0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Iveta Stončiūtė

  • II kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #15 Prieš 7 metus »
  Taip...Iveta kaip visada prisidirbo. Šį kartą ji bėgo nuo gerokai didesnių už save vaikinų. Mat ji nenorėjusi vieno iš jų daiktus numetė į balą. Taigi kaip įprasta Iveta bėga...Ieško geros vietos pasislėpti. Prabėga biblioteką, tada ligoninę, pamatė vaistų sandėlį, kadangi nebuvo laiko galvoti ar tai gera mintis, nes ją vijosi vaikinai ji ten įlindo. Mato įvairiausius vaistus surikiuotu tikriausiai abėcėlės tarka. Išsigandusi, kad chuliganai gali praverti duris ji už durų rankenų užkišo dvi šluotas. Sėdi susirietusi ir laukia kol bus saugu išeiti, kol nebesigirdės vaikinų balsų, kad galės išeiti. Mato aplink įvairiausių vaistų, ji bijo kažką numesti, nuversti, paversti, net gi paliesti. Sėdi ramiai ir laukia kol galės išeiti, staiga vaikinai priėjo prie durų ir bando atidaryti Iveta išsigandusi nebežino ką daryti. Ir staiga ji išvertė vieną vaistų dėžutę ir viena iš tų vaistų tablečių pateko jai tiesiai į burną, ji prarijo ir nukrito ant žemės...Vaikinai nieko negirdėjo, nes juos apšaukė seselė ir išvarė. Iveta vaistų sandėlyje prabuvo apie valandą. Ji atsibudusi paėmė tuoj vaistus sutvarkė ir paskaitė kas čia buvo, ogi čia buvo tik migdomieji! Ivetai iškart palengvėjo. Viską sutvarkiusi ji ištraukė šluotas, padėjo į vietą, išėjo ir tylia, tyliai uždarė duris. Paslapčia nuėjo į savo koledžo miegamajį atsigulė į lovą žadėjo eiti miegoti, bet neiškentė ir nusprendė visą šį įvykį aprašyti savo dienoraštyje...

*

Neprisijungęs Česteris Wan Gerietis

  • III kursas
  • *
  • 43
  • Taškai:
  • I'm not bad. At least that's what I think
Ats: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #16 Prieš 7 metus »
Teris po pamokos sliūkimno kolidoriais.Jo vienintėlis draugas guli palatos lovoje su sulūžusia koja, o kaip tik Teris ir ėjo ten.Staiga jis pamatė palatos duris ir išsišiepėpagaliau pamatysiu savo draugą...Bet jo šypseną sutrugdė garsus bumtelėjimas palatoje.Durys užsidarė,o Teris stypsojo prie jų kaip viščiukas.Vaikų koridoriuje nebebuvo, visi buvo jau pamokoje.Teris nei kiek neįšsigando,kad jo nebus pamokoje ir taip jis nemėgo.
Palatos durys pradėjo klibėti,Teris nežinojo kur slėptis,tad jis įlindo į vaistų sandėlį.Lindėjo ten kelias valandas,o gal tik kelias minutes,nes laikas slinko per nelyg ilgai.Teris pamatė daaauuuggg vaistų, bet vienas atrodė...
-Ką tu čia darai?-pasitiko Terį kažkieno balsas...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Česteris Wan Gerietis »

*

Neprisijungęs Grantacija Gerietė

  • VI kursas
  • *
  • 97
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Kaip nėra jūros be bangų,taip gyvemino-be liūdesio
Ats: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #17 Prieš 7 metus »
Gran tūnojo vaistų sandėlyje laukdama draugės,kuri pasirinko gan keistą vietą susitikti,kai staiga pro jo duris įvirto kažkas.Gran jau pagalvojo,kad tai jos draugė,bet kai žmogus atsisuko Gran pamatė,kad tai jos brolis Teris.
-Ką tu čia darai?-kiek įpykusi tarė vyresnioji sesuo,-Ar tau neturėtm būti pamokoje?
Gran tikriausiai jau suprato,kad Teris kai įprastai nuo kažko bėga,atsidususi ji priėjo prie brolio ir suvėlė jam plaukus tardama:
-Ir vėl nuo kažko bėgi?Sėsk,papasakok...
Ji atsisėdusi ant sandėlio grindų laukė, kol tai padarys brolis.Jo veidą apšvietė vos matoma blausi šviesa,tad Gran įsiėmusi lazdelė ji ištarė visiems žinomą burtąžodį:
-Lumos
Sandėlys kiek prašvesėjo,ji pasižiūrėjo į brolį ir tarė:
-Ir tu taip padaryk.
Gran tik stengėsi būti gera sese,kurios trūko Teriui,tik ji nežinojo , ar tai darė gerai...

*

Neprisijungęs Česteris Wan Gerietis

  • III kursas
  • *
  • 43
  • Taškai:
  • I'm not bad. At least that's what I think
Ats: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #18 Prieš 7 metus »
Teris nustebo pamatęs ten Gran savo sesutę,kuri ir pati nebuvo pamokose...
-Sveika,Gran...
Teris atsiduso ir jau žinojo,kad turės viką pasakyti sesei,jis išsitraukė lazdelę,atsisėdo šalia sesers ir ištarė burtą:
-Lumos
Jo lazdelės gale pasirodė šviesa ir jis kalbėjo toliau:
-Na aš ėjau aplankyti savo geriausio draugo,kuri guli palatoje,-jis atsiduso,-po to išgirdau,kad kažkas nukrito,bet...Ištikrųjų ten kažkas buvo,pamačiau,kad tas kažkas nori išeiti ir aš čia įvirtau...O pati toliau jau žinai...O ir tu ne pamokoje?
Teris suprato,kas Grant tik nori būti gera sese,kurios jis neturėjo ištisus metus,tiesa jai sekasi tikrai gerai.Teris kai ką sumanęs ištarė kelis burtąžodžius
-Nox,Orchideous
Paėmęs gėlių puokštę jis ją davė sesei.Poto jis vėl pasiėmęs lazdelę ištarė tą patį burtą:
-Lumos...

*

Neprisijungęs Nicole Fields

  • III kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #19 Prieš 7 metus »
     Ji jau ne kartą buvo vaistų sandėlyje ligoninės sparne. Tačiau Nicolė vistiek jautė jaudulį skrandyje ir drebulį kojose. Varniukė ilgais pilkais plaukais sėlino palei koridoriaus sieną ir stebėjo, ar niekas neateina, ar aplink neslankioja kas nors iš mokyklos personalo ir ar neišlįs iš savo kabineto ar palatų seselė. Staiga iš palatos išlėkė pora trečiakursių grifiukų.
     – Kur ta seselė, kai jos taip reikia...
     – Einam į mokytojų kambarį, ten ji dažnai leidžia laiką su ta sukriošusia profesore, kaip ten ją...
     Balsai nutolo. Regis, šie net nepastebėjo Nicolės, prisispaudusios prie sienos. Kelias laisvas. Galvą lyg kas peiliu pervėrė. Ji jau buvo pamiršusi, ko eina į vaistų sandėlį. Per nuodų ir vaistų pamoką jie darė kažkokį keistą eliksyrą, jo garai labai nuodingi. Niekam nematant, Nicolė sugalvojo pauostyti tą viralą. Kvapas buvo visai malonus ir viskas buvo gerai, tik paskui per herbalogiją mergaitė vos neapalpo. Jau norėjo eiti pas seselę, bet nedrįso. Kaip būtų pasiaiškinusi? Kad laisvalaikiu uostinėja pavojingus eliksyrus??
     Pagaliau pasiekė sunkias apsilupusias sandėlio duris. Užrakinta. Ką gi, tereikėjo tik vieno vienintelio burtažodžio:
     – Alohomora.
     Durys atsivėrė. Nicolė įžengė į didelį, bet ankštą nuo prikrautų lentynų kambarį. Ji tiksliai nežinojo, ko jai reikia, tad nusprendė susirasti ančiuvių gleivių nuoviro, juo dažnai gydydavosi mama, kai galvos skausmas tapdavo nebepakeliamas. Apėjusi porą ratų ant antros lentynos pakopos su varlių kurkulais ir liepžiedžių antpilais rado porą senų apdulkėjusių buteliukų su reikiamu skysčiu. Negalvojusi varniukė griebė pirmą pasitaikiusį buteliuką ir įsikišo į didįjį kuprinės skyrių tarp vadovėlių. Tada tyliai išsliūkino ir uždarė duris.
     – Ką gi aš matau – ar tik ne pilką varną, slampinėjančią ten, kur jai ne vieta? Ko čia ieškojai, slunke, gal prireikė diktonų esensijos keliems varžteliams ataugint, ar įnikai į kokį kitokį, stipresnį, viralą, ką?
     Žiaurus balsas nusikvatojo. Nicolei už nugaros stovėjo bjaurus trečiakursis iš Klastūnyno, Merkelis Įžūlusis, kuris jau ne pirmus metus buvo ,,užsisėdęs" ant Nicolės.
     – Ne tavo reikalas, pliurziau.
     Mergaitės galvą vėl žiauriai pervėrė skausmas. Nebegalėjo ilgiau tverti, reikėjo kuo skubiau dingti. Tada ji pasisuko ir movė paknopstom koridorium, kol pasiekė jo galą ir išėjo iš ligoninės sparno. Merkelis dar kažką bjauraus jai šaukė, bet mergaitė neatsisuko ir nekreipė dėmesio. Na, operacija pavyko, bet susitikimas su tuo šmikiu viską ganėtinai sujaukė... Kad tik neįskųstų.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #20 Prieš 7 metus »
Atvilkusi silpną Prometėjos kūnelį, paguldė ant žemės, nes visos lovos buvo arba sujauktos, arba užimtos. Vaistų sandelyje buvo ganėtinai tamsu, kvepėjo įvairiomis žolelėmis ir smirdėjo tamsiais viralais. Užlindusi už medinių lentynų, pilnų spalvotų buteliukų, kaišiojo rankas kol surado reikiamą vaistą. Tyliai slinkdama siauru praėjimu, skiriančiu lentynas, tikėjosi, kad draugei viskas gerai ir dar nepabudo, nes kitaip panika paimtų viršų. O pasirodo, kad klastuolė jau prabudo.
-Taip, čia aš - Hannah. Nesijaudink ir truputi atsigerk,- sušnibždėjo ir sugrįžusi prie mergaitės, į šaukštuką įpyle nedaug permatomo skysčio,- pasijusi geriau,- nusišypsojo ir įdavė vaistus, kvepiančius jazminais Prometėjai- kaip jautiesi? Ar gali tvirtai stovėti?- paklausė ir leido mokinei įsikibti į jos ranką bei pajudėjo kažkur tolyn tarp lentynų.
As you swore to God,

*

Gellyte

Ats: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #21 Prieš 7 metus »
  Išgirdus Persikutės balsą atslūgo nerimas.                                   
-Jau maniau, kad palikai mane viena.   
  Profesorė von Peach surado ir atnešė Prometėjai vaistų. Mergaitė nesipriešino ir išgėrė juos. Vaistų kvapas tiesiog svaigino. Mintimis Prometėja nusikėlė į namus. Mama kas vakarą sėdėdavo prieš krosnį skaitydama knygą ir gurkšnodama jazminų arbatą. O kieme negalėdavai praeiti pro gėlių darželį, jazminai užgniauždavo tau kvapą.
  Po kiek laiko Prom su Persikutės     pagalba pabandė atsistoti. Mergaitė galėjo eiti palengva, neskubėdama.
-Atrodo tuoj kojos perluš pusiau, -nusijuokė.
  Kiek paėjus mergaitė pervargo. Nusižiovaujusi prakalbo:
-Neseniai nusnūdau, o dabar vėl neatsisakyčiau pogulio. Tikiuosi nieko rimto nenutiko, -susirūpino Prom, kuri vis dar buvo išbalusi kaip baltas popieriaus lapas. -Manau dar nusnūsiu, nes iki miegamojo neužteks jėgų. Čia tikriausiai vaistai mane migdo.  O tu gali eiti, jei tik nori. Manau susitvarkysiu, -šyptelėjo.

*

Neprisijungęs Amaltėja Nereidė Barnard

  • ***
  • 68
  • Lytis: Moteris
  • Est-ce que tu as de choléra dans tes joues?
Ats: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #22 Prieš 6 metus »
Camille žvalgėsi po ligoninės sparną. Tikėjosi pamatyti kokių lavonų, pacientų, kuriems slibinai ir kitokie gyviai nutraukė rankas ir kojas, šiaip kokių keistuolių su dar keistesnėmis problemomis. Deja, ligoninėje buvo ramu, durys į palatas uždarytos, tik viena kita seselė kartkartėmis šmėstelėdavo koridoriuje. Pastarojo gale buvo nedidukės, kiek mažesnės nei kitų palatų durys. Ant jų kabojo tokia lentelė, tarsi mokykloje, kur ant durų parašomas kabineto pavadinimas ir numeris, tik ant šių baltų durų buvo paprastai užrašyta ,,Vaistų sandėlys" ir, žinoma, perspėjimas, kad šių durų slenkstį gali peržengti tik ligoninės personalas.
Deja, Varno Nago globotinei iš Prancūzijos tai būvo nė motais. Tikėjosi, kad ras ten ką nors įdomaus, gal net kokį meilės eliksyrą, kurį galėtų sugirdyti tam vaikinukui, matytam Apsigynimo nuo juodosios magijos kabinete. Pirmakursė greitai įsitikino, kad nieko šalia nėra, ir pastūmė duris. Šios kiek sugirgždėjo, šalia buvusiai ir besistengenčiai kuo tyliau vaikščioti mokinei atrodė, kad net kiek per garsiai. Ji greitai uždarė duris ir apsižvalgė. Geležinės lentynos ant ratukų buvo nusėtos įvairiausiais gėralais, suskirstytais abėcėlės tvarka. Atrodė, kad čia buvo vaistas nuo absoliučiai kiekvienos ligos, net pačios keisčiausios.

*

Neprisijungęs Andromeda Fomalhaut

  • V kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My mind is far away from easy.
Ats: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #23 Prieš 6 metus »
  Andromeda lėtai vaikščiojo po Ligoninės sparną. Nežinia dėl ko. Galbūt dėl to, kad šioje mokyklos vietoje dar nėra buvusi? O gal dėl to, kad žinotų kur lėkti jei susižeistų per varžybas, na arba tiksliau jei žinotų kur ją nuvestų jei susižeistų. Tačiau nespėjus prieiti ligoninės ji pastebėjo tamsiai raudonas duris, matyt pagamintas iš raudonmedžio. Ant jų kabojo lentelė su užrašu pranešdamas, kad čia yra Vaistų sandėlis.  O žemiau jos tai pat kabojo užrašas, kad pašaliniams eiti draudžiama. Jis tik dar labiau traukė apsižvalgyti kas yra viduje. Gal Andromeda užtiks kokių įdomių ir negirdėtų vaistų ar eliksyrų. Klastuolė lėtai pravėrė girgždančias duris, mirtinoje Ligoninės sparno tyloje šis garsas buvo kraupus.
the child is grown the dream is gone and I have became comfortably numb

*

Neprisijungęs Amaltėja Nereidė Barnard

  • ***
  • 68
  • Lytis: Moteris
  • Est-ce que tu as de choléra dans tes joues?
Ats: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #24 Prieš 6 metus »
Camille apžiūrinėjo vaistus. Tiesą sakant, nieko įdomaus. Daug įprastų žiobarams vaistų, tik kitoje formoje, pavyzdžiui: buteliukas su skysčiu, o ant jo parašyta „vaistai nuo kosulio“ arba „vaistai nuo galvos skausmo“. Nuobodu! Gyvačiukė iš mokslo metų Hogvartse tikėjosi begalės nuotykių, kovų su trigalviais slibinais ir dar bala žino kokiais padarais, kvidičo žaidynių, gal net tokių pavojų kaip mirties valgytojai, apie kuriuos girdėjo tik legendose. Tačiau viskas čia panašėjo į paprastą internatą, tik tiek, kad čia mokiniai dar ir medinėm lazdelėm mosikuoja. Klastuolė atsiduso ir į rankas paėmė stiklinį buteliuką su ryškiai rožiniu skysčiu. Didžioji etiketės dalis buvo išblukusi, įmanoma perskaityti buvo tik „priešnuodis“.
-Priešnuodis nuo ko? Gal nuo nuobodulio?- garsiai išreiškė sarkastiškas mintis,- praverstų toks. a?- Kamilė kalbėjosi su savimi, ar bent jau taip manė, kol neišgirdo keisto garso. Atrodė, tarsi užsidariusios durys ir tylūs žingsniai. Žinoma, blondinė tikėjo, kad tai tik jos pasąmonės veikla, deja, smarkiai besidaužanti, tarsi norinti išlįsti širdis ir padažnėjęs kvėpavimas sakė visai ką kitą. Vos prieš keletą akimirkų besiskundžianti magijos mokykla, Camille apmąstė visus blogiausius galimus variantus, kurie gali nutikti, jei kokia seselė ar kas nors iš vyresniųjų ją čia suras, o išmetimas iš Hogvartso buvo pačiame sąrašo viršuje.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #25 Prieš 6 metus »
Negaluojantis pilvas tarsi savaime nešė kiek apsimiegojusią Lisetę į vaistų sandėlį. Klastuolė girdėjo, kad žiobarų mergaitėms dažnokai taip būna, bet, po galais, ji juk ne žiobarė! Basos rausvaplaukės kojos, susiliesdamos su šaltomis ligoninės grindimis, nekėlė jokio garso, tad ji visai nesunkiai išlio nepastebėta ir įsliūkino pro duris, šalia kurių parašyta „tik personalui“. Prieš tai sėlinusi it kokia katė, dabar jau atsitiesė pilnu, nors ir neypatingai dideliu ūgiu, ir puolė ieškoti šviesos jungiklio. Visgi jau gana vėlus vakaras, galbūt galima sakyti naktis. Kad ir kaip bebūtų keista, Lisetė jau net buvo spėjusi atsigulti į savo minkštą ir obuolių pyragu kvepenčią lovą, kurioje tikrai nesunku rasti pastarojo trupinėlių, ir gal net būtų išmiegojusi visą naktį, jei ne tas prakeiktas pilvo skausmas! Įsijungusi šviesą, Klastūnyno globotinė pradėjo ieškoti buteliuko su vaistais nuo skausmo. Tokių čia buvo gal šimtai! Ir visi skirtingų spalvų: tai žalias, tai gelsvas, tai dar bala žino koks. Ir kaip vargšei šešiolikmetei atsirinkti, kuris buteliukas turėtų išspręsti visas jos bėdas? O dar sandėliukas buvo tarsi koks šaldytuvas, tad net ir mylima rausva trumputė pižaminė sunkutė tikrai negelbėjo situacijos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Lisette la Claire »
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #26 Prieš 6 metus »
Apatišku žvilgsniu vėpsodamas į vieną tašką, tamsiaplaukis nuobodžiai sedėjo ant žemės. Natanielio nugara rėmėsi su kaži kokių rausvų vaistų buteliukų prikišta spintele, o dešinioje vaikinuko rankoje nyko prigesusi cigaretė. Kiek ironiška buvo rūkyti vaistų sandėliuke, tačiau patalpos neaukšta ir gal net keliais laipsniais žemesnė už nulį temperatūra sudarė palankias sąlygas dūmyti niekam netrukdomam berniokui. Lizertas nebuvo iš tų žalingųjų įpročių propoguotojų, tačiau retkarčiais mėgdavo slapčia naktimis pasivaikščioti po ligoninės sparną ir  permąstyti svarbesnius dienos įvykius. Šiąnakt buvo gana giedra, žvaigždžių nesimatė, o juodas dangaus skliautas maloniai atstojo erzinančiai švytintį mėnulį.
Keliais švelniais pirštų judesiais Augustas nubraukė susidariusius pelenus ir prisidėjęs seilėtos cigaretės likutį prie apšnerkšnijusių nuo šalčio lūpų, įtraukė dar keletą dūmų. Užmerkęs skaisčiai mėlynas akis, mokinukas lėtai išpūtė kelis mėtomis atsiduodančius raitilus.
Jau beketindamas atsikelti nuo ledinių plytelių, strazdanosio ausis pasiekė senų durų cypimas,  nuaidėjęs per visą nedidukę patalpą.
Ryškiai lempos šviesai pasiekus šeštakursio veidą, Natukas suraukė tankius antakius ir staigiu mostu užsimaukšlino klastuoliško džemperio kapišoną.
- Užgesink šviesą, - it po miego girgždančiu balsu, perspėjo svečią berniokas, tikėdamasis, jog šis paklausys.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #27 Prieš 6 metus »
Lisetė tarp pirštų sukiojo buteliuką, pusiau pripildytą žalio skysčio. Dar vienas „Nuo skausmo“. Daugiau nieko. Nei kaip gerti, kada gerti, kodėl gerti... O paskui taip ir būna, kad seselė ne tų vaistų davė. Kaip tada vargšė mokinė turėtų žinoti, kas jai galėtų padėti?
Negana to, kad Klastūnyno atstovei beprotiškai skauda pilvą ir ji nežino, kokie vaistai galėtų nuo to padėti, nes kažkas moka tik porą žodžių parašyti ant etiketės, iš vaistų sandėliuko gilumos pasigirdo balsas, privertęs šešiolikmetę nemenkai krūptelėti ir ant šaltų cemento grindų numesti buteliuką su skysčių. Sudūžusio stiklo gabaliukas įsitvirtino rausvaplaukės basoje pėdoje, o žalias skystis tikrai nebuvo draugiškas žaizdoms. Dėl didžiulio skausmo Lisetė neištvėrė ir iš jos burnos pasipylė lavina keiksmažodžių. Kai kurie jų buvo tokie, kurių nė ji pati negalėjo suprasti, gal išvis pirmą kartą girdėjo, bet puikiai tiko šioje situacijoje.
-Užsigesink!- piktu ir skausmo veriamu balsu surėkė šeštakursė. Žinoma, pasigailėjo. Nė neabejojo, kad klyksmas buvo girdėti už šių durų. O jei kas ateis, merginai toli gražu geruoju nesibaigs.
-Gal malonėsi atnešti savo kvailą užpakalį čia ir man padėti?!
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #28 Prieš 6 metus »
Berniokui nesulaukus atsakymo, šis negrabiai atsistojo ir kiek apkiautęs pasvyrojo vietoje. Nuorūką tvirtai sukandęs dantimis, Natanielis lėtai žingsniavo judančio rausvo objekto link. Tikslius bruožus slėpė plati, senoka, riešutmedžio spalvos spinta, it skirianti sandėliuką į dvi dalis. Jau beketindamas niūriai prisėlinti prie žmogystos, sutrukdžiusios tokią mielą vienatvę, rusvaplaukis strazdanosis išgirdo dūžtančio stiklo garsą, nepaisant to, visai nemikliai vaikinukas galiausiai apėjo baldą ir išvydęs mergiotę tuojau pasigailėjo priartėjimu: prefekto ausis netikėtai užtvindė kiek pavėluota keiksmų lavina.
- Cigaretės? - ištraukęs iš burnos apkramtytą nikotino pagaliuką, Natas kištelėjo jį ryškių plaukų savininkei, tačiau greitai susikišo jį atgalios, mat ši galbūt neišgirdusi, o gal susierzinusi dėl sudaužyto, kaip dabar klastuolis galėjo aiškiausiai matyti, buteliuko su žalsvu skysčiu tiesiog rėkte aprėkė jaunuolį.
- Ne mano bėdos, kad esi žioplė, - kilstelėjo pečiais Augustas ir ramiai žingtelėjęs link durų, švelniai spustelėjo jungtuką, tai išjungdamas tą, įkyriai mirksinčią lempą. Vaistais ir smilkalais kvepianti patalpa maloniai paskendo visiškoje tamsoje. Perdėm apatiškas, drąsiai galėtume sakyti apsirūkęs, Lizertas lėtai vaga nušlepsėjo atgal prie rėksnės. Sukryžiavo rankas ties krūtine, atsirėmė į šešėlyje skendinčią spintą ir nuo galvos iki kojų nužvelgęs ne ką vyresnę mergiūkštę, melsvaakis mostelėjo savąja burtų lazdele.
- Antiriex teplopus, - burbtelėjo šeštakursis ir netrukus sudužusios stiklo šukės su visu skysčiu grįžo į pradinę būseną, o keletas įbrėžimų likę ant rausvosios niurzgos išnyko ir daili drobinė oda buvo it naujutėlė.
- Prašom, - vos vos kilstelėjo lūpų kampučius kaštoninių plaukų savininkas bei lediniu žvilgsniu skenuodamas vėlyvąją viešnią, pridūrė, - čia ne vaivorykštės šalis, vienaragiai visi jau miega, manau, tau jau seniai laikas grįžti į lovą, mažyle, ir toliau sapnuoti žaviuosius princus.



*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Vaistų sandėlis
« Atsakymas #29 Prieš 6 metus »
-Tu gal ką, šviesos bijai? O gal esi alergiškas lemputėms?- pašaipiai paklausė vaikino, kurio skausmo ašarose skęstančiomis mėlynomis akimis nepažino.
Tamsos apglėbtame vaistų sandėliuke buvo matyti tik cigaretės, įgrūstos tarp bernioko lūpų, ugnelė.
-Kodėl rūkai čia? Nejau nepagalvoji, kiek degių skysčių gali čia būti?- keistai, gal net kiek motiniškai barė nepažįstamąjį nenaudėlį. Visgi nepanašu, kad pastarajam būtų įdomios Klastūnyno globotinės pastabos. Tarsi nė negirdėjęs rausvaplaukės, vaikinas ėmė mosikuoti burtų lazdele, tarsi kokiu žaisliuku augintiniui. Deja, neilgai pykusi šeštakursė privalėjo išspausti tylų ačiū už sutvarkytą jovalą. Galbūt mergina ir pati būtų sumąsčiusi naudotis magija, jei tik nebūtų palikusi savo burtų lazdelės kokį tūkstantąjį kartą...
Nuo skruostų nusivaliusi ištekėjusias skausmo ašaras, mergužėlė ištiesė ranką šviesos jungiklio link, ir žibintas ant cementinių lubų kiek sumirgėjęs užsidegė.
-Nė nesumanyk išjungti,- klastuolė piktai dirstelėjo į vaikėzą ir pratęsė vaistų paiešką.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot