0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mariè de Hemptinne

  • VII kursas
  • *
  • 70
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • pure
Vaistų sandėlis
« Prieš 14 metus »
Ši nedidukė patalpa buvo pasiekiama iš slaugės Pomfri kabineto. Senos ąžuolinės durys visad buvo pusiau praviros, mat pati slaugė čia lankėsi gana dažnai. Ant durų buvo ir iškaba - „Vaistų sandėlis - Tik personalui“. Nusileidęs vos keletą laiptelių žmogus atsidurdavo tarp trijų lentynų, užkrautų vaistais, daugiausia eliksyrais ir tepalais. Kiekvienas vaistas buvo padėtas abėcėlės tvarka, tad čia pasimesti praktiškai neįmanoma.

Cynthia apsigobusi tamsiai juodu, aukso sagomis išsiuvinėtu apsiaustu nusklendė pro koridorius žemyn į ligoninę. Ak, nereikėjo man klausyti to Sniego, dabar ne tik, kad pačią pykina nuo tos kaljanos, bet dar ir jis pats nesirodo.. Jos šilkiniai plaukai dbr buvo netvarkingai suglausti ant vieno šono, o Cynthia nepatenkinta vis burbėjo, kokie nešvarūs esti koridoriai prie ligoninės flango. Galiausiai ji priėjo plačias šviesias duris, o prie jų buvo mažesnės, bet taip pat gražiai išbraižytos durys, o ant jų buvo užrašas: "VAISTŲ SANDĖLYS - tik personalui" na, kokiam varniui tai gal ir būtų pretekstas neįsilaužti, bet aš juk vis dėlto klastuolė, doh. išsitraukusi iš kišenės savo pagaliau jai atsikųstą ypač retą ladzdelę skirtą sudėtingiems pavertimams ir viralams gaminti ji stumtelėjo duris. Jos buvo neuždarytos, tad Cynthia apsižvalgė: vaistai nuo a iki z.. apsinuodijimas.. ji akimirką sustojo. Apsinuodijimas nuo dūmų. Čiuptelėjusi buteliuką ji mauktelėjo didelį jo gurkšnį, jos gomurį aptraukė šlykšti plėvelė, bet galiausiai viskass nurimo. Fuj Fuj.. Sniegas gaus velnių. Reiks buteliuką pasilaikyt. užsikišusi buteliuką po apsiaustu ji atsargiai pravėrė duris, pažiūrėjo, ar aplinkui nieko nėra, o įsitikinusi, kad aplink tuščia, kaip švilpynės koledže, ji lėtu išdidžiu žingsniu nuėjo laiptų link.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Elizabeth Luanna Maier »

*

Neprisijungęs Mariè de Hemptinne

  • VII kursas
  • *
  • 70
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • pure
Re: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #1 Prieš 14 metus »
Eidama pro vaistų sandėliuką, kuriame Cynthiai kartą jau teko būti ji prisiminė transfigūracijos pamoką, kurioje praktikavosiant minkštų daiktų ir prisiminusi namų darbą ji piktai susiraukė. Ak, reik greit visą tai užbaigt.. Tiesą pasakius, jai labiau norėjosi nusnausti, nes šiandien buvo rugsėjo pirmoji, t.y. vidurys mokslo metų, kurie jai jau spėjo prailgti, tačiau giliai širdyje radusi jėgų ji susikaupė ir apsižvalgė.
Cyn, susikaupk, atlik namų darbus ir būsi laisva. Po vienu suolu pasiėmė rastą akmenį, kuris, matyt, prilaikė suolo koją ir pastačiusi jį ant suolo, nuo kurio teko nukelti keletą buteliukų ji kiek atsitraukė ir iškėlusi lazdelę nusitaikiusi į akmenį sušuko:
- Limax! - Lydytos gumos svarve prasmirdo visas sandėliukas. - O fui, tikiuosi čia nieko nepadegiau,, fe, - apsižvalgiusi, ar nėra nukentėjusiųjų ji gailiai pažvelgė į akmenį, dabar jau kažkokį glitų lydynį, dvokiantį it guma.  Visai nieko šyptelėjusi sau ji uždarė sandėliuko duris ir patraukė savo keliais.

*

Varlius

Re: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #2 Prieš 14 metus »
Sanguinary neskubėdamas ėjo link vaistų sandėlio. Šįkart vyro išvaizda buvo tikrai keista, net ir burtininkų mastais. Jis buvo apsirengęs patogius žiobariškus rūbus: mėlynus džinus, baltą maikę, juodą džemperį ir apsiavęs juodais sportbačiais. Jam prie nugaros kabėjo jo artefaktinis lankas, prie kojos makštyse- kardas. Nuo abiejų artefaktų sklido juodoji magija sudarydama apvalkalą tarsi aurą. Vyras žinojo, jam šioje kovoje jam prireiks visko kas tik galėtų jį sustiprinti. Na ką gi.. Išmušė maksimalų išbandymų metas.. Dabar sužinosiu ko tu iš tikro verta Xantoria ir pasistengsiu laimėt.. Dar vieno pralaimėjimo jau nebegaliu sau leist..
Profesorius įžengė į vaistų sandėlį. Šis buvo didžiulis, magiškai praplėstas. Kitą jo galą ir lubas buvo tesiog sunku įžiūrėt. Lentynose buvo kalnas dėžių prikrautų įvairaus turto, pradedant vaistais, baigiant įvairiais daiktais naudojamais sunkiems sužeidimams gydyt. Sangu apsižvalgė, bet Xantorijos niekur nesimatė. Matyt aš pirmas, na ką gi. Gal ir neblogai.. Jis iš lėto nuslinko į sandėlio kraštą ir sustojo prie vienos lentynos, pasiruošęs reaguot į bet kokius netikėtumus, nors tikėjos jog kovos pradžia bus gana neskubi.

*

Neprisijungęs Xantoria Taraxanum

  • Burtininkė
  • ***
  • 65
  • Lytis: Moteris
Re: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #3 Prieš 14 metus »
(( O man dzin, kad taisyklėms nusižengsiu, nes labai skubina mane))
Xan niūri kaip debesis mokyklos koridoriais nuplaukė į ligoninės fligelį. Netrukus rado ir vaistų sandėlį. Tiesą sakant ji visai nebetroško kovoti, bet užsispyrimas buvo užsispyrimas. O pabandyti pasikelti nuotaiką norėjosi labiau nei bet kada. Tylutėliai ji įžengė į begalinę aukštybių erdvę. Užsidarydamos durys girgžtelėjo, bet jei Sangu ir būtų atsisukęs, nebūtų nieko pamatęs. Xan be garso nėrė už artimiausios lentynos ir nuslinko stebėdama priešininką Tegu tai baigiasi greitai.. priartėjusi tiek, kad buvo vos už poros lentynų skiriančių ją nuo Black‘o, ji išsitraukė nudėvėtą lazdelę ir pro retortų kraštą nusitaikė į kitą pusę. Trumpas šnibžtelėjimas ir kerai suskaldė kelias kolbas. Bet moteriškė tingėjo tempti kovos pradžią. Ji vėl mostelėjo:
- Diffindo[/b]
Driokstelėjusios lentynos susiskaldė ir nuvirto ištaškydamos mikstūrose supiliotus vaistus ir sukeldamos didžiulį dulkių debesį.
Net nežiūrėdama, ar šitas paprastas burtas pakenkė priešininkui, moteirs žengė per nuolaužas ir mąsliai šypsodamasi linktelėjo galvą:
- Labas Sanguinary.
Rusvos akys buvo nuožmios, o ranka žaismingai supavo lazdelę.
Disclaimer: Ideas and opinions expressed by Xantoria are fictional and in no way represent the real person behind this character.

*

Varlius

Re: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #4 Prieš 14 metus »
[Mes abu laužom taisykles, bet mes nekalti mus skubino..]

Sugirgždėjus sandėlio durims Sanguinary atsisuko į jų pusę, bet nieko nepamatė. Kiba vėl koks Akilanda sklando.. Arba tesiog vėjas.. Kur ta Xantorija pradingo? Po kiek laiko vyras išgirdo dūžtančias kolbas. Jau darosi įdomu, jei čia kažkoks padaras neprašytas įlindo jam gero nelaukt.. O ir šiaip niekam čia ne vieta.. Dar po kiek laiko, po minutės, gal dviejų Sangu išgirdo tariamą burtažodį ir atskriejančius kerus, kažkur į lentynas, kurios iškart driokstelėjo sukeldamos aibę nuolaužų ir dulkių. Laimei nei kerai, nei visą kas liko po jų vyrui nepakenkė. Kerai sprogo šiektiek į šoną nuo jo. Rodos pasilinksminimas prasideda.. Na ką gi, pažaiskim.. Iš už dulkių išniro žmogysta, Sanguinary iškart ją atpažino, visgi jau ne kartą su ja matėsi ir bendravo. Tai buvo jo kolegė Xantoria Taraxanum. Sanguinary ją nužvelgė ir plačiai nusišypsojo.
-Sveika, Xantoria. Jus kaip visada smagu matyt. Atleiskit, bet nei šiltos arbatėlės, nei ko nors stipresnio nepasiūlysiu. Tiesa, atleiskit aš labai nemandagus, nesupažindinau su savo draugu.
Jis tvirčiau suspaudė lazdelę ir nukreipė ją, į spintos nuolaužas kurios kažkokiu stebuklingu būdų sprogdamos išliko pakankamai sveikos ir ant nieko iš burtininkų neužkrito.
-Draconifors
Iš lazdelės išsiveržė nedidukas raudonas kamuoliukas kuris apgaubė nuolaužas švytinčia raudoną aura. Nuolaužos iš lėto pradėjo kilt į orą formuodamos figūrą. Po kiek laiko figūra pradėjo įgaut aiškią formą. Po truputi figūra ėmė transformuotis į tikrų tikriausią drakoną. Staiga aurą supusi iki galo suformuotą būtybę išnyko. Nuolaužų vietoj tupėjo suaugęs ryškiai raudonas, su auksinais karčiais, Kinijos ugninis drakonas. Pradžiai tiks ir jis, galingesniam drakoniukui, nenoriu švaistyt jėgų pačioj kovos pradžioj.. Jis smalsiai nukreipė savo plokčiasnukę galvą, didelėm išsikušusiom akim į Xantorią tarsi mastydamas, ką su ją padaryt: iškart suryt ar dar pažaist prieš tai.
-Susipažinkit, tas mielas ir gražus padaras, tai mano naujas draugas atvykęs tiesiai iš Kinijos (nors įtariu jog mane apgavo) ir kiek suprantu jis nusiteikęs nelabai nedraugiškai jūsų atžvilgiu. Petrificus Totalus
Tai taręs Sanguinary staigiai pasišalino už už jo nugaros esančios lentynos net nežiūrėdamas ar jo kerai pataikė į moterį ir nelaukdamas smūgio atgal, nors jo ir nelabai galima buvo tikėtis. Sprendžiant iš garso, drakonas suriaumojo ir uodega nuvertė lentyna eilinį kart kažką sudaužydamas. Man tik įdomu kas turės visus nuostolius atlygint, ir šiaip kas bus jei seselė pamatys kas čia daros.. Ir ką ministerija masto leisdama nusiaubt sandėlį, nors gal ir nebloga idėja.. Gaila, jog aš neturiu pakankamai laiko pažiūrėt kaip Xan seksis. Nors tas padaras ne iš tų pavojingiausių drakonų, o ir šiaip kiek teko matyt Xantoria, tai neturėtų būt jai problema, bet tikiuosi ją nors trumpam sulaikys, bent tol kol sumastysiu kuo dar savo kolegę pradžiugint..
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Sanguinary Black »

*

Neprisijungęs Xantoria Taraxanum

  • Burtininkė
  • ***
  • 65
  • Lytis: Moteris
Re: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #5 Prieš 14 metus »
Moteris pašaipiai, bet kartu ir smalsiai nužvelgė Sangu kerus. Tiesiog tai buvo dar viena rūšis, kuriais ji nesidomėjo ir niekada nebandė. Kad kovai ji nusiteikusi visai apatiškai signalizavo tai, jog ji nė negalvojo, kad gal reikėtų susidomėti savo saugumu. Mintyse jai kilo klausimas, o kokį drakonai pavyktų sukurti jai? Aišku, gal tai nebuvo būtent tie kerai, bet ji žinojo panašią rūšį kaip Gynėjo- nežinai koks jis bus, kol neiššauki pirmą kartą. Tik rodos po kelių minučių ji krūptelėjusi greitu judesiu paleido skydinius kerus atmušdama paralyžių. Vos drakonas garsiau suriaumojo savo įkypas akis įsmeigęs į Xan, ją lyg perkūnas trenkė atsakymas. Pasirodo kartais daug reikia, kad susiprastum, jog visai kažko nenori ir nesi tam pasiruošęs. Xantoria paleido konjuktyvumo kerus drakonui ir nuskuodė paskui priešininką:
- Sangu! Ei, Sanguinary!- Jis sustojo kiek uždususi, po šokinėjimo per nuolaužas,- Žinai, aš visai nenoriu kautis. Kažin ar kada ir norėjau. Sveikinu su pergale, nes aš pasiduodu, geros dienos.
Moteris šyptelėjo ir apeidama tą vietą, kur stūgavo iš skausmo drakonas išėjo pro sandėlio duris.
Disclaimer: Ideas and opinions expressed by Xantoria are fictional and in no way represent the real person behind this character.

*

profesore Maljana

Re: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #6 Prieš 13 metus »
Lilee tyliai bėgo link vaistų sandėlio.Buvo tamsu ir tylu,tik tolumoje gurdėjosi šiurpūs pelėdų ūkavimai.Mergaitė žinojo,kad reikia būti labai atsargiai...Bet visus jos pamastymus nutraukė pagaliau pamatytos durys su užrašu " Vaistų sandėlys.Tik personalui " .Bet Li buvo nė motais.Jai rūpėjo tik Ugninio drakono kraujas ir jo oda.Be galvodama Varnė įžengė į vaistų karalystę.Tikrąją to žodžio prasme...Čia taaaaaaaip gražu....Vis galvojo ji.Pasiėmusi reikalingų dalių Užtemimo gėralui,Lilee dar liko keliom minutėm apsižvalgyti.Bet išgirdusi žingsnius mergaitė spruko į jau ištuštėjusi bendrąjį kambarį.

*

Neprisijungęs Lurida Revendž

  • **
  • 24
  • Lytis: Moteris
Re: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #7 Prieš 13 metus »
Lurida lėtai bei tyliai šlubčiojo link vaistų sandėlio. Buvo naktis, pilį nušvietė tik deglai ir mėnulis. Praskiedimo kerai veikė puikiai, tačiau mergina vis tiek nesijautė jaukiai.
Galėtų bent jau debesys užstoti mėnulį, mažiau šviesos būtų, raukydamasi pagalvojo Lu.
Staiga klastuolė sustingo - į ją skrido Akilanda. Net sulaikiusi kvėpavimą laukė, kol tas praskris. Tik išgirdusi, kaip kažkas sunkaus dunkstelėjo ant žemės aukštu žemiau, Luri atsipalaidavo ir ėjo toliau, kol pasiekė reikiamas duris. Įsmukusi pro jas apžiūrėjo lentynas.
Turi būtų kažkur čia... mąstė, o skausmas kojoje vis stiprėjo.
Ji nežinojo, kokių tiksliai vaistų reikia, tad negalėjo pasinaudoti šaukiamaisiai kerais. Tai tikrai erzino, nes užtruko geras dešimt minučių, kol surado tai, ko, jos manymu, reikėjo. Mergina lėtai atsuko buteliuką ir pauostė - atsidavė amoniaku.
Na ką, reikia išmeginti, atsiduso ir patepė žaizdą kojoje, kuri jau buvo spėjusi įgauti keistą geltoną atspalvį. Koją pervėrė toks skausmas, kad Lu vos nesuriko. Tačiau šiaip ne taip susitvardė ir pamatė, jog žaizda apsitraukė. Net diktonai nebūtų suveikę geriau. Patenkinta Lu perbraukė per dar kiek jautrią odą, padėjo buteliuką į vietą ir tyliai išsėlino iš sandėlio, tikėdamasi nesusitikti Akilandos.

*

Neprisijungęs Elena Cholmondeley

  • VII Kursas
  • *
  • 110
  • Taškai:
Re: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #8 Prieš 13 metus »
Mergaitė atėjo, nes išgirdo keistus garsus  Iš vaistų sandeliuko. Į jį įėjusi mergaitė nuoširdžiai suglumo, jos lūpa buvo patemta, smakras atstatytas, o akys žiūrėjo į vieną tašką.
-Ko norėjai mergaite? Tu turi gulėti lovoje. - tarė seselė, kuri rankiojo įvairius buteliukus ir buvo pasilypėjusi ant ąžuolinių kopečių. Endė atsigręžė į seselę, kuri buvo jai už nugaros. Ji sumirkčiojo kelis kartus ir pagaliau atgavusi žadą atsakė:
-Aš tik išgirdau keistus garsus ir atėjau pažiūrėti.
Mergaitė ėmė trauktis atbulai, o seselė nulipusi žemėn nusivedė En.

*

Neprisijungęs Alexandra Kennedy

  • III kursas
  • *
  • 112
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #9 Prieš 11 metus »
Lexi užklydo čia su tikslu. Ji buvo tikra, kad čia bus tablečių nuo galvos skausmo, nes pastaruoju metu burtininkė galvojo, kad būtų geriau mirti, negu kentėti tokį skausmą...
Nuo viduriavimo... nuo vėmimo... hemorojaus... - murmėjo sau po nosimi šviesiaplaukė burtininkė ir stumdė įvairiausias vaistų dėžutes ir buteliukus - Aha! Nuo galvos skausmo!
Lexi nudžiugusi jau ruošėsi išeiti, kai pamatė, kad už jos stovi seselė.
- Sakyk, ką gi čia veiki?? Nematei, kad ant durų užrašyta 'Tik personalui'??
Ughhhh..... Kokia šlykšti landūnė!!! - burtininkė buvo tokia pikta, nes skausmas ją jau vedė iš proto...
- Man reikėjo vaistų nuo galvos skausmo, o kai man skauda galva, aš nežiūriu į jokius užrašus. - kandžiai atrėžė ši.
Seselė įdėmiai žvelgė į Lexi veidą. Regis suprato, kad ji nenusiteikusi juokauti. Atsiduso. Paėmė iš mergaitės rankos stiklinį buteliuką pilną tablečių ir išmetė jį į šiukšliadėžę. Burtininkei atvipo lūpa.
Aš. tuoj. pašėlsiu. - sukandusi dantis mintyse kartojo šviesiaplaukė.
Kai staiga ta pati senelyva močiutė atidarė spintelę viduje ir kažką paėmė. Tai buvo lygiai tie patys vaistai.
- Štai, - tarė seselė ir padavė Lexi buteliuką, - šie naujesni.
Mergaitė buvo sutrikusi ir susigėdusi. Juk elgėsi su poniute ne per mieliausiai.
- Labai ačiū, - nuoširdžiai padėkojo ir išėjo.

Re: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #10 Prieš 11 metus »
  Šią tamsią naktį Grifų Gūžtos mokinys sėlino į Vaistų sandėlį. Atėjęs pamatė šviesią patalpą su langeliu, besidriekinačiu(gal ir netinkamas žodis, nes ta siena trumpesnė nei metras) per visą sieną, gan siaurią, tiesą sakant, netgi labai siaurą. Iš viso, šis kabinetukas buvo gan mažytis, maždaug 2x1, bet jūs nežinote mastelio, tad galvokit patys. O gal ir 3x1, svarbu, kad įėjus pro duris ir buvo tas visas 2 arba trijų kažko, gal metrų, ilgumas.
  Prie sienos, nusėtos įvairaus dydžio buteliukais ir tabletėmis, grėsmingai, vienu žingsniu priartėjo tamsi figūra. Jis - tai buvo šeštakursis Grifų Gūžtos vaikinas, žinomas George Smith vardu - pasilenkė, ir pradėjo ieškoti vaisto. Tikslaus pavadinimo nepaminė, bet žinojo, kad radęs atsimins. O ar jums tik taip nebūna?
  Netekęs kantrybės, greitu rankos mostu nubraukė nuo apžiūrinėtos lentynos visas tabletes ir buteliukus, apskritai, vaistus. Šie nukritę baisingai ėmė šnypšti, susimaišė, tabletės ėmė pukšėti, sproginėti ir laidytis po kambarį, atsimušdamos į sienos, o su kiekvienu savo atsimušimu išleisdamos gražų ,,pokšt" garsą(tas garsas buvo lyg koks įtaigus, greitas buteliuko arba stiklainio dangtelio atidarymas).
  Kai galiausiai viskas nurimo, į orą iš magiškų vaistų mišinio pakilo dūminis žmogus, tačiau neturintis pilvo. Galėjai matyti plakančią dūminę širdį, keistai, neapibūdinamai judantį skrandį ir karts nuo karto beišsipūtinėjančius plaučius. Po kiek laiko šis žmogus ėmė greitu ritmingumu uostyti orą, matyt, nuo sal volatilio, George matyto lentynoje.
  Po kelių akimirkų išgirdęs trumpus žingsnius ir gergždžiantį balsą ,,Niekas nebelies mano brangiųjų vaistų,", jis išsinešdino, palikdamas mitriai kvėpuojantį žmogų levituojančiomis kojomis kyboti ore.

*

Neprisijungęs Lilė Tonks

  • I kursas
  • *
  • 6
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk savanaudis kaip Voldemortas
Ats: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #11 Prieš 8 metus »
Pamokos baigėsi.
Lilė slankinėjo koridoriais neturėdama ką veikti.
Beeidama pamatė medines duris su užrašu "VAISTŲ SANDĖLYS - tik personalui".Lilė apsidarė ar niekas į ją nežiūri. Ne, lyg ir nieko - tik besikeičiamtys laiptai, ir burbantys paveikslai kurie jos nei nepastebėjo. Lilė nusprendė aplankyti sandeliuką. Lėtai atidarė duris. Atidariusi dar kartą apsidairė - nieko. Lėtai uždarė duris. Lilė nesitikėjo išvysti tiek daug vaistų. Visi suskirstyti abecėles tvarka nuo A iki Ž. Tie kurie neturi pavadinimo suskirstyti stiprumu, norint pasiimti turi perskaityti aprašymą kam vaistas skirtas...
Margas vaistų pasaulis - daugiau niekaip neįmanoma pavadinti šios vietos.
Hogvartsas visada egzistuoja, tačiau tu esi paprastas žiobaras,kuris Hogvartsą matys kaip seną pilį su užrašais "Atsargiai, pavojingas pastatas"

*

Neprisijungęs Lilė Tonks

  • I kursas
  • *
  • 6
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk savanaudis kaip Voldemortas
Ats: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #12 Prieš 8 metus »
O ne! Lilė už durų išgirdo žingsnius. Žmogus kuris ėjo buvo moteris, ji kažkur skubėjo nes jos batelių kaukšėjimas buvo greitas, tačiau vos tik atėjus prie vaistų sandėlio kaukšėjimas nutrūko. Lilei atrodė, kad jos širdis tuojau iššoks iš krūtinės.
O ne! Moteris atidarinėja duris! Kas bus dabar?- pagalvojo Lilė.
 Į sandeliuką įžengė neaukšta, knygomis nešina moteris.
-Aš... Aš...- Lilė nerado žodžių jai kažką pasakyti.
-Aš žinau, Lile, mačiau kaip tu į čia įsmukai, jeigu prižadėsi niekam nesakyti apie šią vietą ir apie vaistus niekam neprasitarsi aš taip pat niekam nieko nesakysiu, bet jeigu...- ji sustojo nebaigusi sakinio,bet Lilė jį žinojo.
-Gerai, būsiu labai tyli, niekam neprasitarsiu.-tarė Lilė ir moteris išbėgo.
Hogvartsas visada egzistuoja, tačiau tu esi paprastas žiobaras,kuris Hogvartsą matys kaip seną pilį su užrašais "Atsargiai, pavojingas pastatas"

*

Neprisijungęs Villis Depo

  • II kursas
  • *
  • 5
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Nieks kitas nepadarys už tave jeigu ne pats tu
Ats: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #13 Prieš 7 metus »
Tai buvo mažas kambariukas su lentynom visur. Jose tupėjo buteliukai, tabletes, vaistažolės. Kambariukas buvo ligoninės kampe. Vaikai į jį negalėdavo užeit į jį užeidavo tik seselė arba profiasoriai. Vaikam buvo smalsu tačiau ir kaip bandydavo ilysti nepasisegdavo nes pamatydavo seselė.
Naktimis jį užrakindavo o rakatą turėjo tik sesele ir raktininkas. Na o kartais ten kokio profesorio nusiraminimo vieta. Jį papildo kartai herbologijos mokytojas o kartais pati sesele. Sesele ten žinojo kur koks vaistas ,net negalvojus paimdavo. Vaikams labiausiai patikdavo tabletes nuo peršalimo, bet seselia sakydavo:
-jie beviaik nieko nepadeda!
Visi nuliūsdavo. Kiti galvodavo, kad vaistai laikomi kaškur požemiuos o ten tik tuoletas, bet jie klydo. Na jis tebegyvuoja iki dabar.

*

Gellyte

Ats: Vaistų sandėlys
« Atsakymas #14 Prieš 7 metus »
   Mergaitė atmerkė akis. pakėlusi galvą pamatė, kad voliojasi ant grindų. Aplink buvo daugybė lentynų su visokiomis piliulėmis, buteliukais ir tabletėmis. Aplink nebuvo jokio žmogaus. Kaip aš čia atsidūriau? Prisimenu tik tiek, kad apalpau Mirtos tuolete budama su persikute. Tikriausiai ji čia mane atitempė.
   Prometėja stengėsi atsistoti, bet galvą persmelkė smarkus skausmas. Jai teliko gulėti. nežinia kokiais būdais Prom nusnūdo vaistų sandėlyje gerą pusvalandį.
   Sukaupusi jėgas mergaitė atsistojo ir įsikibo į lentyną, kad nepargriūtų. Už lentynos ji matė žmogaus šešėlį, kuris vis didėja. Kažkas ateina! Prom sumišo. Ji kaip įmanydama ieškojo vietos pasislėpti nuo nežinia ko. Po nesėkmingo bandymo ji tarė:
-Hannah, čia tu?