0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 941
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #315 Prieš mėnesį »
Tiek Auriui ir terūpi. Grįžęs prie jo Oliveris laukė, kol baigsis pamoka, kad galėtų aptarti tai, ką tėčio draugas pasiūlė pats. Miriam netruko dingti, o jis pats tylomis laukė. Bet Auris nuėjo su kitu mokiniu. Ir dar septintakursiu. Žinoma, Oliveris nežinojo, kad tai tėčio draugo sūnus, todėl jautėsi gerokai įskaudintas. Visada galvojo, kad šis profesorius juos mėgsta, o, pasirodo, jam neįdomu. Tik ar tėtis tą žino? Bet turbūt negalima jam sakyti, nes ir jis nusimins.
Laimei, kitą dieną apsigynimo nuo juodosios magijos pamokos nebuvo, ir po paskutinės tą dieną astronomijos berniukas slinko bendrojo kambario link. Vis dar galvojo apie Aurį ir tai, kad jis pažadėjo pasikalbėti, o tada dingo. Norėjosi apkabinti mamą arba tėtį ir pasiguosti. Tik kad jų čia nebuvo, Eliotui tokių dalykų nepasakosi, Miriam tik apsidžiaugtų, kad Auris nekalbėjo. Daugiau artimų žmonių mokykloje nebuvo. Na, galbūt Leticija, bet ir jai šiemet rūpi tik profesorius Heidbergas, o ne jis. Ką gi, jis niekam neįdomus ir nelabai terūpi.
Su tokiomis mintimis belipdamas laiptais žemyn sustojo ir atsisėdo. Apsikabino kelius ir nepastebėjo, kaip baigėsi aplinkui plūstantis mokinių srautas. Bandė nesigraudinti ir negalvoti apie tai, kad reikia imtis Aurio namų darbų.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Laiptai
« Atsakymas #316 Prieš mėnesį »
Auris po pamokų ieškojo Oliverio, mat vakar nepasikalbėjo su juo. Tiesiog... Turėjo, bet tiek nervinosi dėl Eion, kad privalėjo jį pagauti ir pasikalbėti iškart po pamokos. Dabar lipo laiptais ir kaip tik berniuką rado.
- O, Oliveri, labas. - Auris klestelėjo ant laiptų. Dabar čia jau buvo tuščia. O Oliveris atrodė nusiminęs.
- Labai atsiprašau, kad vakar nepasikalbėjom. Tiesiog. Juk žinai, kad čia yra ir mano vaikų. Ir man labai prireikė pasišnekėti su vienu iš jų. Pas mus sunkus etapas. - Po galais. Galėjo vakar Oliveriui parašyti kokį raštelį.
- Norėjai pasikalbėti apie Miriam. Ar dar nori? - Taigi. Jis tikrai niekur nebespėjo. Nesijautė gerai, kad vakar nieko nepasakė Oliveriui, kad atideda tą pokalbį. Šitas vaikas būtų jį supratęs. Auris tuo neabejojo.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 941
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #317 Prieš mėnesį »
Dabar Oliveris visiškai nenorėjo kalbėti su Auriu. Iš viso nenorėjo jo matyti, todėl išgirdęs pasisveikinimą kiek išsigando. Norėjo piktai paklausti, ko jam reikia, bet nepajėgė. Pernelyg mėgo tėčio draugą.
Ir tada jis viską paaiškino. Pykčio kaip nebūta, vietoj jo atslinko kaltė. Oliveris nežinojo, kad vienas iš Aurio vaikų yra toks didelis, bet kodėl iš karto galvojo blogiausia? Visiškai normalu, kad tokiu atveju pirmiausia kalbėjo su sūnumi. Juk paties Oliverio tėtis irgi pirmiausia rūpinasi juo bei visais broliukais ir sesutėmis, o ne kokiais nors svetimais vaikais.
- Tu labai geras tėtis, - sumurmėjo keturiolikmetis ir apkabino Aurį. Juk galima, ar ne? Jis tikrai tarsi tėčio brolis, ir tai gerokai ramino. Kiek padvejojęs, ar verta sakyti, vis dėlto prisipažino: - Aš maniau, kad tau visai nerūpi...
Turbūt reikėtų atsiprašyti už tokias mintis, bet tas žodis kažkodėl strigo gerklėje. Auris yra čia ir išklausys.
- Noriu, bet man šiek tiek baisu, - atsakė į klausimą. Atrodė, kad įgarsinęs situaciją problemą pavers tikra. Na, ji tokia ir buvo, bet pasakyti garsiai, kad mylima tyli sesutė mėgsta kankinimus, tikrai ne taip jau paprasta.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Laiptai
« Atsakymas #318 Prieš mėnesį »
Auris vis labiau abejojo, kad yra ar galėtų būti geras tėvas. Per daug visko dėjosi.
- O tu labai geras žmogus Oliveri. - Šyptelėjo jam, ir taipogi trumpai apglėbė. Jautėsi nustebęs dėl tokio Oliverio poelgio, bet ir kažkaip ramiau. O kartu ir kaltesnis, kad nieko jam neparašė vakare. Juk galėjo paaiškinti.
- Tikrai atsiprašau, kad taip išėjo. Kažkaip neramu man dėl jo. Aišku rūpi. Niekada negalvok, kad man nerūpi tu ar tavo broliai ar seserys. Aš tiesiog nerimauju, tai taip ir išėjo. - Kaip ir galvojo Oliveris buvo supratingas. Dėl šito Auris neklydo.
- Miriam išgyvena keista periodą tiesa? Suprantu, kad nelabai smagu apie jį kalbėti. Ar tu norėtum papasakoti kas nutiko tarp Miriam ir Hannah? - Pats žinojo, kad reikės Miriam stebėti. Bet ar spės viską padaryti? Nutarė paklausti Dafyd ar jis apie tą padėtį informavo direktorę. Kad ji perspėtų kitus profesorius dėl mergaitės polinkio žaloti.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 941
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #319 Prieš mėnesį »
Apkabintas berniukas nusišypsojo. Taip, Auris nėra nei tėtis, nei mama, bet to dabar labai reikėjo. Vadinasi, jis tikrai supranta ir yra geras. Kaip jis galėjo pagalvoti kitaip?
- Aš nesu geras žmogus, nes maniau, kad tau nerūpi, - tyliai sumurmėjo. Kai pagalvoji, jam labai pasisekė ne tik dėl to, kad turi pačius geriausius mamą ir tėtį, bet ir dėl to, kad turi visada išklausysiantį profesorių.
- Aš suprantu, kad tau tavo sūnus svarbesnis už viską. Todėl ir esi geras tėtis, - su sau nelabai būdingu užtikrintumu pratarė. Kiek atsitraukė nuo Aurio ir klausėsi jo žodžių apie Miriam. Nurijo seilę. Taip, tėčio draugas tikrai geras, tad gal galima šnekėti?
- Aš tiksliai nežinau, kas atsitiko, - pabandė pradėti. - Bet anksčiau jos labai gerai sutarė. Tu žinai, kokia Miriam tyli, bet prie Hannah ji tarsi atsiskleisdavo. Būdavo laisvesnė. Bet per Velykų atostogas viskas pasikeitė. Hannah pradėjo Miriam vengti, ir tėtis vėliau pasakė, kas atsitiko. Ir mes visi manome, kad ji norėjo į tą stovyklą, nes... Na, aš manau, kad ji bijo Miriam. Ir tai slegia, nes jos abi geros. Jos abi labai geros, Auri...
Nutilęs nuleido galvą ir stengėsi neverkti. Situacija gąsdino, tik ar tėčio draugas gali padėti?

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Laiptai
« Atsakymas #320 Prieš mėnesį »
- Na jau. Tokie dalykai tikrai nepaverčia tavęs blogu. Normalu, kad galėjai taip pagalvoti. Bet man tikrai rūpi. - Ypač Oliveris. Rūpėjo jie visi, bet oliveris...
Auris linktelėjo, nelabai norėjosi ginčytis dėl savo tėviškumo. Nenorėjo ir neigti išreikštos Oliverio nuomonės, ir taip jam su saviverte buvo prastai.
Auris žinojo kas ten įvyko ir tai kėlė šiurpą ir rodė, kad nuo Miriam tikrai negalima nuleisti akių. Bet kas tokį elgesį prišaukė.
- Gal, kad Hannah ir Miriam vėl imtų normalai bendrauti reikia laiko. Hannah išsigando, juk ir tu išsigąstum, jei tau taip nutiktų. Ne, Miriam nėra blogas žmogus, bet per tokį elgesį galbūt ji išreiškia kažkokias savo užslėptas emocijas. Tavo tėvai sugalvos ką nors, kad jai padėtų.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 941
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #321 Prieš mėnesį »
Patikėti, kad jis nėra blogas, ne taip ir paprasta. Kodėl daug lengviau patikėti tuo, kad Auriui tiesiog rūpėjo jo sūnus, bet štai paties gerumas - tiesiog neįmanomas reikalas? Oliveris susimąstė, bet skubiai nuvijo mintis į šoną. Apie tai pagalvos vėliau, o dabar reikėjo pasikalbėti apie Miriam. Tik ką daryti, kad tai pernelyg baisu? Jo sesutė gera. Tikrai gera. Tai, kas atsitiko per pavasario atostogas, tėra kažkoks nesusipratimas, ar ne?
- O jeigu Hannah dabar visada jos bijos? - nejaukiai paklausė. Įsivaizdavo, kad kai jie visi užaugs, vis tiek veiks ką nors kartu. Eliotas turbūt bus pirmas, kuris taps tėčiu, o jie bus dėdės ir tetos. Bet kas bus, jei Hannah net ir suaugusi bijos Miriam?
- Aš manau, kad jie labai stengiasi kažką padaryti. Bet tai tęsiasi jau seniai. Juk mes su Leticija jau seniai tau apie tai sakėme. Ir niekas nepasikeitė, - liūdnai pridūrė. Atrodė, kad čia niekas negali padėti, bet argi tokie dalykai praeina? Šito Oliveris nežinojo, bet paklausti bijojo. Tiksliau, baisus ne pats klausimas, o tai, ką Auris galbūt į jį atsakytų.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Laiptai
« Atsakymas #322 Prieš mėnesį »
- Oliveri, Miriam ir Hannah buvo visada geros draugės tiesa? Tai sustiprino jų seserystę. Labai skaudu, kai artimas žmogus ką nors tokio padaro. Jai reikia laiko. Žinai, lengva prarasti pasitikėjimą, o atgauti jį labai sunku. Be to Hannah dar labai jauna. Galbūt vyresnė ji susimąstys, supras, kad Miriam kažkas nutiko, kad taip su ja pasielgė. Nežinau kiek gali reikėti laiko, bet jo reikia duoti Hannah. - Auris neįsivaizdavo iš kur Miriam kyla tokių minčių. Nelabai žinojo kiek ji buvo vesta pas psichologą. Tam, kad galėtų padėti reikės pabandyti apie viską šnektelėti su Dafydd. Nes Miriam reikėjo prižiūrėti, kad nepakenktų kitiems. Bet ką dar padaryti? Ką reikėtų daryti, kad tie norai praeitų.
- Ir vėl galiu tau tik tiek pasakyti, kad viskam reikia laiko. Žinai svarbiausia, kad judu su Leticija galėjote perspėti dėl to, kas vyksta. Aš pasikalbėsiu su tavo tėčiu, paklausinėsiu jo apie tai ką pati Miriam galvoja apie viską.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 941
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #323 Prieš mėnesį »
Auris teisus, bet čia ir yra didžiausia problema. Miriam ir Hannah tikrai puikiai sutarė, bet dabar viskas sugriuvo. Negi Miriam nemyli mažosios sesutės? Bet ne, tai tiesiog neįmanoma. Hannah myli visi. Čia tau ne nevykėlis jis, kuris tikrai nesugeba būti geru broliu.
- Aš labai tikiuosi, kad per laiką viskas išsispręs, - tyliai sumurmėjo berniukas. Negalėjo įsivaizduoti, kaip viskas būtų, jeigu dvi sesutės daugiau niekada neleistų laiko kartu. Kiek pagalvojęs pridūrė: - Kai Hannah atvažiuos į Hogvartsą, mes su Eliotu būsime septintame kurse. Gali būti, kad jai reikės šalia Miriam. Auri, ar gali patikėti, kad Hannah ir kiti mažieji kažkada lankys Hogvartsą? Jie tokie maži...
Oliveris neįsivaizdavo, kaip čia seksis David. Ir labai apmaudu, kad nepamatys broliuko mokykloje. Bet Hannah viskas bus gerai.
- Tėtis labai nori viską išspręsti, - dar pridūrė ir vėl apsikabino Aurį. Turbūt reikėjo eiti padaryti jo namų darbų, bet justi šalia suaugusį žmogų labai gera. Ypač kai tas žmogus yra tas, kurį jie visi nori laikyti tėčio broliu.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Laiptai
« Atsakymas #324 Prieš 3 savaites »
- Reikia duoti joms laiko. Tai visgi tikrai didelis ir skaudus įvykis. Galbūt per laiką viskas pasikeis į gerą. - Auris tikrai negalėjo žinoti kaip bus. Kaip visada beliko viltis ir pasistengti, kad laikas išties viską sudėliotų į gerą pusę.
- Galiu. - Šyptelėjo. - Jūs visi labai greitai augate mano akyse. Jau per savo darbo metus čia spėjau pradėti mokyti pirmakursius ir išleisti septintakursius. O Hannah viskas bus gerai. Pamatysi. Manau jai čia patiks. - Oliveriui tikrai reikėjo paguodos ir palaikymo. Ir gerai. Kai pats nuolatos bando būti kam nors ramsčiu, turi ir jį kas paremti. Taigi ir vėl draugiškai jį apkabino.
- Žinau, kad stengiasi. Ir tėtis ir mam linki jums geriausio. - Tik kai viskas taip nenuspėjama buvo neramu ar tikrai viskas bus gerai. Bet tokių minčių Oliveriui neišsakė.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 941
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #325 Prieš 3 savaites »
Taip, situacijai išspręsti tikrai reikia laiko. Visa laimė, Hannah nėra Eliotas. Ji turbūt sutiks palaukti, kol Miriam atsiprašys ir išspręs situaciją. Mat būtent tai, berniuko nuomonę, vyresnioji sesė ir turi padaryti. O kadangi ji gera, būtinai ir padarys.
- Mes negreit augame. Visi bendrakursiai aukštesni už mane su Eliotu, - pasiskundė. Išties daugelis klasės berniukų per šią vasarą stipriai ūgtelėjo, o štai jie su dvyniu dar maži. Dar labai daug trūksta iki tėčio, kurį būtinai norėjo praaugti. Tiesa, apie tai kalbėti nenorėjo, tad tiesiog pasisakė apie Hannah: - Taip, neabejoju, kad jai čia patiks. Galėsime viską aprodyti.
Sunku patikėti, kad jau gana greitai jie su Eliotu bus vyriausi mokykloje. O, atrodo, ką tik buvo bailūs pirmakursiai. Na gerai jau, brolis tikrai nebuvo bailus, bet vis tiek pirmakursis.
- Taip, nes jie patys geriausi, - tyliai sumurmėjo. Nors ką tik sakė, kad Auris yra geras tėtis, žinojo, kad jo paties dar geresnis. Tuo buvo daugiau nei tikras. O ir mama labai gera.
- Aš dar nepadariau tavo namų darbų, - po kiek laiko prisipažino ir paleidęs tėčio draugą atsistojo. Droviai sumurmėjo: - Ačiū.
Dar kartą pagalvojo, kad kvailai padarė suabejojęs Auriu, bet apie tai nieko nepasakė ir užlipęs laiptais į viršų patraukė į Klastūnyno bendrąjį kambarį.