0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #45 Prieš 4 metus »
Šlapi batai slydo žole. Po to pilies koridoriais. Du kartus raudonplaukis plojosi ant žemės. Šį įvykį, žinoma, palydėjo ne patys maloniausi žodžiai.
Ne, Dafydd skubėjo ne į apsigynimo nuo juodosios magijos kabinetą. Jo tikslas buvo ligoninės sparnas. Tiksliau, ten esantis vaistų sandėlis. Klastuolis pajuto, kad neplanuotas pasiplaukiojimas gali baigtis liūdnokai, tad skubėjo išgerti kokių nors vaistų, kurie galėtų tam užkirsti kelią.
Skriste įskridęs į vaistų sandėlį, velsietis staigiai sustojo. Tik dabar suvokė, kad nė neįsivaizduoja, ko tiksliai jam reikia. Tačiau reikėjo ne mąstyti, o ieškoti. Tad Dafydd nuskubėjo prie artimiausios spintelės. Beeidamas paslydo ant kažkokių išpiltų vaistų ir dar kartą pargriuvo.
- Protego duo! - automatiškai šūktelėjo berniukas, pagalvojęs, kad yra vėl puolamas. Žinoma, skydo išburti nepavyko, tačiau ir nebuvo reikalo: tuo momentu jis vis dar buvo vienas.
Deja, vos tik atidarė spintelę, pamatė kerų spindulį, įskriejantį pro duris. Davydd staigiai pasilenkė, tad kerai nepataikė. Tačiau pataikė tiesiai į vaistus ir šie ištiško į visas puses. Kai kurie buvo klaikiai deginantys, tad Dafydd pajuto baisų skausmą.
- Aaaaai! - riktelėjo jis. Skubiai pakėlė lazdelę ir dar kartą pabandė: - Protego duo!
Panašu, kad šį kartą pasisekė geriau. Šiokį tokį skydą pavyko išburti. Deja, nauji kerai, atkrieję iš elfo lazdelės, atšoko nuo skydo ir pataikė į kitą vaistų lentyną. Ten buvę buteliukai, žinoma, taip pat išsilakstė į visas puses. Velsietis pradėjo galvoti, ar jam reikia saugotis elfo, ar vidur besitaškančių vaistų. Tad jis kelis kartus pakartojo burtą, norėdamas būti visiškai tikras, kad į jį nepataikys nei kerai, nei koks nors deginantis skystis.
Po kelių akimirkų, per kelias elfas paleido gal keliolika kerų žaibų, mažylis taip pat nukentėjo. Į jį, ko gero, pataikė kažkokia rūgštis, nes ant odos tuojau pat iššoko didžiulės pūslės. Namų elfas pradėjo klykti ir pabėgo. Dafydd patenkintas išsišiepė. Tačiau apsižvalgius šypsena dingo. Vaistų sandėlis atrodė kaip po karo. Ko gero, patalpoje neliko nė vieno sveiko vaistų buteliuko ar dėžutės. Tačiau Dafydd, savaime aišku, neketino nieko tvarkyti. Tad jis, žengdamas kuo didesniais žingsniais, paliko ligoninę. Pastebėjo, kad eidamas palieka žalios spalvos pėdsakus, tačiau to nepaisė. Nutarė, kad geriau grįš į klasę, pasakys, kad baigė, o tada jau rūpinsis sveikata. Tikėjosi, kad per tą laiką kas nors sutvarkys vaistų sandėlį.

*

Neprisijungęs Ismė Dilgėlė

  • I kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • kažkam. kažkam buvo blogai. kažkam labai skaudėjo
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #46 Prieš 4 metus »
Dilgėlei rytas tikrai nebuvo labas, pajutusi žemiau liemens nemalonią šiltą drėgmę, mergaitė pabudo nepadoriai anksti. Prabudusi ši dar kelias minutes pragulėjo nejudėdama ir neatmerkdama akių, bandydamą sukramtyt ir nuryt užplūdusią gėdą, deja, gėda nėra kokia obuolių tyrelė kuri lengvai slystu stemple, kol pasiektu skrandi ir būtų suvirškinta.Gėda- šlykšti tasi masė, kuria labai lengvą paspringti, o apie jos suvirškinimą nėra, net ką kalbėti. Mergaitė prisivertė atsimerkti tik prisiekusi sau, jog daugiau niekada gyvenime prieš miegą nebesusigundis, net mažiausia moliūgų sulčių stikline. Ismei pagaliau atsimerkus , apgraibomis atsistojus ir pažvelgus į “suterštus” patalus šalti baimės pirštai sugniaužė vienolikmetės širdį, suvokus, kad šiltos dregmės žemiau liemens kaltininkas buvo ne šlapimas, o tamsus kraujas.

Klastuolė nė nepajuto kaip atsidūrė ligoninės sparne, vaistų sandėliuke ieškodama vėlniai žino ko, kas padėtų užkišti tą kraujuojančią skylę. Basai, nuo praikaito sulipusiais plaukais, sukruvinta naktinia suknele mergaitei nė nekilo minties kreiptis į kažką pagalbos, mat buvo primokyta senelės, kad tos “apatinės” vietelės negalima JOKIU BŪDU  kažkam rodyti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Ismė Dilgėlė »
ji sako žodžius. ji sako daug žodžių. ji žodžiais netiki. ji tuščia. ji bando save užpildyti žodžiais kuriais netiki




*

Neprisijungęs Felicia Cerise Bonheur

  • I kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Je fais un caca nerveux
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #47 Prieš 4 metus »
     Mažoji Felicia jau antrą naktį leido ligoninės sparne. Dykaduoniaudama bendrajame Klastūnyno kambaryje, mergaičiukė sugebėjo susilaužyti dešinę ranką bei susitrenkti savo ir taip ne pačią protingiausią galvą. Tikras talentas, argi ne taip? Aišku, trumpos atostogos skambėjo visai smagiai, tačiau šitoje Hogvartso pusėje visiškai nebuvo ko veikti. Šokoladinių akučių savininkė jau suskaičiavo visus jos palatos sienų ir lubų plyšius, net vardus kiekvienam davė. Cerise vis prašydavo sesutės, kad leistų pasivaikščioti, bet kur tau, vis atsakydavo: „pagulėk“, „pailsėk“. Alio, moterie, aš čia, tavo žiniai, daugiau nieko ir nedarau,- vis piktai pamintydavo vienuolikmetė, tačiau per daug neatsikalbinėdama ir toliau likdavo savo vaistais smirdinčioje lovoje.
     Vakar rytą stebėjusi, kada tiksliai keičiasi dieninė pamaina keičia naktinę, mažoji gyvatėlė, pasinaudojusi tomis keliolika minučių, kuomet visame ligoninės sparne be ligonių ir valytojų nieko nėra, išsliūkino paslampinėti po šią dar neištyrinėtą Hogvartso pusę. Aišku, argi Felicia būtų Felicia, jeigu nepultų ten, kur aiškiai, dideliomis raidėmis parašyta „Tik personalui“? Aišku, kad nieko nelaukusi palenkė durų rankeną ir šmurkštelėjo į vidų.
     Oho, kokia vaistų gausybė. Tik tarp tų vaistų dar ir nedidukė mergaičiukė šmirinėjo. Visa laimė, kad Bonheur šeimos palikuonė pažino bendrakoledžę, tikrai buvo mačiusi ją Klastūnyno valdose. Juk klastuoliai neskundžia vieni kitų, tiesa? Priešingu atveju, Feli stipriai gaus į skūrą ir vėl bus nuvaryta į nepatogią smirdančią ir girgždančią lovą.
-Ššš,- pridėjo pirštuką prie lūpų žiūrėdama tiesei kitai gyvatėlei į akis. 

*

Neprisijungęs Ismė Dilgėlė

  • I kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • kažkam. kažkam buvo blogai. kažkam labai skaudėjo
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #48 Prieš 4 metus »
   Nuo rausimosi po apatines medikamentų spintelės lentynas vienolikmetės stuburas visai sumedyjo ir įskaudo. Vaje kiek vargo buvo statmeną nugarą kojų atžvilgiu vėl sugražinti į 180 laipsnių poziciją. Vos išsitiesusi mergaitė pajuto nemalonios drėgmės antplūdį kelnaitėse, du tiršto, šilto kraujo lašai nuvarvėjo maža vidine šlaunimi ir kaptelėjo ant mūrinio grindinio- visą šį veiksmą vainikavo Ismės beviltiškas atodūsis ir buko žvilgsnio įbėdimas į kraują ant grindinio. Vienuolikmetės galvoj dūzgė milijonai minčių, bet paklausta niekaip negalėtų atsakyt apie ką mąstanti. Apdujusios galvos nė kiek neblaškė žvarbus nakties vėjas pro pilnai neuždarytą langą įsisukęs į vaistų sandėliuką. Nelaimėlė taip buvo užsisvajojus,  jog neišgirdo tyliai suinkščiant durų vyrius ir kažkam įeinant į patalpą, susiprato esanti neviena tik pajutusi kažkieno šešėlį šalimais, instinktyviai pasuko galvą, kad pamatytų šį naktinį siaubūną, visgi už kraują lovoje nieko blogiau jau būt gi negali.
  Vos pasukus galvą Dilgėlės žvilgsnis sutiko su kitos klastuolės migdolo formos akimis, akių kontaktas netruko ilgai, Ismė netrukus suprato, jog atrodo apgailėtinai- išsitaršę plaukai, kruvini naktiniai, apimta gėdos greit nuleido savo mažą galvelę.
-Kas, kaas tu esi?- Drebančiu balsu išlemeno Dilgėlė. - Ir ką čia veiki?
   Laukdama atsakymo Ismė dar žemiau nulenkė galvą, kad nesimatytų gėdos raudoniu nudažyti skruostai, prakaituotais delnais sugniaužė baltus naktinius.
ji sako žodžius. ji sako daug žodžių. ji žodžiais netiki. ji tuščia. ji bando save užpildyti žodžiais kuriais netiki




*

Neprisijungęs Felicia Cerise Bonheur

  • I kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Je fais un caca nerveux
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #49 Prieš 4 metus »
     Pro mažytį langelį vaistų sandėlio gale pamažu skverbėsi kylančios saulės spinduliai, apšviesdami įvairiaspalvių skysčių buteliukus ir nepažįstamosios veidą. Nors kokia ten nepažįstamoji, tikrai ne kartą matyta bendrajame klastuolių kambaryje, tik vardo ar tai išvis nežinojo, ar tiesiog neprisiminė.
-Vaje, moterie, ramiai,- truputėlį suraukė savo tankius antakius Felicia,- nereikia manęs bijoti, ne žudyti tavęs čia atėjau. Sprendžiant pagal tavo ne kokią,- kaip visada tiesiai šviesiai rėžė viską, ką galvojo,- šiandienos išvaizdą, spėju, jog ir tu norėjai tiesiog ištrūkti iš tų kvailų palatų, taip? Kodėl tave paguldė?- šiek tiek kilstelėjo savo gipsu supančiotą dešinę ranką, kad bendrakoledžei nekiltų tas pats klausimas, ir įbedė savo rudas akis į mergaitę, stovėjusią šalimais. Žinoma, nuo prancūzės žvitrių ir smalsių akučių nepabėgo nei krauju ištepti naktiniai, nei šaltos vaistų sandėliuko grindys, papuoštos krauju.
-Tu kraujuoji,- išpūtė šokolado spalvos akis Bonheur šeimos atžala. Klastūnyno globotinė nelabai žinojo, ką reikėtų daryti. Geras žmogus, matyt, nuvestų mergaičiukę pas jau turbūt į savo pamainą atskubėjusią seselę, bet tai reikštų, jog Felicia vėl turės grįžti į kietą kaip cementas lovą, o dar turbūt ir velnių gaus, jei pasakys, jog sužeistą mergužėlę rado vaistų sandėlyje, į kurį, aiškiai parašyta, eiti pašaliniams draudžiama.

*

Neprisijungęs Ismė Dilgėlė

  • I kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • kažkam. kažkam buvo blogai. kažkam labai skaudėjo
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #50 Prieš 4 metus »
 Ismė rodos buvo visai užsimiršusi, jog naktis turi pabaigą, jog po jos visada išaušta rytas. Pirmosios linksmos paukščių gaidos vargais negalais prasiskverbusios pro mūrines sienas visiškai nesiderino su nejaukia prieblanda tvyraujančia sandeliuke.
- Aš visiškai rami.- Vos, vos mykdama, pamėlavo Dilgėlė ir tai labiau sau ,nei priešais stovinčiai mergaičiukei. Vienuolikmetė pakėlė išraudusį veidą, kad geriau įsižiūrėtų su kuo kalbanti. Jau ruošėsi atsakyti ką veikianti ligoninės sparne, kai taip staiga suspazmavo pilvą, lyg kas perdėtai smailiu peiliu būtų jį perdures.
- Aš, aš, aš visai netyčia… nežinau kas vyksta,- karštos ašaros kaupėsi mergaitės akių kampučiuose, ji jautė turinti pasiteisinti kodėl kraujuoja,- matyt mirštu.- Paskutiniai žodžiai taip ir liko kabėti ore. Netikėtai viskas pasidarė taip apsurdiška: kraujas, rytas, šaltas grindinys, mirties grėsmė ir tai jog čia esanti ne viena.
 Viskas taip beprasmiška- su šia mintim mergaitė krestelėjo ant akmeninių grindų ir prapliupo isteriškai juoktis, netrukus juokas virto rauda
-Kas su manim negerai?- Giliai šnuopodama bei trukinėjančiu nuo žliumbimo balsu išlemeno Dilgėlė. -Kodėl tai vyksta būtent su manimi?- dar stipriau apglėbė rankomis keliu, įtraukė riebų snarglį ir šiek tiek apsiraminus klausiamai pažvelgė į šalia stovinčia mergaitę sugipsuota ranka.
ji sako žodžius. ji sako daug žodžių. ji žodžiais netiki. ji tuščia. ji bando save užpildyti žodžiais kuriais netiki




*

Avery Michel Streiker

Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #51 Prieš 4 metus »
Buvo po komendanto valandos, kai Avery-Ying išsmuko iš Švilpynės mergaičių kambario ir paslapčia nusliūkino į ligoninės sparną. Susivėlę juodi plaukai buvo tvirtai surišti į tvirtą kuodą, dešiniame delne - sugniaužta burtų lazdelė. Ying nesinaudojo lumos, būtų tuoj pat išsidaviusi benaktinėjanti. Tyliai nuleidusi durų rankeną, įsmuko į vaistų sandėlio vidų ir atsargiai nulipo laiptais žemyn. Patalpoje karaliavo aklina tamsa, "penkiolikmetė" keikė save už tokį pasirinktą laiką. Ką daugiau galėjo bedaryti? Rytoj prasidės pamokos, naktys pataps užverstoms namų darbais - daugiau neras laiko iki čia atšliaužti. Stengdamasi kažko neišversti, nesudaužyti, lėtai žingsnis po žingsnio, mergina tikrino buteliukų etiketes.
Kaskart krūpteldavo išgirdusi neaiškų balsą - bijojo, jog slaugė užtiks ją bevogiant eliksyrus. Laiko pačiai išsivirti eliksyrų nebuvo, o ir nepažinojo naujosios nuodų ir vaistų profesorės  - tikrai nenorėjo nuo pirmų dienų užsirauti jos nemalonės. Bet kam gi jai reikėjo tos profesoriūkštės bijoti? Ying pabandė prisiminti rugsėjo pirmosios dienos puotą. Tą vakarą Katy Valdorf atrodė jauna moterėlė, atrodo, tik ką tik pati baigiusi Hogvartsą ar profesorių studijas.
Ying vyptelėjo. Ne, Katy nereikėjo bijoti.
Pasičiuopo du buteliukus: vienam teliukšavo arbatžolių spalvos skystis, ant jo etiketės žodžiai bylojo apie priešnuodį nuo įprastų nuodų, kitam - bespalvis skystalas, ant kurio buteliuko buvo užrašyta: "Meilės eliksyro priešnuodis".
Ying skubiai sukišo buteliukus į kišenes ir    kaip vijurkas išlėkė iš sandėlio, tačiau užmiršdama kaip užmaskuoti savo apsilankymą čia - lentynose buteliukai stovėjo netvarkingai: vienur buvo sugrūsti kaip silkės statinėje, kitur - buvo tuščia.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #52 Prieš 3 metus »
 Su rugsėjo pabaiga pasirodė ir ligų puokštė. Kam vidurius paleido, kas apdovanojo draugą vėmalų srove, o koks nelaimėlis tiesiog siaubingai persišaldė ir dabar turėjo kentėti toje visokių skysčių jūroje. Vargšė seselė lakstė pirmyn ir atgal su buteliukų krūvomis, apleisdama kitus, ne tokius svarbius, darbus, o Liucija tebuvo kaip papildoma rankų pora. Atnešk tą ir aną, reikia ir popierius užpildyti, dar patikrink ar tas varnius trečioje lovoje vis dar klejoja ir tik spėk nusisukti, o jau reikia kažkam keisti paklodę...
 Po pietų mokinių srovė nurimo ir slaugė iš nuovargio užmigo savo kėdėje. Švilpė nekaltino jos - mergaitė ligoninės sparne praleido vos kelias valandas, o jau pati sunkiai pastovėjo ant kojų. Pakišusi benrakoledžiui švarų dubenį, Liucija dingo vaistų sandėlyje - kai kurių eliksyrų atsargos jau ėjo į pabaigą, o su tokiu darbo krūviu seselė apie tai tikrai pamirš.
 Žvilgtelėjus į lentynas su vaistais baltaplaukė matė, kad kai kur buteliukai net nepaliesti (priešnuodžio eliksyrui nuo meilės laikas ateis pavasarį), o kitų buvo likę vos keli. Akimis permetusi sąrašą, Liucija patraukė prie pirmosios lentynos. Kur tie vaistai nuo karščiavimo...
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Mark Fraceller

  • V kursas
  • *
  • 58
  • Taškai:
  • Esu kažkas tarp bejausmio žmogaus ir perdėtai emocionalaus lavono.
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #53 Prieš 3 metus »
Vienišas pasivaikščiojimas lauke lyjant - tokia buvo Mark neįprastai blogos savijautos priežastis. Vaikinukas, galima sakyti dar berniukas, dažnokai eidavo laukan lyjant, bet niekada po pasivaikščiojimo ir pabuvimo su savimi tamsiaplaukis taip nesijautė. Klastuoliui keistai maudė visą kūną, jį purtė tarsi po dar vieno panikos priepuolio, o kažkur giliai viduje tūnojo tuštuma, nuo kurios skaudėjo. Kad ir kaip rudaakis nenorėjo, vidinio balso prikalbintas pirmakursis patraukė ligoninės link. Lėtais žingsniais po dvidešimties minučių priėjo ligoninę. Ten nieko neradęs, Mark greitai išsinešdino. Jau būtų pasukęs į Klastūnyno bendrąjį kambarį, bet jis greitai apsigalvojo ir nusprendė pasivaikščioti po pilį. Blogiau tikrai nebus. Eidamas koridoriumi, esančiu netoli ligoninės, klastuolis pro praviras duris pamatė labai daug buteliukų ir kažką judant. Praėjo šiek tiek laiko, kol garbanius susiprato, kad tas kažkas judantis - labai šviesūs neaukštos merginos plaukai.
- Labas, - ištarė ir susiprato, kad prabilo labai ne laiku, nes mergina tikriausiai kažko ieškojo ir jis dabar jai sutrukdė.                                                               
Klaidžiojau naktyje ieškodamas atsakymų.


*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #54 Prieš 3 metus »
 Popierėlyje jau puikavosi trys skaičiai - kiek eliksyro nuo karščiavimo buvo sunaudota, kiek liko ir kokiu kiekiu reiktų papildyti. Patenkinta savo darbu, Liucija brūkštelėjo dar kelis skaičiukus ir patraukė prie kitos lentynos. Būdama dar ne suaugusio žmogaus ūgio, mergaitė sunkiai pasiekė aukščiau buvusius buteliukus, tad iš kampo atsitempė kėdę. Persirišusi plaukus į kuodą, švilpė užlipo ant savo pagalbininkės. Vaistai nuo viduriavimo dabar buvo tiesiai jai prieš nosį. Ištiesusi ranką, baltaplaukė siekė paskutinių eliksyro buteliukų, kai berniuko balsas ją išgąsdino ir mergaitė kaukštelėjo pakaušiu į lentyną.
-Oi oi oi...-trindama sumuštą vietą, Liucija nulipo nuo kėdės. Kelis kartus mirktelėjusi, nužvelgė klastuolį ir nepatenkinta suburbėjo:
-Skaityt nemoki? Parašyta: tik personalui,-geriau pažiūrėjus į berniuką, Liucija atpažino tą akių blizgesį, kuris pasirodydavo pakilus temperatūrai.-Ei, tau viskas gerai? Lygtais karščiuoji.
Neįspėjusi, švilpė dideliais žingsniais prilėkė prie klastuolio ir pridėjo delną jam prie kaktos.
-Žinai ką, sėskis va ten, rasiu tau gėralo,-mergaitė mostelėjo į suklypusią taburetę kampe ir nukulniavo prie ankščiau skaičiuotų eliksyro atsargų.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Mark Fraceller

  • V kursas
  • *
  • 58
  • Taškai:
  • Esu kažkas tarp bejausmio žmogaus ir perdėtai emocionalaus lavono.
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #55 Prieš 3 metus »
Mark išgąsdino bumbtelėjimas, iš kurio garso buvo galima spręsti, jog mergaitei tikrai skaudėjo.
- A-aa-aš labai atsiprašau dėl šito,- nuoširdžiai apgailestaudamas išvebleno klastuolis.
Į šviesiaplaukės retorinį klausimą, ar jis moka skaityti, pirmakursis nieko neatsakė, nes buvo įsmeigęs tamsiai rudas akis į ilgus sniego baltumo plaukus, kuriuos ji buvo susirišusi į kuodą. Garbanius nespėjo mergaitei pameluoti, kad jaučiasi puikiai, kai ji labai greitai atsirado prie vienuolikmečio ir jis pajuto švelnų prisilietimą prie jo kaktos. Mark paklusniai atsisėdo ant taburetės kuri, rodos, vos pastovėjo ant kojelių.
- Kuo tu vardu? Ir... ir iš kokio tu koledžo? - paklausė berniukas, atidžiai stebėdamas kiekvieną mergaitės judesį.
Na, netaktiška būtų jos klausti apie amžių.                                                                   
Klaidžiojau naktyje ieškodamas atsakymų.


*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #56 Prieš 3 metus »
 Liucija vėl dairėsi lentynoje. Mergaitė abejojo, kad tokia savivale užsiimti gerai, bet nenorėjo žadinti pervargusios hilerės, o ir padėti klastuoliui reikėjo. Peršalimas - nieko sudėtingo.
-Liucija, švilpė, antrakursė,-delnuose šildydama eliksyrą išbėrė baltaplaukė. Hm... Negi jam ir su regėjimu blogai, kad nemato geltonos ant mano uniformos?
-Koks tavo vardas? Žinai, reikės įrašyti į popierius,-Liucija grįžo prie berniuko. Gal reiktų jam temperatūrą pamatuot pirma? Nusprendusi, kad tai - žymiai geresnė mintis nei aklai bandyti atitaikyti eliksyro dozę, švilpė išsitraukė lazdelę.
-Accio termometrą,-mostelėjusi, Liucija ištarė teoriškai ketvirtame kurse išmokstamą burtažodį. Na, bet besisukiodama Ligoninės sparne mergaitė išmoko visokių naudingų dalykų. Stiklinis termometras gražiai nugulė švilpės rankoje ir ji ištiesė jį klastuoliui:
-Pasimatuok. Taigi, kas dar darosi? Kosėji, čiaudi? Tikiuosi, kad neviduriuoji, mat to eliksyro atsargos eina į pabaigą. Kada susirgai? Kaip? Nuo ko nors užsikrėtei ar pats čia?
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Mark Fraceller

  • V kursas
  • *
  • 58
  • Taškai:
  • Esu kažkas tarp bejausmio žmogaus ir perdėtai emocionalaus lavono.
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #57 Prieš 3 metus »
Mergaitė vėl kuitėsi tarp lentynų ir kažko tikrai ieškojo, o Mark nenuleido nuo jos akių. Išgirdęs labai greitą šviesiaplaukės prisistatymą, rudaakis stengėsi pagauti Liucijos žvilgsnį.
- Aš Mark Fraceller, klastuolis, pirmas kursas, - garsiai prakalbo jis kažkur giliai įsitikinęs, kad švilpė jo nesiklauso.
Kai antrakursė klastuoliui padavė termometrą, jis pagaliau iš arti pamatė nuostabias dangaus mėlio akis.
- Man viskas gerai, tik truputį purto ir viską skauda,- mikliai sušvelnino simptomus tamsiaplaukis. - Nieko rimto, neverta jaudintis, - Mark užslėptai siekė ilgesnio pokalbio. - Aš gal jau eisiu? Nenoriu tau trukdyti. 
Ji tokia rūpestinga... Ir jos akys tokios gražios... O plaukai - jie taip nuostabiai spindi...                     
Klaidžiojau naktyje ieškodamas atsakymų.


*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #58 Prieš 3 metus »
-Malonu susipažinti,-nusišypsojusi tarė Liucija. Jai ne kiek reikėjo klastuolio vardo dokumentams, bet kiek ir pačiai buvo smalsu, koks žmogus lįstų į vaistų sandėlį. Ir kad ir kaip Mark bandė ją įtikinti, kad čia nieko rimto, tik termometras galėjo pateikti objektyvų jo būklės įvertinimą. Švilpė mąstydama vis dar sukiojo eliksyro buteliuką tarp delnų. Gali būti, kad klastuolį užpuolė kažkas stipriau nei peršalimas, mat su tokia liga dažniausiai nieko neskauda, na, nebent gerklę ar galvą. Bet ne viską. Gripas? Tada tikrai reiktų seselei parodyti, mat reikia tokius nelaimėlius skaičiuot.
-Niekur tu neisi, sėdėk,-tvirtai padėjusi ranką ant klastuolio peties, Liucija nenorėjo leisti jam atsistoti.-Hm, tavo miegamajame kas nors pastaruoju metu sirgo gripu? Gal sėdėjai prie sirguliuojančio vaiko per pamokas? Į paprastą peršalimą nepanašu, jei tikrai viską skauda. Ir duok termometrą, pažiūrėsiu, ką toliau daryt.
 Liucija patraukė ranką nuo Mark peties, tikėdamasi, kad šis nebandys stotis ir tiesiog atiduos termometrą. Kad tik ir šis klejoti nepradėtų...
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Mark Fraceller

  • V kursas
  • *
  • 58
  • Taškai:
  • Esu kažkas tarp bejausmio žmogaus ir perdėtai emocionalaus lavono.
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #59 Prieš 3 metus »
Liucijos šypsena Mark'ui praskaidrino visą gyvenimą. Jis norėjo, kad ta akimirka niekad nesibaigtų, nes tas keistas emocijos prasiveržimas šviesiaplaukės veide privertė jį pasijusti laimingiausiu žmogumi pasaulyje, tad garbanius visiškai nekreipė dėmesio į negalavimus. Staiga vienuolikmetis nusuko savo žvilgsnį žemyn. Aš tikrai turiu eiti, jei ne, ji mane išvarys. Pajutęs švelnų spaudimą ant dešiniojo peties, klastuolis pakelė savo tamsiai rudas, beveik juodas akis ir pradėjo atsakinėti į klausimus.
- Ne, niekas mano miegamajame neserga, pamokų metų taip pat aplink save nemačiau nieko negaluojančio, - išbėrė Mark, prieš tai giliai įkvėpęs. - Nesijaudink, nieko man nėra, - pabandė nuraminti pirmakursis ir ištiesė kairį delną, kuriame spindėjo termometras.
Trumpai žvilgtelėjęs į nuostabias dangiško mėlio akis, tamsiaplaukis suprato, jog nebejaučia delno ant savo peties, tad stipriai nuliūdo, lyg būtų miręs jo geriausias draugas.
Ji sakė likti, tad niekur neik, Mark! suriko balselis klastuolio galvoje, kai jis jau stojosi nuo suklypusios taburetės.                             
Klaidžiojau naktyje ieškodamas atsakymų.