0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

zaibas2000

Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #105 Prieš 7 metus »
Urtė bastėsi po biblioteką. Atostogų metu ji buvo nusprendusi perskaityti porą knygų iš uždraustojo skyriaus. Atnešusi bibliotekininkei leidimą ji leidosi į taip gerai pažįstamą bibliotekos kampą.
"Manutas Uždakas, sausainių ir keksiukų receptai" Pfff, kodėl ši knyga uždraustame skyriuje? Mergaitė naršė po išblukusius pergamentus bet nerado ko jai reikėjo. Uuuuu, "Traverseno Mangolijaus, Paslapčių kambariai". Turėtų būti įdomu. Švilpė buvo girdėjusi, kad jis parašė dar porą knygų ir mirė, todėl ji pasileido iki lentynų su M raidėmis. Mainas Minelis, Katronija Masan, "Silvanija Mostvord, kerėjimo išradėjų biografija"? Priglausim ir šitą.
Taip Urtė smaginosi porą valandų kol ją sulaikė paimtų knygų svoris. Ji išsvirduliavo į savo kambarį ir norimų perskaityti knygų saraše pažymėjo: "Gudijaus Sagos, Makendzės istorija", "Pako Manojaus, kerėjimo pasėkmių baisybės", "Katerijaus Dedro, Pasisakymo drama", "Marijos Relinos, draugystės istorija", "Geda Linkė, žaidimas su kerėjimu" ir "Meilė nuoduose". Ji išsidrėbė ant lovos ir įniko į "Kerų gynybą".

*

Neprisijungęs Karma Eistibus Jikiniki

  • VII kursas
  • *
  • 157
  • Taškai:
  • Even if you see me, I’m not there
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #106 Prieš 7 metus »
Pernelyg nesigilindamas į visą tą "uždraustasis" reikšmę, vaikinas, patikėjęs varnui uždavinį sutrikdyti įprastą bibliotekos gyvenimą ir sunervinti bibliotekininkes, tarytum koks šešėlis įsmuko į skyriaus, kur slypėjo neleistinos istorijos, burtais ir pasakojimai - ir viskas vien tam, kad galėtų atlikti namų darbą.
Kiek susinervinęs, kad aukojasi dėl namų darbų (rimtai, Karma, kas tau pasidarė?), nieko nelaukęs juodaplaukis ėmė raustis tarp knygų lentynų, ieškodamas informacijos apie personą, kuri galbūt buvo net per daug gera, kad būtų įkišta į tokių niekšų pilną uždraustąjį skyrių. Nors, ką reiktų daryti, jeigu jo pastangos nueitų veltui? Jokiais būdais nesinorėjo jam lįsti į paprastąją bibliotekos dalį, kur pilna klegančių mokinių, kurie sava egzistencija tik jį sunervintų.
Susiradęs ir atsivertęs pirmą pasitaikiusią ir su kerėjimu susijusią knygą, akimis tarsi kokį maratoną bėgtų perbėgo puslapius, sustodamas finišo linijoje vos užtikęs "Ochnium". Susiradęs vardą žmogaus, kuris burtą sukūrė - Ismaru Mayinok, patraukė prie biografinių ir autobiografinių knygų skyriaus, tikėdamasis atrasti kiek daugiau informacijos. Iš vardo net nėjo suprasti, kurios lyties šita persona, o su tokia menkute ir bereikšme informacija, nieko gero neuždirbsi savam koledžui - nors Karmai tai mažiausiai rūpėjo.
Po neilgo kapstymosi po knygų lentynas, akis patraukė toks pat neįprastas vardas, kaip ir aptiktas ankščiau - apsidairymas aplink, patraukė ten, kur jį pilnai turėjo uždengti knygų lentynos nuo visų pašalinių akių. Išsitraukęs burtų lazdelę, kurią keista, bet sugebėjo pasiimti šį kartelį, sušnibždėjo tylų "Lumos", kad net ir šalimais esantis žmogus nesugebėtų išgirsti ir įkišo lazdelės galiuką į knygą, leisdamas šviesai ją pilnai apšviesti.
-Taigi.. Vis dėl to, esi moteris.. Gimusi 1784 metais, nedideliame Šveicarijos kaimelį, kuriame ir numirei būdama 49 metų.. - tokiu pat tyliu šnibždesiu sakydamas informaciją sau, tamsiomis akimis stengdamasis aptikti įdomesnę informacijos dalį - tai yra, kokių galų jos istorija yra ir uždraustajame skyriuje.
Nors ilgai laukti neteko, kadangi neužilgo ir toji informacija iššoko prieš jo akis - tyliai ironiškumu sukrizenęs klastuolis dar kartą persiskaitė visą pastraipą, įsitikindamas, kad nieko nepraleido.
Citata
"Ismaru Mayinok, būdama 27, pranyko savaitei iš savojo kaimelio - grįžusi mergina buvo visa išsekusi, ir su didele kastine žaizda rankoje. Nors ir bandė nuslėpti, pasklido gandas, kad jai įkando virsme buvęs vilkolakis, kuris tokia pat pavertė ir ją. Tuo metu ir besilaukdama pirmojo vaikelio, Ismaru nenorėjo niekaip jų sužeisti - vien dėl to ir beviltiškai ieškojo burto, kuris padėtų jai virsme nesužeisti savo vaiko, o vėliau - abiejų vaikų. Nors teko paplušėti, galiausiai suprato, kad teks tokį išrasti pačiai - ieškojimo procesas ir bandymas paversti tai burtu truko kurį laiką, bet galiausiai viskas atsipirko, nes taip ji sukūrė "Ochnium" - pakankamai lengvą, kad kiek paaugę jos vaikai jau galėtų jį naudoti, bet užtektinai sunkų, kad sugebėtų ją kurį laiką nulaikyti vietoje."
Dar kartelį nusijuokęs - rimtai, tai buvo ganėtinai ironiškai skambantis dalykas, penktakursės pamanė, kad turėtų būti užtektinai. Jeigu gautinai teks rašyti raštinį namų darbą, visada galės pridėti vieną kitą faktą, kuris net ir skambėdamas realus, toks nebūtų. Sumurmėjęs "Nox", vaikinas išsliūkino į priekį, prie durų - išleidęs tylų, tik paukščio ausis sugebantį pasiekti švilpimo garsą, Karma kiek palaukė, kol plunksnuotis vėl pradės pasirodymą, nervindamas visus iš eilės - dar kartą pasinaudojęs sumaištimi, išsliūkino į koridorius, palikdamas sumaištį užnugarį.
Dreams are floating like airplanes in the storm..

*

Neprisijungęs Mėta Benagė

  • I kursas
  • *
  • 4
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Esu varniukė ieškanti draugų ^^
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #107 Prieš 7 metus »
Pirmakursė Mėta nusprendė naktį paslampinėti po mokyklą. Prisiminusi pasakojimus apie Uždraustąjį skyrių ten įsmunka.

Aklinoje tamsoje mergaitė vaikšto po bibliotekos skyrių. Į jos rudus plaukus vis patenka voratinkliai, o kojos vis užkliūna už knygų lentynų.

Staiga Mėta trinkteli galvą į lentynos kampą.

- Auč, - mergaitė pradeda trinti skaudančią kaktą, - Neabejoju liks mėlynė.

Mėta ranka pasiremia į knygas ir pirštų galiukais užčiuopia labai keistą viršelį.

- Kas tai?

Mergaitė paima knygą ir pradeda ją čiupinėti. Viršelis buvo labai kietas. Vietomis buvo juntami keisti iškilimai.

- Ar tai dantys?..- svarstė Mėta.

Mergaitė užčiuopė sagtį. Knyga atsivėrė ir savo aštriais dantimis įkando Mėtai į pirštą. Iš jo pasruvo kraujas.

- Prakeiktos trolių pleiskanos, ką man daryt?

Mergaitė pradėjo čiulpti kraują kuomet staiga pasigirdo durų girgždesys...

*

Neprisijungęs Victoria Meschino

  • II kursas
  • *
  • 25
  • Taškai:
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #108 Prieš 7 metus »
Mary su draugėmis sedėjusios bibliotekoje, šnekučiavosi. Viena iš draugių sumanė nueiti į uždraustąjį skyrių. Mary taip pat manė, kad ten daaug įdomių knygų, bet taip pat ne mažiau ir rizikinga. Mergaitės nuėjusios link uždraustojo skyriaus, susikirstė vaidmenimis, kur kuri stovės, kas ieškos. Žinoma, ieškoti nenorėjo visos... Juk tai pavojinga. Mary pasakė:
- Jeigu norit, aš galiu pastovėti čia prie durų, pasaugoti, jeigu kas perspėsiu. Bet knygų ieškoti tikrai neisiu. - Užtikrintai šnekėjo ji.
Mergaitėms nespėjus net įeiti pro duris, kol ginčijosi savo padėtis, jau prisistatė profesorius. Profesorius įtartinai į mus žiūrėjo, turbūt nutuokė.. Mary prisigalvojosi milijoną minčių, tarė:
- Aš einu į bendrąjį kambarį. Galim ateiti čia naktį, dieną per daug žmonių. Ir tai, abejoju, kad tinkamai pasielgsime... - Mary traukdamasi atgal šnekėjo.
:p :p

*

Neprisijungęs Iveta Stončiūtė

  • II kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #109 Prieš 7 metus »
   Iveta tikrai buvo pažinusi biblioteką. Ji nebuvo knygų griaužikė, bet šiaip sau dažžnai ateidavo. Vieną vėlų vakarą Iveta pasiliko bibliotekoje slapta. Eidama per lentynas, skyriu ji pamatė kitas knygų lentynas, bet kelias buvo uždarytas varteliais. Virš jų kabėjo labai dulkina lentelė. Iveta atsargiai ją nuvalė. Perskaitė užrašą, o ten buvo parašyta ,,Uždraustasis skyrius''... Ji pagalvojo ,,Niekada nebuvau mačiusi šito skyrio pabandysiu ten patekti" Iveta šiaip tai bandė patekti, bet staiga kažkas atėjo į biblioteką ji greit pateko į vidų ir pasislėpė. Kai žmogus išėjo, ji atsistojo pasitaisė drabužius ir nuėjo apsižvalgyti. Visos knygos puvo apdulkėjusios ir senais viršeliais. Ivetai pasidarė įdomu vakar ji nugirdo kaip profesoriai užsiminė apie ,,Nedovanotinius kerus", o vienas profesorius liepė kalbėti tyliau, kad neišgirstu mokyniai. Ir Iveta ištarė burtažodį:
  - Akijos knyga ,,Nedovanotini kerai"
  Ir staiga atskrido knyga su tokiu pavadinimu. Iveta atsiskleidė ir kažkiek perskaitė, bet nedaug, nes kažkas įjejo ir ejo link ,,Uždraustajo skyriaus" todėl jai teko pasišalinti.

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • Hileris
  • ****
  • 402
  • Lytis: Moteris
  • Chirurginio skyriaus hileris, magizoologas.
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #110 Prieš 7 metus »
Laikas buvo sustingęs. Lyg žiobaras sedėtų istorijos kontroliniame ir galvotų kada gi Magelanas apiplaukė mūsų apvaliąją Žemę. Lygiai taip pat jautėsi Igoris, žingsniuodamas pro bibliotekos lentynas, prikimštas storų, plonų, siaurų, plačių knygų. Švilpis karts nuo karto vis paslapčia žvilgteldavo į Uždraustąjį skyrių, pats nežinodamas, kodėl gi kojos tempia jį tenai. Atsirėmęs į sieną ,bei tuo metu pasigriebęs pirmą pasitaikiusią knygą, apsimetė, kad ją vartalioja, mat neitin troško, kad į jį būtų atkreiptas dėmesys, kai jis vos ne trinasi prie bibliotekos Uždraustojo skyriaus.
Tarsi koks paslaptingas detektyvas, penktakursis atidžiai apsidairė ir greitai nukišęs knygiūkštę į atsitiktinę lentyną, it koks vijurkas pradingo už Uždraustojo skyriaus durų, šioms nesuspėjus graudžiai giržktelėti. Patekęs į Tamsos karalijoje, dulkių ir voratinklių apsuptyje glūdintį bibliotekos skyrių, Igoriui Lorijanui-Greywindui aiškiai priminė tuos žiobariškus siaubo filmus. Švilpis išsitraukęs savo burtų lazdelę, bei sau po nosim suniurnėjęs "Lumo", Igis lėtai įkvėpė dulkino, pridususio oro ir apsidairė aplinkui. Tiršta tamsa trukdė švilpiui pamatyti toliau. Net ir naudojantis vilkolakišk rega. Visgi, jo džiaugsmui, galėjo pastebėt nuo dulkių svorio "lūžtančias" lentynas, knygas ir kitą bibliotekos šlamštą.
Atsargiai, lyg ko bijodamas, lyg ko saugodamasis, Igoris pakėlė dešinę ranką ir pirštų pagalvėlėmis liesdamas knygų nugarėles, polėto slinko link tirštesnės tamsos. Penktakursis pats nieko nežinodamas, leisdamas veikti jo atgmatiškams inkstinktamas, kažko ieškojo. Bet ko? Deje, jis to nežinojo. Visgi, šitokie (galbūt) bereikšmiai ieškojimai turi savo prasmę- kaip ir dabar.
Pirštams prabraukdamas pro knygas, prigrūstas mokiniams netinkomis informacijomis, švilpis sustojo. Iš burtų lazdelės šviečianti melsvai šviesai užšvietė ant storos knygos nugarėlės, ant kurios puikavosi nutrintas pavadinimas su autore- "Ela Viskervbil. Vilkatai"
Lorijano-Greywindo kvėpavimas ir širdies plakimas padažnėjo. Įsikandęs savo burtų lazdelę į dantis, pirštai palengva išėmė knygiūkštę. Totalus svoris užgriuvo ant vilkolakiškų penkiolikmečio pirštų ir Igis įsikando į medienos pagaliuką, kad tik neišmestų iš rankų knygos. Kad tik neišmestų...
Igio džiaugsmui, knyga nenubildėjusi  ant žemės, sėkmingai gulėjo ant šiurštaus juodo, pušinio stalo. Vieną, kitą minutę padvėjojęs, švilpis pasiėmė savo burtų lazdelę ir apšviesdamss sunkenybę, atsargiai atvertė knygos kietą, metalu apkaustytą viršelį. Senas pergamento kvapas pasiekė Igorio uoslę. Giliai įkvėpęs, Lorijanas pažvelgė į autorės Elos parašytą titulinį puslapį, ant kurio buvo parašyta juodu rašalu viena citata :

Citata
"Vus Lorgeris gotu  serkels ug ky tana"

Nejučia penktakursio veidą perkreipė nuostaba ir sumišimas. Ką tai reiškia?
Tačiau į šį nebylų Igorio klausimą nebuvo atsakyta, mat Uždraustojo skyraus durys gailiai sugirgždino savo verksmingą dainą.
Šios bibliotekos dalyje atsidangino dar viena persona.
Igoris grietai užgesino burtų lazdelės šviesą, užvertęs bei pasiėmęs Elos Viskervbil knygą ir skubiai pradingo tamsiuose skyriaus užkampiuose, dar prieštai pamatydamas tamsias už tamsą, smalsias, šelmiškas akutes ir tokios pačios spalvos kaip ir akis, pavalią, o gal keturkampinę nosytę. 

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #111 Prieš 7 metus »
Klaidžiodama po klaidžius Hogvartso koridorius, Melijandra dairėsi aplinkui. Trylikametė šioj pilyje jautėsi nesaugiai, pažeidžiama ir vieniša. Ir vien dėl šių priežasčių, mergaičiukė ieškojo vietelės, kurioje jautėsi kaip žuvis- vandenyje- bibliotekos.
Buvusi Drumštrangietė nusiminusi atsirėmė į akmeninę sieną ir atsiduso. Kiek laiko ji čia trinsis, kol ras tą knygų karaliją, pritvinkusią pergamento kvapo? Nusilydusi žemyn siena švilpė atsisėdo ant šaltos Hogvartso žemės.
Kiek laiko truks šios paieškos? Vis aidėjo šie žodžiai mergaitės galvoje.
Netikėtai lyg iš giedro dangaus nugriaudėjus žaibams, Melos vilkolakiškas ausis pasiekė nagų krebždėjimas. Švilpukė greitai atsisuko ir prieš jos akis išniro raudonosios pandos tamsios akys, kurios bylojo, kad žvėriūkštis yra kilęs iš Magijos pasaulio užkampių. Panda įsišiepė, parodydama smailius, aštrius, baltus dantukus ir užsiropštė ant palangės. Elegantiškai mostelėjo savo pūkuota, puria uodega į kairę pusę, pūkuotukas nudūmė ton pusėn.
Mela Julija sedėdama ir nejudėdama iš savo vietos, išsižiojo iš nuostabos. Ji negalėjo patikėti tuo ką matė prieš savo akis.
Padarėlis nulėkęs kokius kelis žmogiškus plačius žingsnius, atsisuko į trečiakursę garbanę ir pažvelgė į ją tokiu žvilgsniu, kuris reiškė - "Ko tu dar lauki? Sek paskui mane!" Ir nudūmė tolyn. Melijandrai neliko kitos išeities ir nusekė paskui pandą, svaratydama, kur ji ją nuves.
               
                  ********

Švilpynės koledžo mokinė sulaikė kvapą kai atvėrė bibliotekos duris. Du vardus nešiojanti mergaitė nustebusi apžvelgė jos iškojamą vietą, kurią parodė toji raudonoji panda. Tačiau, šis pūkuotukas vis dar nesustojo ir vedė tolyn švilpukę pro knygų sienas.
-Ei, ko tau reikia?- sutrikusi šūktelėjo Lorijan, žergliodama paskui žvėriūkštį, pastebėjusi, kad šis ją veda link vienos vietelės pavadinimu "Uždraustasis skyrius".
Mela sustojo, pajutusi blogą nuojautą, kai pūkuotukas, šoktelėjo aukštyn atidarydamas šio skyriaus duris, kurios graudžiai suniurnėjo.
-Ne...- sušvokštė garbanė, pamatydama prieš savo akis tamsų bibliotekos skyrių,- Tu juokauji,- tyliai suvableno Julija, žengdama žingsnį atgal,- Čia negalima...
Panda nušokusi žemyn, nepatenkinta suurzgė bei kartu giliai atsidūsdama, lyg sakydama, kad švilpė daro baisią klaidą, nuspręsdama neeiti į Uždraustąjį skyrių.
-Eik, rasi tą ką nori rasti,- tyliai sucypė raudonasis žvėriukas, šmurkšteldamas į tamsų, skyrių, kurio gale užgeso balusi, melsva švieselė ir pasigirdo tylūs, skubūs žmogaus, o gal ir nežmogaus žingsniai.
Jaunoji vilkolakė sutriko, kai pūkuotukas prakalbo ir kai pastebėjo, kaip užgeso švieselė tamsiame, knygų koridoriuje, kuri blausiai apšvietė kažkokio asmens neryškius veido bruožus. Melijandra perbalo ir išsigando iš nuostabos. Nieko nelaukdama, greitai atsitokėjusi, švilpė nulėkė link Uždraustojo skyriaus galo, nė nepastebėdama, kaip garsiai uždarė duris, tikėdamsi, kad tasai yra jos ieškomas asmuo. Kai tamsa apgaubė Lorijan, ji nieko nemąstė, tik robotiškai judėjo.
Nors tamsa šiek tiek trukdė orentuotis, mergaitė nesunkiai rado nepažįstamojo buvusią buvimo vietą.
-Ei!- pritilusiu balsu sušvokštė trylikametė, kai greitai prilėkė prie buvusios personos stovėjimo ar sėdėjimo vietos.
Melijandra Lorijan skubiai apsidairė aplinkui, ieškodoma tojo asmens.
-Man reik tavęs....- viltingu balsu sumurmėjo šis apsisukdama aplink savo ašį, -Man reik žinot kas tu...-pridūrė, pajusdama kaip tarsi iš po žemių išlinda raudonasis žvėriūkštis ir savo rakutėmis, kojytėmis bei uodega pasivija švilpės dešinę koją, lyg nenorėdama, kad Mela išeitų iš Uždraustojo skyriaus.
Melijandra dar tyliau sumurmėjo:
-Man reikia žinoti, ar esi mano ieškomas Igoris...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Melijandra Julija Lorijan »

*

Neprisijungęs Kaspijanas Blekmitas

  • III kursas
  • *
  • 33
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Kai gali tapti kate, pasaulis pasidaro nebeįdomus.
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #112 Prieš 6 metus »
Raštelis nurodė šį skyrių.,, Magiški eliksyrai kiekvienai progai`` turėjo būti čia. Kasparas ėjo tarp senų lentynų pasišviesdamas tik burtų lazdele. Čia knygos buvo suskirstytos pagal knygos pavojingumo laipsnį. Ši knyga turėjo būti paslėpta, nes joje buvo naudingos, bet labai pavojingos medžiagos. Kasparui reikėjo šios knygos todėl, kad jam rūpėjo išgydyti savo katę nuo juodojo prisilietimo. Tai prakeiksmas kai nuo prakeiktos vietos visas kūnas ima virsti anglimi ir trupėti.
- Lumos.- Tarė Kasparas ir švelni šviesa užpildė tamsias eiles kuriose buvo paslėpta galinga magija. Kasparas pagaliau priėjo eliksyrų lentyną kuri buvo bent pusės kilometro ilgio.
-Laukia ilga naktelė.tarė jis ir ėmė judėti. Staiga jam kilo mintis:
- O jeigu taip...Accio priešnuodžių entsiklopediją!- sušuko jis, bet taip nieko ir neatsitiko...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Kasparas Matas »
Laikas praleistas su katėmis niekuomet nėra iššvaistytas.

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • Hileris
  • ****
  • 402
  • Lytis: Moteris
  • Chirurginio skyriaus hileris, magizoologas.
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #113 Prieš 6 metus »
Kai Igoris nulindo už knygų spintos, tvirtai savo rankomis laikydamas Elos paraštytą knygą, jaunuolis išgirdo personos, tylų, šiek tiek išsigandusį balsą. Tai buvo mergaitė, mokinė. Nejučia Igorio antakiai pakilo. Kas per?-pats nustebo, truputėlį išlįsdamas iš slėptuvės, norėdamas pamatyti  mokinę, kurios balse buvo galima pajusti neryškų švedišką akcentą. Tamsa- trukdė, tačiau švilpiui reikėjo atvykėlę pamatyti, ir šis darbas dar labiau tapo svarbiu, kai vilkolakiškas ausis pasiekė paskutiniai mokinukės žodžiai, kurie lyg gongas nudundėjo pro Igio ausis. Švilpis sustingo, it įkastas į žemę, nė nežinodamas ką daryt, kaip elgtis ir kaip poparaliais reaguoti. Neryžtingai išlindęs iš slėptuvės, bei pakėlęs savąją burtų lazdelę, kurios jau gale švietė melsva šviesa, švilpis pasirodė mergaitei ir antrą sykį  Igoris sulaukė šoko.  Plaukai- rudi ir gabanoti, akys- turi pilką atspalvį, dėvi- švilpynės uniformą, o pavardė -ta pati! Kas čia darosi!?-nustebo nejuokais penktakursis, žvelgdamas į atvykėlę, kuri pasirodė irgi yra švilpė.
-Kodėl nešioji mano pavardę?- tyliu, nustebusiu balsu sušvokštė jaunuolis,-Kas tu tokia?-išrėžė šis, nužvelgdamas švilpės du vardus, bei susiraukdamas, nes pajuto vilkolakės kvapą.
Igoris vis dar būdamas šoke smaigstė akimis atvykėlę trečiakursę, laukdamas pasiaiškinimų, nors pats nė nesuprato, kad žiauriai nusišnekėjo. Bet visgi-negalim jo kaltinti. Juk jis iš savo praeities nieko neprisimena!
Igis nužvelgė žvėriūkštį-raudonąją pandą, kuris buvo apsivijęs švilpės koją. Pūkuočiui šelmiškai šyptelėjus, greitai paleido trečiakursės koją ir pradingo tamsoje. Panda pabėgo.
Penktakursis palydėjęs akimis žvėriūkštį, susiraukęs pakėlė akis į trečiakursę, dar labiau stipriau laikydamas Elos knygą rankose, lyg tikėdamasis, kad prireiks vožti šiai švilpei per galvą su šia sunkianybe.
Nors...gal ir neprireiks....
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Igoris Lorijanas-Greywindas »

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #114 Prieš 6 metus »
Ar kai koją apsivija Magijos pasauliui priklausanti raudonoji panda, visada sunku galvoti? Deje, į šį klausimą norėjo Melijandra gauti atsakymą, mat kai iš požemių, iš tamsos išdygo penktakursis vaikinas, kuris savo rankose laikė milžinišką sunkianybę, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Mela Julija kaip ir penktakursis gan nustebo, bei pasijuto "išmušta iš vėžių" kai vyresnysis švilpis neatsakęs į jos klausimą-apmąstytą, pats pradėjo klausinėti.
Lyg išmesta žuvis į sausumą, Melijandra bandė kaip nors prakalbėti, bet vis pūkuočius, apsikabinęs josios koją, lyg tyčia trukdė mislyti (o tai buvo svarbu prieš kalbėjimą) , tad du vardus nešiojanti trečiakursė tik žiopsojo į jaunuolį, kuris buvo panašus į ją...ir netikėtai Melijandra suvokė.
-Aš...-sušvokšti švilpukė,-tu nesupranti,- jau tvirtesniu tonu  pasakė Mela Julija pakeldama akis į švilpio mėlynai pilkas akis.
Ji vis labiau ir labiau, ir labiau pradėjo susivokti, kad slapčiausia svajonė dabar pildosi. Ir Melijandra suprato, koks per asmuo stovi priešais ją. Net nereikėjo klaust ir žiūrėt į nuotrauką! Ji tai suprato! Greitėjan širdies plakimui iš džiaugsmo, euforijos, buvusi Drumštrangietė giliai įkvėpusi išsižiojo, ir bandydama kuo "švelniau paaaiškinti", prakalbo:
-Igori...-pradėjo Melijandra, giliai savyje suprasdama, kad pats pirmas klausimas užduotas jos yra bereikšmis,- Mes esam vienų tėvų,- ir su šiais žodžiais iš kišenės ištraukė jundančią, gražiai sulankstytą nuotrauką  bei ją padavė švilpiui,-Tai tau viską labiau paaiškins. Ir beje, šią nuotrauką man davė, gal pažįsti, kanadietė Sabela Hunt iš Ilvermonio- tyliai pasakė, taip nusukdama žvilgsnį į knygą,- Aš esu Melijandra Julija Lorijan, tavo, Igori, sesuo...- dar tyliau sumurmėjo ir užmerkė akis, bijodama matyti kas vyks prieš jos akis.
Jusdama, kaip tamsiaakis, tamsianosis žvėriūkštis dingsta nuo jos kojos, Melijandra giliai įkvėpė nuo penktakursio sklindančio atgamtiško kvapo, kuris buvo signalas, neleidžiants suklysti, kad šis asmuo, vilkolakis, yra josios brolis, nes jis kvepėjo senaisiais namais. Netais,  kur gyveno penktakursis, bet tais, kur jie abu su tikraisiais tėvais gyveno kartu...

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • Hileris
  • ****
  • 402
  • Lytis: Moteris
  • Chirurginio skyriaus hileris, magizoologas.
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #115 Prieš 6 metus »
Toji nežinomybė- žudanti, paini, slėgė su savo svoriu Igorį, kuris nė nežinojo kaip reaguot. Juk jojo širdyje virė tokia jausmų sriuba, kad pats nežinojo ar pykti ar atleisti už savo žodžius mažajai švilpei. Penktakursis dar labiau susimaišė, dar labiau nuskendo savo jausmuos, kai mergaičiukai jam padavė sulankstytą nuotrauką, sakydama, kad jie yra vienų tėvų. Igoris norėjo atkirsti  kad ji meluoja, norėjo paklausti iš kur ji žino jo vardą, bet nieko nesakė. Nes vis laikydamas savo laisvoje rankoje sulankstytą nuotrauką, išgirdo vieną faktą, dėl kurio pats sau negalėjo prieštarauti. Kanadienė Sabela Hunt. Ilvermonis. Wampus koledžas. Mergina pravarde Varnė, pravardžiuojama dėl savo vananagiško proto. Mergina, kurią pasirinko Wampus ir Horned Serpent koledžų raižiniai, tačiau ji pasirinko kovotojų koledžą. Pažįstama. Daugiau nei pažįstama. Draugė. Daugiau nei draugė. - šie žodžiai kaip karuselė sukosi vilkolakio galvoje, aiškiai suvokdamas, kad kažkiek turi pasitikėti šia trečiakurse, ir išlankstė nuotrauką. Mėlynai pilkos akys nukrypo į judančią, Magijos pasauliui, priklausančią nuotrauką, kurioj...kurioj šypsojosi keturių asmenų šeima...
Nuotrauka kaip sulėtintame filme nukrito ant Uždraustojo skyriaus grindų, taip kelis apasiversdama bei užversdama savo saugojimą turinį nuo  aplinkinių akių, o tuo tarpu vienas vyresnysis švilpis karštai ir stipriai apsikabino jaunesniąja, sau giliai širdyje pasižadėdamas , kad daugiau niekad neišsiskirs su savo tikrąja seserimi.

                    *****

-Atleisk už mano žodžius ,Mela,- tyliai suvableno atsiprašymą seseriai Igoris (jos vardą perskaitė, mat buvo prisiųtas prie uniformos), padėdamas Elos Viskervbil knygą kartu su Sabelos duota Lorijanų šeimos nuotrauka ant to pačio stalo, priklausančiam Uždraustajam skyriui,- Tai buvo nesuspratimas. Turėjau iškart susiprotėti kas tu,- vis kalbėjo ir vis nekantraudamas nerimo.
Kai Igis paleido iš savo glėbio trečiakursę švilpę, jam buvo sunku patikėti, kad jį rado asmuo iš tikrosios šeimos. Šią žinią penkiolikmetis suprato, kai pažvelgė į nuotrauką, kurioje šypsojosi du suaugusieji- mėlynai pilkų akių vyras ir rudai pilkų akių moteris. Jie buvo rudaplukiai garbaniai, aukšto ūgio. Toje nuotraukoje moteris savo glėbyje laikė mažą mergaitę, o šalia tėčio - stypsojo mažas berniukas. Kaip pats Igis suprato- ten stovėjo pats jis.
Švilpis dirstelėjo į knygos viršelį. Taip, jei ne toji raudonoji panda, jiedu su Melijandra Julija nebūtų susitikę. Ir dėl to buvo labai dėkingas.
Viski vieni atveju-ne.
Lorijanas-Greywindas norėjo visko išklausinėti trylikametės sesers. Visko. Tačiau jo liežuvis sunkiai apsiverčia, norint išpyškinti tokią litaniją klausimų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Igoris Lorijanas-Greywindas »

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #116 Prieš 6 metus »
Mela su kuklia šypsenėle veide stebėjo Igorio veidą. Trečiakursė žinojo, kokie jausmai kankina vyresniojo švilpio mintis, sielą ir širdį.  Jai šie jausmai buvo iki skausmo pažįstami. Du vardus nešiojanti mergaičiukė vyptelėjo. Prisiminė Sabelą kai ši davė jai tąją išganingą nuotrauką. Prisiminė tas tamsias Drumštrango mokyklos naktis, kai ji, paslėpusi baugioje tamsoje klaidžiojo pro bibliotekos kampelius, ieškodama atsakymų. Prisiminė kaip ją mokino Egonas, Sabelos giminaitis, mokino kaip susivaldyti vilkolakės pavidale. Tačiau Melijandros Julijos Lorijan mintis nutraukė  tikrojo brolio apkabinimas.
Mela Julė plačiai nusišypsojo.
         
                *********

-O ką aš turėčiau tau atleist?- žaismingai, šelmiškai atkirto mergytė, stebėdama, kai broliukas padėjo didžiulią knygą ant pušinio, šiurkštaus stalo,-Igi, negruzink savę,- "piktai" suniurnėjo ir atsiduso,- Aš daugiau tavęs niekad nepaliksiu!-prisiekė ši ir iš už nugaros apkabino Igorį, užsimerkda,-Niekada...
Galiausiai atsiplėšusi nuo brolio, švilpukė tyliai nusijuokė:
-Kaip tau sekėsi Hogvartse? Papasakok kaip tau sekės! Papasakok viską!- prašė toji.
O iki tol kol rudplaukis garbanius brolis prakalbės, Melijandra išsižiojo ir išpoškino viską kas jos gyvenime būta.
Su gan ryšiu švedišku akcentu Lorijan papasakojo kaip nepažįstamieji dar ją, būdama maža, paėmė iš tėvų ir nugabeno į Švedijoje, esantį našlaityną, kaip papuolė Drumštrangan, kaip ten mokinosi, kaip kiti bandė ją priversti mokintis juodosios magijos, kaip ji susistiko su Sabela, kaip Ilvermonietė jai padavė nuotrauką, kaip ji kapstėsi bibliotekose ieškodama atsakymų, kaip ją Egonas kažkoksai (pavardės jau nebeprisimena), Sabelos giminaitis, mokino savitvardos vilkolakio būsenoje...

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • Hileris
  • ****
  • 402
  • Lytis: Moteris
  • Chirurginio skyriaus hileris, magizoologas.
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #117 Prieš 6 metus »
Igoris atsigręžė į Melą, tačiau nieko neatsakė- tik šyptelėjo blausia šypsenėle ir nusisuko. Jo mėlynai pilkos akys tyrinėjo storulės knygos viršelį. Ranka pakilo ir palietė Elos parašytą kūrinį, užsimerkdamas. Tuo tarpu  sesuo apkabino jį. Jie taip prabuvo vos kelias sekundes, bet šios sekundės tiek Igiui, tiek ,jo manymui, Melijandrai reiškė daug ką- susitaikymą, pažadą, troškimą būti kartu iki grabo lentos.
-Aš taip pat pažudu tau, Julyte,- tyliai tarstelėjo švilpis, pavelngva atsimerkdamas, bei paminėdamas sesers antrojo vardo mažybinį variantą.
Pajutęs, kad rudaplaukė garbanė švilpukė atsitraukia nuo jo, penktakursis pagaliau atsisuko į savo tikrąją seserį, atsiremdamas į to pačio stalo kraštą.  Melijandrai kalbant apie save, atgamtikas įdėmiai klausėsi ir dėjosi galvon tai ką išgirdo. Jai prakalbus apie nepažįstamuosius, Igis sunerimo. Jį įvaikino Greywindai, o seserį paėmė kažkokie žmonės, kurie ją nuvežė į vaiknamį, Švedijoje. Kažkas čia ne taip.-nerimas įsibrovė į jaunuolio galvą-Per daug nerealu, per daug įtartina, per daug....- vis nerimo rudaplaukis. Kažkas čia ne taip, - dar kartą pagalvojo/pakartojo sau Igoris Lorijanas-Greywindas.
Vos kai rudai pilkų akių šeimos narė pabaigė kalbėti, brolis atsargiai rinkdamas žodžius prakalbo:
-Na...-pradėjo, tačiau susikirto. Igis abejojo ar sakyt apie savo išmislus, (tai ką dabar išmislijo) apie  tą jo bėdą- užkerėjimą, apie Hogvartso Antrąjį mūšį, Elną, Emilijaną, Elos Viskervbil knygą ir visa kitą. Bet juk ji yra mano sesuo. Ji turi žinot.-bandė save įtikinti ir apsiprendė. Vilkolakis papasakojo tai ką turėjo žinoti Melijandra Julija, jo sesuo, na, išskyrus Juos ir kodėl jis buvo užkerėtas nevaldyti pykčio prieš pilnatį ir panašiai.
Baigęs kalbėti vilkolakis kietai sučiaupė lūpas. Nežijojo, kaip reaguos jo sesuo. Nežinojo ką ji pasakys jam.
Jaunuolis bandydamas nuvaikyti savo jausmus, pakėlė nuo žemės nuotrauką, ją išlyginęs padavė Melai.
-Tau jos prireiks.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Igoris Lorijanas-Greywindas »

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #118 Prieš 6 metus »
Nutilusi Mela plačiai nusišypsojo. Jai patiko, kad brolis taip įdėmiai išklausė. Ką gi, dabar pačiai teks imtis klausytojos vaidmens. Julija nubraukė rudą sruogą nuo savo veido ir tyliai atsiduso. Link jos ausų slinko Igio balsas, pasakojantis jo gyvenimą iki dabar pat. Kai kur merginai tekdavo susiraukti iš nuostabos, prislopintai nusijuokti ar sukąsti dantis iš pykčio.  Igio pasakojimas tikrai kaip diena ir naktis skyrėsi nuo josios, tačiau dėl to nesistebėjo du vardus nešiojanti mergina. Juk mus skyrė Atlanto vandenynas.-pagalvojo švilpė. Galiausiai nutilus broliui, sesuo pasiėmė iš Igio nuotrauką. Atsidėkodama ramiai šyptelėjo, nors viduje kunkuliavo daugybė jausmų, kurie lyg žadėjo suplėšyti rudai pilkų akių savininkę į mažus gabalėlius.
Į tokius mažus gabalėlius, kad mane sušers šunims, ar blogiausiu atveju- katėms.
-Jei reiks kada nors nuotraukos, pasakyk, Igi,-tarstelėjo Melijandra,- Ir beja, sugalvosiu kaip nors tu atsikratysi  to užkerėjimo. Pažadu.
Tai tarusi švilpė paskutinį sykį  žvilgtelėjo į Lorijanų šeimos nuotrauką. Netrukus ją sulankstė ir saugiai įkišo į uniformos kišenę. Vos kai nuotrauka dingo slėptuvėje  Lorijan akys nukrypo į Igorį.
-Manau mums jau metas,- tyliai sušnibždėjo sesuo ir trupučiuką pasistiebusi pakštelėjo broliui į skruostą,-Iki kito susitikimo broliuk, Igi,- šypsodamasi pasakė Melijandra ir dingo iš Uždraustojo skyriaus

*

Neprisijungęs Isabela Moner

  • II kursas
  • *
  • 8
  • Taškai:
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #119 Prieš 6 metus »
Isabelai pirmoji diena labai patiko. Ji nusprendė apsižvalgyti. Mergaitė nuėjo į biblioteką ir labai apsidžiaugė, pamačiusi krūvas knygų. Bet jos nedomino paprastos knygos. Ją domino uždraustasis kampelis. Ji pradėjo ieškoti jo. Po ilgų paieškų Isabela pagaliau surado savo ieškotajį skyrių. Ji atsargiai įsėlino, mat ten eiti nebuvo galima.Ji žvalgėsi ir surado tai ,kas labiausiai ją sudomino. Tai buvo uždraustoji spintelė. Isabelai iškart sukilo noras pažiūrėti kas viduje. Geriausia tai, kad spyna buvo atrakinta. Isabela apsižvalgė ir pagriebė pirmą pasitaikiusią knygą ir greitai įdėjo ją į krepšį.Ji bijojo ,jog ją užklups bibliotekininkė, bet taip nenutiko.Ji atsisėdo prie stalo kamputyje ir pradėjo skaityti. Tai buvo burtų knyga.Jai net nekilo mintis kurį nors perskaityti, nes nebuvo paaiškinimų ką tas burtas daro.

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Isabela Moner »