0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #180 Prieš 4 metus »
- Ne, nematau, maloningoji, - rėžė Dafydd. - Ir visiškai nenoriu matyt. Nieko. Ypač tavo šito žioplo snukio.
Velsietis nutilo. Net nesuprato, kodėl šiuo momentu jis taip širsta ant Adelės. Susidarė įspūdis, kad ji išties susirūpino, ko gi klastuolis toks nelaimingas. Savaime aišku, Dafydd netikėjo, kad blondinė tokiais dalykais gali rūpintis nuoširdžiai. Jeigu toks žmogus ir yra, tai yra... Ta grifė pasakė sau raudonplaukis, net mintyse nedrįsdamas garsiai ištarti Mionos vardo.
- Mano siela, depresinga ar ne, tau tikrai neturi rūpėti, - burbtelėjo klastuolis. - Tad susirink savo sėdimąją ir visas kitas ir čiuožk. O tai dar užsikrėsi depresija.
Vis dėlto atrodo, kad Adelė buvo nusiteikusi ryžtingai. Kad ir ko ji siekė, atrodo, ketino tikrai sėdėti ir laukti, kol Dafydd pralinksmės. Klastuolis puikiai suprato, kad gali apsimesti, kad yra linksmas, išspausti kokią šypseną ir tada vėl likti vienas. Deja, prieš jo paties valią velsietį apėmė smalsumas: kiek gi laiko ta žioplė čia sėdės? Negi ji tikrai lauks, kol Dafydd pasidarys geriau. Ne.
Judviejų akys susitiko. Dafydd nesuprato, ko mergina susiraukė. Žinoma, žiūrėdamas būtent jam į akis turbūt daugelis susirauktų. Bet kokio velnio čia siekia Adelė? Ko jai iš tiesų reikia? Nori pasityčioti, kad porą kartų nuskriaudė? Turi kažkokių kitokių nuoskaudų? Dafydd susimąstė. Per transfigūracijos pamokas, kuriose klastuolis tiesiog "puikiai" pasižymėjo, jie beveik nesusidūrė. Per pirmąją berods kažkas įvyko, bet juk tai buvo tik smulkmena. O per antrąją... Adelė įsigudrino apalpti. Ar dar kas ten jai atsitiko. Tai prisiminti buvo smagu. Tačiau Dafydd nenorėjo juoktis, tad užgniaužė bet kokias juoko užuomazgas joms nė neatsiradus.
Galiausiai neištvėręs velsietis paklausė:
- Ko spoksai?

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Laiptai
« Atsakymas #181 Prieš 4 metus »
  Adelė jau nebeklausė nuo kada merginos turi snukius. Žinojo, jog velsietis vėl kažką pradės sapalioti. Atsidususi atsirėmė į turėklus. Ji niekada nesuprato, kodėl šis vaikinas toks. Kodėl jis toks... Kitoks? Visuomet piktas, kažkuo nepatenkintas. Gyvenimas nuskriaudė? Ha, yra daug daugiau tokių, kurių tikrai nebuvo pagailėta. Adelė, palikta tėvų, nepuola ant kito. Neverčia kažkokios kaltės ar nuoskaudų. Tik kartais išsikalba. Tačiau tikrai to nedaro agresyviai kaip šia jaunuolis.
- Užsičiaupk, Dafydd, užsičiaupk,- sumurmėjo.- Bent kartą gyvenime nebūk rakštis subinėj,- pasisuko į klastuolį.- Negi tik ir galvoji, kad viskas čia taip blogai, kokie visi šlykštynės aplink? Atsimerk, gerai?
  Nutilo. Nebuvo šiandien pasiruošusi pamokslauti, tačiau, rodos, be to niekaip. Atsistojo nuo vėsaus grindinio. Sunėrė rankas ant krūtinės. Galvoje iškilo vaizdas, kuris priminė kiek tokia jauna mergina jau patyrusi.
- Džiaukis bent kartais. Nusišypsok. Tikiu, kad kažkur ten,- pirštu parodė į širdį.- Slepiasi mielas Dafydd. Žinau, nieko neturėčiau tau išvis sakyt, nes esi užsidėjęs tą ‘aš Dafydd, atsiknisk nuo manęs’ kaukę. Nori būt vienas? Prašom, nebetrukdysiu,- nepagailėjo kartėlio balse.
  Apsisukusi užsimerkė ir iš po lėtai pradėjo žingsniuoti koridoriumi. Tolyn nuo klastuolio.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #182 Prieš 4 metus »
Panašu, kad Dafydd pagaliau išvedė Adelę iš kantrybės. Ji netgi nieko nebeatsakė. Tai sukėlė klastuoliui piktą džiaugsmą. Juk tikrai smagu, kai kažkokia žioplė nustoja tau aiškinti dar žioplesnius dalykus. Daug maloniau klausytis tos palaimingos tylos, kurios negadina jos prakeiktas balsas.
Deja, tikėtis, kad blondinė ilgai ištylės, turbūt būtų naivu. Ir ji akivaizdžiai norėjo, kad Dafydd darytų būtent tai - tylėtų.
- Ne, mieliausioji, neužsičiaupsiu, - piktai pasakė jis. - Visiškai ne tavo reikalas, ką aš galvoju. Bet... Vieną kartą gyvenime esi teisi: visi aplinkui ir yra šlykštynės. Ypač tu.
Velsietis prisiminė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad Adelė paklausė, kas jam negerai. Kas ten žino - galbūt šį kartą ji tą padarė nuoširdžiai? O Dafydd reakcija buvo tokia pati kaip visada...
Jis išklausė paskutinių merginos žodžių. Ir kažkodėl patikėjo, kad ji kalba nuoširdžiai. Nežinojo, kodėl taip mano. Tačiau buvo beveik tikras: Adelė šį kartą neapsimetinėja. Klastuolis sutriko. Jis žiūrėjo, kaip Varno Nago mokinė eina tolyn. Dėl pačiam nežinomų priežasčių jis atsistojo ir sušuko:
- Na, palauk! Aš... - tą žodį ištarti buvo be proto sunku. Tad kelias akimirkas patylėjęs Dafydd labai tyliai ir nenoriai išspaudė: - Atsiprašau.
Nesuprato, už ką atsiprašo. Nesuprato, kodėl tai daro. Tačiau ištarus tą nelemtą žodį pasidarė šiek tiek geriau. Dabar tereikėjo laukti Adelės reakcijos: arba ji atsiprašymą priims rimtai, arba tik išsityčios ir patrauks savais keliais...

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Laiptai
« Atsakymas #183 Prieš 4 metus »
  Blondinė jautė menką skausmą širdyje. Šlykštynės. Ypač aš. Gal anksčiau ir nebūtų priėmusi šių žodžiu rimtai, tačiau dabar. Dabar ji jautėsi ir vėl niekinama, stumdoma ir traukiama žemyn. Nesuprato, kodėl Dafydd taip elgiasi, kodėl visada jo neapykantos išsiliejimo auka tampa ji ir dar keli aplinkiniai.
- Taip, Dafydd, aš esu suknista šlykštynė! Ypač aš!- atsisukusi sušunka, ranka nusibraukia ašarą, kuri išdavė, kad Adelei buvo skaudu.- Aš,- žengteli priekin.- Esu,- dar žingsnis.- Šlykštynė.
  Ir dėl to tikriausiai tėvai mane ir paliko. Ha, Adelė Ginger. Net nenusipelnau jų pavardės. Akimirką mėlynakė stovėjo nejudėdama, nieko nesakė. Tyloje girdėjosi jos gilus kvėpavimas. Ir ties kiekvienu iškvėpimu jis buvo vis skausmingesnis.
- Pakartok dar kartą tai, Dafydd, leisk pasauliui žinoti, kad aš esu šlykštynė,- prabilo mergina.- Ir kodėl visi kartoja tą ‘atsiprašau’? Jis nebeveikia manęs,- sumurmėjo ir nusprendė neapsisukinėti.
  Paprasčiausiai praėjo pro raudonplaukį. Nebenorėjo girdėti iš jo nė žodžio. Ir taip visada, kai ji bando padėt kitam ar būti draugiška. Juk niekas jos taip niekada nekentė, tiesa? Tiesa, bet kažkodėl Dafydd nusprendė būti tas pirmasis šiknius.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Adelė Ginger »
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #184 Prieš 4 metus »
Adelės reakcija buvo netikėta. Dafydd tikėjosi bet ko, tik ne šito. Panašu, kad ir šitos blondinės gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Dėl to velsietis puikiai ją suprato. Deja, nepanašu, kad ji būtų nusiteikusi ko nors klausytis.
Pamatęs Ginger ašaras Dafydd sutriko. Juk ji atrodė tokia kieta ir niekada neverkianti. Kas atsitiko dabar? Negi klastuolis palietė kažkokią itin jautrią vietą? Vaikinas prikando lūpą.
- Klausyk, - galiausiai pratarė jis, jau gerokai ramesniu tonu. - Neturėjau tau to sakyti. To, ką pasakiau. Tiesiog...
Dafydd nežinojo, kaip paaiškinti, kas jam yra, tačiau pernelyg daug neišsipasakoti.
- Aš nepratęs, kad kas nors su manimi elgtųsi draugiškai. Jeigu taip yra, vadinasi, tam žmogui iš manęs kažko reikia. Tad aš tik stengiuosi apsiginti...
Klastuolis pats suprato, kad tai nuskambėjo visiškai kvailai. Tačiau jau Miona žino tikrai per daug, kas dedasi velsiečio gyvenime. Nereikia, kad ir Adelė taptų to gyvenimo eksperte.
Varno Nago mokinei praėjus pro šalį Dafydd nusekė iš paskos.
- Gerai, nesakysiu to žodžio daugiau, - pratarė jis. Neįsivaizdavo, ką reikėtų sakyti. - Bet aš... Tikrai nenoriu, kad tu būtum įskaudinta per mane.
Tai skambėjo dar kvailiau. Dafydd buvo pernelyg nepripratęs prie tokių žodžių. Jam tai buvo tarsi bereikšmis žodžių kratinys. Tad jis tik stovėjo ir žiūrėjo Adelei pavymui, tikėdamasis, kad šį kartą ji reaguos ramiau. Tačiau suprato, kaip jaučiasi kiti, kai bando draugiškai kalbėti su juo.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Laiptai
« Atsakymas #185 Prieš 4 metus »
  Adelė niekada neverkia. Adelė visada stipri. Adelė juk kieta. Adelė beširdė. Adelė tokia, Adelė anokia. Adelė, Adelė. Pft, niekada nebuvo stipri panelė. Aišku, visada galėjo užslėpt jausmus, supakuot į dėžutę ir niekada jos neatidaryti. Bet per tiek laiko jai jau užkniso plėšytis savyje.
- O taip, Ginger visais naudojasi,- suburbėjo, nepagailėjo sarkazmo.- Iš tavęs man jau nieko nebereikia, net menkiausios šypsenos,- paskutiniuosius žodžius ištarė tyliai, tačiau buvo įsitikinusi, jog raudonplaukis vis tiek tai girdėjo.
  Įskaudinta per tave. Pft, tu būtum tik dar vienas menkas smūgis. Kai kurie smogia žymiai stipriau. Savo mintis pasiliko sau, nesidalino. Mėlynakė vėl atsisuko į Dafydd.
- Tai miela Dafydd, bet,- užsikirto.- Stipriau manęs neįskaudinsi, širdies nebesudaužysi,- gūžtelėjo pečiais.
  Ir ji sakė tiesą. Kad išvis ten tos širdies menkai ir belikę. Bet ją vis tiek skauda. Stipriai skauda. Visai kaip tada, kai viskas skendėjo ugnyje, Dubline. Kai viskas, ką buvo sukūrusi jos šeima, greit buvo ir sunaikinta. Visai kaip tada, kai gavo laišką iš tėvų, jog neatostogaus kartu su jais. Visai kaip tada, kai nieko nebegirdėjo iš tėvų, kai laiškai grįždavo atgalios, o suknistose Magijos žiniose puikavosi mamos pavardė ir tėčio nuotrauka. Viskas taip stipriai kniso.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #186 Prieš 4 metus »
Išgirdęs Adelės sarkazmą Dafydd suirzo. Jis stengėsi būti bent kiek malonesnis, o ta blondzynka vis tiek tokia? Na, gerai. Klastuolis irgi nesistengs tada.
- O ko man dar tikėtis iš tokios žioplės kaip tu? - garsiai paklausė Dafydd. - Niekada nė nesistengei būti draugiška. Kodėl dabar turėčiau manyti, kad staiga pasikeitei? Ir neketinu aš tau šypsotis!
Dafydd piktai nusisuko. Jis, atrodo, lyg ir bandė taikytis su Varno Nago mokine. Visai nesuprato, kodėl jiedu buvo šitaip susipykę. Na... Velsietis pykosi su visai iš eilės, tačiau nemažą dalį jis tiesiog ignoruotų. Tik ne šitą blondinę. Ir, žinoma, ne tą prakeiktą bailį Kajų.
- Aš nenoriu būti mielas, - piktai pasakė raudonplaukis. - Nors tu ir manai, kad čia, - bakstelėjo sau į krūtinę, - slepiasi "mielas" Dafydd, labai klysti. Žioplė.
Klastuolis buvo piktas. Adelė, pasirodo, yra tikra meistrė: tiesiog pasakiškai iš sušvelnėjusio velsiečio pavertė tokiu, koks jis buvo visada: be galo piktas ir viskuo nepatenkintas. Ypač šia šalimais stovinčia mergina.
- Suprantu, kad tavo gyvenimas nesaldus, - staiga pasakė Dafydd gerokai ramesniu tonu. Na, šiuo atveju ramesnis reiškė tiesiog bespalvį. - Tačiau aš nesiruošiu tavęs kamantinėti, kas gi tau yra. Jeigu nori, prašom, pasakokis. Bet aš tavęs neverčiu.
Klastuolis vėl atsisėdo ant laiptų. Jį kamavo šioks toks smalsumas, kas gi galėjo nutikti šitam žioplam proto bokštui. Tačiau jis tikrai neketino to prisipažinti.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Laiptai
« Atsakymas #187 Prieš 4 metus »
  Blondinė papurtė galvą. Stengėsi būti malonus, o Adelė vėl kažkaip jį supykdė? Pft, pats prietranka. O gal jam visą gyvenimą merginų taip ‘mylimas’ piktos moters sindromas? Haha.
- Ir kas iš to, kad kartoji, jog esu žioplė? Pažiūrėjai į save?
  Tai Adelė nervino. Tikrai labai nervindavo, kai Dafydd ją vadindavo žiople. Nei ji žioplė, nei ką. Žaisdama savo pirštais, nudelbė akis į ilgas kojines. Pajudino kojų pirštus, šią nukrėtė šaltis. Nemaloni banga, kurios nekentė.
- Nepažįsti manęs, Llewellyn,- šaltu balso tonu prabilo.- Per patį pirmąjį susitikimą užsirovei be jokios priežasties, tad nereikia sakyti, kad esu nedraugiška.
  Truktelėjo pečiais, sakydama, kad jei nenori būt mielu, tai tegu ir nebūna, koks jai skirtumas. Pasakotis? Jis tikriausiai juokauja.
- Taip, tikrai nėra saldi pasaka,- pavartė akis.- Suknistai esu subjaurota randais dėl gaisro, kuriame vos likau gyva. Turiu suknistą panikos sutrikimą. Pastoviai sapnuoju košmarus, o ant kaklo jaučiu rankas, kurios mane smaugia! O prie viso džiaugsmo esu palikta! Esu palikta tėvų be jokio paaiškinimo, be jokių žinių!- sušuko su ašaromis veide.
  Supratusi, jog ką tik išrėkė savo širdies skausmą, smulkiomis rankomis valėsi ašaras. Visai kaip ligoninės sparne praskydusi prieš Kajų, o dabar visiškai praskydo priešais Dafydd, vaikino, kuris  jos nekentė. O tada nutilo, atsirėmė į sieną ir vėl springo ašaromis. Rankos nuslydo ties šlaunimis, į kurias suvarė nagus. Apsiblaususios, dangaus mėlynės akys lakstė tarp visų randų, esančių ant kojų. Bjauru. Bjauru. Kaip šlykščiai bjauru. Ir taip, Varno Nago mokinė jautėsi bjauri ir šlykšti, nors visai neseniai buvo nudėjusi, jog visi matė jos randus ir niekam jau neberūpės. Bet rūpėjo. Rūpėjo jai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Adelė Ginger »
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #188 Prieš 4 metus »
Nereikia man į save žiūrėti, ir taip nuolat tą girdžiu pagalvojo Dafydd, tačiau garsiai apie tai nieko nesakė. Jį gerokai erzino šitas susitikimas. Kodėl, po velnių, jis turi nuolat susitikinėti su kažkokiomis kvailomis mergiūkštėmis?
- Ne, nepažįstu, - mandagiai pratarė Dafydd, tačiau, kaip ir reikėjo tikėtis, tas mandagumas buvo tik apsimestinis, mat netrukus po to velsietis pridūrė: - ir labai tuo džiaugiuosi. Tačiau, mergužėle, aš ant tavęs visiškai nesiroviau. Pati lindai ten, kur tavo šiknai visiškai ne vieta.
Ko jau ko, bet kad Adelė paims ir išsipasakos, Dafydd tikrai nesitikėjo. Ir visiškai nežinojo, kaip reaguoti į tai, ką mergina ką tik pasakė. Pirmiausia velsietis norėjo rėžti, kad kartais tikrai geriau, kai tėvai palieka. Tačiau net ir šis vaikinas suprato, kad tokioje situacijoje tokius žodžius reikėtų pasilaikyti sau. Ar šitoj mokykloj yra normalių žmonių be jokių idiotiškų tragedijų? paklausė savęs klastuolis. Garsiai nieko nesakė. Visiškai neįsivaizdavo, ką daryti tokioje situacijoje. Įtarė, kad Adelė jo dabar dar labiau nekęs - ji ką tik išsipasakojo, o jis nieko negeba pasakyti? Tačiau velsietis nuoširdžiai nežinojo, kaip jis galėtų reaguoti.
- Klausyk, - galiausiai ištarė jis. - Am... Aš... Nežinojau. Atsiprašau.
Vaikinas kalbėjo labai tyliai. Ir, ko gero, nerišliai. Tiesą sakant, Dafydd nė nežinojo, ar nori, kad Adelė išgirstų, ką jis šneka. Už ką, po velnių, jis atsiprašinėja? Juk ir šita mergiotė nebuvo maloniausias padaras pasaulyje! O jo paties gyvenimas taip pat nebuvo rožėmis klotas. Tačiau kas pasakyta, tas pasakyta. Dafydd nukreipė akis į šalį ir su šiokiu tokiu nerimu laukė, ką gi dabar darys Adelė.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Laiptai
« Atsakymas #189 Prieš 4 metus »
- Žinai, aš bent jau turiu šikną,- truktelėjo pečiais.
  Eilinį kartą išgirdusi Dafydd atsiprašymą liūdnai šyptelėjo. Vis dėl to nebuvo beširdis šiknius. Blondinė pralaužė pirštus, pasukinėjo kaklą. Nebežinojo ką jau ir besakyti šiam ryžikui, tad paprasčiausiai atsistojo, nužvelgė kojas, kuriose dominavo randai ir nagų įspaudai. Vieni pranyks, kiti ne.
- Mes kiekvienas turim tragiškų istorijų, taip? Tai buvo manoji, Dafydd,- nutilo.- Tad ačiū, jog išklausei.
  Galiausiai žemaūgė švelniai apglėbė raudonplaukį, tačiau nepraėjus nei sekundei jau buvo atsitraukusi. Keistai šyptelėjo, apsisuko ant kulno. O tada dar kartą pažvelgus į vaikiną mirktelėjo savo niekam nesuprantamu mirktelėjimu ir paliko jį vieną.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Laiptai
« Atsakymas #190 Prieš 3 metus »
Išeiti į lauką niekada nebuvo bloga mintis. Visų pirma, jeigu už ko nors užkliūni ir pargriūni, ne taip skauda, nes žemė paprastai būna minkštesnė už grindis. Tuo labiau, kad Hogvartso kieme daug kur augo žolė, tad Elliw galėjo jaustis visai saugi.
Dėl šios priežasties mergaitė išėjo iš muzikos instrumentais nukrauto kambario gana entuziastingai. Daug visokių nesąmonių jau įvyko, teliko tikėtis, kad šiandienai užteks. Juk jeigu ji išgyveno jau ilgus vienuolika metų, negali visur trankytis nuolatos, ar ne? Jau seniai būtų nusidaužusi taip, kad gulėtų ligoninėje arba kur nors blogiau...
Priėjusi laiptus Elliw jau seniai buvo pamiršusi apie Liuc(č?)ijos pasiūlymą padėti nulipti žemyn. Rudaplaukė beveik pamiršo, kad ji čia ne viena. Patenkinta švilpė apsižvalgė. Nepanašu, kad tai būtų laiptai su prasmengančia pakopa. Tad kokie gali būti pavojai? Per daug nemąstydama Elliw prisiartino prie vieno paveikslo, kabančio prie laiptų. Jame buvo pavaizduoti du jauni burtininkai, žaidžiantys šachmatais.
- Hm, ir kaipgi jums sekasi? - tyliai sumurmėjo velsietė netyčia paliesdama paveikslo rėmą. Paveikslas, tarsi tik to ir laukęs, iš karto atsikabino nuo sienos ir nudribo tiesiai Elliw ant kojos. Pasirodo, jis buvo gerokai sunkesnis nei atrodė, kol buvo pakabintas.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Laiptai
« Atsakymas #191 Prieš 3 metus »
 Liucija kurį laiką paspoksojo į beviltiškai sulaužytą pianiną, atsiduso, pagalvojo, kad gal kuris namų elfas viską sutvarkys, ir išsekė paskui Elliw. Baltaplaukei atrodė, kad kambaryje, tyliai kalbėdama su savimi, užtruko neilgai, bet Elliw katastrofiški gebėjimai ir vėl spėjo pasireikšti. Šį kartą nukentėjo vienas iš paveikslų. Du paveiksle buvę burtininkai, išgąsdinti tokio netikėjo jų buveinės judėjimo, iš jo perbėgo į gretimąjį ir dabar piktai burbėdami žiūrėjo į Elliw. Ką gi, laikas Liucijai ir vėl išgelbėti šią nelaimėlę.
-Wingardium Leviosa,-gerai atidirbtas riešo judesys ir paveikslas, nepatyręs jokių didesnių sužalojimų, vėl kabojo tvarkingai ant sienos. Burtininkai linktelėjo Liucijai ir grįžo prie šachmatų.
-Elliw, palauk manęs,-pribėgusi, Liucija paėmė mergaitę už rankos,-Nusiversi laiptais tai tikrai į Ligoninės sparną nugabensiu.
 Vos mergaitės palipo kelias pakopas žemyn, laiptai pajudėjo.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Laiptai
« Atsakymas #192 Prieš 3 metus »
Vos kojos pirštus spėjo nudiegti deginantis skausmas, iš kažkur ir vėl atsirado gelbėtoja Liucija ir pakėlė paveikslą. Skausmas kiek atlėgo, nors vis dar buvo ne itin malonus. Elliw piktai pažiūrėjo į paveikslą, tada atsisuko į koledžo draugę.
- Ačiū, - negarsiai sumurmėjo ji, negalėdama suprasti, kas gi čia atsitiko. Juk ji vos prisilietė prie to nelemto paveikslo! Ar ji kalta, kad tas taip netvirtai laikosi ant sienos?!
Kai baltaplaukė paėmė ją už rankos, Elliw pasijuto kiek nejaukiai, tačiau suprato, kam to reikia, tad nieko nesakė ir stengėsi nesiraukyti. Deja, ji iš viso nieko nespėjo padaryti, kai laiptai pradėjo suktis. Elliw sutrikusi apsižvalgė: tokios patirties ji dar nebuvo turėjusi - ar bent to neprisiminė.
- Kas čia vyksta? - išsigandusi paklausė ji. - Dabar tai jau tikrai nieko nepadariau!
Ji nulipo dar kelias pakopas žemyn, tačiau pamatė, kad laiptų apačia baigiasi tikrąja to žodžio prasme niekur. Nenorėdama įdribti į tą prarają ji sustojo. Panikuodama pažvelgė į Liuciją. Ar ši pasaulio gelbėtoja ir dabar turės išeitį?
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Laiptai
« Atsakymas #193 Prieš 3 metus »
 Žemė, tiksliau laiptai, judėjo po Liucijos kojomis. Mergaitė, norėdama išlaikyti pusiausvyrą (užtenka Elliw gebėjimo visur nusiversti, nereikia ir jai čia reikštis), įsikibo į turėklą. Rudaplaukei palipus žemyn, mergaitė norom nenorom nusekė paskui ją, vis dar tvirtai laikydamasi turėklo.
-Tik keičiasi laiptai. Ak, velnias, kiek dabar valandų? Negi trečia?-susierzinusi išbambėjo Liucija. Tik to ir betrūko, kad Elliw nusiverstų tris aukštus žemyn nuo besikeičiančių laiptų, kartu nusitempdama ir ją! Dėkui visiems Dievams, bet šis košmaras greitai baigėsi ir laiptai pagaliau sustojo.
-Na, štai ir mūsų stotelė. Kaip jautiesi? Ai, pamiršau paklausti, ar paveikslas tavęs nesužeidė? Man visai gerai sekasi Episkey, tai galiu pagydyti kokį lūžusį pirštą ar įpjovimą. Žinai, kartą į Ligoninės sparną atėjo grifas, kuris susilaužė kelis rankos pirštus, nes susilažino su draugu, kuris galės iškentėti didesnį svorį, padėtą ant rankos, bet jį ten kažkas išgąsdino ar ką ir jis tą ranką truktelėjo ar kas, nesuprasi, jau labai daug pasakodamas verkė. Atviras lūžis, va per čia,-mergaitė demonstratyviai parodė į kaulą tarp vidurinių pirštų sąnarių,- gerai, kad dar tik Episkey reikėjo. Užtat hilerė kokia pikta buvo! Ar gali patikėti, kad yra tokių kvailų žmonių?-nulipusi nuo laiptų, Liucija sau linksmai čiauškėjo.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Laiptai
« Atsakymas #194 Prieš 3 metus »
Pagaliau laiptai nustojo suktis. Elliw neprisiminė, kad kada nors būtų tai patyrusi. Tai, žinoma, nereiškė garantijos, kad ji išties to ir nepatyrė. Su tokia atmintimi kaip jos, deja, niekuo negalėjai būti tikras.
- Kodėl jie keičiasi? - nieko nesuprasdama paklausė mergaitė. Kas čia per nesąmonės?! Tai kaip jai ką nors rasti, jeigu niekada negali žinoti, kur pateks užlipusi laiptais? Tokia naujiena jai visiškai nepatiko. Tiesą sakant, viskas šioje mokykloje kėlė vis daugiau ir daugiau įtarimų. Elliw dabar labiausiai norėjo važiuoti namo ir nematyti nieko, susijusio su magija. Judantys laiptai? Per pamokas mokiniai, virstantys varlėmis arba pakimbantys ore aukštyn kojom? Neaiškus tvarkaraštis, kur neįmanoma atskirti, ar tai astronomijos, ar kokia kita pamoka? Ne, jai jau užtenka. Dar šiandien parašys Bastiano ir paklaus, ar gali tiesiog važiuoti namo.
Tokių minčių užimta galva ji beveik negirdėjo, ką kalba Liucija. Dėl to nežinojo, ką reikėtų atsakyti.
- Ne, - tik ištarė ji ir iš karto pagalvojo, kad gal reikėjo sakyti "taip"? Deja, jau buvo per vėlu, mat Elliw nenorėjo pasakyti, kad nieko negirdėjo.
Deja, Liucija šnekėjo dar ir erzinančiai daug. Savaime aišku, Elliw nežinojo, kur eiti, tad reikėjo, kad kelią parodytų koledžo draugė. Mergaitė neteko kantrybės.
- Nagi, eime, - tarstelėjo ji. Ji nutarė, kad dabar reikia užlipti laiptais į viršų, kad galėtų grįžti ten, iš kur atėjo ir tada ieškoti kelio laukan. Tad ji paėmė Liuciją už rankos ir trūktelėjo į save, norėdama paskatinti lipti į viršų. Deja, ji baltaplaukę patraukė per stipriai, tad ji užgriuvo tiesiai ant Elliw ir abi mergaitės nudribo ant laiptų.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko