0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Laiptai
« Atsakymas #165 Prieš 5 metus »
- Aš Elijah, - atsakė vaikinas, nors Kaidenas jo ir neklausė, tačiau nenorėjo būti nemandagus. Nenorėjo pasirodyti iškart esantis pasiputęs, savanaudis ir arogantiškas vampyras.
- Jo, kartais pasivaikščiojimas padeda, - švelniu balso tonu išspaudė vaikinukas, tačiau tik kai atsakė prisiminė, kad tai vaikinas pasakė labai tyliai, kas dabar gali sukelti šiokių tokių įtarimų, tačiau kol kas nusprendė nieko nebesakyti ir išliko gana ramus..
- Nieko, šiaip slampinėjau po koridorius, kai nesimiega daugiau nėra ką veikti.. - greitakalbe išburbėjo Dawson' as ir pažvelgė į vaikinuką, kuris atrodė labai keistas..
- Am.. tai kas naujo? - Bandydamas išsklaidyti tylą, kuri dabar supė du jaunuolius klaustelėjo jaunasis vampyras, nors atsakymo nelabai ir tikėjosi, tačiau stengėsi išlikti ramus ir neišduoti savęs bei savo slapčiausiu antgamtinių galių apie kurias gali žinoti tik jis pats ir artimiausi žmonės.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Laiptai
« Atsakymas #166 Prieš 5 metus »
Tykiai linktelėjo, duodamas suprasti, kad vardą išgirdo ir įsiminė. Tačiau įsiminė turbūt neilgam, škoto atmintyje veidai išlikdavo daug ilgiau, nei vardai. Švelniu ir tyliu balsu ištarti grifo žodžiai nemaloniai perėjo per Kaideno ausis. Ne dėl to, kad buvo kokie nors nemalonūs, jų reikšmė kaip tik neturėjo didelės svarbos varnanagiui, vien įrodė, kad Elijas ((tikiuos, esi nieko prieš, kad sulietuvinau vardą)) daugiau ar mažiau empatiškas. Tačiau ši informacija irgi nebuvo itin svarbi Kaidenui šiuo metu. Ne, tai, kas sukėlė tokį nepaaiškinamai keistą jausmą buvo tonas, kuriuo grifas žodžius ištarė. Kaidenas nemanė, kad tai nutiko sąmoningai, tačiau nuo to geriau nepasidarė. Jeigu nebūtų ėmęs drebėti iš šalčio, besismelkiančio per plonus žiobariškus drabužius, apimtų karštis ir skruostus beveik dailiai išmuštų gėdos raudonis. Tiesa, vis dar racionaliai mąstyti gebanti proto dalis nesuprato, kurių galų čia gėdytis ir susinepatoginti.
Kaidenas nurijo seiles, adomo obuolys sujudėjo. Šešiolikmetis nesuprato, kodėl grifas vis dar čia, vis dar bando palaikyti jų beviltiškai skęstantį pokalbį. Staiga apėmusį šaltį pakeitė karščio banga, varnas nejaukiai pasimuistė, jį ėmė mažumėlę pykinti.
- Man labai negera, - ištarė visai užmiršęs Elijo klausimą. Galvą pervėrė staigus skausmas, tarytum kas būtų tvojęs per pakaušį su kuoka. Iš akių prieš Kaideno norą ištryško ašaros. Prieš išleidžiant skausmu persmelktą šūksnį, racionaliajai proto daliai dingtelėjo, kad visa tai labai panašu į kokio nors itin pikto užkeikimo poveikį.
민태연


*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Laiptai
« Atsakymas #167 Prieš 5 metus »
Elijah mažai ką suprato. Dar neteko Hogvartse sutikti tokio keisto vaikinuko, kuris rodos buvo tik su savo mintimis. Buvo šiek tiek keista ir dviprasmiška jau kažką sakyti ar daryti, nes šis į kalbas tikrai nesileis, nors ir pats Dawson' as nelabai norėjo, nes dabar turėjo daugybė rūpesčių tiek mokykloje tiek namuose ir su draugais, kurių mažai te turėjo. Kodėl aš užtaikau ant tokių keistuolių? Elijah buvo sunku suvokti gyvenimo išbandymus, metamus iššūkius, tačiau su individais jų buvo per daug, vieni nekalbantys, kiti geri burtininkai dar kiti vilkolakei arba vampyrai. Ši mokyklą turėjo tikrai įvairių paslapčių ir ne tik.
Elijah buvo dabar iškeliavęs kartu su savo mintimis, kad net nesugebėjo pastebėti ar pajusti, kad šalia jo esančiam Kaidenui pasidarė negera.
- Bloga? - Pasitikslino vaikis ir pajautė, kaip jo skruostus išpila raudonis, kurį sukėlė išgąstis, tačiau jis buvo gana stiprus, tad to labai ir neparodė. Jis liko stovėti ten kur stovi, tačiau savo melsvai - žalsvomis akimis stebėjo varną. - Ką man daryti, gal galiu padėti? - Klaustelėjo grifas, nusekdamas Kaideną žvilgsniu, Elijah buvo labai blogas burtininkas, eliksyrų gamintojas, taip pat ir priešnuodžių, jei prireiktu, kišenėje nesinešiojo.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Laiptai
« Atsakymas #168 Prieš 5 metus »
Kaidenas sudrebėjo, susiėmęs už galvos ėmė beveik rautis plaukus. Jausmas buvo toks, tarytum kas mėgintų laužtuvais ir kirviais įsirauti į jo nuosavas smegenis. Galvą vėrė pasiutėliškas skausmas. Varnas susirietė, pritraukė kelius prie krūtinės ir nevalingai suinkštė. Tarytum po vandeniu išgirdo grifą klausiant, ar šis gali kaip nors padėti, Kaidenas nežymiai papurtė galvą, mat ištarti nieko nepajėgė.
Staiga kūną supurtė traukuliai, varnas pajuto tuščio skrandžio turinį kylant į gerklę. Suklupo skaudžiai susitrenkdamas kelius, porą kartų sužiaukčiojo ir išvėmė savo niekada neįvykusius pusryčius. Atsikėlęs šį rytą Kaidenas nenuėjo į virtuvę užkąsti. Jo pusryčiai viso labo tebuvo stiklinė vandens.
Veriantis galvos skausmas išnyko taip pat staigiai, kaip buvo atsiradęs, sugrįžo normali kūno temperatūra. Kaidenas nejudėdamas kelis kartus giliai įkvėpė. Racionalusis mąstymas pamažu grįžo į vietą. Drabužių klostėse vaikinas surado lazdelę, vienu mostelėjimu pradangino vėmalus, rankove nusivalė burną. Ant skruostų ėmė džiūti ašaros. Prisiminęs Eliją, kuriam visas šis nutikimas turėjo atrodyti nepaprastai keistas ir gąsdinantis, Kaidenas į jį atsisuko ir žiūrėdamas tiesiai šiam į akis, tarė:
- Atsiprašau. Nežinau, kas atsitiko, bet panašu į užkeikimą, galbūt net juodąją magiją. Toks jausmas, tarytum kas nors bandytų išplėšt iš galvos smegenis, - pats negalėdamas patikėti tuo, kas ką tik nutiko, papurtė galvą ir atsiduso.
- Atsiprašau, jeigu išgąsdinau, aš ir pats išsigandau, jei atvirai. Dabar jau viskas gerai, - patikino Kaidenas ir delnu persibraukė akis.
민태연


*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Laiptai
« Atsakymas #169 Prieš 5 metus »
Elijah buvo pasimetęs, mažai ką suprato kas vyksta. Jo galvoje dabar buvo prasidėjęs sąmyšis, kuris liepė jam kuo greičiau iš čia dingti ir pakviesti profesorių, nes dar paskui jis liks kaltas dėl to kas nutiks.
Jaunasis vampyras jautėsi atsiradęs ne vietoje ir nelaiku su žmogumi, kurio visiškai nepažįsta. Kaidenas atrodė siaubingai, tačiau Grifas, kad ir kaip norėjo padėti negalėjo, nes nenumanė kaip ir ką daryti, kad jaunuoliui pasidarytų geriau, taip pat ir priešnuodžių nesinešiojo, tačiau po šio karto turbūt įsimes į apsiausto kišenę, kad visad turėtu šalimais.
Kaidenui išvėmus skrandžio turinį Elijah pora kartų sutampė, tačiau išsilaikė neatpilęs savo šiandieninio skrandžio turinio, kuriame buvo tik kraujas, aišku jei šis būtų apsivėmęs kaži ką pagalvotu kitas berniūkštis, o šiam prakalbus šis dar labiau sutriko, tačiau buvo vampyras, baimę visada turėjo "nutrenkti" kažkur toliau.
- Atsiprašai? - Klausiamai nužvelgė vaikėzą. - Už ką? Juk ne tu kaltas, kad taip nutiko. O aš tau pritariu dėl juodosios magijos, - tuptelėjęs arčiau Kaideno burbtelėjo Dawson' as. - Gal žinai kas tai padarė, - kiek susidomėjęs sulenkė savo kojas per kelius.
- Šaunu girdėti, kad viskas gerai, iš tiesų taip, išgąsdinai, jau norėjau eiti kviesti profesoriaus, nes galvojau ketini palikti šį pasaulį.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Laiptai
« Atsakymas #170 Prieš 5 metus »
Kaidenas papurtė galvą. Jam irgi būtų patikę žinoti, kas ir kokiais užmojais kėsinasi iš pirmo žvilgsnio į tokias neįdomias Kaideno smegenis. Škotas mėgino, bet nepajėgė prisiminti, kam ir ką galėtų būti skolingas, koks prastos reputacijos asmuo galėtų sugalvoti jam keršyti. Nors iš pirmo žvilgsnio ir antro sakinio nė nebūtum pagalvojęs, kad Kaidenas apskritai galėtų susidėti su abejotino patikimumo ir tikrai ne gerų intencijų vedinais burtininkais. Varnas netgi šiek tiek didžiavosi savo nepaprastu gebėjimu nuslėpti kitą, šiek tiek nusikalstamą ir karmos taškų nepridedančią gyvenimo būdą. Jeigu būtų bent kiek labiau išpuikęs, vadintų save dvigubu agentu, nesvarbu, kad į tokį nebuvo nė iš tolo panašus.
Atslūgus išgąsčiui, pradingo ir anksčiau apsireiškęs dvasios silpnumas. Kaideno akys sublizgo lyg pamačius gražią merginą arba patrauklų vaikiną, o smegenys užsikūrė iš naujo nujausdamos nuotykį ar bent jau intensyvias paieškas bei galvojimą.
- Nežinau, kieno tai darbas, bet pažįstu keletą asmenu, kurie galėtų žinoti ar bent jau būti girdėję. Tik jie, na... priklauso burtų pasaulio paraštėms, - kiek dvejodamas nutęsė. Jeigu prireiks, atskleis daugiau, tačiau tik tuo atveju, jei tikrai prireiks.
민태연


*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Laiptai
« Atsakymas #171 Prieš 5 metus »
Elijah buvo suinteresuotas padėti vaikinui, kuris visai neseniai gulėjo paveiktas kerų, kurie nežinia kaip jį apsėdo. Tiksliau ne tik kaip, bet ir kas. Koks kvailys, neturintis nė lašo žmogiškumo galėtu linkėti kitam pykto, turbūt pats didžiausias neišprusėlis, kurį dar nešioja ši žemė - žemo lygio burtininkas.
Chris' as taip pat nebuvo šventuolis, tačiau jis stengėsi išpirkti savo kaltes, kurių pridirbo būdamas tikru demonu, taip pat ten buvo kalti ir šeimos narei, kurie vaikinui nesuteikė šilumos, kalta motina, kuri išėjo, tačiau dabar vaikinui tai buvo tik skaudūs prisiminimai, kurie priversdavo odą šiurpti..
- Pažįsti keletą asmenų? Tęsk, sudominai.. Gal galėsiu kuo padėti? - Leptelėjo Chris' as ir žvelgė į vaikiną, - paraštėms? - Susidomėjo Dawson' as.. Jis troško padėti Kaidenui, nes į tokia situaciją, susijusią su užkeikimais vampyras patenka pirmą kartą, o ir apsimesti detektyvu ar slaptuoju agentu jam nebuvo sunku, tai sritis, kurioje jis gali pasireikšti geriausiai.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Agnė Šarauskytė

Ats: Laiptai
« Atsakymas #172 Prieš 5 metus »
Pirmakursiai kartu su prefektais išėjo iš Didžiosios salės. Visi grifukai žvalgėsi tai šen tai ten. Paveikslai judėjo, laiptai sukiėjosi, o burtininkai koridoriuose smagiai šnekučiuojasi. Vieni smagiai aptarinėja naujų mokslo metų pamokas, kiti kalbasi ką veikė per vasaros atostogas, na, o kiti tingiai kalbėjo apie vakaro planus. Visi atrodė tokie laimingi, kad net veidai buvo ryškiai raudoni.

Nejau visi džiaugiasi grįžę į Hogvartsą? pagalvojo Katy. Ji neatrodė tokia laiminga, kaip kiti. Šypsena nežaidė jos veide, o žandai nebuvo ryškiai raudoni. Kiti pirmakursiai atrodė tokie laimingi, kad net kartais garsiainusikrizendavo. Iki bendrojo kambario buvo likę visai nedaug, tad Katy atrodė linksmesnė. Mergaitė buvo pervargusi, todėl skubėjo paskui prefektą. Pagaliau grifukai pasiekė Storulės paveikslą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Katy Valdorf »

*

Neprisijungęs Mia Moon

  • I kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • mažos katytės
Ats: Laiptai
« Atsakymas #173 Prieš 4 metus »
Švilpė išėjo iš klasės ir nuėjo prie judančiu laiptu. Mija drebančiomis kojomis žengia ant laiptų. Žvalgosi. Ir nepamato kaip užkliūna už laiptu. Ji nukrenta nuo laiptų ir atsitrenkia pakaušiu į kampą. Keista, bet mergaitė nepajautė didelio skausmo. Todėl atsistojo ir pradėjo žiūrėti kur slėpėsi elfai. Bet namų elfų nepamatė. Geriau pasiimti lazdelę pagalvojo Mija ir pasiėmė iš kišenės lazdelę. Manau man reikia praktikuoti burtažodiProtego, bet gal ir išeis pabandyti Protego Duo pagalvojo mergaitė. Gaila, kad dar nelabai moku kitu burtažodžiu kaip Protego Maxima, Protego Totalum ir Protego Horribilis atsiduso mergaitė. Staiga ji pamatė elfas kuris taikėsi į ją. Ji ištiesė lazdelę. Mergaitė labai susikaupė, nes norėjo, kad viskas pavyktu. Mija ištarė burtažodi:
-Protego.- Iš lazdelės pasirodė šviesa kuri pataikė į elfą.
Mėlynakė pasimetė ką reikia daryti toliau. Elfas pradingo. Ji nuėjo link lauko...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Mia Moon »


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #174 Prieš 4 metus »
Dafydd viskas nusibodo. Niekaip nepasibaigianti žiema. Naujasis koledžo vadovas. Kvailos pamokos ir dar kvailesni mokiniai. Nesiliaujantis triukšmas bendrajame kambaryje. Keistas vienatvės jausmas, kuris ypač sustiprėjo po Kalėdų. Klastuolis puikiai suprato, kad dėl to, kad jaučiasi vienas, yra pats kaltas. Juk jeigu nebūtų toks bjaurus, nebūtų ir toks vienišas.
Tačiau velsietis turėjo vieną didelę problemą. Jis paprasčiausiai nemokėjo bendrauti kitaip. Juk su juo taip buvo bendraujama nuo pat ankstyvos vaikystės. Netgi motina negindavo skriaudžiamo sūnaus. Tad vaikinas paprasčiausiai nežinojo, kaip bendrauja "normalūs" žmonės. O tam, kad pažiūrėtų į kitus ir iš jų pasimokytų, Dafydd buvo pernelyg tingus.
Vieną dieną, kai lauke ir vėl siaubingai snigo, raudonplaukis trynėsi po mokyklą. Kaip visada vienas. Ir kaip visada nežinojo, kur dėtis ir ką veikti. Norėjosi išeiti į lauką. Tačiau vaikinas buvo tikras, kad ten bus bjauriai šalta. O šito visiškai nesinorėjo. Tad Dafydd trynėsi po koridorius. Stabtelėjo prie bibliotekos, bet puikiai žinojo, kad nesimokys, tad neužėjo.
Galiausiai klastuolis įsitaisė ant kažkokių laiptų. Tiesą sakant, jis net nežinojo, kurioje pilies vietoje yra. Tikėjosi, kad kai norės grįžti į miegamąjį, kaip nors susigaudys, kur eiti. Jeigu ne... Ką gi, eilinį kartą trainiosis po mokyklą be jokio tikslo.
Sėdėdamas ant laiptų klastuolis apie kažką mąstė. Tikėtina, kad mintyse pasipainiojo ir Miona, tačiau jis tikrai nebūtų išdrįsęs to prisipažinti, netgi sau. Galiausiai Dafydd suprato, kad sėdi ir mąsto apie tai, kaip yra gera, jog aplinkui nieko nėra ir jokie nevykėliai nedrumsčia jo ramybės.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Laiptai
« Atsakymas #175 Prieš 4 metus »
  Jau beveik pasibaigęs žiemos laikotarpis kiek atitraukė Ginger nuo žemės, tačiau ši vis dar jautėsi prispausta ir talžoma iš visų pusių. Trūko tik menko, gryno oro gurkšnio ir blondinė jau būtų atsipeikėjus. Ne viskas taip paprasta.
  Žemaūgė lindėjo mergaičių kambaryje. Neplauti plaukai buvo ištaršyti į visas puses ir krito ant akių. Dantimis laikė melsvos spalvos pieštuką, o rankose - nemažą užrašinę ir paprastą pieštuką. Rankos mikliai piešė eskizus, mergina vis keitė pieštukus vietomis kol galiausiai garsiai atsidususi numetė savo šedevrą į kambario kampą. Melsvos ir pilkos, kuri atstojo sidabrinę, spalvos eskizas ir vėl blondinei kažkuo netiko. Adelė sukrito ant lovos, pasimuistė. Gerai, reikia keltis ir iškišt nosį iš čia, bent prasivaikščiot. Varnė atsikėlė, pasitraukė skirtingų spalvų kojines aukštyn, pasitvarkė miegamuosius šortus ir užsimetė purpurinį džemperį. Ranka pasikasė pakaušį, pavėlė plaukus ir išlindo iš kambario.
  Nežinojo nei kur eina, nei kur norėtų nueiti. Klaidžiojo apie valandėlę, kai užmatė figūrą ant laiptų. Priėjusi arčiau pastebėjo jai pažįstamą raudonplaukį. Atsiduso, nenorėjo jam trukdyti, tačiau Ginger jis pasirodė kažkoks nelaimingas. Tikiuosi, pasivaideno. Uh. Tyliai norėjo praeiti, tačiau draugiškoji širdelė stabtelėjo ties vaikinu. Mergina pritūpė priešais Dafydd, prisėdo.
- Kuku, viskas gerai?- nuoširdžiai paklausė ir tikėjosi, jog šis nepradės širsti, nebuvo nusiteikusi tam.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Adelė Ginger »
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #176 Prieš 4 metus »
Kai kur nors esi ir džiaugiesi vienatve, pasisveikinimas tikrai nėra tas dalykas, kurį norisi išgirsti. Dėl to nereikia stebėtis, kad Dafydd, išgirdęs kažkokią mergiotę, nebuvo itin sužavėtas. Ypač dėl to, kad atsisukęs pamatė, jog tai yra Adelė Ginger.
- Ko tau? - piktai suburbėjo klastuolis. Jis pažvelgė į merginą. Kiek pasvarstęs suprato, kad ji vis dėlto kreipėsi draugiškai. Atrodo, be jokių piktų minčių, nors visi ankstesni susitikimai nebuvo iš maloniausių. Vis dėlto Dafydd tam ir buvo Dafydd, kad nepultų atsiprašinėti. Iš jo pusės jau buvo svarbu tai, kad jis nieko daugiau nebesakė. Ir net nepaprašė blondinės nešdintis kuo toliau.
Klastuolis sėdėjo ant laiptų ir nepaisė Adelės. Vis dėlto jautė, kad ji yra čia. Vienatvė nebebuvo vienatvė. Nepaisant to, kad jam šis pokytis nepatiko, Dafydd bandė neleisti pykčiui nevaldomai sukilti. Tiesą sakant, velsietis jau ir pats pavargo nuo nuolatinio kapojimosi su visais aplinkiniais iš eilės. Ne visais pataisė save raudonplaukis ir pačiam pasidarė baisu, nes, žinoma, jis pagalvojo apie Mioną. Tačiau ta grifė buvo kažkoks ypatingas atvejis. Dafydd iš paskutiniųjų pasistengė nustumti mintis apie ją kuo toliau. Jis atsisuko į Adelę ir kurį laiką nieko nesakydamas spoksojo. Galiausiai negarsiai ir beveik be intonacijos paklausė:
- Ką čia veiki?
Į jos klausimą, žinoma, nepasivargino atsakyti. Tačiau kada klastuoliui buvo viskas gerai?

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Laiptai
« Atsakymas #177 Prieš 4 metus »
  Išgirdusi pykčio kartėlį Dafydd žodžiuose, mergina susilaikė nuo akių vartymo. Prasideda. Ir jau laukė keiksmažodžių lavinos, gero trinktelėjimo pakaušin ir suprastėjusios klausos nuo jaunuolio staugimo. Susiraukė, užsimerkė, susilaikė nesusigūžus, tačiau nieko nesulaukė. Pravėrė akis. Žvilgtelėjo į velsietį, kiek atsipūtė.
- Man nieko, tiesiog susirūpinau,- sumurmėjo, nors nenorėjo pripažinti pati sau to, ką pasakė.
  Blondinė mėgo pabūti viena, tačiau bėgant laikui ta vienatvė pradėjo knisti. Kai supranti, kad nebeturi nieko, kas anksčiau tave džiugino, tavimi rūpinosi, o svarbiausia - mylėjo, atrodo, nebėra tikslo išvis būti šiame supuvusiame pasaulyje. Geriau būt kokia kate, kurią glostys ir maudys, negu žmogumi, kuris dažnai jaučiasi supuvęs ir nemylimas. Adelę guodė tik tai, jog turėjo draugą. Tikrą draugą, kuriuo pradėjo pasitikėti po nutikimo transfigūracijos pamokoje. Velsietis? Ne, su šiuo dar nebuvo taip suartėjus. Ir dabar buvo stebuklas, kad šie jaunuoliai dar nesusikapojo iki kraujų kaip įprasta.
- Išlindau iš kambario, nusprendžiau prasivaikščiot,- prabilo.- O tu?
  O blondinė matė, jog raudonplaukiui nebuvo viskas gerai, tačiau tikrai nesiruošė versti jo išsipasakoti ir išlieti širdį. Pft. Tikrai ne.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Laiptai
« Atsakymas #178 Prieš 4 metus »
- Susirūpinai? Manim? - paklausė Dafydd, tikrai neketindamas patikėti, kad Adelės žodžiai gali būti tiesa. Juk niekas juo nesirūpina. Niekam neįdomu, ką jis veikia per dienas. Kas nors velsiečiu susirūpina tik tada, kai jis savo pykčio protrūkiais perlenkia lazdą.
O vis dėlto šita blondzynka dėl kažkokių priežasčių priėjo ir atsisėdo šalia. Juk jis jos vietoj būtų trinktelėjęs per pakaušį, kol nemato, ir nuėjęs tolyn.
- Tai vaikščiok, - mestelėjo raudonplaukis, tikėdamasis, kad Adelė čia pernelyg ilgai neužsisėdės. Nepaisant to, kad pradėjo jaustis vienišas, šito žmogaus kompanijos tikrai nenorėjo. Jis tylėjo ir nieko nesakė. Žinojo, kad Adelė paklausė "O tu?" Tačiau tai, ko gero, buvo tik tas įprotis. Paklausti "o tu?" Jai tikrai negali rūpėti, ką gi veikia jis, viso pasaulio nekenčiamas ir niekinamas Dafydd Llewellyn.
- Nenorėjau klausyti mažvaikių stūgavimo, - galiausiai pasakė klastuolis. Plačiau aiškinti nenorėjo, ką kažkokia žiopla blondinė gali suprasti?
Velsietis pajuto, kad nutirpo koja, tad atsistojo. Jam pasirodė, kad merginos akyse žybtelėjo pergalinga ugnelė, tad skubiai rėžė:
- Jeigu tikiesi, kad aš patrauksiu savo keliais vien dėl to, kad čia paklojai savo šikną, gali nebesitikėti.
Dafydd palipo kelis laiptus į viršų ir, nusprendęs, kad kojos neskauda, atsisėdo vėl.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Laiptai
« Atsakymas #179 Prieš 4 metus »
  Vis dėl to nesusilaikė. Pavartė akis.
- Taip, tavim, matai dar kažką aplink?- skėstelėjo rankomis į tuščią koridorių.- Nemanau, na, apart manęs.
  Pati Adelė žinojo, kad nėra pati mylimiausia klastuolio draugė. Net nebuvo draugė. Daugių daugiausia pažįstama. Bet tai visiškai nereiškė, jog jai nusispjaut į tai, kad Hogvartso mokiniai vaikšto, sėdi ar net miega kaip žemę pardavę.
- Žinoma, paliksiu aš tokią depresingą sielą vieną,- papurtė galvą.- Jei jau kelsiu savo sėdimąją iš čia, tai tik su tavim.
  Ir tai skambėjo taip, lyg Ginger būtų mama, kuriai užkniso vaiko kaprizai. Varnė visada galėjo būti globėjiška, deja, dėl šeimos dramos ir kitų nesąmonių, ne visada taip pavyksta. Bet ji buvo ta mergina, kuri galėjo virsti ir į globėjišką žvėrį, pamačius, kad kažkas nuskriaudė jos artimą ar šiaip žmogeliuką.
- Aha, to tik ir tikiuosi,- nepagailėjo sarkazmo.- Mano šikna jau taip prisiplojo, kad nė velnio aš jos netrauksiu kol nepamatysiu bent menkos šypsenos tavo veide, supratai?- ir vėl mamos tonas. Ne pakeltas, tačiau valdingas ir su kruopele rūpesčio.
  Nesiruošė būt ta Adele, kuri paimtų už rankyčių ir kalbėtų kažkokius palaikančius žodžius, pft, visai ne. Pavėlė dar kartą savo plaukus. Įsispoksojo į Dafydd akis ir susiraukė. Jei taip ir toliau, raukšlėta jau artimiausiu metu būsiu.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.