0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • I kursas
  • *
  • 56
  • Taškai: 45
Ats: Marmurinis kambarys
« Atsakymas #45 Prieš 1 savaitę »
Čia jis svaigsta? Būsimasis St. Just miestelio valdytojas nusišneka? Ne, akivaizdu, kad šitai žiobarei negerai su galva. Deklanas su užuojauta nusišypsojo. Na, atrodė taip, tarsi jis žiūrėtų į kokį išsigimusį žmogų, kuriam trūksta rankos ar kojos. Taip, dabar berniukui tikrai pagailo šitos mergiotės. Bet tai, žinoma, nereiškė, kad jis ją staiga pamėgo.
- Ir kaip tu čia atsidūrei, jeigu akivaizdžiai esi nesveika? Tavo vieta ligoninėje, - metė jis. Tada teko atmušti kerus. Na, bandyti atmušti, mat staigiai kilstelėjus ranką spindulys išties atšoko, tačiau pataikė tiesiai pačiam Deklanui į kojas. Burtažodžio berniukas nežinojo, bet netruko suprasti jo poveikio - kojos pradėjo nevaldomai judėti. Tai buvo tiesiog siaubinga - kaip šita drįsta jį užkeikti?! Laimei, lazdelė neiškrito iš rankos, ir vis dar nesuvaldydamas kojų grifiukas sugebėjo nukreipti ginklą į pasipūtusią vištą ir riktelėti:
- Rictusempra!
Pats ir toliau šoko, bet vylėsi, kad netrukus nukentės ir ta prakeikta žiobariūkštė.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • II kursas
  • *
  • 179
  • Taškai: 48
Ats: Marmurinis kambarys
« Atsakymas #46 Prieš 1 dieną »
Mendel tiesiog pakęsti negalėjo tokios jo išraiškos, tokio žvilgsnio. Norėjosi sušukti, kad taip nežiūrėtų, kaip į kažkokį padarą. Ji taip dėbsotų į tarakoną ar kokią blakę. Bet ne, neparodys, kaip šitai nervina ir erzina ir pykdo.
- Gal jau imkis veiksmų nešnekėjęs nesąmonių? - Šaltai rėžė nesiruošdama veltis į žodžių karą su šiuo berniūkščiu.
Vaikėzas pasileido šokti per kambarį ir Letė norėjo jam paploti į taktą. Jautėsi patenkinta, bet niekaip neišsidavė kaip džiūgauja matydama jį šokant. Vietoj to vos jam pradėjus burtažodį krito ant žemės ir nusirito po stalu. Kad kerai nepasiektų. Ji žinojo, kad yra kažkokie skydiniai kerai, jau praeitais metais apie tai mokėsi per apsigynimą nuo juodosios magijos. Bet kažkaip patikimiau atrodė išsisukti kitokiu būdu.
- Ir ką dabar darysi šokėjėli? - Pašaipiai paklausė. Žinojo kaip numalšinti burtus, bet nei nemanė to jam sakyti. Pats pasidarys didysis grynakraujų dinastijos palikuonis. Nutarusi jo nesigailėti iš po stalo šovė kitus kerus.
-Densaugeo. - Sušnabždėjo, nes nenorėjo, kad jis išgirstų, jog Leticija vėl keri. Ir aišku negalėjo būti tikra, kad iš savo slėptuvės pataikys į taip judantį berniuką.