0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

karolizx

Ketvirto aukšto koridoriai
« Prieš 14 metus »
Ketvirto aukšto koridoriai yra uždrausti kiekvienam koledžo moksleiviui. Apie jų pavojingumą kiekvienais metais rūpestingai primindavo senasis Hogvartso direktorius Dumbldoras, o šią rolę sėkmingai perėmusi Arwen Evenstar, tradicija pratęsė. Tiesa, ne visi profesoriai mėgsta šią vietą, todėl pagrindiniu koridorių ramybės sargu dirba mokyklos ūkvedys Filčas - jis čia šlaistosi dažnai. Anksčiau Išminties akmenį sergėjęs Hagrido numylėtasis Pūkelis pagal oficialias žinias yra išsiųstas, bet gandai netyla. Kas žino, gal trigalvis šuo vis dar yra?...
Beje, ketvirtajame aukšte stovėjo Vienaakės raganos statula, sauganti įėjimą į tunelį, vedantį smuklės „Devyni Medūs“ link.
Šie koridoriai - nykūs, šalti ir pamėkliškai tušti. Net vaiduokliai čia nesilanko.

-Kopūstgalvis blondinė, - praeinant Todui susniaukrojo kažkoks senukas paveiksle.
-Aš irgi tave myliuuuu, - nusižiovavo ToTo ir ėmė žvalgytis.
Nieko įdomaus be šarvų, Akilandos šiknos (tasai bandė užkelti akmenį ant spintos, kad po to jį galėtų numesti) nepamatė. Tad pirmiausia priėjo prie Akilandos ir ėmė spoksoti. Poltergeistas atsisuko ir susiraukė:
-Nešk kumpius iš čia, jei nenori kad šitas akmenukas papuoštų tavo marmūzę.
Todas susimąstęs linktelėjo.
-Nešti kumpius. Gerai. Kažkam TOS dienos. Hm. Gerai. Nešti kumpius...
Vaikinas iš kišenės išsiemė du akmenukus ir juos pavertė kumpiais. Tuomet nurioglino ketvirto aukšto koridoriumi kokį pusę kilometro ir jam atsibodo nešti, todėl išmetė kumpius pro langą. Nusižiovavo ir atsisėdo ant suoliuko. Tada išsitraukė milžiniškus akinius, prie kurių buvo pritvirtinta dirbtinė nosis, žili antakiai ir žila barzda. Užsidėjo aksesuarą ant veido ir išsitraukęs "Priekabininką" apvertė žurnalą aukštyn kojom, pradėjo skaityt.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »

*

Vanessa Williams

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #1 Prieš 14 metus »
Vanessa nuobodžiai slankiojo koridoriais nerasdama sau vietos. Paveikslas....paveikslas... skylė... Akilanda... Akilanda... paveikslas... Akilanda... Idijotas... Iijotas??? Vanessa stabtelėjo ir atsigręžė. Taip. Ten sėdėjo idijotas.
- Čia vadinasi išeini pasigrožėti apylinkėmis, ir ką pamatai? Tą patį šlamštą, kurį matai visuose kampuose. Kažkoks kopūstgalvis, neskaitant to, kad skaito Priekabininką, dar ir puošiasi kažkokiais šlamštais. Spėk iš trijų kartų. Švilpis. Grifis, koks skirtumas, visi kvaili... - Šaukė mergaitė gestikuliuodama rankomis ir eidama tolyn nuo Todo. Pala, jis buvo su akiniais prie kurių buvo nosis antakiai ir ūsai? Kur aš tai mačiau? Mergaitė atsisuko. Paspoksojo apie penkias su puse minutės išsižiojus. Tada pradėjo lėtai artintis prie žmogystos.
- O tu Jėzau Marija Juozapai šventas. Todas. Tas pats Toška, kuris prieš tris metus nukirpo pusę mano plaukų, suvalgė barbę, sužaidė kūdikišką šluotą ir nepamiršiu to, kad iškepė mano katiną ant grotelių... Ką tu čia veiki? - Jos akys nukrypo į antsiuvą mantijoje, - O tu rupštele Jablonskis, tave priėmė į profesorius? PROFESORIUS? Mamai pasiskųsiu... Ė, Toška, kaip einas? -ji draugiškai prišuoliavo prie Todo ir atsisėdo šalia.

*

karolizx

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #2 Prieš 14 metus »
((Vanka, i-d-i-o-t-as!!!))
-O katinas buvo skanus, - mąsliai linktelėjo vaikinas toliau tebevartydamas Priekabininką. Ir stebėjosi, kodėl priekabininke pilna nuogų Susmauktaragių Knarkišių nuotraukų. - Iškrypėliai, neveltui Priekabinininkas, - suburbėjo ToTo ir švystelėjo  žurnalą pro langą. - Tegu pasidžiaugia paukščiukai ir išmoko savo vaikus ko nors, ne vien tik triušiai bus šio to verti, - nusižiovavo.
Šiandien aš tik ažuolas, rytoj mažytė gilė... ne... pala... o gal atvirkščiai? Be to, kuo susijęs Kedrohibernacijos dėsnis su ąžuolais ir gilės? Kas juos žino... Profesorius gūžtelėjo pečiais.
-Vanka! - To viena ranka apkabino sesę, kita įsikibo suolo. - kas be ko, tu suvalgei MANO barbę ir mano ferari modeliuką pavertei tikru... ŽIGULIUKU. Už tai tau niekada neatleisiu... nori pasukų alaus? Man gerai einas... kol kas... o pačiai?

*

Vanessa Williams

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #3 Prieš 14 metus »
-O katinas buvo skanus, - Vanessa išsižiojo ir netrukus susiraukė.
- Tu vis dar toks pats šlykštus... Tai kai pabėgai, gal visgi buvai pasigydyt psichiatrinėje? - Vanessa rimtai apžiūrėjo Todo veidą ir susirūpinusiu žvilgsniu peržvelgė Todo aprangą. Kai jis apkabino mergaitę, ji nustūmė jį ir sušuko:
- Baik, neliesk manęs, dar apkrėsi kuom nors... - Tada ji nusijuokė ir tarė:
- O man žigulys atrodė gražesnis, už tą ferari, nes ji neburzgė kaip tikra mašinytė... - Mergaitė nugrimzdo vaikystės prisiminimuose....
- Ką? Man? Ai man pakenčiamai, žinai, spurdėjau noru čia atvykti, atsigrūdau ir ką, nieko čia tokio ypatingo, kaip čia visi spangsta... Grifai dar bjauresni nei maniau, apie švilpius patylėsiu, tebūnie tai mano pagarba jų protui, o varniai, turiu pripažinti, visai nieko... Klausyk, gal brūkštelk mamelei laišką, nes ta visus metus nuo tavo dingimo į kelnes krovė ir vis apie tave tauškė. Galvojo, kad susiradai bobą, prigaminai vaikų ir tavo gyvenimas šuniui ant uodegos nuvėja- Ji nusijuokė, - ji bus patenkinta žinodama, kad profesoriauji. - Ji šyptelėjo ir tarė:
- O kaip mokymosi metus užbaigei? Kokiam koledže buvai? Švilpis, ania? - Ji nusiminusi pridūrė, - kokia gėda šeimai...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Vanessa Williams »

*

karolizx

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #4 Prieš 14 metus »
-Šioje šeimoje net pajuokaut negalima... jei apsirengčiau žydrai, sakytum kad gėjus, ane? - suburbėjo Toška. - Ne, nebent psichiatrinę galima laikyti draugo namus. Tik šiuo atvėju psichas jis, o aš pasitenkinsiu psichūškės diriko statusu.
Apkrėsiu Todiškumu. Tuomet VankosKvankos plaukai pagels, ji išnaglės dar labiau jei tai įmanoma ir galiausiai ims sysioti stovėdama... Vargšė mergaitė...
-OK, tuoj pat imsiu ir parašysiu. - vaikinas išsitraukė plunksną ir pergamento, tuomet ėmė diktuoti plunksnai: - "Miela mamyte. Aš priaugau šešiolika svarų ir susiradau žmoną. Ji nerūko ir negeria, nes daugiau nebetelpa. Vaikų turim vos penkis. Kiekvieną penktadienį aš atnešu tokiai senai tetulei laikraštį ir už tai gaunu vieną galeoną bei porą iškrypusių bučinių į kaktą. Po to turiu trinti lūpdažio žymę ketvirtį valandos, kol jos nebelieka. O jei rimtai, tai klausyk (tave jau ištiko infarktas? tokiu atvėju gali nebeklausyti): ištiesų aš profesoriauju Hogvartso Keistuolių ir Kerinčių keistuolių mokykloje. Ką tik susitikau savo mielą sesytę, mes pasilabinom ir po to prisilakėm iki žemės graibymo. Na gerai, dar kol kas neprisilakėm, bet žadam. Tavo sūnus, jei dar nepamiršai, Todas."
Pergamentas susilankstė į liektuvėlį ir išskrido pro langą.
-Mano gyvenimas nuėjo šuniui ant uodegos, sese. Man  net algos nemoka, įsivaizduoji? - skėstelėjo rankas Todas. - Na, mokytojas iš manęs šūdinas išėjo, bet galėtų bent pragyvenimui pinigų duoti...
Vaikinas iš kišenės ((  :D )) išsitraukė butelį pasukų alaus ir atkimšęs padavė Vanessai.
-Skanaus. Jei nori žinoti, buvau klastūnyne... nepasisekė man, a? Kas čia dar... O tu švilpius muši? - paklausė tokiu tonu, lyg domėtųsi ar Vanka nelaksto lauke plika subine.

*

Vanessa Williams

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #5 Prieš 14 metus »
- Man jau seniai įtarimas dėl tavo orientacijos... - Ji sukikeno. Tada pradėjo klausytis Todo laiško motinai.
- Žinai, jaučiu ji nualps vos perskaičiusi siuntėjo vardą... - Vanessa atsiduso ir tarė:
- Mat kaip, negauni algos... tu nors mėnesį gal išdirbk, ą? Niekas kas dien algos nemoka, atsipeikėk. O jei prakalbom apie pinigus, duok man porą galeonų, supranti, visi turi pelėdas, o aš ne, man reikia pelėdos!- Ji treptelėjo koja ir viltingai pasižiūrėjo į brolį. Ji pasižiūrėjo į ištiestą jai butelį ir nusipurtė.
- Jei ką, negeriu šito šlamšto nuo tos dienos, kai pripylei jo į mano sauskelnes... - Mergaitė nustūmė butelį toliau nuo savęs.
- KLASTŪNYNE? O bral, žek, nesuknisai mūsų giminės, jaučiu senelė būtų tave iš giminės medžio išbraukus, jei būtų sužinojus... - ji susimąstė.
- Prisimeni tokią vaikystės draugę Samanthą Ryder? Kaimynė buvo, žaizdavom, tu net įsimylėjęs buvai, neesmė, koks didelis metų skirtumas, tai va, gal matei ją čia? Ji lyg ir sakė, kad atvyks, bet kaip ir nematau... - Vanessa nuliūdo ir vėl paskendo prisiminimuose...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Dakota Breslin »

*

karolizx

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #6 Prieš 14 metus »
-Man nekilo įtarimo dėl mano orientacijos, nes kiek esu informuotas, šiuo metu myliu ne vaikiną. - Tataigi... Do kiekvieną vaikiną patiestų spyriu iš kojos. Kaip gerai kad mes nesutarėm trumpą laiką. Nes man būtų šakės ir grėbliai. Ir truputis kastuvų. - Žinai, dėl dažnų nualpimų tu visiškai teisi. Man buvo šeši metai, tu dar berods nebuvai gimus (nors kas tave žino). Tai va... apie ką aš čia? Jo, mūsų mamelė kaip tik išsiskyrė su mano tėtušiu ir žinai kaip bernus kabindavo? NUALPDAMA, tiesiai prieš jų suknistai tiesias nosis! - nusikvatojo To. - Aš rimtai, - pridūrė jis.
Vaikinas sunkiai atsistojo. Sukryžiavo rankas ant krūtinės. Apsidairė.
-O ketvirto aukšto koridoriai kartais nėra uždrausti?.. Matai, jei sutiktume kokį mokinį, galėtume jį sunkiai nubausti.. Pavyzdžiui priversti tave pabučiuoti, - sukrizeno profesorius.
To atsisėdo ir atsirėmė į maloniai vėsią sieną.
-Šiaip jau moka kas savaitę, - išdidžiai atšovė. - O išdirbau jau dvi... Nors galėtų ir kasdien mokėti, supranti, neprieštaraučiau... - Laimingas atsiduso. Ir tada lyg išgirdęs prisipažinimą, kad Vanessa iš ties ne Vanessa, įsispoksojo į sesę: - Galeonų? Lol, wtf? Juk daviau tau 50... kur tu juos nukišai? Suvalgei? Skanu buvo? - Pakraipė galvą ir išgėrė visą alų. - O aš nekenčiu vien žodžio sauskelnės, nes prisimenu kaip tu iš jų alų gėrei. Huh, Samantha? Aš? Įsimylėjęs? Matyt Sklerozė įsikėroja mano smegenėlėse vis atkakliau, nes tokio iškilaus dalyko kaip ir nepamenu... Turiu tave nuvilti, kad nesutikau... - vyptelėjo.

*

Vanessa Williams

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #7 Prieš 14 metus »
Vanessa praklausė visokias blevyzgas apie tėvus, tada išgirdo žodžius ,,ketvirto aukšto koridoriai'' ir kiek nusigando, bet prisiminė, kad sėdi ne šiaip su broliu, o su broliu profesoriumi. Tai ją nuramino ir įžiebė mažytę viltį.
- Nubausti... Atimti krūvą taškų ir viltį laimėti mokyklos taurę... Mmmmm... - Mergaitė sukikeno ir apsidairė, gal kur netyčia pamatys kokį grifuką? Ne. Buvo tuščia.
- Kas savaitę? Ir po kiek? Ir tau po galais gaila man kelių galeonų? O dėl tų penkiasdešimt tai... Na žinai, šen bei ten... - Mergaitė susigėdo ir nusisuko nuo brolio. - Tai kai gausi savo algą, pašelpsi? Girdėjau kažkur atsidarė saldainių parduotuvėlė, labai noriu apsipirkti... Pavaišinčiau... - viliojančiai pasakė ji.
- O ko gi tu nemylėjai, a? Tu netgi buvai įsikliopinęs Vartnerių kiaulę! Ir nesakyk, kad to nebuvo. Ir negi Hogvartse nėra geresnės vietos už šitą kvailą suoliuką kažkokiame koridoriuje? Gal susiraskim kokį pašlemėką ir kaip senais gerais laikais... - Ji patrankė kumščiu savo delną ir išsišiepė.

*

karolizx

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #8 Prieš 14 metus »
-O jei tai būtų klastuolis? - kilstelėjo antakius To. - Nemanau kad taip džiaugtumeisi, - klastingai vyptelėjo. - Net niekas nepasivargino pranešt po kiek moka, įsivaizduoji? Baisu... labai labai... Et, imk, - pasirausė savo kišenėje ir ištraukė dvidešimt monetų po vieną galeoną ir atkišo sesei. - Man prašom  Niekada Nesučiulpiamo Saldainio, cigarų ir kilogramo pakelio Visokio Skonio Pupelių ((nepamenu kaip knygoje vadinosi jos ;DD)).
Baudenas again pasirausė savo kišenėse ir suprato kad jos tuščios. Nuostabybė... Kabinete dar liko keli galeonai... Vadinasi, nuo šiol taupysiu. Vaikino mintyse iškilo vaizdas kaip jis su kojne ant galvos įsiveržia į Gringotso banką. Su lazdele rankoje. "Žmonės, tfu, goblinai PADĖKIT aš nieko nematau... jei duosit kelis galeonus, praregėsiu... maybe."
Todas baisiu žvilgsniu pažvelgė į sesę.
-Vartnerių kiaulė buvo labai skani, kai ją paskerdė... Todėl aš ją labai mylėjau, kaip maistą. Todėl prašom manęs be reikalo nekaltinti zoofilija, tik su reikalu, - pamokomai paaiškino jis. - Pašlemėkų yra lygiai penki šimtai aštuonesdešimt šeši... Jei atmintis neapgauna. Kokio pageidausite? Grifo, švilpio? su padažu, o gal su karštu šokoladu?

*

Vanessa Williams

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #9 Prieš 14 metus »
Vanessa susimąstė.
- Jei tai būtų klastuolis, tu juk žinoma jo nenubaustum. - Ji angeliškai nusišypsojo ir netrukus pamatė dešimtį galeonų. - Ačiū Toška. - Ji linktelėjo, bet išgirdusi pirkinių sąrašą ji susiraukė, - Bet tada neliks man, juolab ir šitų gali neužtekti... - Tuomet tarsi išgirdusi Todo mintis liūdnai tarė:
- Būtų gerai įsilaužti į banką... Ką manai? - Ji beviltiškai šyptelėjo ir pridūrė, - Kaip tau, leisčiau prisiimti visą kaltę, man juk negaila... 
- Ką gero Priekabininke rašo? - Pirštu parodė į išmestą už lango, ir ant medžio šakos pakibusį žurnalą.

*

karolizx

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #10 Prieš 14 metus »
((Neniekink mano išmaldos, ten buvo 20 galeonų,   :D))
-Nubausčiau. - Taipogi angeliškai nusišypsojo. Atrodė lyg kvankos Vankos brolis dvynys, ką tik iškritęs iš medžio. - Liks galeonų... mano pirkiniai daugiausiai bus 5 galeonų vertės...  Jei daugiau, tai aš suvalgysiu savo dešinę ranką, prieš tai ją termiškai apdorojęs, - iškilmingai prisiekė.
Ką aš manau? KĄ aš manau? Jei žinočiau ką aš manau, nebūčiau aš, o kažkoks išsigimelis su akiniais ant nosies. Pamatęs kad jis vis dar su žaisliniais akiniais, taipogi išmetė juos pro langą.
-Ką tu pavogtum? Galeoną? Juk krizė, bankai taipogi bankrutuoja, - nusižiovavo. - O dėl galeono nesėsiu į kalėjimą be sargybinių Psichų. Priekabininke ką gero? Nuogi susmauktaragiai knarkišiai. Iškrypeliai. Būtų nuogos merginos tai dar suprasčiau, bet tie tai ne prie ko..  - suraukė nosį ir atrodė lyg karalienė, kuriai ką tik šuo pašiko ant bato.
((Bėgu nuo pc  :-[ ryt atrašysiu ;D ))

*

Vanessa Williams

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #11 Prieš 14 metus »
((Taigi ne veltui Kvanka, su matematika prastai ;D))
- Nenubaustum. Aš užtikrinta, kad nenubaustum, nes jei nubaustum klastuolį, vadinasi nubaustum mane, o tu manęs juk nenubaustum, - ji pasižiūrėjo į Todą maldaujančiomis akytėmis. Tada vėl surimtėjo. - Sakai liks? - Ji pavartė rankose nemažą kiekį galeonų. - Suvalgyk savo ranką dabar. Neapdorotą. Aš mėgstu tokius vaizdelius. Nors dar niekad nemačiau... Tai va, tikiu, kad pamėgčiau. - Mergaitė patylėjo kiek, bet pamačiusi kaip idiotiški Toddo akiniai išskrenda pro langą ji piktai tarė:
- Toška, ar tu bent kiek supranti, kad terši aplinką? Tu nors įsivaizduoji, kiek laiko nyksta plastmasė? Ogi... Ogi... Na, kažkiek ten, daug... - Ji nuleido akis ir pradėjo naršyti plyteles. - Tai va... - Mergaitė susimąstė. Apie taršą gamtai.
- Juk neveltui Priekabininkas... - Sumurmėjo Vaness.
- Kaip mokytojaujas? Kokią publiką klasėj turi? Žėk, jeigu aš nelankysiu tavo pamokų, tu tarsi nepastebėsi, kad manęs nėra, ir reguliariai šelpsi man taškais. Aniaaa? - ji nusijuokė žinodama, kad neišdegs.

*

karolizx

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #12 Prieš 14 metus »
((Man irgi su matieka prastai :D Be to jei aš terminatorius tai ir tu terminatorė xD mes gi bruoliai!))

Vaikinas įtemptai susimąstė. Jo veidas pamažu pamėlo. O tada blondinas įkvėpė. Ir vėl susimąstė.
-Jei nubausčiau klastuolį, nubausčiau tave, o jei nubausčiau kurmį, pradžiuginčiau visus sliekiukus, o jei nubausčiau dangų, tai likusį gyvenimą dažyčiau jį mėlynai... - To užsičiaupė. - Susipainiojau. Keista logika. Bet juk tu ne kurmis? - kelias sekundes spoksojo į sesę norėdamas įsitikinti kad ji ne mažas, mielas, truputį žlibas žverelis.
Tada patenkintas linktelėjo ir nusisuko. Gyvenimas yra gražus... Įpač kai sėdi Hogvartso pily ant suoliuko, tau draugiją palaiko vienuolikmetė sesutė... o tu bet kada gali gauti pasukų alaus, nes esi pilnametis, ir įpilti jo į sesės sauskelnes... JĖGA!
-Mano rankytė būti skani. - Todas užbūrė savo ranką kerais, kad ji taptų nematoma. Tada slapčia nuo sesės susiorganizavo šokoladinę ranką ir spalvos pakeitimo kerais pakeitė jos spalvą iš šokolado į kūno spalvą. - Mano rankytė būti LABAI LABAI skani. Niamu niamu. - Atsisuko į Vanką, kyštelėjo šokoladinę ranką jai po nosimi ir suniamniojo "savo" kūno dalį.
-Gardumėlis, - kilstelėjo nykštį į viršų. - Kas toliau? Ai va... Mieloji Vanessa, manau tau reikia pas Madam Pomfri. - nutaisė sutrikusio miną. - Nuo kada tu rūpiniesi aplinkosauga? Maža sakei, jog "man suknista gamta rūpės tik tada, kai kiaulės skraidys". - Todas atsistojo ir priėjo prie lango, lyg tikėdamasis išvysti skriejančią kiaulę. Dar tikėjosi kad ši jam pamojuos, bet ši viltis jau iš kitos operos... - Publika klasėj yra pasibaisėtina. Visi spjaudo, rūko per pamokas. Atiminėja iš manęs kišenpinigius, o kadangi man jų niekas neduoda, supyksta ir muša. Tu juos primokinai, prisipažink, - niūriai įsispoksojo į Vanessą. Todas Baudenas buvo labai geras aktorius.

*

Vanessa Williams

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #13 Prieš 14 metus »
[[Ne, tai tu sesė, o aš brolis, pamiršai? xD]]
Vanessai nuo mažumės nepatiko brolio savybė nusišnekėti. Ji praklausė visą ,,informaciją'' apie kurmius ir tyliai tarstelėjo:
- Ne kurmis... - Mergaitė užsižiūrėjo pro langą į tolį. Netrukus pamatė kažką panašaus į išsigimėlį.
- Todaaaaaaiiiii.... - Užniurzgėjo ji, - Manyčiau tau reikia pas Pomfri... - Ji nužvelgė jo apgrauštą ranką ir nusipurtė. - Gamtos apsauga... O skraidančią kiaulę mačiau. Tada kai tu išsviedei užburtą Vartnerių kiaulę su sparnais... Bet tai neturi nieko bendro su aplinkosauga. Nea... - Mergaitė papurtė galvą ir sučepsėjo.
- Noriu valgyt... Turi ką nors valgomo? - Ji nužvelgė Todo prikimštas kišenes tikėdamasi išvysti ten išsikišusį gabalą batono, bet ten tebuvo ilgas pasukų alaus butelio kaklelis...
- Tie šiuolaikiniai moksleiviai... - Atsiduso Vanessa senelio balsu.
- Einam valgyt... Nupirk man keptą paršą... - Mergaitė įsivaizdavo, kad kemša didžiulį kepintą paršioką. Parrršas. Šlykštu. Nebenoriu paršo.

*

Megan Lanson

Re: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #14 Prieš 14 metus »
Megan lėtai slinko ketvirto aukšto koridoriumi. Apatišku žvilgsniu ji stebėjo paveikslus, iš kurių pusė nulydėjo ją piktais žvilgsniais, o kita pusė mergaitės tiesiog nepastebėjo. Megan staiga sustojo ir įsižiūrėjo į dvi personas priešais. Sulėtinusi žingsnį ji tyliai pradėjo artėti žmonių link, kol susigrizbusi pastebėjo, kad eina vietoje. Wauč, aš visai kaip Maiklas Džeksonas. Kikendama pamanė klastuolė. Prikandusi lūpą ji stebėjo Todą su Vanessą. Kas čia per priekabiavimai vidury šviesios dienos? Reikės kam nors pranešti. O gal ir ne. O gal ir reiks. Megan sukdamasi ratu dar per kelis metrus priartėjo prie jų. Mergaitės ausis pasiekė žodžiai: keptas paršas, tad ji nieko nelaukdama be užuolankų išlindo iš savo šešėlio.
- Echechem, - atsikrenkštė klastuolė ir nutaisiusi liūdną, dešimt dienų nevalgiusios mergaitės veido išraišką pradėjo kalbėti graudžiu balsu. - Žinot, aš irgi visai neatsisakyčiau kepto paršelio. Ir ledų su karamelės užpilu. Dar neprošalį būtų vynuogių sultys, koks nors kepsnys, obuolių pyrago gabalėlis...
Padariusi ilgą pauzę Megan viltingai nužvelgė susirinkusiuosius. Iš tiesų, nemokamai pavalgyti ji tikrai neatsisakys, kad ir kaip tai kvailai atrodytų. Akiplėšiška veido išraiška Meg dar kartą prakalbo, šį kart normaliu balsu ir, ačiū dievui, nepradėjo alkano žmogaus baladės.
- Tai kąą gi čia daroot? - Išdainavo Meg aukštomis natomis. Akies krašteliu ji pastebėjo, kad keletas paveiksle esančių moterų užsidengė ausis.