0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #75 Prieš 2 metus »
Kol mėlynplaukė mergina dirbo ties jos ranka ji buvo sukandusi savo megztuko rankovę. Kaip ir sakė, žaizdą peršėjo, jeigu būtų neįsikandusi megztinio, tikrai būtų neištvėrus ir ėmusi klykti. Štai ir baigėsi mano tvirtumo įrodymas. Žviegiu ir cypiu kaip maža mergaitė. Susiimk! Akys irgi nepadėjo, ėmė nevaldomai ašaroti. Žaneta labai stengėsi nepastebimai su rankove, ta pačia kurią buvo įsikandusi,nusivalyti išbėgusias ašaras. Tačiau kadangi šiam veiksmui reiktų paleisti iš dantų megztuką, ji nusprendė ašaroms nevaldomai tekėti jos skruostais. Tik pasisuko visu kūnų, tikėdamasi, kad Violeta dar nepamatė jos rausti pradedančių akių.
Merginai pabaigus darbą, grifiukė atsistojo ir greitai nužengė į kitą mažos patalpos galą. Ištraukusi ranką iš žabtų ji staigiai nusivalė akis ir tik tada atsisuko į mėlynplaukę. Prieš prabildama nužvelgė savo ranką. Ši buvo gražiai aptvarstyta, nors kraujas dar po truputį sunkėsi, skausmo ji nebejuto. Tik keistą, buką maudimą.
- Ačiū. Neblogai aptvarstyta. Iš ties labai gerai kaip burtininkų mokykloje besimokančiai merginai. Iš kur moki tokius dalykus? - Suprato, kad ją kamantinėja ir, tiesą sakant, nelabai maloniai ar mandagiai. Bandydama ištaisyti savo situaciją ji greitai išbėrė. - Nepyk tik, kad taip agresyviai bendravau.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Neprisijungęs Violeta Stephenson

  • VI kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #76 Prieš 2 metus »
Tvarkant žaizdą, pastebėjo, jog mergina nebuvo susilaikiusi bei tekėjo ašaros iš akių. Tą galėjo aiškiai matyti ir šalia esančius lašiukus. Nebuvo sunku pamatyti. Juk ir pati nebūtų sulaikiusi to skausmo savyje ir norėtų viską išrėkti. Todėl kuo puikiausiai suprato, bet nieko taip ir nesakė. Baigusi, kiek atsitraukė, bet akių nuo Žanetos nenuleido.
- Nėra už ką, - šyptelėjo gan draugiškai. - Na, dažnokai lankausi ligoninės sparne, todėl jau spėjau perprasti čia viską, - patrūkčiojo pečiais. - viena seselė išmokė, kai jis neturėjo laiko, - papildė atsakymą. Išgirdusi lyg kokį atsiprašymą, tiesą sakant, mergaitė šiek tiek tikrai nustebo. Nemanė, kad to sulauks, bet ir apie tai nebuvo pagalvojusi. - Nepykstu, juk aš pasimaišiau tau ne vietoj ir ne laiku, - tyliai atsiduso pasakiusi. Kaip ir visad, Violeta gan greitai kitiems atleisdavo, nors tai buvo šioks toks minusas jai pačiai.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #77 Prieš 2 metus »
Paskutinis garsas kurį laiką buvo Violetos sunkus atodūsis. Šią nejaukią tylą ji ir skyrė apmąstymams ką jis (atodūsis) galėjo reikšti. Ar tai buvo savęs gailėjimo, pavargimo, ar Žanetos niekinimo atodūsis. Nežino kodėl, bet mergina niekaip negalėjo išmesti šios minties iš galvos. Jos laikėsi įsikibusi kaip šuva į kaulą, tai buvo vienintelė priežastis kodėl jai nereikėtų pratęsti pokalbio. Niekada nemokėjo gerai bendrauti su bendraamžiais, tiksliau ir su jaunesniais bei vyresniais nelabai sekėsi. Jai labiausiai patiko bendrauti su garbaus amžiaus asmenimis. Jie matę daug ir juos nustebinti gali labai mažai. Jiems nereikėjo ir pastovaus pokalbio, su jais galėdavai ir jaukiai mėgautis tyla. O dar jų begalinės gyvenimo istorijos. Ir štai ji sėdėjo ant žemės prieš jaunesnę už ją merginą. Verta paminėti, kad ir daug draugų ji neturėjo. Ir ne tai nebuvo blogas dalykas, iš prigimties grifiukė buvo vienišė. Bet šiandien viskas kitaip. Kadangi jau sėdi viename kambaryje, ar tiksliau sandėliuke, su nepažįstama mergaitę, kodėl gi nepabendravus. Kartu jos jau patyrė šiokį tokį nuotykį. Ir jei pokalbis nueis šuniui ant uodegos, ji visada galės likusius metus vengti šios mokinukės. Hogvartsas didelis ir jei labai norėtų, tikrai galėtų pasislėpti ir visus likusius kursus. Na, bet nereikia nusistatyti, pasistenk. Bent viena kartą, juk neskaudės. Šviesiaplaukė ėmė mąstyti ir galvoti jai žinomų pokalbių pradžių. Nieko gero nesugalvojo, todėl paklausė pirmo dalyko kuris šovė jai į galvą:
- Ką skaitei? Hmm... Tada, prie laiptų.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Neprisijungęs Violeta Stephenson

  • VI kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #78 Prieš 2 metus »
Tokia nejauki tyla, ne visai mergaitei patiko, tačiau, kad ką nors pasakyti taip pat nežinojo. Todėl ir tylėjo. Kaip kad dažniausiai ir darė. Tuo ir nesiskundė. Kartais būdavo pleputė, o kitą kartą jau nežinodavo ką galėtų pasakyti. Todėl Violeta sunkokai susirasdavo draugų. Regis, galima buvo pagalvoti, kad ji tėra rami ir tyli, kol kas nors nuspręsdavo pažinti geriau mėlynplaukę.
Galiausiai nusprendė kiek apsitvarkyti, vis dėl to padarė šiokią tokią netvarką. Atsitūpusi pradėjo viską dėti atgal į dėžutes bei norėjo viską sudėti tvarkingai. Sulaukusi klausimo, tvarkymosi procesas nutrūko. Atsistojo bei atsisuko į Žanetą.
- Na, tai viena iš pasakų, kurios yra gan populiarios, - šyptelėjo atsakydama į vyresnės mergaitės užduotą klausimą. - mėgstu labiau originalus, o ne iškraipymus, kaip kad kartais pasitaikydavo, - patrūkčiojo pečiais.  - Ar pati skaitai knygas? - paklausė. Mat dar nesinorėjo taip greitai nueiti savais keliais.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #79 Prieš 2 metus »
Atsakymas buvo kiek keistokas. Pasakos. Pati labai senai skaitė kažką panašaus į pasakas. Negalvojo, kad mergina yra keista, tiesiog pasirodė šiek tiek keista. Na, bet kas ji tokia, kad galėtu teisti, apie savo skaitomas knygas geriau nė nepradės. O gal ir pradės. Paklausta klausimo mergina buvo įspausta į kampą. Buvo tragiška melagė, ir taip greitai nebūtų sugalvojusi nieko įtikinamo. Klausimas buvo atviras ir žinojo, kad paprasto taip ne atsakymo neužteks. Todėl kiek ilgiau pratęsusi tylą ji galvojo savo atsakymą.
- Pagalvokim. Trumpai tariant taip, skaitau. Kokias knygas čia jau kiek keisčiau. Domiuosi herbologija todėl dažnai skaitau šias temas, taip pat magijos istorij... - Į galvą ėmė lysti visai ne malonūs prisiminimai. Pamoka jau vyko gana senai, bet ji vis dar negalėjo to išmesti iš galvos. Tiek kraujo. Greitai susiėmusi, mintyse save papurtė ir tęsė toliau. - Nesvarbu. Taip pat mėgstu žiobariškus detektyvus. Na, o tu skaitai tik pasakas? - Norėjo nuskambėti charizmatiška, bet bijojo, kad kaip dažniausiai, nuskambėjo tiesiog pikta. Norėjo ištaisyti situaciją (vėl) todėl greitai griebėsi už siūlo galo ir sugalvojo pokalbio tęsinį. - Kuriame tu kurse? Neprisimenu tave mačiusi.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Neprisijungęs Violeta Stephenson

  • VI kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #80 Prieš 2 metus »
- Aišku, - tarė linktelėdama daugiau nesiruošdama nieko klaust. Norėjo pridurti lyg kokį faktą, kad nėra keista skaityti norimas knygas. Tačiau to nesakė, mat pati sulaukdavo komentarų, jog būdavo keista. Dažniausiai dėl plaukų spalvos ar dėl to, kad Violeta labiau renkasi būti viena nuošalyje ar tiesiog dažniausiai yra tyli, lyg atrodytų, kad kažko nesako. To mėlynplaukė nelabai suprato, kodėl kai kurie taip mąsto, bet per labiausiai to negalvodavo.
- Ne, ne tik pasakas... Dar ir įvairias istorijas, tiek magijos pasaulyje, tiek žiobarų pasaulyje, - vos vos menkai šyptelėjo, bet ta šypsenėlė gan greitai dingo. Neturėjo noro šypsotis kažkodėl. Gal labiau turėjo šiokį tokį nepasitikėjimą vyresne mergaite ir šiek tiek bijojo per daug ko papasakoti, to labiausiai vengė. - aš antrame kurse, - atsakė galiausiai į užduotą klausimą. 

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #81 Prieš 1 metus »
  Nuo dar vienos vampyrės atsiradimo jau buvo praėjusios kelios dienos, tačiau Heidi vis dar nesusitaikė su ta mintimi, kad dėl jos kaltės, atsirado tokia bjauri, tos pačios rasės atstovė. Vos ne kiekvieną dieną, mergaitė bandė sugalvoti būdą, kuris padėtų jai išvengti tokių įvykių. Logiškiausia būtų buvę naudoti gyvūnų kraują, tačiau jau kitą dieną, jaunoji vampyrė suprato, kad jam gali atsispirti labiau, negu naujam augalui, kas gero nelabai žadėjo kažką gero. Tai taip pat reiškė, kad tamsiaplaukė turės iš kažkur gauti žmonių kraujo, kurį galės naudoti mokymams. Šitai supratusi klastuolė ėmė galvoti iš kur jo galėtų gauti.
  Viena ir vienintelė jai žinoma vieta buvo - Ligoninės sparnas, o tiksliau vaistų sandėlis, kuriame pagal viską turėtų būti bent nedidelis indelis kraujo, jeigu kuriam mokiniui, jo kartais prireiktų po muštynių ar kitokio, raudono skysčio reikalavusio dalyko. Juk Hogvartse bent kartą per savaitę įvykdavo didesnio ar mažesnio masto muštynės, kurių metu vienas iš dalyvių, būdavo šiek tiek sužeistas.
  Pakilusi nuo minkštos ir patogios lovos, Heidi patraukė sparno link. Praėjusi pro daug durų, vedančių į įvairias vietas, mergaitė pasiekė savo tikslą, prie kurio trumpam sustojo, mąstydama ar tikrai nori tai daryti. Nors tai ir nebuvo kažkoks labai didelis nusikaltimas, tačiau jaunajai vampyrei buvo kiek sunku ties tuo apsispręsti. Nors tamsiaplaukė ir norėjo apsisaugoti nuo tolesnių įvykių, tačiau nenorėjo naudoti žmonių kraujo šitam tikslui, o ypač tuomet, kai nuspėjs, kad bent keletas lašų papuls į burną, kas klastuolei nelabai patiko. Susitaikiusi su tokia mintimi, Heidi dar šiek tiek laiko praleido prie durų, geriau apmąstydama savo sprendimus.
  Praėjo dar keletas minučių ir mergaitė pagaliau pravėrė duris, vedančias į kabinetą, o po to ir medžio gabalą, kuris slėpė vaistų sandėlį nuo pašalinių akių. Nenorėdama būti užklupta, jaunoji vampyrė greitai skaitė ant indų užklijuotas etiketes ir ieškojo raudonos spalvos skysčio, kuris buvo uždarytas kokioje nors taroje. Nepraėjo nei kelios minutės, nuo paieškų pradžios, kai tamsiaplaukė sugebėjo rasti tai ko ieškojo, tad paėmusi nedidelį indelį, beveik iki viršaus pripildytą kraujo, patraukė išėjimo link. Klastuolė ketino mokymąsi pradėti šiandien ir nenukelti jo į tolimesnę ateitį.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)