausia, bet nusprendžiau, kad gal visgi atmušėjo, nes man šita pozicija labiau atrodo kaip support‘as. Aš daug laiko praleidžiu žaisdama kompiuterinius žaidimus, daugiausia MMORPG, kur būna visokių klasių, damage dealer‘is, tankas, healer‘is ir panašūs. Aš dažniausiai žaidžiu support‘o pozicijoj, tai man atmušėjas labiausiai primena šitai. Padeda komandai laimėti, bet ne patys renka taškus. Mintis tokia.

Jeigu turėtumėte galimybę, apie ką norėtumėte pašnekėti su Akilanda?

Arwen: Pirmas klausimas būtų, kaip jaučiasi, kad buvo neįtrauktas į filmą. O jeigu žiūrint iš magijos pasaulio, būtų įdomu sužinoti, kaip jam visada pavyksta būti tokiam linksmam, optimistiškam ir kokių patarimų galėtų duoti šiuo klausimu.

Į kurią Hario Poterio pamoką labiausiai norėtumėte nueiti ir kodėl?

Arwen: Niekad negalvojau, kokia pamoka man būtų įdomiausia. Forume irgi nesu pamokų lankiusi. Nors ne. Vieną sezoną esu Arwen padariusi mokine. Prieš daug metų. Šiaip galvoju, gal į kerėjimą. Gal būtų įdomiausia pamoka, kadangi ten mokomi burtažodžiai, mano nuomone, yra labiausiai pritaikomi kasdieniam gyvenime. Nes, tarkim, kur galėtum panaudoti kažką iš transfigūracijos? Išskyrus sudominti kokio Tanzanijos berniuką ir pareklamuoti magiją. Transfigūracija man atrodo labiau kaip triukai. Kas iš to, kad sugebi ką nors paversti. O kerėjime manau, praktiškesni burtai.

Ar turite mėgstamiausią knygos ar filmo vietą, sceną, citatą?

Arwen: Jeigu pagalvoju apie citatą, tai, visų pirma, prisimenu Dumbldoro frazę iš filmo: Happiness can be found even in the darkest of times if one only remembers to turn on the light. Jeigu vieta, tai Dumbldoro kova su Voldemortu ministerijoje, kur jis tą ugninį drakoną paleidžia. Ir dar pats pirmas įėjimas į Skersinį Skersgatvį. Kadangi tai buvo pirmas supažindinimas su magijos pasauliu, tai kaskart, kai žiūriu, jaučiuosi pakylėta. Knygas jau labai seniai skaičiau, tad nelabai prisimenu tokių išskirtinių vietų.

Iš žaidimo „Harry Potter: puzzles & spells“ atrodo, kad esate labai competitive. Ar taip yra kitose gyvenimo srityse?

Arwen: Iš dalies, bet nelabai. Man patinka turėti pranašumą prieš kitus. Jeigu toj pačioj srity, tai mėgstu būti topuose aukščiau, jeigu, pvz., lyginant žinias, bet nėra taip, kad aš labai eičiau ir stengčiausi, versčiausi per galvą, kad kažko pasiekčiau. Labiau competitive esu žaidimuose, ypač komandiniuose, nes man patinka siekti bendro tikslo, kai visi nariai dirba ta pačia linkme.

Ačiū už atsakymus!

Toks buvo interviu su Interaktyviojo Hogvartso įkūrėja. Buvo minčių palikti jį kaip paskutinį, tačiau galimas daiktas, kad tradicija tampantis reikalas bus tęsiamas ir kitais metais. Kaip ir visada, idėjas, nuomones ir bet kokius klausimus galite rašyti asmeniškai.

[jacobsaeterhaug]

HOGVARTSAS NEAPSAUGO MOKINIŲ NUO KORONOS VIRUSO INFEKCIJOS?

Hogvartsas neapsaugo naujos kartos nuo viruso. COVID-19 infekcija visgi Hogvartse ,o pamokos vyksta kontaktiniu būdu ir be apsaugos priemonių. Niekur nerasi dezinfekcinio skysčio, ar mokinio su kauke, pamokos nevyksta kompiuteriniu būdu.

MINISTERIJA TEIGIA ,KAD ČIA NIEKO SVARBAUS

Istorija kartojasi, ministerija vėl nepajėgi apsaugoti mūsų. Teigimai ,kad Korona Hogvartse neegzistuoja yra visiškai kvaila nesąmonė, juk jis yra visur. Ant ministerijos pyksta mokinių tėvai ir patys mokytojai.

KAS BUS TOLIAU? JUK TAIP TĘSTIS NEGALI.

Nėra labai daug žinių ar visgi mokslai vyks nuotolyje ar kontaktiniu metodu. Ar mokinius siūs namo? Ar mokiniai liks Hogvartse? Viską parodys laikas.

LAUKITE NAUJIENŲ

[Nikolė Parker]

INTERVIU
Šiandien buvo apklaustos dvi, neseniai pradėjusios dirbti Hogvartse - burtų ir kerėjimo mokykloje, profesorės: Willy Phoenix (astronomijos profesorė) ir Žana Mokslinčė (kerėjimo profesorė)! Taigi, išklausykime jų minčių apie jų naująjį (o gal jau nebe naują) darbą.

Profesoriaujate jau mėnesį. Kaip jaučiatės?
Žana: Jaučiuosi puikiai, labai džiaugiuosi pareigomis ir mokiniais, kuriuos mokau.
Willy Jaučiuosi puikiai, tik dar kiek sunku susitvarkyti su kiekiu, juolab, kad realiame gyvenime aš daug mažesnė, nei daugelis mano.
Kodėl panorote tapti profesore?
Žana: Tai buvo mano svajonė nuo pat pirmo kurso, norėjau padėti kitiems.
Willy Man patinka kurti namų darbus, įvairias užduotis. Stebėdama kitų profesorių pamokas, galvojau, kaip viskas daroma, koks jausmas būti profesoriumi ir panašiai. Taigi, nusprendžiau viską iš tikro patirti.
Kokia maždaug buvo Jūsų reakcija, kai sužinojote, kad Jus atrinko?
Žana: Aš neturėjau žodžių, nes tiesą sakant abejojau, kad mane priims, tai 5 minutes stovėjau be žado.
Willy Džiaugiausi, smalsavau kaip viskas bus ir nejučia apie IH išpliurpiau daugeliui draugų.
Ar buvo sunku pradėti naują (taip pavadinkime) darbą?
Žana: Nebuvo labai lengva, bet kai šalia šilti žmonės- viskas įmanoma.
Willy Nelabai, kažkaip lengviau nei tikėjausi.
Kas pasikeitė nuo to laiko, kai tapote profesore?
Žana: Pasikeitė atsakingumo lygis, taip pat nebebijau pasakyti savo nuomonės.
Willy Susiradau naujų draugų, norėjosi daugiau laiko skirti ir IH, ne tik youtube žiūrėjimui .
Ar turėjote kažkokių lūkesčių. Jei taip, kokių? Ar jie išsipildė?
Žana: Norėjau, kad mano pamokose mokiniams būtų įdomu, o ar išsipildė šis lūkestis reikia paklausti jų pačių.
Willy Taip, turėjau. Tikėjausi, kad vesti pamokas man seksis gerai, kad jos patiks ir kad galėsiu ir kitais metais ,,įsitrinti" į profesorių kolektyvą :DDD .
Ko labiausiai nesitikėjote?
Žana: Nesitikėjau tokio aktyvumo pamokose.
Willy Kad kiti IH nariai, daugiausia mokiniai, ims mane labiau gerbti .
Ir pabaigai - Ar džiaugiatės tuo, kad profesoriaujate?
Žana: Labai! Norėčiau čia likti kuo ilgesnį laiką.
Willy Tikrai taip, tai nuostabu.

Taigi, labai didelis AČIŪ, naujosioms profesorėms, kad neatsisakė pasidalinti savo mintimis apie profesoriavimą.
Taipogi, jeigu norite, kad paimčiau interviu iš Jūsų (personažo), nepamirškite parašyti man PM.
SU NAUJAISIAS METAIS VISUS!!!

[Nikolė Parker]

2021, Vasario 10   21:33:37

INTERVIU SU PERSONAŽAIS!

Šiame interviu, priešingai nei kituose, mūsų kalbinti žmonės (forumiečiai) turėjo į klausimus atsakyti ne kaip jie irl (in real life), o kaip jų sukurti personažai! Taigi, šią "naujieną" išbandyti mes pakvietėme Žaną Mokslinčę.

Trumpai apie ją:
      Nuo trijų metų ji jau dirba modeliu, vaikšto podiumais ir maivosi prieš kameras. Galiausiai sulaukusi vienuolikos, Žana įstoja į Hogvartsą - burtų ir kerėjimo mokyklą. Ir nors jos gyvenimas tuo metu kupinas mokslų ir netikėtumų, mergina vis viena atkakliai vaikšto podiumais ir vaidenasi ant įvairiausių žurnalų viršelių. Kai Hogvartsas jau baigtas ir Žana jau sulaukusi pilnametystės, tenka pasirinkti: dirbti žiobarams ar burtininkams. Kai galiausiai viską apsvarsčiusi jauna ponia pasirinka žiobarus, ji nepalieka ir magijos pasaulio. Susilaukia dukros, ją išleidžia į Hogvartsą, pati su vyru apsigyvena Kiauliasodyje ir susiranda naują darbą - dizainerė ir siuvėja.


1. Sveika, Žana. Malonu, kad sutikai skirti mums savo brangaus laiko ir duoti interviu. Taigi, gal galėtumėme pradėti nuo klausimo: Kodėl interviu vietą pasirinkote būtent savo dizaino studiją?
Žana: Sveiki. Aš pasirinkau savo dizaino studiją, kadangi čia man yra mieliausia būti ir taip pat čia praleidžiu daugiausiai laiko. Ir čia esu patyrusi daugybę nuotykių, apie kuriuos galbūt galėsiu jums šiandien papasakoti.
2. Na gerai, įdomūs pasvarstymai/prisiminimai. O kodėl nusprendėte dirbti modeliu? Kodėl modeliu žiobarų, ne burtininkų pasaulyje? Nuo kelių metų pradėjot? Kaip tai pakeitė jūsų gyvenimą?
Žana: Aš modeliu jau dirbu nuo 3 metų, tai šią karjerą pastūmėjo mano motina, su kuria dabar nebebendrauju. O šiaip aš nelabai ir turėjau pasirinkimo, ar dirbti modeliu burtinikų ar žiobarų pasaulyje, kadangi nebuvau pilnametė. Tiesą sakant sulaukusi pilnametystės galvojau dirbti burtininkų pasaulyje, tačiau sužinojusi reikalavimus ten ir palyginus juos su žiobarų pasaulio, paskaičiavau, kad man daug labiau apsimoka dirbti žiobarų pasaulio modeliu. Jo.
3. Dar yra žinoma, kad dirbote Hogvartso - burtų ir kerėjimo mokykloje. Ar jums ten patiko? Ar sugrįžtumėte dar kartą?
Žana: Niekada negali sakyti niekada. Man ten patiko, tik pirmakursiai labai labai nervino. Ten patyraiu daug nuotykių, jie ne visi buvo geri. Kaip ir pati Nikolė žino, net jai buvau skyrus areštą (kuo labai nusivyliau, tačiau ką padarysi). Bet visumoje manau, kad praėjus tam tikram laikui, grįšiu tenai ir pabandysiu dar kartą, nes nenoriu palikti visko, kaip yra dabar, noriu kažką pakeisti.
4. Kuo norėjote būti užaugusi vaikystėje? Kodėl?
Žana: Tai... Labai norėjau išlikti modeliu, todėl kad iš tikro, ypač vaikystėje, man tą daryti labai patiko ir galvojau, kad suaugusi jausiuosi taip pat. Deja taip nėra - yra daug labai sunkių dalykų... O dar norėjau būti dainininke, bet čia jau manau - ne šiame gyvenime.
5. Ar jūsų tėvas (žiobaras) nustebo sužinojęs, kad gavot laišką kviečiantį mokytis Hogvartse? O gal labiau nustebo, kai sužinojo, kad jo žmona (jūsų mama) - ragana?
Žana: Tai iš tikro, aš neprisimenu kaip mano tėvai susipažino (aš dar nebuvau gimus tuo metu), o jų kaip ir šito neklausiau, kadangi su tėvais neturėjau labai gero ryšio. Tačiau atsimenu tą dieną, kai gavau laišką iš Hogvartso. Tai mano tėvas regavo gana paprastai, kadangi mano motina, kuri yra burtininkė, jau iš karto jam pranešė, kad jei aš gausiu laišką iš šios burtų ir kerėjimo mokyklos, aš tikrai ten vyksiu, ir jis neprieštaravo.
6. Kaip susipažinote su Brajanu? Koks buvo pirmas įspūdis?
Žana: Taigi, prieš 15 metų, kai aš buvau... penktame, tikriausiai, kurse, vaikštinėjau koridoriais ir tiesiog mano akys užkliuvo už Brajano, kuris irgi mokėsi Hogvartse. Pirmomis dienomis tiesiog praeidavau pro jį nieko nesakydama, kas buvo labai keista iš mano pusės, nes tylos aš visiškai nemėgstu ir stengiuosi su žmonėmis daug bendrauti. Tačiau po kelių savaičių, kai buvo likusi savaitė iki Valentino dienos, aš sulaukiau pakvietimo būti kažkieno partnere per Valentino dieną. Iš pradžių nesupratau iš ko gavau tą pakvietimą, tačiau perskaičiusi suvokiau, kad tai tas pats Brajanas man rašė. Tai buvo keista, nes su juo aš nelabai bendravau, tai tikriausiai abu buvome slapta vienas kitą įsimylėję. Tikriausiai, kada ir jis ir aš turėsime laisvo laiko pakalbėsime šia tema plačiau.
7. Ar nepyktumėte jei dukra pasidarytų tatuiruotę ir nusikirptu palukus?
Žana: Am, kaip čia pasakius? Aš negaliu sakyti, kad aš jos nekęsčiau, negaliu sakyt, kad aš ją užmuščiau. Tačiau nemanau, kad ji pasielgtu taip, visgi, nėra ji pirmakursė ir tikrai žino ką daro, todėl a... *tyla* Pala, leiskite man truputį kitaip suformuluoti sakinį. *vėl tyla* Nemanau, kad Nikolė yra tokio tipo žmogus, kuris daro kažką neatsiklausęs. Kadangi su ja gyvenu jau dvylika metų, tai tikrai nėra nieko panašaus nutikę ir abejoju ar ji būtų tokia... kvaila ir pasidarytų tai be mano sutikimo, kurio ji negavo, nes jai yra tik 12, o dvylikametei mergaitė tikrai neturėtų darytis tatuiruotes ar kirptis plaukus.
8. Kaip manote, kuo jūsų dukra bus užaugusi? Kodėl taip manote?
Žana: Iš tikro turiu vilčių, kad ji gros arfa, kadangi turi talentą groti šiuo instrumentu. tačiau negaliu paneigti to fakto, kad ji turi didelę labai aistrą kvidičui. Todėl yra galimybė, kad taps kvidičininkė kaip ir Brajanas.
9. Ar tiesa, kad laukiatės? Koks tai jausmas, kai reikia ir paauglę dukterį prižiūrėti, ir namus tvarkyti, ir dirbti, ir net kerėti?
Žana: Aš tokiais dalykais nejuokauju, tai yra tiesa. Iš tikrųjų galiu pasakyti, kad yra labai sunku, pastaruoju ir pati dvylikametė dukrė, man sukelia nedidelį nepasitikėjimą ja, todėl aš visada esu į ją "užmetusi akį" (nežinau ar galima taip sakyti, bet...). Iš tikro daugiau tų rūpesčiu kaip ir neturiu, nes jau apsipratau su ta mintimi, kad esu nėščia. Dirbti tai netrukdo, o jei ką visad galiu padaryti pertrauką...tikriausiai.
10. Kokia Jūsų svajonė?
Žana: Aš turiu daug svajonių, tačiau didžiausia mano svajonė - kad pasaulyje neliktu tylos. Ta bauginanti tyla gadina visą visą pasaulio atmosferą. Taip pat norėčiau, kad neliktų pirmakursių, kadangi jie labai nervina.
Žurnalistė: Tai Jūsų nuomone, pirmakursiai iškart turėtų tapti antrakursiais?
Žana: Taip. Na arba nebent tais metais nelankyti Hogavartso, kadangi jie tikrai gadina visą mokyklos garbę.
11. Kiek apytiksliai galeonų uždirbate per mėnesį? Ar tai apsimoka, ar sunku?
Žana: Iš tikro, tai uždirbu nemažai. Nu priklauso, kiek tą mėnesį turiu užsakymų, šiaip tai uždirbu vidutiniškai apie 20-30 galeonų už vieną užsakymą. Na o modelio karjeroje, tai priklauso nuo to kiek reikia fotografuotis ir panašiai. Šiaip vienas pasirodymas tolygus 100 galeonų burtininkų pinigais.
Žurnalistė: O kaip dėl žiobariškų pinigų? Ar nevargina vis eiti į Grigotsą ir juos keistis?
Žana: Nemanau, kad tai yra vargas, kai vis tiek gauni pinigų, o ar jie galeonai ar ne, tai čia jau nelabai ir svarbu.
12. Mielai sugrįžtumėte į Hogvartsą?
Žana: Taip, manau, kad tikrai mielai ten grįžčiau. Vis gi, ten patyriau daug nuotykių, kuriuos pakartočiau ir dar kartą.
13. Kodėl nusprendėte gyventi būtent Kiauliasodyje?
Žana: Priežastis buvo labai paprasta, kadangi Nikolė mokosi Hogvartse jei būtų ne taip sunku gržti namo, tuo labiau ir aš turiu daug klientų, kurie gyvena kažkur netoli. Beja Kiauliasodyje tylu beveik nebūna, o tai irgi privalumas.
Žurnalistė: Ačiū už jūsų sugaištą laiką ir dėkoju, kad pasidalinote atsakymais į klausimus.
Žana: Nėra už ką

Ačiū tiems, kurie perskaitė šį interviu (kuris jau buvo trečias Žanai (jei neapsiskaičiuoju )) ir, kaip visada:
Jei norite, kad paimčiau iš jūsų interviu, rašykite PM.
Iki kitų interviu!

[Brielle Siri Devers]

SMURTO PROTRŪKIAI HOGVARTSO BURTŲ IR KERĖJIMO MOKYKLOJE

MŽ korespondentė Brielle Siri Devers

    Vykstant Burtų trikovės turnyrui, turėtų būti savaime aišku, kad gyvybei pavojingų nutikimų išvengti beveik neįmanoma, tačiau atrinkti mokiniai ruošiasi tam ir fiziškai, ir morališkai - jie žino, kur veliasi. Visai kitaip yra su kvidičo varžybomis - skraidymas ant šluotos neturėtų kelti grėsmės gyvybei. Tačiau, atrodo, ir čia patekęs mokinukas patenka į spąstus.
    Mokyklos direktorei Arwen Evenstar paskelbus, kad Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykla (dar žinoma kaip Šriodingerio dėžė burtininkučiams) dalyvauja TMMKSKČ (tarptautiniame mokinių mažosios komandos sudėties kvidičo čempionate, kas reiškia, kad visos komandos sudarytos tik iš 4 žaidėjų), buvo sudaryta komanda iš kiekvieno koledžo atrinktų mokinių. Tokia galimybė pasitaiko tik kartą gyvenime, tad nenuostabu, jog mokiniai treniruojasi versdamiesi per galvas - ir figuratyviai, ir literaliai.
    Šio pirmadienio (04-05) rytą varnanagė Amelija Harmon buvo pastebėta išskraidinama iš aikštės be sąmonės. Paskutiniais oficialiais duomenimis, mergaitė patyrė sunkų smegenų sutrenkimą, susilaužė koją ir rankos (neaišku, kurios) pirštą. Tačiau neaišku, ar tai viskas - Hogvartso atstovai spaudai linkę nuslėpti svarbiausias detales. Nusprendžiau išsiaiškinti pati.
    Treniruotę vedęs truputį tylesnio, bet vis tiek pasaulinio garso kvidičininkas Kajus Arno Wintersas atsisakė plačiau pakomentuoti įvykį, tačiau prasitarė, kad panelės Harmon skraidymo įgūdžiai čia niekuo dėti. Abejotina.
    Man pasisekė pasikalbėti ir su nukentėjusiąja - ją radau ligoninės sparne visai ką tik atsibudusią. Paklausta, kas iš tikrųjų nutiko, panelė Harmon atskleidė pirmo „Magijos žinių“ puslapio vertą istoriją, nedvejotinai sudrebinsinčią mokyklos reputaciją ir atskleisiančią šešėlingąją jos pusę: Hogvartso skraidymo instruktorė, visiems žinoma kaip madam Krūminė smurtauja prieš mokinius. Amelija Harmon teigia, kad tai seniausiai Hogvartse dėstanti profesorė sugadino šluotas bei stebėdama treniruotę iš tribūnų, paleido kerus į skrendančią mokinę.
    Panelės Harmon žodžius patvirtino ir ją tuo pačiu metu aplankęs jos širdies draugas (nors ir neigiantis šį akivaizdų faktą) Sigurd Eddi Hallgrimsson iš Grifų Gūžtos, kartu su ja atrinktas į Hogvartso komandą tarptautiniam mokinių kvidičo čempionatui.
Šiuo metu lieka abejotinos panelės Harmon galimybės dalyvauti čempionate. Nesunku numanyti, jog dėl neatsakingų instruktorių patirti sunkūs sužeidimai atsiliepia ne tik fizine, bet ir emocine trauma. Mergaitei jau pradėjo reikštis šluotafobijos požymiai: parodžius skrendančios šluotos nuotrauką, panelė Harmon apsivėmė.
    Madam Krūminė, šio baisingo incidento kaltininkė, situacijos pakomentuoti nesutiko. Tiesą sakant, skraidymo instruktorė dėjo į kojas vos tik mane pamačiusi. Belieka tikėtis, kad toli ji nenubėgo ir Hogvartso direktorė Evenstar imsis tinkamų priemonių (uždarys madam Krūminę į Azkabaną ir patieks jos supuvusią sielą psichams pietums).

[Nikolė Parker]

Interviu su BTT dalyvių personažais!
Vos Heidi pabaigė antrąją rungtį, po kelių dienų prie jos pristojo visa Magijos Žinių interviu ėmėjų komanda ir nepalikusi jos ramybėje galiausiai išgavo iš jos taip ilgai lauktus atsakymus...

Sveika, Heidi. Malonu, kad sutikai skirti mums savo laiko. O dabar sakyk – kodėl užsinorėjai įmesti lapelį su savo vardu į Ugnies Taurę? Ko tikėjais? Kas paskatino tokiam poelgiui? Norėjai išbandyti jėgas? O gal svajojai apie didįjį prizą ir šlovę?
Heidi: Sveiki, tai aš turėčiau dėkoti, kad pasikvietė mane į intervių. Iš dalies tai buvo kaip ir iššūkis, kurį man metė vyresni koledžo draugai. Nei aš, nei jie, per daug nesitikėjome, kad pavyks patekti ir visi iš to gražiai juokėmės. Aišku po to, kai jau buvo praėjusios kelios dienos, o lapelis paskendęs taurėje, ėmiau svarstyti apie tai labiau, jeigu kartais atsitiktų taip, kad mano vardas atsidurtų turnyro dalyvių sąraše. Prisipažinsiu, vėliau to šiek tiek gailėjausi.

Kai manote, jei tėvai būtų gyvi, ar didžiuotus jumis? Džiaugtųsi, kad pasiryžote tokiam, pavadinkime – iššūkiui ir didžiuotus savo dukra, ar jie būtų nepatenkinti, baimintusi dėl jūsų kiekvieno žingsnio ir manytų, kad mesti savo vardą į Ugnies Taurę – buvo pati kvailiausia mintis?
Heidi: Manau, kad tėvai manimi didžiuotųsi. Aišku, tai sunku pasakyti, kai nei vieno jau daug metų nėra tarp mūsų. Tačiau kiek pamenu juos, jie visada mane palaikydavo, kad ir kokiai kvailystei pasirašydavau. Na, nebent tai įvykdavo namų aplinkoje.

Ar jūsų pamotė bent žino, kad dalyvaujate Burtų Trikovės Turnyre? Kodėl jai apie tai nepranešėte? Baiminotės? O gal manėte, kad visas kliūtis įveiksite viena ir jums pagalbos nereikės?
Heidi: Mano pamotė to nežino. Jai nepranešiau, nes tam tiesiog nebuvo reikalo, kadangi su ja nepalaikau jokių ryšių nuo tėvo mirties.

Tą vakarą, kai Ugnies Taurė išspjovė jūsų vardą, kokia buvo jūsų reakcija? Džiaugėtės? Buvote priblokšta? O gal sutrinkusi ir išsigandusi? O su kuo norėjote pirmiausia pasidalinti šia žinia? Kas buvo/būtų tas žmogus, kuriam jautėte kad galite viską išsipasakoti ir pranešti šią naujieną?
Heidi: Kai sužinojau, kad dalyvausiu turnyre, labai nustebau. Tikrai nesitikėjau, kad pavyks tapti viena iš šio turnyro dalyvių, tad tikrai buvau priblokšta ir šiek tiek šokiruota. Pamenu savo mintis, galvojau, kaip tai gali būti, juk yra už mane žymiai stipresnių ir šios galimybės vertų mokinių. Aišku po kurio laiko su ta mintimi apsipratau. Pirmiausia šią žinią išsiunčiau savo globėjui, o tuomet viskas įvyko savaime. Tuoj pat, kai baigiau rašyti laišką, į kambarį plūstelėjo bent tuzinas merginų, kurios jau žinojo šią naujieną, o išėjusi į bendrąjį kambarį buvau pasitikta plojimais ir džiaugsmo šūksniais.

Jei laimėtumėte turnyrą, kur leistumėte laimėtus galeonus? Investuotumėte? Kam nors dovanotumėte? O galbūt pirktumėtės kažką nuostabaus sau?
Heidi: Apie tai dar nepagalvojau, tačiau manau, kad juos tiesiog taupyčiau. Na nebent prekyboje atsirastų prekė, kuriai kaip tik užtektų per turnyrą gautų galeonų.

Ar jau ruošiatės trečiajai ir paskutinei turnyro užduočiai? Kaip sekasi? Ar jau bent nutuokiate kas jūsų laukia paskutinėje rungtyje? Jaudinatės?
Heidi: Trečiajai turnyro užduočiai jau pradėjau ruoštis. Aišku tai nevyksta taip sklandžiai, kaip buvo tikėtasi, tačiau negaliu skųstis. Kalbant apie tai kas vyks užduoties metu, galiu pasakyti, kad visiškai neįsivaizduoju. Tiek aš, tiek Ryan bandėme kažką sugalvoti, tačiau iš mūsų mąstymų nelabai kas išėjo, tad likome nežinioje. Nors tai ir yra paskutinioji, nulemianti užduotis, tačiau prieš ją nesijaudinu taip, kaip prieš pirmąsias dvi, o ypač pirmąją.

Na o dabar pakalbėkime ne apie jus, o apie jūsų varžovą – Ryan. Ką manote apie jį? Manote, kad jis stiprus ir yra sutvertas išbandymams, ar atvirkščiai – jam visiškai neskirtos tokios užduotys?
Heidi: Mano nuomone Ryan yra pakankamai stiprus varžovas. Nenorėčiau sakyti, kad jis yra sutvertas tokiems išbandymams, bet kiek teko matyti, jis užduotyse pasirodė nuostabiai.

Ir pabaikime tokiu, gal kiek keistu klausimu – ar laimėsite?
Heidi: Ar aš laimėsiu? Negaliu į šitą klausimą atsakyti paprastu taip arba ne, kadangi manau, kad tiek aš, tiek Ryan turime pakankamai vienodus šansus laimėti turnyrą. Aišku vienos užduoties metu vienas pasirodo geriau negu kitas, tačiau labai sunku pasakyti, kuris iš mūsų yra stipresnis. Tad tai išaiškės tik pasibaigus paskutinei užduočiai.

Dar kartą ačiū, Heidi, už atsakymus!
O jei norėsite ir Jūs, pasirodyti inertviu skyriuje, atsiųskite man pelėdą

[Vegard Saeterhaug]

INTERVIU SU FORUMO DALYVIAIS!

Šiandien pakalbinome forumo dalyvę Luną Evanns

Ar norėtumėte dirbti MM? Kodėl ir kuriame departamente?
Luna:Šiaip svarsčiau apie tai, tačiau pamaniau, kad ne susitvarkysiu dėl departamento irgi ne svarsčiau

Atvykusi į IH gavote Švilpynės koledžą, ar tai tau patiko ar mielai būtumėte pasirinkusi kitą koledžą?
Luna:Na dėl savo koledžo tikrai nustebau, nes visi sakydavo, kad turėčiau būti klastunyne, o pati save priskyriau Varno nagui, bet kiek laiko pabuvus supratau, kad švilpynė mano koledžas ir jo tikrai nekeisčiau

Luna Evanns, kaip sugalvojote šį vardą?
Luna:Šitą vardą pirmą kartą parašiau žaisdama Hogwarts Mistery žaidimą, o jis atsirado taip, kad Luna jau buvo sugalvota seniai, nes kaip ir sakiau priskyriau save Varno nagui, o ten buvo Luna Geranorė, o Evanns na čia iš poteriu pavardės. Nes buvo Lilė Evans, bet turėjau galvoje, kad visai kartoti HP personažų pavardes būtų nelabai originalu tai štai.

Ar planuojate patekti į profesorės vietą?
Luna:Taip, bet su Violeta Lestrange

Ką norėtumėte dėstyti?
Luna:Galvojau tarp AB ir Astronomijos gal dar nuodus ir vaistus

Norėtumėte sudalyvauti BTT? Ir kodėl?
Luna:Taip norėčiau, nes tai panašu į Dvikovų Turnyrą ir labai norėčiau sužinoti kaip man ten pasisektų

Kaip manote kokią jūsų RPG postų kokybė?
Luna:Na sakyčiau labai prastai kiti tai daro daug geriau

Ar jūsų personažas mėgsta pavalgyti saldžiai kaip ir daugumas Švilpių?
Luna:Tikrai taip

Kokią ateitį planuojate savo personažams?
Luna:Na manau, kad baigę mokyklą jie susirastų darbą galbūt tai būtų MM ar dar kaip nors susirastų poras gal nuo mokyklos laikų arba ateitį ir susikurtų šeimas tiek Luna tiek Violeta

Štai ir pakalbinome Luną Evanns, dėkojame jai už atsakymus.
Beje, jeigu nori jog ir iš tavęs paimčiau interviu susisiek su manimi per PM
Interviu ėme: Vegard Saeterhaug

[Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith]

Interviu su forumo dalyviais

Po šiokios tokios pertraukos grįžtame su kasmėnesiniais interviu. Šį vasarišką ir varlių kurkimo pripildytą liepos mėnesį pakalbinau tris varles auginančių veikėjų autores – Ryan Jones, Alrisą Fuentes ir Gerdą Marqeen. 33 % gyvas interviu, įrodantis, kad įgijau dvi interviu tinkamas vietas.

Kaip atsidūrei varlyne?

Ryan: Pamačiau, kad savo žvėryne (inventoriuj) turiu varlę ir berods parašiau į Švilpynės grupę ir berods N [dabar geriau žinoma kaip Noelė] pakvietė mane. Ji pasiūlė mane prijungti. Kažkas tokio.
Gerda: Netyčia kažkokiame IH žaidime Mayrai užsiminiau, kad noriu varlės, bet jai nerandu pinigų. Ji man padovanojo varliuką ir pasiūlė prisijungti prie Varlyno.
Alrisa: Visų pirma, Deoiridh pasiūlė įsigyti varlę. Kadangi ilgą laiką vienas iš mano veikėjų jokio augintinio neturėjo, nusipirkau ją. O ir šiaip norėjosi nebūti vienai.

Ar varlynas pakeitė tavo požiūrį į varles?

Ryan: Honestly, galbūt varlės man pradėjo labiau patikti po to, kai atsidūriau varlyne, bet aš niekada nebijojau varlių, man varlės visada tokie visai nice, visai patinkantys gyvūnai buvo.
Gerda: Tikrai taip. Niekad neprijaučiau varlėms, bet dabar jas tiesiog dievinu.
Alrisa: Tikrai taip. Anksčiau į jas nekreipiau ypatingo dėmesio. Tiesiog jos buvo, ir tiek. Dabar man varlės - įdomūs gyvūnai, kuriais verta domėtis.

Turi daugybę varlių nuotraukų, kuriomis vis pasidalini. Ar sugebėjai tiek susirinkti nuo tada, kai prisijungei prie varlyno, ar vis tik rinkai ir anksčiau?

Alrisa: Kaip jau sakiau, anksčiau varlėmis nesidomėjau, todėl visos nuotraukos yra darytos, kai prisijungiau prie varlyno.

Iš kur atsirado tavo veikėjo/-ų varlės/-ių vardas/-ai?

Gerda: Gerdos varlei Koletei vardą radau kažkur internete ir jis man labai prilipo. Olivia (Delilah'os varlė) ir Eljotas (Gerdos varliukas) buvo susapnuoti vardai, kuriuos sapne daviau kažkokioms varlėms.
Alrisa: Turiu vieną varlę (priklauso Sigurd), kurios vardas yra Eylfà. Jį sukūriau ieškodama islandiškų mergaičių vardų. Taip radau Ylfą, ir prie jos pridėjau E.
Ryan: Zoey varlės vardas turbūt atsirado iš kažkokio filmuko, kadangi berods jos vardas Markizas. Ryan‘o varlės vardas buvo tiesiog... Kadangi ji yra pagrindinė varlė, ji vienintelė ir turi vardą, jis yra Varlytė, o aš nieko geresnio nesugalvojau ir pagalvojau – kodėl ne, mano katinas tai pavadintas Kačium.

Ar norėtum pati auginti varlę?

Gerda: Tikrai taip! Varlės man yra nuostabūs gyvūnai ir buvimas su jais kasdien bei jų gyvenimo stebėjimas yra viena didžiausių mano svajonių.
Alrisa: Taip, norėčiau. Aišku, reikėtų kitokių sąlygų negu katei ar šuniui, bet manau, kad sugebėčiau susitvarkyti.
Ryan: Aha, manau, būtų visai smagu, nes kai YouTube ar kur pasižiūriu filmukų, tai varlių auginimas atrodo išties gana paprastas, bet labai smagus dalykas, nors realiai taip nėra, nes vis tiek kiekvieną gyvūną auginant yra kažkokių pliusų ir minusų.

Ar išdrįstum savo turimą varlę nusinešti į tikrą mokyklą ir paleisti klasėje vidury pamokos?

Alrisa: Nelabai. Nebent tai būtų kokia nors integruota biologijos pamoka, skirta varlių nagrinėjimui. Savaime suprantama, tas veiksmas būtų suderintas su mokytojais ir mokyklos vadovybe.
Ryan: Žiūrint, per kokią pamoką. Jeigu, pavyzdžiui, būtų kokia lietuvių, aš bijočiau, kad mano auklėtoja paskambins mano mamai, ir ji supyktų. Jeigu tai būtų pamoka, kurios mokytojos aš nebijau, tai manyčiau, kad galėčiau paleisti. Pavyzdžiui, per biologiją tai būtų netgi praktika, realybė, galėtume iš arti pažiūrėti į varlę ir jos sandarą. Žinoma, nieko nedarant varlei.
Gerda: Nors labai norėčiau, to nedaryčiau. Būtų siaubingai baisu dėl varlės sveikatos ir gyvybės.

Įsivaizduokime, kad pati esi mokytoja, o tavo pamokos metu pradeda siautėti varlės. Kaip reaguotum?

Gerda: Hmmm... Pirmiausia pabandyčiau jas sugauti ir kažkaip apsaugoti, nes mokiniai (beveik) visada yra labai neprognozuojami padarai. Tada bandyčiau išsiaiškinti, kieno tos varlės ir kokiu tikslu jos čia atsirado. Na, o tolimesni veiksmai priklausytų nuo situacijos.
Alrisa: Jei tai nuobodi teorijos aiškinimo pamoka, aš pasikviesčiau mokinius į pagalbą, kad šie sugaudytų varles, nors tai ir užtruktų. Jeigu tai koks nors kontrolinis, liepčiau mokiniams nekreipti į jas dėmesio. Abiem atvejais, kaip minėjo ir Gerda, siekčiau apie tai kuo daugiau išsiaiškinti.
Ryan: Nežinau, turbūt liepčiau susirinkti varles, kadangi vis tiek tai yra pamoka, o pamoka yra labai rimtas dalykas. Ypač dar jeigu dar koks kontrolinis, mokiniai turbūt norėtų nuo to kontrolinio nusiplauti, tai liepčiau surinkti varles. Bet neuždaryčiau jų į narvus kaip Darren‘as.

Ar turi įsimintiniausią varlių nuotykį IH’e?

Alrisa: Varlės ant profesorės Hopes veido!
Ryan: Įsimintiniausias turbūt būtų magijos istorijos pamoka, kai trylika ar kiek ten tų varlių buvo Dorotėjai ant galvos, veido. Šiuo metu labiausiai šį įvykį pamenu.
Gerda: Kažkurioje žiobarotyros pamokoje pašėlo varlės ir joje Mark paleido į kažkurią Liucijos varlę vadovėlį, prieš tai aprėkęs visas varlių turėtojas.

Tiesą sakant, priminei man dar vieną atvejį, nes aš tik varles Hopes ant galvos ir prisimenu...

Ką labiau mėgsti veikti – kurti ar kurkti?

Gerda: Kurkti! Kurkimas (bent man) dažnai paskatina kūrimą, tad kai kurki, kartu ir kuri!
Alrisa: Kurkti.
Ryan: Kurkti, nes kurkti yra labai smagu.

Ačiū už atsakymus!

Kaip ir visada, jeigu turite pastabų, idėjų ar kandidatų kitiems interviu, laukiu žinučių.