0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Nedidelis namelis prie ežero
« Atsakymas #15 Prieš 7 metus »
Rudaplaukė garbanotais plaukais rankomis pasirėmė ant kelių ir stebėjo šalimais sėdinčią draugę.
- Tai ką čia planavai nuveikti jeigu manęs čia nebūtų buvę? - paklausė mergina Jekaterinos. Kaip visada ir nepasikeitei mano manymu. Tebe paslaptinga kaip ir anksčiau. Visada atsirandi neįtikėtinosse vietose. Tuo tarpu taip pagalvojo apie Jekateriną būsima penktakursė. Klastuolė metrukus pastebėjo nuo jų šliaužiančias gyvates. Matyt, ir gyvūnai su paukščiais ir dar kažkuom nemėgsta tokių būtybių kaip tu. Apibendrino išvadą garbanė, ji pasiėmė akmenuką ir suspaudė.
- Vienas kaip pirštas, - sušnibždėjo ji. - O tu kartais nesijauti taip? - Luna numetė akmenėlį į vandenį. Tas vis labiau skendo ir skendo, kol galiausiai pasiekė dugną. Vanduo net nežymiai burbtelėjo. Aplink ją esanti gamta lyg nuščiuvo.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Nedidelis namelis prie ežero
« Atsakymas #16 Prieš 7 metus »
   Jekaterina kyštelėjo ranką į vandenį. Jis buvo toks vėsus ir atspindintis keistą, šioms vieotms nebūtdingą ramybę. Mėnesienoje per ežero paviršių ritosi nestiprių vėjo gūsių sukeliamos bangelės ir atspindėjo šviesą. Atrodo, tokio tyra ir nepažeidžiama ramuma, tad ką tokioje vietoje veikia tamsi demonės siela?
 - Galbūt veikčiau tą patį, ką ir tuo atveju, jei tavęs čia nebūtų, - juodaplaukė be garso iškvėpė plaučiuose susikaupusį orą ir nulydėjo bejausmiu žvilgsniu nuo jos sprunkančius gyvius. Ir gerai, toptelėjo jai. Jeigu visi manęs taip vengtų, gal nesužeisčiau nieko, tačiau dabar... tokiems dalykams jau per vėlu, Klastuolė padėjo krištolinės odos smakrą ant kelių ir įsižiūrėjo į gamtos fenomeną prieš akis.
 - Aš visada tokia viena, - sumurmėjo ji ir juodos akys paklydo tamsos platybėse. Į vandenį dusliai pliuptelėjo akmenukas.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Nedidelis namelis prie ežero
« Atsakymas #17 Prieš 7 metus »
Allison, regis ir buvo pratusi prie tokių keistų reiškinių, kai visa gamta sustingsta. O aplinkui viskas nuščiuva, nutyla. Tik girdėti buvo galima merginų alsavimus. Klastuolė svajingai žvilgtelėjo į dar vieną numestą akmenėlį, kurį vandens bangelės griebė jį ir skandino kuo giliau. Tuo tarpu antrasis akmenukas dunkstelėjo ant smėlio šalia pirmojo.
- Na, o dabar nebe vieni, - sušnabždėjo rudaplaukė ir žvilgčiomis pažvelgė į šalimais sėdinčią žmogystą - draugę. - Sakai, visada tokia jautiesi, - sumurmėjo penktakursė. - Aš irgi panašiai taip jaučiuosi, - puse lūpų ji tarstelėjo. Netrukus garbanės žvilgsnis nukrypo link žvaigždėmis švytinčio dangaus. Klastuolė pajuto kaip ima ją po truputį kaustyti iš nežinia kur atsiradęs šaltis. Nenuostabu, jog visada taip esi apsirengusi. Suniekino save Allison ir kiek apglėbė save bandydama išvyti šaltį.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Nedidelis namelis prie ežero
« Atsakymas #18 Prieš 7 metus »
   Juodose Jekaterinos akyse atsispindėjo ir žiburiavo žvaigždės. Tamsa jose švelniai sukosi ir sklendė lėto valso ritmu. Ryškios blakstienos tarpais pridengdavo tą naktyje plaukiojantį grožį. Baltas veidas idealiai išryškino mėnulio liūliuojamą kontrastą. Atrodo, nakties miglose skleidėsi tas nežemiškas ir užburiantis grožis, lyg kokia vampyrė sėdėtų štai čia šalimais. Tačiau kas galėtų pamanyti, kad tokioje meniškoje skulptūroje neplaka širdis, tik tai, kas ją imituoja, kad ten nedega jausmai ir nerusena gyvybė? Krištolo statulėlė.
 - Kas gali sukelti tokius jausmus, Alli? Turi šeimą, draugus, gerai mokaisi, esi pirmūnė. Juk viskas atrodo taip visiškai gerai...
   Sakytum snieguotas jos balsas it ledų dzingsėjimas ritose lygiu ežero paviršiumi. Tyla.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Nedidelis namelis prie ežero
« Atsakymas #19 Prieš 7 metus »
Dvi merginos sėdėjo šalia viena kitos, bet taip arti, jog kartais susiliesdavo jų išblyškusios odos. Tiltas buvo šiek tiek ilgas, bet siauras. Tačiau klastuolės nekreipė į tai dėmesio. Allison tingiai vieną koją įmerkė į ledinį vandenį leisdama sau atsipalaiduoti. Netrukus merginos akį patraukė tatuiruotė esanti ant Jekaterinos plaštakos.
- Ooo, gražu, - tyliai nutęsė šiuos žodžius Luna. Rudaplaukė, regis tik dabar pastebėjo, jog draugė turi įsitaisiusi tatuiruotę. Tatuiruotė kaip ir visos tatuiruotės tik kažkuom skyrėsi. Gal, kad kvėpavo. Tačiau, šias mintis apie tatuiruotę Allison nuvijo.
- Šeima, kaip ir visos šeimos. Tačiau kažkodėl atsiribojome vieni nuo kitų. Draugai išsibarstė, tad nieko nebeliko. Tik prisiminimai. O mokslai, šiaip sau. Tau kaip sekasi?

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Nedidelis namelis prie ežero
« Atsakymas #20 Prieš 7 metus »
   Jekaterina sėdėjo akis įbedusi kažkur į tolumas ir svajojo. Jos galvoje švilpė vėjai, dainos, norai, troškimai, migla. Migla. Ji supo merginos galvą jau ilgą laiką ir niekaip iš ten neišnyko. Migla buvo dalis demono prakeikimo ir neleido išsilaisvinti iš žiauriųjų pančių. Tarpais priglundantys draugės pirštai ledinei demonės rankai atrodė tokie šilti ir žmogiški, nors kam nors kitam galbūt atrodytų šalti.
 - Jų yra daug. Daug, - lėtai pasakė Jekaterina, lengvai pasukdama galvą ir nubraukdama plaukus nuo peties. Ant kaklo išryškėjo vystanti rožė. Viena iš matomų tatuiruočių.
 - Taip... visi išsibarstė, senieji draugai tiesiog pradingo ir iškeliavo kažkur, gyvenimas tęsiasi, o tu stovi vietoje... o man kaip ir visada, nieko naujo, - merginos balsas buvo šaltas, ramus, kažkiek bejausmis.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Nedidelis namelis prie ežero
« Atsakymas #21 Prieš 7 metus »
Šie žodžiai ganėtinai tyliai bei kraupiai ataidėjo virš tykiai slūgstančio ežero. Mergina nejuto kaip antra jos koja taip pat ėmė mėgautis kaip ir pirma kojine koja šiluma vandens telkinyje. Kaip sakoma geografijoj naktį įsivyrauja nakties brizas. Kai žemė greičiau atvėsta negu vanduo. Allison nerukus pastebėjo ir kitą tatuiruotę - vystančią rožę. Mergina nejučiomis ėmė savo smulkiais piršatsi atsargiai liesti šią tatuiruotę, bet greit savo ranką atitraukė. Kodėl taip daro, negalėjo paaiškinti. Jai šis laikotarpis gana keistas buvo ir dabar tęsiasi.
- Atsiprašau, manau, neturėjau teisės liest... - atsiprašinėjo penktakursė. - Gražu... Labai gražu...
Allison netgi susigėdo dėl savo nevaldomų veiksmų tad ji nusuko akis į ežero pusę ir toliau pratylėjo.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Nedidelis namelis prie ežero
« Atsakymas #22 Prieš 7 metus »
   Jekaterinos niekas neliesdavo, nebent tai būtų tie intymūs prisilietimai, kai ji pasinaudodavo kokiu vaikinu bereikšmei nakčiai, o paskui įprastai nužudydavo. Todėl ir gandai apie ją nesklisdavo, tačiau jos niekas niekad nepaimdavo už rankos, neapkabindavo, neapsukdavo ratu ir nepriglausdavo prie širdies, tad nenuostabu, kad prie kontakto štai tokio ji nebuvo pratusi, tad greit užleido plaukus atgal ant pečių. Nebūtum pagalvojusi, kad ji turi štai tokią visiškai nedidelę baimę prisilietimams. Paprastiems ir nereikšmingiems.
 - Nieko, - greit murmtelėjo ji, kad netektų daugiau apie tai kalbėti. Ji visad plaukus laikydavo surištus dieną, tačiau naktį... galėjo atsipalaiduoti. - Tatuiruotės kaip dalis gyvenimo, istorija. Jos pasakoja tai, ko negalima išreikšti žodžiais.
   Tuomet nutilusi juodaplaukė įsmeigė akis į juodą vandenį. Kilo noras panerti į jį visa galva.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Nedidelis namelis prie ežero
« Atsakymas #23 Prieš 7 metus »
Klastuolė kiek nevalingai paglostė savo nuogas, niekuom neuždengtas rankas ir kiek šiurpioką odą. Allison vėl netrukus pajuto šaltį, tad ji jau ėmė svarstyti ar nederėtų jau grįžti namo. Į savo, minkštą ir jaukią lovą. Nieko geriau net negali būti už minkštą ir jaukią lovą bei saldžių sapnų karalystę.
- O esi, kada nors bandžiusi važinėti motociklais? Toks gana azartiškas ir nerealus jausmas skrieti su juo danggaus platybėse. Kai mėnulis su žvaigždėmis kaba taip arti, jog pamanai ,,viskas, paliesiu juos jau'', - įsisvajojusi Luna pažvelgusi į nakties stogą, nusišypsojo. Bet ne viskas yra blogai, kaip maniau. Su ta mintimi penktakursė kiek pasiguodė.
- Na, aš taip pat irgi turiu tatuiruotę, - tyliai prisipažinusi Allison pridūrė. - Drakonas. Jo sparnai dabar yra suskliausti, nes lemia nuotaikos. Kadangi esu blogų emocijų - jie glūdi susiskliaudę. Džiugių - išsiskleidžia, - atsukusi nugarą draugei Allison šyptelėjo. Suknelė nugaroj buvo gan atvira. Toj vietoj puikiai matėsi suskliausti spranai. - Na, ką turiu jau eiti. Iki pasimatymo, - atsisveikinusi su drauge, garbanė nusišypsojo pakilusi nuėjo savo keliais palikdama už nugaros Jekateriną.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Nedidelis namelis prie ežero
« Atsakymas #24 Prieš 7 metus »
   Jekaterina nuleido akis į pašiurpusias draugės kojas ir rankas. Kokio velnio ji tokiu metu vilki suknelę, ypatingai, kai gruodas kausto žemę? [[Susirimavooo]]
 - Žinoma, esu. Nesudarė didžiulio įspūdžio, nebent važiuotum labai, labai greitai, kai bet kurią akimirką gali paslysti ir kristi žemyn, galbūt net mirti. Tuomet jauti ir adrenaliną, ir kažkiek baimės, ir jaudulį. O paprastas pasivažinėjimas - ne man. Turbūt galiu tik lėkti beprotišku greičiu ir tikėtis, kad po mano ratais neatsiras aukų, - kandžiai vyptelėjo juodaplaukė ir vėl nutilo.
   Mergina buvo susimąsčiusi apie šį bei tą, Alli žodžius apie drakoną vos girdėjo. Ji pati turėjo slibino tatuiruotę, kuri judėjo, tačiautai nebuvo dėl nuotaikų.
   Ūmai ji pasijuto sėdinti viena. Allison dingo, galbūt nuėjo, kažkur jai kažko prireikė. Atsidususi ji atsistojo ir kiek pastovėjusi nėrė į vandenį. Netradicinis būdas išeiti, išties. Vanduo nuraibuliavo ir juodaplaukė galvą išniro kažkur ten, toliau. Tokiu būdu Klastuolė ir pradingo.
Clever as devil and twice as pretty

*

patsuan

Ats: Nedidelis namelis prie ežero
« Atsakymas #25 Prieš 6 metus »
Kartais gyvenime reikėdavo šiek tiek adrenalino, ar ne? Kartais reikėdavo tam tikro hormonų ir kitų dalykėlių antplūdžio, kuris taip maloniai rūku padengtų minčių kerteles. Kai kurie tai pasiekdavo alkoholiu ar narkotikais, kiti rizikuodavo gyvybe, kiti šiaip ten maldavo kažkokias, atsiprašant, fekalijas.
Tačiau kai kurie turėdavo pernelyg keistų fetišų, kurie nebūdavo itin priimami visuomenės. Todėl prieš jį ant grindų gulinti mergina buvo su paprastu, juodu raiščiu ant kol kas užmerktų akių, riešai ir kulkšnys buvo tvirtai surišti sidabrinėmis virvėmis, kurios pajudėjus dar labiau veržėsi į odą, sukeldamos mažų mažiausią tokį gana mielą mielą skausmą. Kartais dėkodavo kažkokiam danguje esančiam dėdei, kad gimė burtininku, antraip niekad negalėtų elgtis taip, kaip nori; tiesiog užkeri kokį nelaimėlį Valdymo kerais jam to nežinant, nusivedi į kokią atokią vietą ir tuomet jau darai tą, ką tik nori. Paprasta kaip du kart du. Žinoma, dažniausiai taikydavosi į žiobarus, nes šie būdavo daug lengvesnis kąsnis, tačiau šįkart likimas nusprendė, jog reikėtų jam pasimėgauti kokiu didesniu delikatesu, na, pavyzdžiui--- kokia ragana. Ak, ir dar pažįstama maža raganiuke, kurią kelis kartus matė mokyklos koridoriuose. Smagu.
Apleistas namas buvo kažkur tai priemiestyje, jeigu išvis ne kažkokiame kaime; tiesiog pasirinko pirmą galvoje atsiradusią visų pamirštą skylę ir nukako ten, greitai ir lengvai. Žinoma, nuo drėgmės ir puvėsių dvoko, suskilinėjusių sienų ir galybės šiukšlių aplink nepabėgsi, tačiau kaip tik bus dar linksmiau; atliks čionais renovaciją ir nudažys viską raudonai.
Žvilgtelėjo į merginą ir lengvai bato aulu spirtelėjo jai į šonkaulius, tarsi tikrindamas ar šioji pilnai pabudo.

*

Neprisijungęs Margo Diuken

  • VII kursas
  • *
  • 392
  • Taškai:
  • popsas užkniso juodai
Ats: Nedidelis namelis prie ežero
« Atsakymas #26 Prieš 6 metus »
 Ir ko nenutinka šiame gyvenime, o dar tada, kai esi ragana. Visko. Vos žengus žingsnį gali susprogdinti gerą kampą mokyklos numesdama kokį viralą, o atsisėdusi ant tiltelio tuojau pačiupta už kojos ir nutempta gelmėn - į puotą su vandeniais, kur būtum paversta kokia žuvimi ar karūnuota jų valdove ar būtų nutikę dar kas nors, kuo retas kuris sugebėtų patikėti. Bet iš visų netikėčiausių dalykų, galėjusių nukristi iš dangaus tiesiai ant penktakursės varnės ją aplankė tamsa.
 Žinote tą jausmą, kai sapnuoji labai ryškų sapną, kvailą, bet užburiantį, pavyzdžiui, kaip virtusi kailiniu padarėliu sėdi medyje ir ant priešingos medžio šakos pastebi žirgą. Nustembi: tu juk turi aštrius nagučius ir gali lipti kur tik nori, o kaip jis savo kanopomis atsidūrė taip aukštai medyje? Išpleti akis, o jis prideda sau prie lūpų kanopą, tą pačią, kurios pagalba čia užsikabarojo, kita vis dar laikydamas apglėbęs medžio kamieną ir nebyliai liepia tylėti, lyg nenorėtų būti pastebėtas kažko esančio ten apačioje, ant žemės. O ten, aukštoje žolėje girdisi vis stipresnis šnaresys. Viską užlieja įtampa. Tada stoja tamsa. Tu visa savo esybe priešiniesi jai, bet ji nepasiduoda ir tada realybė užgriūva tūkstančiu lavinų.
 Tamsa buvo labai panaši, tokia, kai dar miegodamas gali suprasti, kad tuojau pabusi. Bet pabudus nepasitraukė. Užgniaužė gerklę ir pripildė plaučius, kad oras nebebūtų draugas.
 -Dar nemiriau, nereikia manęs baksnoti. - piktai spjovė žodžius. „Bailiai miršta tūkstančiu mirčių.“ -Julijus Cezaris. - be garso, vos judindama lūpas ištarė pašalindama švininio oro likučius ir vėl sunkiai pripildydama plaučius.
 
Dėkoju visiems savo draugams, bičiuliams ir bendraminčiams, kurių dėka čia praleidau nuostabų laiką. Ačiū visiems mane palaikiusiems, gyrusiems ir skaičiusiems mano rašliavą. Dėkoju visiems mane mylėjusiems ir kam buvau reikalinga. Jūs ir ši vieta mane labai pakeitėt. Ir tai gerai.
Kada nors papasakosiu apie jus visus savo vaikams.
Atsiprašau tų, kuriems lieku skolinga.
Tampu vaiduokliu, kokias buvo senbuviai, kai aš buvau šviežiena.
Su meile, Margo.

*

Neprisijungęs Fiona de Treebook

  • ****
  • 203
  • Lytis: Moteris
  • Na ką. Laimėjom?!
Ats: Nedidelis namelis prie ežero
« Atsakymas #27 Prieš 6 metus »
Urtė atsimerkė. Suskaudo ranką, tad mergaitė atgniaužė ją. Žvilgtelėjusi ji pamatė šalikėlį, kurio pagalba atsidūrė ten, kur dabar yra. Šalikėlis buvo išmargintas jos koledžo spalvomis. Auksine, linkusia į tamsią geltoną, ir raudoną, panašėjančią į bordinę. Tiesa, tokiomis spalvomis buvo padalinta tik pusė jo. Kita – kito koledžo spalvomis. Grifė nustebo atpažinusi švilpių spalvas. Juodą kaip degutas, ir geltoną. Šįkart kaip ryški žiemos dienų saulė. Urtė pakraipė galvą. Jos manymu, šie koledžai nederėjo. Juk grifai labiausiai kovoja su varno nago mokiniais ar klastūnyno. Tai buvo kažkas nauja. Įdomu, gal mano serafinas turės paslaptį apie šį šalikėlį, paimtą iš profesorės dėžės. Būtų įdomu sužinoti, kuo grifai susiję su švilpiais. Juk mes nepanašūs?
Dabar mergaitė apsidairė. Ji stovėjo kambaryje. Ant langų kabojo celafanas. Buvl pilna voratinklių. Ir juose gyvenančių vorų taip pat. Urtė sudrebėjo. Ji nebuvo iš tų, kuriems patinka vorai. Bet keli jos koledžo draugai pasižymėjo šia savybe. Ypač vadovas Sorenas. Kampe kažkas šmėkštelėjo. Po kiek laiko – dešiniau. Tas kažkas vis slinko arčiau durų. Mergaitė puolė link durų, norėdama pagauti jį. Priėjusi ji pamatė padarėlį, kuris atrodė taip, kaip buvo nupasakojusi mokytoja. Serafinas. Ten buvo serafinas. Pastebėjęs, kad jį pastebėjo, puolė link židinio. Nuo atbrailos numetė puodelį su kelionmilčiais. Jie pabiro į ugnį, kurią mergaitė buvo užkūrusi, kad būtų šilčiau. Jis dingo ugnyje. Mergaitė sustojo. Pala. Serafinai juk nekalba? Kodėl tada puikiai girdėjau jo balsą, tariantį adresą? Keista. Reikės pasiteirauti profesorės Rose apie tai. Urtė paėmė kitą stiklinę nuo atbrailos. Jų dar keletas buvę likę. Metė į ugnį, ištarė girdėtą pavadinimą (kurį sakė padaras), ir dingo ugnyje.
Lightning makes no sound until it strikes.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Nedidelis namelis prie ežero
« Atsakymas #28 Prieš 5 metus »
   Jei ankstyvą rugpjūčio pabaigos rytą būtum išėjęs laukan ir prasukęs pro Aukštutiniu Fleglio girią ir parką ar ežerą, o tuomet įsiklausęs, būtum galėjęs išgirsti tylų stuksenimą į medį. Pasiklausytum, pasidžiaugtum, gal net prisėstum ant suolelio ar žolės, net įrašytum tą garsą  O parėjęs namo dar papasakotum mamai ir tėčiui - va, genį girdėjau kalenant. Ir atsimintum dar kokį su tuo susijusį liaudišką pajuokavimą ar prietarą. Laimę pasiklausyti šio stuksenimo turėjo ir mums gerai pažįstamas voras Spaikas ir teoriškai eliksyrininkas Sorenas von Sjuardas, nors dabar jam galvoje buvo ne klausytis stuksenimo. Reikėjo išsipurtyti iš batų smėlį. Na, tiesą kalbant, nebuvo čia nė nusususio geniuko, tik voras ir jo vampyras su smėlio pilnais batais. Nepasitikėkit savo gabumais atskirt paukščių keliamus garsus, patikėkit manim, galite labai apsigauti.
   Apie batus kalbant, irgi galiu duoti patarimą  Ypač, jei jie jums patinka ir norite, kad jūsų pasivaikščiojimų su jais negadintų užknisančios neiškrapštomos smėlio smiltelės, tai geriau pasineškite juos rankose. Smėlio iš ten neiškrapšto net magija. Dažniausiai.
   Dar kiek pastuksenęs apverstu batu į pušies medieną, Sorenas pūstelėjo į batą, viena akimi pažvalgė vidų, dar praskirstė tenykštes smiltis delnubir išbraukė kelias laukan. Atsidusęs pasilenkė ir atsiraitojo kelnes beveik iki kelių, batus pasiėmė į rankas. Tikėjosi, kad šitos gražios vietos bei namelio savininkas jo neužmuš už buvimą čia. Na, namelis neatrodė labai gyvas, gyvenamas ir prižiūrimas - anaiptol. Buvo visai apleistas. Todėl von Sjuardas beveik dėl nieko nesijaudino.
  Basomis priėjęs arčiau vandens Sorenas šalia pasidėjo ir lagaminą, ir batus, ir nestropiai sulankstytą apsiaustą - liko tik su marškinėliais ir atraitotomis kelnėmis. Ką galima veikti prie ežero ryte? Aišku, kad praustis - tai Sorenas ir darė. O kadangi kelnės ir batai nenukentės, o vanduo buvo maloniai vėsus, tai dar į ežerą ir įsibrido.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Nedidelis namelis prie ežero
« Atsakymas #29 Prieš 5 metus »
Gamtoje ilgai nepamiegosi. Tai vienas iš dalykų, kurį suprato Klarė būdama šiame miestelyje. Paauglė neketino grįžti namo po metų, praleistų dykinėjant. Apie šeimą nebenorėjo net galvoti. Ką pasakys mama, brolis, sesė. Braudamasi pro gerokai per aukštą žolę artėjo prie ežero galvojo apie tai, ką dabar veiksianti su savo gyvenimu. Ar išdrįs pasirodyti namie? Kada nors. Ką veiks nebaigusi burtininkų mokslų? Žiobarų pasaulis staiga tapo toks paprastas ir viliojantis. Ilgaplaukė ėmė suprasti, kodėl būsimoji ponia Karter tuo metu pasitraukė iš burtų pasaulio.
Takelis vinguriavo link ežero ir užsibaigė proskyna su nameliu. Šioje gyvybės ženklų nebuvo matyti jau ilgą laiką. Čia visada buvo ramu ir tuščia. Tačiau priėjusi arčiau Klarė suprato: ji nebebuvo vienintelė šios vietos okupantė. Vandenyje strazdanė pastebėjo siluetą. Pasislėpusi už augančių medžių priėjo kiek galėdama arčiau. Tiek kiek leido priedanga. Siluetas buvo vyro. Geriau įsižiūrėjusi Karter suprato matanti koledžo, vadovą. Profesorių.
- Ką jis čia veikia? - Beveik be garso ištarė. Pagarbi baimė perbėgo stuburu kaip tūkstančiai skruzdelyčių.
Kol nebuvo vėlu žaliaakė nutarė tyliai pasišalinti tolėliau nuo vandens. Susitikimams su pažįstamais žmonėmis, juolab Hogvartso profesoriais ji tikrai nebuvo pasiruošusi.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar