0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #30 Prieš 6 metus »
Vis dar niurzgančiai mergiotei diagnozavus alergiją lemputėms, tamsiaplaukis prunkštelėjo ir smuktelėjo ant žemės. Įtraukęs dar porą mėtinių dūmų, vaikinukas užgesino cigaretę ir kiek papurtęs tą nikotino lazdelę, ėmė sukinėti tarp pirštų.
- Mano pajuodę plaučiai kaifuoja vėsiu šios patalpos oru ir tavo žiniai, lėlyte, visi degūs skysčiai perkelti į požemius prie nuodų ir vaistų profesoriaus kabineto, - tuo prikimusiu ,,rytiniu" balsu ramiai paaiškino Natanielis rausvajai.
Netrukus malonusis strazdaniaus patamsis dingo ir sandėliukas ėmė skendėti erzinančioje ryškios lempos prieblandoje.
Instinktyviai užmerkęs smaragdinėmis rainelėmis padabintas akis, rusvaplaukis nerimastingai pirštais perbėgo per jau ir taip kiek išsivėlusias plaukų sruogas, riešu prisidengė rausvas lūpas ir užkrečiamai nusižiovavo.
- Jei viską susitvarkei, gali dingti, lėlyte, - po valandėlės tylos nevalingo snūduriavimo prabilo strazdanosis ir pakilęs iš vietos, kiek svyruodamas, stipriai prispausdęs blakstienas prie dėl šalčio vos raustelėjų skruostų, nušlepsėjo nelemtojo jungtuko link ir spustelėjo šį.
Vis dar jausdamas mergiotės būvį patalpoje, atsargiai krenkštelėjo:
- Pagal tragišką nerangumą galima pamanyti, kad tu švilpė, tad Varno Nagas tikrai atkrenta. Tačiau pagal išsišokimo ir akių draskymo lygį panašėji labiau į grifę nei į Švilpinės globotinę, - mįslingai nutęsė berniūkstis ir pagaliau pramerkęs žybsiančias katiniškas akis, įsistebeilijo į rožinę princesę, skenuodamas jos ganėtinai dailius veido bruožus ir mintydamas ar nėra kur anksčiau jų matęs.
- Sakyk, lėlyte, kaip tokios žiopliukės patenka į Klastūnyną? - valiūkiškai šyptelėjo Lizertas galiausiai padaręs išvadas ir prisislinko arčiau mergiotės.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #31 Prieš 6 metus »
Prakeiktas pilvo skausmas ir apatiniai, apvynioti milžinišku tualetinio popieriaus sluoksniu, kad tik ryte netektų pabusti kraujo klane, tikrai nebuvo pats puikiausias dalykas, o dar tas pasipūtėlis vaikėzas, tarsi ir taip bėdų maža...
-Ale tu matai, koks visažinis,- klastuolė užvertė mėlynas akis ir vėl perėjo prie vaistų ieškojimo. Jei neras tinkamo buteliuko sau, galės bet kurį iš jų paleisti į vaikiną. Žinos, kaip tokiu metu erzinti klastuolę.
Lisetė stipriai delnais patrynė žastus, kad šie bent kiek sušiltų, tačiau net ir tai sunkiai gelbėjo situaciją. Šešiolikmetė iki šiol nesuprato, kaip mokykloje, kur tiek daug vaikų, gali būti toks prastas šildymas.
Užkišusi rausvus plaukus už ausies, šeštakursė dėbtelėjo į vaikiną ir kilstelėjo vieną antakį. Nė nesureagavo į tai, kad jis kone išvarė ją iš čia, tačiau pro ausis „lėlytė“ tikrai neprasmuko. Tiesą sakant, keisti šiurpuliukai pervėrė merginos kūną. Žinoma, Lisetė ir dėl to apkaltino tą merginų dalykėlį.
Dar kartą išsijungus šviesai, Klastūnyno globotinė ištiesė ranką jungiklio link ir vėl ją įjungė. Nejaugi tas vaikinas toks savanaudis ir negali pakentėti bent tol, kol mergina suras ko ieškojusi? O gal bijo pamatyti savo atspindį viename iš buteliukų..?
-Ar nebijai, kad dėl tokio pasipūtimo vieną dieną imsi ir sprogsi?- prancūzaitė atsistojo priešais šviesos jungiklį ir nugara atsirėmė į sieną, tuo pačiu uždengdama ir jį. Gana žaisti dieną ir naktį.
-Kaip tu drįsti bendrakoledžę vadinti žiople?- visai nepiktai paklausė, pažinusi jaunuolį,- Natanieli Lizertai... juk žinai, kad žiopliai į Klastūnyną nepatenka. O gal nuvertini mūsų koledžą?- ranka perbraukė per susivėlusius rausvus plaukus, kvepiančius vanile.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #32 Prieš 6 metus »
Mergaičiukei grįžus prie tikslo siekimo, Natanielis gūžtelėjo pečiais ir patogiau įsitaisęs, smaragdinėmis akimis ėmė lakstyti rausvosios kūnu, it ją skenuodamas, it vertindamas galimą varžovę.
- Tu pati greičiau sprogsi nuo savo tauškalų. - drėbtelėjo septintakursis ir labiau pasisukęs į panelytę pridūrė, - beje ar valeisi dantis? Nes smirda iš tolo.
Valiūkiškas šypsnis sustingo rausvose strazdaniaus lūpose. Berniūkštis užvertė akis, mirksinčiai lemputei vėl sušvitus. Rodės, migrena mėgavosi skaisčiaakio skausmu, o užgesusios mėtinės cigaretės kvapas susimaišė su vaistais ir tapo perdėm aštrus Augusto nosikei, kad šis toliau kvėpuotų šiuo nedidelės patalpos oru. Tad rausvajai vėl prabilus, šį kartą kiek maloniau, rusvaplaukis striktelėjo iš vietos, pravėrė mažą langelį sandėliuko gale ir sugrįžęs vyptelėjo klastuolei:
- Kam tie oficialumai, lėlyte? Klastūnyno nenuvertinau niekad, juk ten visada pakliūna žaviausios mergytės, - žingtelėjo arčiau ilgaplaukės ir brauktelėjo nuo skruosto banguotą sruogą, -  o jei jau tu tokia užsispyrusi ir neketini nusileisti, - stabtelėjo ir pūstelėjo šilto oro gūsio į prancūzaitės kaklą, - leisk tau bent padėti.


*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #33 Prieš 6 metus »
-Ak, Natai, tokie juokeliai net ir trečiakursiui švilpiui per žemas lygis,- pirštu nubraukė dulkes nuo šalia buvusios vaistų lentynos paviršiaus, bendrakoledžiui prabilus apie dantų valymąsi. Pats, jei ir toliau rūkys, geltonio nuo dantų tikrai niekaip nenugramdys...
Pirštais perbėgusi per rausvus plaukus, šešiolikmetė stebėjo, kaip Natanielis atidaro langą. Na, taip, susimaišę vaistų ir cigaretės kvapas tai ne ant palangės vėstantis obuolių pyragas, tačiau kvapą ištverti buvo galima, o šalčio - nelabai. Bent ne tada, kai Klastūnyno globotinės pižaminė suknelė vos dengė užpakalį. Pakako vos poros minučių, kad šaltas vėjas, sklindantis iš lauko, pasiektų merginos kūną ir priverstų kiekvieną plaukelį atsistoti piestu.
-Dar kartą pavadink mane lėlyte, ir aš tau trenksiu ten, kur skauda labiausiai,- (ne)maloniai šyptelėjo klastuolė bendrakoledžiui. Tai nebuvo grasinimas, labiau perspėjimas, juk negalėtų grasinti tokiam žavuoliui, ar galėtų? Šiam priėjus arčiau, prancūzės uoslės receptorius pasiekė silpnas cigarečių kvapas, beveik malonus nosiai.- Ačiū, aš kaip nors,- išrietė kaklą, pajutusi švelnų oro gūsį,- aš kaip nors pati.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #34 Prieš 6 metus »
Vaikinukas vėjavaikiškai šyptelėjo, išgirdęs tokį drąsų mažylės grasinimą ir apsimetęs, jog nieko negirdėjo, apglebė liauną rožinių plaukų savininkės liemenį.
- Ar tikrai nereikia pagalbos? - antrąkart pasitikslino Augustas, Lissete'i nesusidominus bernioko gerumo akcija ir belaukdamas šios pakitusio atsakymo, iš lėto pradėjo linguoti į šonus, kiek prikimusiu balsu niuniuodamas seniai girdėtą ar kaip tik improvizuojamą melodiją.
- Neįkąsiu, - numanydamas, kad šešiolikmetė gali priešintis, tarstelėjo Natanielis ir specialiai erzindamas pridūrė, - lėlyte, - tada sodriai nusijuokė ir tęsdamas keistą niunavimą, padidino lingavimo amplitudę bei padaręs netikėtą sukinį, kaire ranka vikriai trinktelėjo per jungtuką, eilinį sykį palikdamas vaistų sandėliuką skendėti malonioje tamsoje.
- Nebijok, Hogvartse pabaisų nėra, - kažkur vidury lėto siūbavimo ir ritmiško kvėpavimo, padrąsinamai prabilo tamsiaplaukis ir vangiai pridūrė, šnibžtelėdamas naktibaldai į ausį, - bet nesakiau, kad ir dėdžių Filų nereikia baimintis.


*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #35 Prieš 6 metus »
Pajutusi svetimą ranką ant savo liemens, Lisetė, tiesą sakant, nenustebo. Anksčiau ar vėliau tikėjosi panašių veiksmų iš bendrakoledžio. Nė nebanydama atitraukti vaikino rankos (abejojo, kad pavyktų, o ir kažkur giliai širdyje nenorėjo to daryti), šešiolikmetė kilstelėjo antakius ir žveldama tiesiai jam į akis tarstelėjo:
-O tu drąsus, Natanieli...- visgi rimtos veido išraiškos ilgai išlaikyti nepavyko - išgirdusi klastuolį dainuojant, rausvaplaukė nesusivaldė, ir jos lūpų kampučiai kilstelėjo aukštyn.
-Padėtum, jei uždarytum tą prakeiktą langą, kol aš visų galūnių nenušalau, ačiū,- pažvelgė į vaistų sandėliuko gale atidarytą langą, o tada vėl į vaikiną, demonstruojantį savo šokių judesius. Kad ir kaip stipriai stengėsi tvardytis, šypsena iš prancūzės veido beveik nedingo; džiaugėsi, kad bent neprapliupo juoktis.
Vaistų sandėliui vėl paskendus tamsoje, Klastūnyno globotinė atsiduso ir, paklausiusi Lizerto sapalionių, vėl įjungė šviesą. Švelniai pridėjusi vėsų delną prie strazdaniaus skruosto, nykštį padėjo ant kito ir suspaudė.
-Toks meškutis ir dar gąsdina,- nutaisiusi liūdną veidelį, paleido vaikiną ir paspruko iš jo glėbio. Nuėjusi uždaryti taip erzinančio lango, šaštakursė dar pridūrė,- ir ar nelaikas dar eiti miegoti? Maniau, kad tokiems kaip tu grožio miegas yra būtinas.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #36 Prieš 5 metus »
Vaikinukas vėjavaikiškai šyptelėjo rausvutei.
- Drąsa ne vienintelis mano privalumas, lėlyte, - mirktelėjo rusvaplaukis ir švelniai apglėbęs mergaičiukę per liemenį, toliau sau ramiai lingavo į šonus. Net nesiklausydamas prancūzaitės burbėjimo, Natukas užmerkė akis ir padėjęs sunkią galvą ant klastuolės peties, rodos, nejučiomis pradėjo snūduriuoti. Deja, poilsis netruko ilgiau nei penketą minučių, nes ta ambicinga rožinių plaukų savininkė spūstelėjo mygtuką užu nugaros ir spiritu dvelkiančios patalpos lubose sumirgėjo blausi švieselė.
Po dar keletos nevykusio valso parodijavimo kartų, Augustas kilstelėjo tamsiaplaukę makaulę aukštyn ir iš jo glėbio it tikra gyvatė išsirangė jaunoji la Claire, prieš tai valiūkiškai spūstelėjusi Lizerto strazdanomis nusėtus skruostus.
- Meškutis? Prašyčiau, negi esu toks storas, putlus ir plaukuotas? - dramatiškai suvaidinęs įsižeidusįjį, Natanielis papūtė lūpas it mažas, ką tik nuskriaustas berniukas.
- Grožio miegas? Širdele, aš ir be jo esu tobulas, - kaip kokia pamaiva mergiotė suklapsėjo blakstienomis rausvosios bendrakoledžis ir skubiai priartėjęs prie pižamą dėvinčios  mėlynakės, vėl apglebė šią per juosmenį.
- Saldžių sapnų, lėlyte, - lyg kokiam vaikui  pakštelėjo šeštakursei į kaktą Natukas ir neatsigręžęs nupėdino iki storų, didelių durų bei akimirksniu dingo tamsiame kolidoriuje, palikdamas Lizę vienut vienutėlę.


*

Neprisijungęs Monty Aren Reimers

  • IV kursas
  • *
  • 81
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Where's my mind?
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #37 Prieš 5 metus »
Turbūt tik pats vaikėzas žinojo, o gal ir nežinojo, kokių nuotykių prisigalvos tądien. Išties, po pilį pirmyn atgal slankioti buvo nuobodu, nors kiek jis slankiojo - apėjo vieno aukšto koridorius, grįžo į miegamąjį ir suprato, kad nebeturi vaistų nuo nemigos, kuriuos išrašė kažkoks daktaras kai būdamas visiškai kvailas ir aklai pasitikėdamas tėvais, papasakojo, jog naktimis sunkiai užmigdavo arba tai reikalaudavo daugybės pastangų.
Pas seselę eiti nedrįso, tačiau Montis buvo girdėjęs apie vaistų sandėlį, tad kuo ramiausiai patraukė jo link. Įėjimą rado greitai, bet šviesos jungiklio ieškojo ilgai ir nuobodžiai - o galop įsijungė tik keistokai kraupi, blausi lempelė prie pat lubų. Lėtai privėręs duris, Arenas pamažu ėmė skaityti pavadinimus ant buteliukų.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #38 Prieš 5 metus »
 - Lumos, - panaudojo burtažodį esant vaistų sandėlyje. Tuo metu jis atėjo ne tam, kad pasigydyti ar ten užsidaryti kur nors ir pabėgti nuo visų kur tikrai nieko nebus. Ne. Tobijas aplankė šį vaistų sandėlį, kad išbandyti kai kuriuos vaistus kurie turi tam tikrą poveikį. Greitai peržiūrėjęs vaistus, vaikis surado kai kuriuos jam reikiančius ir nieko negalvojant, jis greitai juos panaudojo ir atsisėdo ant senos taburetės kuri buvo kažkur kampe.
  Praėjo kažkiek laiko. Varno nago globotinis neįsivaizduoja ką veikia šioje patalpoje. Jis greitai apsižiūrėjo ir pastebėjo savo burtų lazdelę kuri voliojosi ant grindų ir skleidė šviesą. Wolfenshon ją paėmė ir su ją orientavosi kas vyksta. Kai suprato, kur esąs, berniukas atsipalaidavo ir suprato, kad nereikia pergyventi. Išgirdęs, kaip kažkas atidarinėja duris, brunetas tik panaudojo nox burtažodį, kad užgesinti šviesą.
  Vokietis sėdėjo priešais tą nepažįstamąjį. Vaikėzas susikūprino, sukryžiavo rankas ir toliau stebėjo tą berniuką. Keista, kad jis nepastebėjo, kad vaistų sandėlyje yra dar kažkas. Nors, taip dar geriau. Tobijas tik nusišypsojo ir pradėjo apžiūrinėti berniuką, kiekvienas jo smulkmenas.
 - Taigi, ką čia veiki? - It iš niekur nieko atsirado ir tarstelėjo. Mėlynakis atsistojo ir priėjo prie nepažįstamojo. - Tai gal tau kuo nors padėti? Ko ieškai? - Paklausė ir pirštu nubraukė dulkes nuo šalia buvusios vaistų lentynos paviršiaus, o tada atsirėmė į sieną.

*

Neprisijungęs Monty Aren Reimers

  • IV kursas
  • *
  • 81
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Where's my mind?
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #39 Prieš 5 metus »
Montis krūptelėjo kažką išgirdęs, o viskas kas tai buvo - tik nepažįstamas berniukas, tačiau kaip jis jo nepastebėjo? Blausi lempelė nedaug nušvietė pavadinimus, tad skaityti buvo palyginti sunku, o akis ėmė perštėti.
- Ieškau vaistų nuo nemigos, - atsisuko į vaikį bei petimi atsirėmė į lentynos šoną, - o tu ką čia veiki?
Arenas greitai nužvelgė berniuką, tačiau nieko neįprasto nerado, bet ar kažko tikėjosi? Ne. Išvis galvojo, kad greit susiras reikiamų vaistų bei dings lauk iš šios prietemos.
- Aš Montis, - prisistatė ir atsisuko atgalios į lentyną, - galėtum padėti surasti buteliuką su vaistais nuo nemigos? Labai pagelbėtum.
Berniukas šyptelėjo, pats nesupratęs kodėl ir kas jam darėsi. Turbūt bandė užmegzti draugystę, nors vis tiek jis viską sugadindavo - prisiminimai smegenų niekad nepalikdavo, o ypač tie, kuriuos bandė išmesti lauk.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #40 Prieš 5 metus »
  Varno nago globotinis vėjavaikiškai nusišypsojo ir pradėjo akimis lakstyti berniuko kūnu, it jį skenuodamas, it vertindamas jį.
 - Montis, reiškia, hmm. Įdomu, - papurtė galva, - mano vardas Tobijas, - ištiesė ranką Mončiui. 
  Apžiūrėjęs nedidukę patalpą kuri buvo tik truputi apšviesta, puikiai matėsi dulkės kurios apdengė visas lentynas, vaistus ir kiekvieną smulkmeną. Wolfensohn iškvėpė orą kurį buvo giliai įkvėpęs ir nuo tų dulkių vos nenusičiaudėjo. Pasikasęs nosį, pradėjo vaistų paieškas.
  Buvo sunku surasti tam tikrų vaistų nuo nemigos, juk Merlino prakeikimas, yra visokių rūšių ir spalvų vaistai nuo nemigos. Ir kaip suprasti kuris būtent spalvos vaistas yra tinkamas berniukui?
 - Am.. - Ištraukė įvairių spalvų vaistus kurie buvo nuo nemigos, - ar kuris nors iš šitų tau tinka? -Padavė kelis buteliukus ir su pirštų galiukais prisilietė prie juodaplaukio rankos. - Tikiuosi kuris nors iš šitų tau tinka, - sušnabždėjo berniukui ir tada nusišypsojo.
  Mėlynakis nenorėjo, kad taip greitai viskas pasibaigtų. Ne, jis norėjo labiau pabendrauti su tuo nepažįstamuoju. Gal daugiau ką sužinoti, gal būti labiau artimais??
 - Tai reiškia, turi problemas su miegu? - Šyptelėjo Arenui ir pažiūrėjo tiesiai į jo tamsiai pilkas akis. - O, kokios neįprastos spalvos tavo akys, - priėjo prie berniuko, - leisk labiau pažiūrėti, - dar labiau priartėjo, - labai gražios, - sušnabždėjo jam prie ausies ir tada atsitraukė nuo jo. - Ką dar gero pasakytum? - Nu ir pasirodymas mano ką tik buvo... Rudų plaukų atstovas visas pasibarstė raudoniu.

*

Neprisijungęs Monty Aren Reimers

  • IV kursas
  • *
  • 81
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Where's my mind?
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #41 Prieš 5 metus »
Montis kilstelėjo antakius išgirdęs nepažįstamojo vardą ir spustelėjo jo ranką. Trumpai, žymiai trumpiau, nei visados.
- Įdomu? - susidomėjo, - kažkaip to nepasakyčiau.
Arenas skaitė pavadinimus, o nuo to skaitymo akys perštėjo, smegenis spausti pradėjo. Berniukas tikrai nesuprato iš kur ir taip greitai, Tobijas ištiesė keletą buteliukų - šis greitai atpažino tą, kurio ieškojo. Prisilietimas pasirodė keistas, varnius suraukė antakius.
- Šis, - parodė į vieną buteliuką, - šis man tinka. Jo ir ieškojau.
Tobijaus balsas pasirodė kažkoks keistas, ypač tas šnabždesys, tačiau jis pats nepastebėjo, kaip nustojo raukytis ir pats švelniai šyptelėjo. Montis paėmė buteliuką ir įsidėjo į kišenę, o kitus pastatė į pirmą pasitaikiusią lentyną.
- Taip, - nuleido akis iki kojų, vis dar kvailai vypsojo su sava šypsena, žvilgsnis pakilo ir nužvelgė berniuką, - didelės problemos, jeigu jau vaistų pagalbos reikia.
Arenas pagavo Tobijaus žvilgsnį ir nežinodamas kodėl, leido įsižiūrėti į savąsias. Prikandęs lūpą iš vidaus, jis bandė išlaikyti bent šiokį tokį atstumą tarp savęs ir Tobijaus, bet nesugebėjo atsitraukti tiek, kad šis puikiai neįsižiūrėtų į akis.
- Ką gero pasakyčiau? - pakėlė antakius, - nieko gero nepasakysiu, - nepasakysiu. - Leidžiu kalbėti tau.
Arenas žengė atgal ir atsimušė į dėžę. Apsisukęs ją pamatė, pasilenkė pastūmėjo arčiau lentynos ir atsisėdo.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #42 Prieš 5 metus »
  Wolfensohn plačiai nusišypsojo berniukui.
 - Na ir puiku, jeigu šie būtent tinka. - Nuleido akis ir dabar jisai žiūrėjo į žemę.
  Dabar vaistų sandėlyje du Varno Nago globotiniai kvailai šypsojosi be jokios priežasties. Vokiečio veidas buvo visas raudonas it burokėlis ką tik nuskintas nuo daržo. Bet jis negalėjo nustot nei šypsotis, nei nustot raudonuoti. Tobijas pats pradėjo jaustis, kad esąs ligoniu.
  Ta scena su akimis tikrai buvo nejauki. Bet Monty kažkaip keistai sureagavo? Kaštoninių plaukų savininkas pakėlė vieną antakį ir pradėjo dar kartą keistai žiūrėti į berniuką. Jo įtarimai vis didėjo ir didėjo.
 - Ak, kaip gaila. - Papūtė lūpas it mažas, ką tik nuskriaustas berniukas. -  Ką aš pasakyčiau? Hmm. Gal, kad man patinka ši patalpa. Tokia jauki, maža. - Ramiu balsu tarstelėjo.
  Strazdanosis sau galvoje sugalvojo vieną eksperimentą. Jis norėjo įsitikinti dėl savo įtarimų, kurie pas jį atsirado, kai buvo toji scena su gražiomis akimis. Berniukas priėjo prie Monty ir atsisėdo šalia tos dėžės krašto ir dabar berniukai vėl randasi labai arti vienas kito.
 - Kojos pavargo. - Nusijuokė. - Žinai man rimtai patinka tavo akys. - Su veidu dar labiau prisiartino ir su ranka prisilietė prie jo veido. Užmerkė akis ir pabučiavo.
  Vėliau berniukas atsitraukė nuo juodaplaukio ir išvis atsistojo.
 - A-at-leisk. - Pasidarė labiau raudonesniu.

*

Neprisijungęs Monty Aren Reimers

  • IV kursas
  • *
  • 81
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Where's my mind?
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #43 Prieš 5 metus »
Montis sėdėjo ant dėžės ir stebėjo Tobijų. Jis nesuprato, kodėl taip kvailai jautėsi ar vypsojo išsišiepęs.
- Nemėgstu mažų patalpų. Nors jos visai nieko, jeigu apšvietimas geras, - dirstelėjo link tos blausios ir vienišos lempelės palubėje. Diena negalėjo būti keistesnė, o varnius dar keisčiau pasijuto, kai berniukas atsisėdo šalia. Dabar tikrai norėjo numirti vietoje, tik nežinia kodėl. Tobijui nusijuokus, jis pats švelniai nusijuokė. Truputį. Nedaug. Niekas Areno akių šitaip nebuvo gyręs, tad nieko neįtardamas veidu pasisuko link nelabai pažįstamo burtininko, kurio tik vardą žinojo. Pats savo akių margumo niekad nesureikšmino - kodėl turėtų? Kai Tobijaus ranka prilietė veidą, pasijuto taip, tarsi smegtų skradžiai žemę. Tai buvo tarsi keistas nuvilnijimas, toks, koks pasitaiko įkišus mergaitišką segtuką į rozetę. Kas vyko toliau, Mončio smegenims buvo visiškas sprogimas - bučinys. Akimirką berniukas net sulaikė kvėpavimą, galėjo kaltinti tą netikėtumą. Vos tik Tobijas atsitraukė, pats švelniai raustelėjo. Kaži, kaip reaguotų jo vietoje kas nors kitas? Atsakymo varnius nežinojo. Bet ką sakyti irgi nesumojo. Tik prikando lūpą ir nuleido akis.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #44 Prieš 5 metus »
  Tobijas su ranka perbraukė per savo plaukus, kurie buvo nukritę ant jo mėlynų akių, kas jį labai erzino. Stovėjo jis neilgai. Jo liesa figūra surado dar vieną kampą, kur galima puikiai įsipatoginti. Atsisėdęs, jis sukryžiavo kojas ir tik atsiduso. Daugiau nieko nekomentavo dėl jo poelgio. Tik atsiprašymas. To užtenka. Netgi per daug. Varno Nago globotiniui visai nereikėjo atsiprašyti. Dabar jis pradėjo visaip save keikti, koks jis esąs durnium. Vis dar sėdint, šis toliau raudonavo ir nežinojo ką daryti. Šiandien jam nakties jau pakanka. Daugiau nebenori tokių nejaukių momentų. Jam jau užtenka taip, kad iki gerklės tai jau. Tai tik buvo bandymas, ar kitaip sakant, eksperimentas, dėl ko jis greitai išsiaiškino, tai ką norėjo. Wolfensohn tik dar kartą nusišypsojo nepažįstamui kurį pažinojo tik šį naktį, bei daugiau nenorėjo būti šioje patalpoje nei su šiuo žmogumi šalimais..
   Mėlynakis paliko šią patalpą ir daugiau net nesiruošė čia grįžti, arba bent jau kokiam mėnesiui, dviem.