0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Zelig Reiher

Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #270 Prieš 6 metus »
-Keli mėnesiai turėjo būti pakankamas laiko tarpas susipažinti su mokykla, nebent, žinoma, esate be jokios orientacijos, - sukandęs dantis iškošė ir, su susierzinimu manierose, sukryžiavo rankas ant krūtinės ir pažvelgė į šoną. Taip neapsakomai niežtiejo jo nagai, kurie tik ir norėjo įsikabinti kažkam į atlapus ir išdaužyti bei išdraskyti kažkam veidą, kol iš jo teliktų tik skutelių ir mėsgalių mozaika. Trumpai akimirkai užmerkė akis ir atsiduso, tarsi per tas sekundes mintyse būtų rinkęs savo kontrolės ir pakantumo likučius. Atsiduso-- it vos vos naktyje girdimas silpnos jūros ošimas-- ir ramesniu bei glotnesniu veidu atsisuko į vyrą, nors akys vis vien buvo įtariai ir piktai primerktos.
-Atleiskite, tačiau kartais prarandu savitvardą, -monotonišku balsu atsakė ir nubedė žvilgsnį žemyn ir tingiai atkryžiavo rankas, verčiau jas nuleido prie šonų; pirštai kartais nervingai sutrūkčiodavo, todėl galų gale tiesiog nukišo delnus į palto kišenes. - Tačiau tam aš jus ir pasikviečiau, pone Tvardovski, - be užuolankų ištarė ir prieš kalbėdamas toliau padarė ilgoką pauzę, tarsi mąstydamas, kaip geriau sudėlioti žodžius; aštrūs dantys kandžiojo vidinę skruosto pusę.
-Matote, - kilstelėjo galvą ir atplėšė akis nuo grindų, įsmeigdamas jas į kitą-- maišėsi emocijos; nepasitikėjimas, išdidumas, savigarba, noras būti suprastam, noras būti paliktam. Galop vėlei atsidusęs nusprendė permesti visus žetonus ant vieno laukelio, ant vieno pasirinkimo. -Prieš kelis metus panaudojau tam tikrus senovinius kerus, kurie buvo nelegalūs, - ramiai ištarė, labai neaptardamas įvairių konteksto dalykų, to visiškai nereikėjo. - Šie man iki galo nepavyko ir dabar tų kerų padariniai ėda mane. Tiesiogine to žodžio prasme, - be ceremonijų kilstelėjo lazdelę prie akies ir buvo beatšaukiąs glamūro kerus, tačiau paskutinę sekundę sustojo ir sustingo, papurtė galvą ir apsigalvojo.
-Šią vasarą buvau nukakęs į Rusiją ir radau būdą, kaip šį procesą sustabdyti, bent trumpam. Tačiau dabar tai vėl progresuoja. Todėl tam jus ir pasikviečiau, - staigiai kilstelėjo smakrą ir su neslepiamu išdidumu nužvelgė kitą vyrą-- o kas daugiau telieka šioje situacijoje negu begalinis išdidumas? Tarsi kariamo nusikaltėlio stigma, tai buvo paskutinis inkaras prie žmogiškumo.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #271 Prieš 6 metus »
Nebuvo nieko nuostabaus jaunoms damoms prieš nakčiai išaušus pasivaikščioti aplink - galbūt vienai reikėjo išsiųsti laišką, galbūt kita norėjo pasmaližiauti vienu iš virtuvėje pateikiamų desertų; net ir karališkoji juodoji arbata, su lašeliu pieno joje, buvo puikus pasirinkimas. Tikriausiai nė nederėjo dvigubai spėlioti, kodėl ir Celeste buvo prie vis dar vaikštinėjančių tarpo.
Ramiu žingsniu traukiant atgal į kambarius, į tuos vadinamus požemius, kurie, bent jau dėkokime dievams šventiems, buvo prabangūs ne vien tik išvaizda, ausis pasiekė garsas - jeigu nebūtų jos pasiekę suaugusio žmogaus balso atogarsis, tikriausiai nė nedvejojusi būtų ėjusi tolimiau, pirmiau, galbūt išpeiktų kitus mokinius, kodėl jie taip triukšmauja vakaro metu; seniau būtų daug mieliau patikėjus, kad suaugę nėra tokie vaikiški, o tiesiog manipuliuojantys žvėrys arba panaudojamos marionetės - tačiau vien atvykimas čia, kad ir dorais bei kilniais mokslo tikslais, ją privertė susitikti su siaubingai neadekvačiais personažais, ypač iš mokytojų departamento. Kokie apgailėtini jie buvo, kokie vaikiški ir šlykštūs jos akimis! Ar jiems patiems nebuvo gėda taip save darkyti, ar nelaikė gėda jų atmerktomis akimis ligi išnaktų pačių?
Kaip siaubingai gyvenimas krėtė pokštus, ypač kad jai tuo koridoriumi reikėjo praeiti - nesinorėjo veltis į dar vienus žodžių karus, kurie rodo priešininko idiotiškumo lygį; atrodo, kuo ilgiau velsis į tokius įvykius, tuo greičiau mokykliškoji melancholija pasiglemš ir ją.
Ją sutiko nugara, kurią iškart atpažino - ak, jau ligoninės sparne būdama pastebėti spėjo, kokia taisyklinga buvo Tvardovskio laikysena, o dar labiau ji reiškėsi būnant šalimais kerėjimo profesoriaus, rodos, jau į senų žmonių amžių žengiantį, visą prislėgtą prie žemės it kenčiantysis, nenorįs to pripažinti.
Ar tai nebuvo tas pats, kaip didžių komikų rašymas, jog žmogaus velnias ir angelas sargas susitiko vakarienei?
- Labas vakaras, pone Tvardovski,- guviu žingsneliu vos nešoktelėjo priekin, išlįsdama iš po kampo - nebuvo damos elgesys taip įsiveržti pokalbin, tačiau priešais esantis net nebuvo jai žmogus - tiesiog žiurkė, sumaišyta su purvais ir toliau bandanti šnypšti - taip šį ir nužvelgė, tarsi atsakydama pasipūtelėškam žvilgsniui, skirtam nuostabiajam hileriui,- Labas vakaras ir jums, profesoriau. Apgailestauju už įsiveržimą, tačiau labai dėkočiau, jeigu sugebėtumėte nerėkauti koridoriuose, vis ne tik sveikos odos, bet ir imuniteto gero norintiems jau laikas eiti miegoti.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Johanas Konstantinas Tvardovskis

  • ***
  • 87
  • Lytis: Vyras
  • Bene vixit is, qui potuit, cum voluit, mori.
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #272 Prieš 6 metus »
-na jau, pone Reinher, tikrai nesėdžiu prie mokyklos žemėlapių visą dieną, be to ir nepasivaikščiojimus pravedinėju. Atvykau čia curere hominum ((dėl žmonių gydymo/gydyti žmonės, lotyniškai.)) todėl prašau nebūti toks piktas ant manęs, nors aš tikrai suprasti, juk jūsų  corpus insanitus ((kūnas serga, lotyniškai.)) – Tvardovskis stebėjo tą, jo manymu, vargšą, likimo nuskriaustą žmogų, kuris dar buvo pačiame jėgų žydėjime, o jau toks nesitvardantis. Visgi, jam pavyko susitvardyti, nes kiti jo žodžiai nuskambėjo kiek ramiau.
-aš visiškai suprantu jus, ir nei kiek nesmerkiu. Pasistengsiu padėti kuo tiktai galėsiu. – aukštaūgis juodaplaukis šiltai šyptelėjo, nekreipdamas dėmesio į ano svyruojančias nuotaikas. Dar ne tokių pacientų matė žiobarų ligoninėse, juk kai žmogui skauda, nesvarbu ką, sielą ar kūną, jis būna pasiutęs ant viso pasaulio, kuris jam tuo tarpu dažosi juodai raudonomis spalvomis. Hileris tvirtu šiltu žvilgsniu vėrė priešais stovintį gal penkiais centimetrais žemesnį vyriškį, tarsi perimtų dalį jo paties negalavimų, skausmo, nerimo...
-nebijokite brangusis, niekas jūsų nesuės. – vos nesukikeno, tada staigiai surimtėjo. – žinot, aš manau taip: galėsiu jums padėti daugiau negu paieškos Rusijoje. Pagaminsiu tam tikrą tepalą, vadinamą klijais, tai jau alcheminės paslaptys, su kuriuo kiekvieną kartą galėsite atsišviežinti veidą. Tai reiktų daryt kas dvidešimt keturias valandas, tai yra, vieną kartą paroje. Paruošti jums vaistus užtruksiu mėnesį, iki to laiko siūlyčiau dar panaudoti tas priemones, kuriomis naudojotės iki šiandien, nes man reikalingas visas mėnulio ciklas. – truputį atsikrenkštęs kalbėjo toliau – seni nelegalūs kerai dažnai palieka nepataisomų žymių žmogaus viduje, bet alchemijos pagalba galima tai aptvarkyti, ilgai ilgai dirbant, galbūt netgi sutvarkyti. Bet yra vienas bet, jūs privalėsite man papasakoti kokius būtent kerus panaudojote, kurioje vietoje jums nepasisekė. Žodžiu, viską, kaip kunigui per išpažintį, tik tada aš galėsiu paruošti tikrai veiksmingus klijus, žinodamas žaizdos židinį. O galbūt, laikui bėgant, netgi rasiu būdą visiškai atsikratyti nemalonumų, tik čia reiks pakentėti, nei mėnesio nei dviejų nepakaks. – baigęs kalbėti drąsinamai nužvelgė ir taip jau galvą iškėlusį tamsiaplaukį. šaunuolis, nepasiduoda. pamintijo, o tada pridūrė. – žinoma, čia nekalbėsime apie tuos dalykus, tačiau ggalėsite apsilankyti mano kabinete ir ten viską nuodugniai papasakoti, juk koridoriuje būtų per daug nesaugu. – tada vyras nutilo, išgirdo artėjančius smulkius žingsnelius. Kai jau norėjo atsisukti, jog savo pilkai mėlynomis akimis nustatytų atėjūną, jis, o tiksliau, ji, pati išlindo iš už kampo ir džiaugsmingai čiauškėdama pripuolė prie jo.
-ooo, carissima mea Celesta, labas vakaras! – šūktelėjo aiškiai nudžiugęs iki ausų – kaip miela jus matyti! Kur vaikštinėjate tokį jau vėlyvą vakarą? – auksaspalviai jos plaukai, žalios nuostabios akys buvo čia, ji buvo čia! Nesitikėjo dar kartą išvysti šį grožį bei kilmingumo įsikūnyjimą iki pilnaties. Johanas džiūgavo, jog ji taip šypsodamasi su juo pasisveikino, tarsi būtų seni geri draugai. O jos žvilgsnis...
-Oi, nesijaudinkite, argi galėtų ponas Reinher rėkauti ant tokios žavingos damos?- suskubo nuraminti dailiosios lyties atstovę.
Soffro, lontan lontano
Le nebbie sonnolente
Salgono dal tacente
Piano.
Alto gracchiando, i corvi,
Fidati all'ali nere,
Traversan le brughiere
Torvi.
Dell'aere ai morsi crudi
Gli addolorati tronchi
Offron, pregando, i bronchi nudi.
Come ho freddo!
Son sola;
Pel grigio ciel sospinto
Un gemito destinto
Vola;
E mi ripete: Vieni;
È buia la vallata.
O triste, o disamata
Vieni! Vieni!

*

Neprisijungęs Anika Alanis

  • III kursas
  • *
  • 119
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • After all this time? Always
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #273 Prieš 5 metus »
Anika vaikštinėjo be konkretaus tikslo. Norėjo apžiūrėti pilį ir kuo daugiau ją pažinti. Visgi pirmieji metai, viskas buvo be galo įdomu. Ji užėjo ketvirto aukšto koridorių ir čia sulėtino žingsnį. Koridorius pasirodė tuščias taigi ji iš lėto ėmė apžiūrinėti paveikslus, šarvus ir viską ką matė.
Anikai nelabai patiko vienatvė, bet ji buvo prie jos pratusi todėl per daug nesikrimto, kad nuo mokslo metų pradžios susirado vos vieną draugą. Ji rasdavo ką veikti pilyje, daug mokėsi ir tiesą sakant buvo gan gabi. Nors nieko keisto, juk visgi varnanagė iš raganų šeimos. Ją mažai kas stebindavo ir ji tuo didžiavosi, nes nasijautė silpna ar pasimetusi.
Keista, kad čia tuščia, visgi dienos metas... Pagalvojo mergaitė ir pradėjo kažko inirtingai ieškoti apsiausto kišenėse.

*

Neprisijungęs Matilda Edison

  • IV kursas
  • *
  • 58
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • http://m.gifmania.lt/Animacinius-Gif-Gyvunai/Animacinis-Pauksciai/Gif-Animacija-Peledos/Peledos-69223.gif
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #274 Prieš 5 metus »
Victoria galima sakyti jau senbuvė Hogvartse ir viską čia gerai pažinojo. Užkilusi į ketvirtojo aukšto koridorių sparčiu žingsniu skubėjo į biblioteka mokytis, buvo panirusi į savo mintis, mąstė ką jau špėjo padaryti ir kas dar nepadaryta. Keista, nes šis koridorius buvo tuščias, na nebuvo galima sakyt beveik tuščias. Koridoriuje kažkas buvo. Iš pradžių  mergina net nesuprato kas tai ir net gi sulėtino žingsnį, nelabai drąsu kai eini link to ko nesupranti ką matai ir šiektiek bijai.Tačiau priartėjusi tokiu atstumu kai gerai matė suprato, jog mato mergina. Ji kažko lygtai ieškojo apsiausto kišenėj. 'Gal kažką pametė...' - mąstė Victoria vis artėdama prie nepažįstamosios.
Victoria tyliai priėjusi prie merginos tarė:
-Gal ką pametei?...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Victoria Vailt »

*

Neprisijungęs Anika Alanis

  • III kursas
  • *
  • 119
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • After all this time? Always
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #275 Prieš 5 metus »
Mergaitė net pašoko išgirdusi nepažįstamą balsą. Atsisukusi pamatė merginą ilgais raudonais plaukais.
- Išgąsdinai mane, - nusijuokė, - nieko nepamačiau, nors lyg pasivaideno, kad kažkur praskrido vaiduoklis. Nesu tikra. Ieškau šito...
Ji išsitraukė iš mantijos kišenės mažą pakabutį ir užsidėjusi ant kaklo numetė jį per apykaklę už rūbų.
- Buvau sunerimusi, kad pamečiau. Ką čia veiki beje? Neturėtum švęsti pergalės prieš klastūnyna su savo koledžu? - mergaitė įtariu žvilgsniu nužvelgė nepažįstamąją.
Po kvidičo visa mokykla atrodė, kaip iššluota ir galėjai sutikti nebet vaiduoklius. Bet net ir kaikurie iš jų džiūgavo ir linksminosi dėl savo buvusių koledžų. O mokiniai slankiojo po mokyklą tik tie, kurie turėjo mažai draugų arba ką nors rezgė.
- Tiesa, aš ir pati turėčiau švęsti, bet nėra nuotaikos... - nutęsė mergaitė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Anika Alanis »

*

Neprisijungęs Matilda Edison

  • IV kursas
  • *
  • 58
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • http://m.gifmania.lt/Animacinius-Gif-Gyvunai/Animacinis-Pauksciai/Gif-Animacija-Peledos/Peledos-69223.gif
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #276 Prieš 5 metus »
Victoria šyptelėjo, nepažįstamoji buvo šneki. Matėsi, kad merginai pirmi metai šioje mokykloje, tai išdavė jaunas ir dar kol kas nematytas veidas Victoriai. Tiesa mergina šiektiek sutriko užklausta apie tai, kodėl nešvenčia kartu su savo koledžu laimėtu rungtynių, juk iš tikro dabar ji turėtu būti su savo koledžu, bet nėra, nes kartais tiesiog visi švengimai turi persikelt į antrą planą užleisdami vietą svarbiai gyvenimo daliai- mokymuisi.
-Matai...kartais tenka linksminimasi nukelti į šoną, o vietoje jų daug mokintis. Pastaruoju metu tokie rūpesčiai ir užgriuvo, tad skubu į biblioteka. Gal nori kartu? Beje neprisistačiau aš Victoria Vailt, ketvirtakursė iš grifų gūžtos, na, bet greičiausiai šitą jau pastebėjai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Victoria Vailt »

*

Neprisijungęs Anika Alanis

  • III kursas
  • *
  • 119
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • After all this time? Always
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #277 Prieš 5 metus »
- Kad grifų gūžta tikrai pastebėjau, o kad Victoria tai nelabai, - nusijuokė mergaitė. - Į biblioteką? Labai noriu! Artėja egzaminai taigi niekada nėra per anksti jiems ruoštis.
Mokytis Anika mėgo, visgi ne veltui pakliuvo į varno nagą.
- Aaam, - šiek tiek sutriko atitokusi nuo tokio džiugaus pasiūlymo, - o kas per rūpesčiai? Gal kuo galiu padėti?
Ji nelabai numanė ar kuo nors iš vis galėtų būti naudinga ketvirtakursei mergaitei, mažai ką išmanė palyginti su vyresniais mokiniais, nors mėgo skaityti ne tik tai kas užduota ir domėjosi beveik viskuo. Tačiau Anika buno labai draugiška ir pasiūlyti savo pagalbą jai atrodė būtina pareiga.
- Aš turbūt taip pat neprisistačiau. Anika Alanis, pirmakursė iš varno nago, - išdidžiai išpyškino mergaičiukė.

*

Neprisijungęs Matilda Edison

  • IV kursas
  • *
  • 58
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • http://m.gifmania.lt/Animacinius-Gif-Gyvunai/Animacinis-Pauksciai/Gif-Animacija-Peledos/Peledos-69223.gif
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #278 Prieš 5 metus »
-Tai gerai eime!- Victoria mostelėjo ranką bibliotekos link- O rūpesčiai tai.... - Victoria užtesė- pagrindinis mano rūpestis gerai mokintis, stengiuosi iš visų jėgų. Ir šiaip stengiuosi domėtis kuo įmanoma daugiau, nes gyvenime to išties prireiks. Beje malonu susipažinti- šyptelėjo.
Victoria kiek patylėjo. Nežinojo ką bepridurti tad nusprendė kalbą pakreipti nuo saves:
-Tai gi.... Kaip tau naujoje mokykloje? - pažvelgė į šalia einančia Anika- Kaip mokytojai, bendramoksliai? Draugiški?

Victoria tikėjosi, kad neapvertė naujokės klausimais kurie gali jai pasirodyt bereikšmiai, neįdomus ar įkyrus. Juk greičiausiai dauguma užduoda tokius klausimus. Tad mergaitė kantriai laukė kada Anika viską suvirškins ir gal ką papsakos.

*

Neprisijungęs Anika Alanis

  • III kursas
  • *
  • 119
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • After all this time? Always
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #279 Prieš 5 metus »
- Draugiški, - nusišypsojo Anika. - Tiesa buvo šiemet toks nemenkas nuotykis, kuris paliko ne kokį įspudį apie... Apie uždraustąjį mišką. Profesoriai kaip profesoriai ir šiaip, viskas puiku. Labai laukiau atvykimo čia. Esu iš burtininkų šeimos, tai nelankiau jokios kitos mokyklos prieš tai. Mama mokė namie visko, kas galėjo praversti pirmaisias mokslo metais. O tu? Visada žinojai, kad esi ragana?
Mergaitė bėrė žodžius taip greit, kad net atsikvėpti nebuvo kada. Jos slinko koridoriumi tolyn, tik staiga Anika sustojo kažką prisiminusi.
- Negaliu eiti į biblioteką, - tarstelėjo, - geriau pabūkim dar truputį čia. Ir prašau neklausk kodėl.
Mergaitę išmušė raudonis. Ji turėjo prisėsti, tad žnektelėjo ant suoliuko prie lango.
Tai eini, tai neini. Tikrai moki pasirodyti stabilios psichikos Ania. - Pagalvojo mergaitė.

*

Neprisijungęs Matilda Edison

  • IV kursas
  • *
  • 58
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • http://m.gifmania.lt/Animacinius-Gif-Gyvunai/Animacinis-Pauksciai/Gif-Animacija-Peledos/Peledos-69223.gif
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #280 Prieš 5 metus »
Victoria pati nustebo kaip greit berte išbėrė viską  ši mergina. Victoria nespėjo nė prasižioti atsakyti, bet paskutinis teiginys tiesa nustebino biški tad tarsi pamiršus prieš tai buvusius klausimus  ji atsisuko į Anika, šalia prisėdo ant suoliuko ir tarė:
- Na gerai pasėdėkim. Hmmm.... Žinau ką tik paprašiai, kad neklausčiau kodėl negali eit į biblioteką, bet jei tai kokia istorija nesvarbu linksma ar nelabai linksma jei nori tai galėtum papasakot. Aš niekam nesakysiu. Prižadu.

Victoria tikėjosi, kad mergina papsakos. Norėjo pasiklausyti išgirsti ką nors nekasdieniško, galbūt tai kažkas mistiško, bet Victoriai į galvą lindo įkyri mintis, kad tai viso labo pirmokiškas nusižengimas toks kaip knygos nepristatymas laiku arba bibliotekos inventoriaus sulaužymas.

*

Neprisijungęs Kristoferis Robertas Remarkas

  • ***
  • 149
  • Lytis: Vyras
  • daddy's home
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #281 Prieš 5 metus »
  Kaip liaudis sako, Hogvartsas yra antrieji namai. Ir vat, Kristoferis net negalėtu su tuo pasiginčyti. Jau pabaigęs šią mokyklą jau daugiau nei du metus, vaikėzas vis tiek sugrįžta čia. Ir vis šis bando sugalvoti kokią priežastį, kad galėtų apsilankyti. Šiam netgi kilo idėja, kad kadangi jis Magijos Ministerijos darbuotojas, tai viena iš jo pareigų yra lankyti Hogvartsą ir prižiūrėti jį. Bet dabar jis aplankė šiuos antruosius namus su jau visai nauja sugalvota, šviežiai iškepta priežastimi - juk jis čia atvedė savo naująją kompanionę kuri ((Kristoferis tikisi)) lydės jį visur visą jų gyvenimą.
  Jų mini ekskursija priėjo prie ketvirtojo pilies aukšto. Koridoriuje buvo ganėtinai daug žmonių - ganėtinai daug žvilgsnių ant Kristoferio ir tuo labiau ant Amaltėjos. Nors vis tiek, visi žiūrėjo į Kristoferį, juk gi visi žino Krisą, šis vaikis buvo tiek daug pridaręs Hogvartse bėdų, kad jo populiarumas čia kilo ir kilo. Na ir aišku, Remarkas buvo stilingai apsirengęs - užsidėjo juodą paltą, apsiviniojo šiltu šaliku, juodos madingos kelnės labai tiko prie jo naujų batų. Ak, kaip tom jaunom panelėm nepasisekė, kad šis vyriškis jau užimtas kai kuo kitu. Juk tai visų merginų svajonė susitikinėti su Krisu, kuris toks pagal jas idealus.
  - Aaaam, ar tu neatsilieki? - Pasiteiravo Nereidės pravedinėdamas jai ekskursiją. - Jau nedaug liko, aš tau jau beveik visą pilį ir aprodžiau. Na, o po pilies, galėsiu tave nuvesti į Kiauliasodį, galėsiu tau ką nors nupirkti. - Apkabindamas per liemenį jaunuolę nusišypsojo jai su savo žavingąją šypseną.

*

Neprisijungęs Amaltėja Nereidė Barnard

  • ***
  • 68
  • Lytis: Moteris
  • Est-ce que tu as de choléra dans tes joues?
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #282 Prieš 5 metus »
     Kone visą savo gyvenimą niekinusi burtus ir juos paistalais laikiusi, vėjuotą žiemos dieną Amaltėja lankėsi ne kur kitur, o magijos ir burtų mokykloje. Apie šią vietą per pastaruosius metus prancūzė girdėjo gal tūkstantį, ne, milijoną kartų! Vos papasakojęs apie savo magišką prigimtį, Kristoferis, paprastos žiobarės mylimasis, neužsičiaupdamas kalbėjo apie Hogvartsą ir žadėjo kada nors ten nuvežti blondinę. Aišku, pastaroji viską priimdavo juokais, kas gi įleistų paprastą merginą į magijos mokyklą? Na, bet pažiūrėkite į ją dabar: vaikštinėja mergužėlė, įbrukusi delną į Magijos Ministerijos darbuotojo ranką, pilies koridoriais...
-Ne, neatsilieku,- tarsi iš transo būsenos sugrįžusi atsakė Nereidė. Žinoma, neatsilikti buvo sunku, kai viskas buvo taip magiška, net paveikslai judėjo (ir, žinoma, keistai žiūrėjo į nepritapėlę)! Negelbėjo ir nelabai ilgos rudaakės kojos, kurios, pasirodo, nebuvo sutvertos pilių apžiūrinėjimui,- žadėjai supažindinti mane su savo draugais,- stebėdama besigrūdančius mokinukus, tarstelėjo Kristoferiui.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #283 Prieš 5 metus »
  Morgana visą dieną lakstė iš vienos vietos į kitą tarsi koks nususęs šunytis ieškantis šeimininkų. Tiesa buvo tokia, kad jai labai skaudėjo galvą, o vaistų ir cigarečių ištekliai buvo pasibaigę, pažįstami, kurie galėjo jai nupirkti parūkyti buvo dingę lyg į balą.
   Ugniaplaukė pakėlė galvą nuo vėsaus stiklo, kuris šiek tiek atvėsindavo įkaitusią mergiotės odą. Kiek apdujusiu žvilgsniu ji apsižvalgė aplinkui. Morgana buvo ketvirto aukšto koridoriuose ir nė neįsivaizdavo kaip klastuolė galėjo čia atsidurti. Daug mokinių vaikščiojo, kai kurie net keistai nužvelgdavo Morganą, nes ji tikrai neatrodė gerai. Tamsūs paakiai, veido oda labiau išblyškusi  nei įprastai. Dėl visko buvo kaltos cigaretės, nuo kurių mergina tapo kaip priklausoma, na ir turbūt kelios valandos miego.
  Staiga ji pamatė aukštą vaikiną juodu paltu, veidą paslėpęs šaliku, tačiau Morgana niekada nepamirštų kaip atrodė jos geriausias draugas. Su šypsena veide ji pašoko ir nulėkė prie vaikino bei greitai apsikabino. Jos garbanoti plaukai kiek prilindo į burną, tačiau mergina nuoširdžiai džiaugėsi. Greitai atsitraukusi nuo aukštaūgio vaikino, nors ir pati nebuvo žema, ji vis dėl to turėjo užversti galvą.
- Ką čia veiki? Net paskambinti nesugebėjai ir pranešti, kad atvažiuoji, būčiau apsirengusi normaliau.- parodė į kiek nuskalbtą megztinį,  tačiau jos strazdanotame veide vis dar švytėjo šypsena. Garbanės akys nuslinko šiek tiek žemiau, į smulkutę šviesiaplaukę. Morgana primerkė smaragdines katės akis.- O kas būsi tu?
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Kristoferis Robertas Remarkas

  • ***
  • 149
  • Lytis: Vyras
  • daddy's home
Ats: Ketvirto aukšto koridoriai
« Atsakymas #284 Prieš 5 metus »
  Žavingas vaikinukas atsiduso prisimindamas savuosius "draugus" šioje mokykloje, kai Amaltėja juos paminėjo. Ne, ne, Kristoferiui draugai tikrai patiko, bet tokius draugus pristatyti savo naujajai antrajai pusei vaikėzui yra kiek nejauku. Nereidė - žmogus kuris tikrai yra per šventas, kad galėtų būti jaunuolio šaikoje. Juk prisiminus dabar Natanielį su Morgana, kurios kaip katė ir šuo visada pešasi, dar ir patys yra velnio pamesti! Ak, pasilieka tik Lisetė, kuri tikrai yra geraširdė ir gali netgi patapti su Amaltėja draugėmis. Bet deja gyvenimas yra kitaip susiklostęs, o ir pačiam Krisui abejotina ar jo žiobarė sutiktų bendrauti su mergina, kuri yra vaikino draugė, be jokių pavydų, prie ko dar galima pridėti, kad brunetas kažkada būdamas girtas ir nieko nesuprasdamas nevykusiai bandė flirtuoti su rožinių plaukų panelę. 
 - Ak na taip, dar reikia tave su draugais supažindinti. Tai gal tada jau kitą kar... - Robertas nustojo kalbėti pritrūkęs oro burnoje pamatydamas ateinančią ir jau visai artėjančią ugniaplaukę. Pasilikdamas ramioje būsenoje riestanosis sunkiai iškvėpė orą, suprasdamas, kad ateina ne kokia nors paprasta mokinė, o ateina visiška katastrofa.
 - Sveika, Morgana. - Mandagiai pasisveikino buvęs klastuolis. - Oi, prašyčiau. Jeigu gražiau apsirengtum, tai pagalvočiau, kad tu norėtum suvilioti mane! - Lengvai nusijuokė, bet greitai sustojo prisimindamas, kad jo naujoji numylėtinė yra visai šalia jo! - Na taip.. Morgana, čia Amaltėja. Mano mergina.