Renginiai
  • Lapkričio 19 d. - Atostogos
  • Gruodžio 01 d. - Naujų mokslo metų pradžia
Aktyvios pamokos
  • Šiuo metu aktyvių pamokų nėra.

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Jupiteris Diavalis Olivier

  • II kursas
  • *
  • 39
  • Taškai:
  • vas te faire encule
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #630 Prieš 2 savaites »
  Praklaidžiojęs aplinkiniais koridoriais nesuvokiamą pusvalandį, Jupiteris galiausiai atsidūrė priešais bibliotekos duris. Viena ranka spausdamas vazonėlį su gan keistu augalu, o su laisvąją pastūmė medines duris su užrašu „BIBLIOTEKA“.
  Diavalis įžengė į biblioteką. Jo žingsniai aidėjo tarp aukštų kambario sienų, skambėjo tarp knygų lentynų. Sustojo, bet žingsniai dar tyliai girdėjosi pačiame bibliotekos gale. Žengęs dar porą žingsnių sustojo prie didelio, medinio stalo pačiame kambario centre, nuo jo į šonus buvo išsidėsčiusios visos knygų lentynos. Jaunuolis net nesiruošė tarp jų vaikščioti. Namų darbai buvo padaryti, beje, reikėtų pastebėti, kad klaidingai, nes kaip tikram Jupiteriui priklauso, sugebėjo sumaišyti herbologijos ir magiškų gyvūnų priežiūros namų darbus, o kalbant apie magijos istoriją, kad ir kaip jam patiko ši pamoka, gavo vidutinišką įvertinimą. Bet šiandien į biblioteką jis atėjo tikrai ne dėl pamokų. Tam buvo visai kita priežastis.
  Klastūnyno globotinis apsidairė per visą knygų karalystę. Kaip jam ir reikėjo tikėtis, egzaminams artėjant, mokinių šioje patalpoje buvo tikrai daug. Publika - viskas ko Jupiteriui tada reikėjo. Padėjus vazonėlį šalia esančio stalo, vaikėzas staigiu mostu užsimaukšlino klastuoliško džemperio kapišoną, "dėl viso pikto", kad nieks jį neatpažintų, o jeigu kas nors ir atpažins jį, tai jau visai ir ne pirmą kartą apsimes esąs Marsu.
  Išsitraukęs iš savo uniformos vidinės kišenės burto lazdelę, Diavalis mostelėjo ją link augalo, kuri staiga pavirto visai kitu. Tokiais "triukais" jis mokėsi turbūt vos ne visas savo vasaros atostogas ((ką galima būtų tikrai vertinti, juk pabandyk priversti strazdanių kažką daryti!)). Dabar jau ištraukius degtukus iš kelnės kišenių, jis iš pirmo karto padegė tą "daiktą" kuris ankščiau turėjo augalo įvaizdį - jis bibliotekoje padegė fejerverką.
 
I went to the woods because I wanted to live deliberately.
I wanted to live deep and suck out all the marrow of life.
To put to rout all that was not life; and not, when I had come to die, discover that I had not lived.

*

Neprisijungęs Juno de Lante

  • I kursas
  • *
  • 10
  • Taškai: 9
  • Lytis: Moteris
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #631 Prieš 1 savaitę »
Keistoka, senamadiška suknute apsirėdžiusiai piratei visuomet patiko skaityti. Woah, tai lyg televizorius galvoje, - vos geriau įvaldžiusi šitą meną, sakydavo Antuanetė ir neatplėšdama nuo įdomesnės knygiūkštės savo bronzinių, it karamelizuoti migdolai spalvos, akučių, mėgaudavosi kiekvienu puslapiu. Tik atvykusi į Hogvartsą mergaitė, rodos, kiek primiršo savo mėgstamą hobį, bet štai dabar, galiausiai kiek apsipratusi su pilimi ir naujais veidais, vėl nusprendė jį atgaivinti.
 Įsitaisiusi pačiame, viename iš erdvios bibliotekos viduryje stovinčių suolų, Juno akutėmis mylavo vienos prancūziškos fantastinių nuotykių istorijos eilutes, visgi reikėjo atgaivinti ne tik senąjį pomėgį, bet ir primirštą bene gimtąją kalbą, (nors mažoji Toni gimė Anglijoje, šeimoje tarpusavy bendraudavo tik prancūziškai, tad šią kalbą ir laikė gimtąja), kai staiga pastebėjo po to paties koledžo spalvomis išmargintu gobtuvu pasislėpusį berniukiško sudėjimo siluetą pačiame bibliotekos centre bedegiantį fejerverkus?
 Tamsių dredų savininkė jau buvo besiruošianti mestelti kokį komentarą, tačiau nusprendė nekreipti dėmesio į tą pamaivą ir tik susirinkusi knygas nuo suolo, patraukė į kitą bibliotekos kampą.


*

Neprisijungęs Jupiteris Diavalis Olivier

  • II kursas
  • *
  • 39
  • Taškai:
  • vas te faire encule
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #632 Prieš 1 savaitę »
  Sprogimas!
  Niūrią ir nuobodžią biblioteką ką tik buvo papuošę vaivorykščių spalvos ugnelės. Per visą šią patalpą galima buvo išgirsti ne tik triukšmą kurį sukėlė fejerverkai ar žmonių žingsniai kurie kuo greičiau stengiasi evakuotis, bet ir Jupiterio kikenimą kurie priminė it kokį asilo ar arklio skleidžiantį garsą.
  Ot, Marsas pats kaltas, kad dabar nenorėjo eiti kartu. - Pasimėgavęs tokiu menu, sau priminė, kad kai sutiks kitą kartą savo kiniečių darbo kopiją būtinai pasigirs jam, ką šiandienai jis buvo pridaręs. Ir ne tik pasigirs, bet ir pasistengs jam sukelti pavydą, o ant galo dar galima būtų ir kažkiek jį paerzinti. Na, o ką?
   Biblioteką palikę žmonės dingo turbūt po kelių sekundžių po fejerverkų sprogimo. Vaikėzas nežino, ar jie nuėjo skųstis kas čia vyko ar nubėgo kuo greičiau kviesti pagalbos. Bet kol kas, šiuo metu, šioji knygų karalystė buvo tuščia. Arba bent jau taip jaunuoliui atrodė. Pradėjus linguoti į visas puses, taip išreikšdamas savo "laimę", šokoladinės spalvos akių kampučiai pastebėjo vėlyvąją viešnia. Diavalis šyptelėjo ją pastebėjus, nors ir truputį susierzino, juk kokio velnio ji vis dar pasiliko bibliotekoje?
  - O kur plojimai? - Prieinant prie panelės su juodos kavos spalvos akių žvilgsniu nuskenavo jaunuolę ir pridūrė, - ar čia tu tik tiesiog esi labai apstulbusi, kad net negali pajudėti? - Toliau su akimis ėmė lakstyti ties dredų savininkės kūnų, it ją skenuodamas, it vertindamas galimą varžovę.   
I went to the woods because I wanted to live deliberately.
I wanted to live deep and suck out all the marrow of life.
To put to rout all that was not life; and not, when I had come to die, discover that I had not lived.

*

Neprisijungęs Juno de Lante

  • I kursas
  • *
  • 10
  • Taškai: 9
  • Lytis: Moteris
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #633 Prieš 1 savaitę »
Garsus triokštelėjimas, mokinukų sukelta nedidelė panika ir staigi evakucija bei tas klaikus, klaikus kikenimas neišmušė taip sakant iš vėžių prancūziško kraujo savininkės ir ši, kiek liaunu delniuku, pamosikavusi sau prieš riestą nosikę ir porąkart kostelėjusi, liko sėdėti tolimesniame erdvios bibliotekos salės kamputy bei tęsti tikrai intriguojančios knygos skaitymą.
 Tik tam pačiam, gobtuvu užsidengusiam vaikiui priėjus arčiau ir užkalbinus mažylę, Antuanetei teko užversti prieš tai, žinoma, pažymėtąjį puslapį ir pavarčius karamelinėmis rainelėmis pasidabinusias akutes, atsigręžti į strazdanių.
- Tu visada toks kvailas ar šiandien ypatinga proga? - sarkastiškai suplojusi porą kartų įžūliam berniokui prieš nosį, netikra šypsena vyptelėjusi, retoriškai klaustelėjo Juno ir vėl atsivertusi knygą, laukdama, na, labiau tikėdamasi, kol jis nueis, akimirką kilstelėjusi migdolines akutes, pridūrė, - nesijaudink, daugelis žmonių taip pat neturi talento.


*

Neprisijungęs Jupiteris Diavalis Olivier

  • II kursas
  • *
  • 39
  • Taškai:
  • vas te faire encule
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #634 Prieš 1 savaitę »
  Vaikinukas prikando apatinę lūpą.
 - Ha! Nagi, taigi čia buvo menas! - Papūtė lūpas it mažas ką tik nuskriaustas vaikas kuris negavo saldainio. - Brangutė, aš, - parodė pirštu į save, - esu talentas. - Toliau bevaidindamas įsižeidusįjį, berniukas kiek palingavo galva ir tada jo akių žvilgsnis nukrypo į knygų lentynas.
  Laimei, vaikėzo pokštai nė kiek nepakenkė knygomis. Ne, ne, Jupiteris tikrai nepergyveno būtent dėl knygų. Tiesiog, šis dar puikiai galėjo prisiminti kokį turėjo paskutinį savo areštą už daiktų gadinimą. Nors jeigu ir jaunuolis dabar dažniau praleidžia laiką areštuose, o ne pamokose, vis tiek, jis nenorėtų kai kuriuos areštus pakartoti. Ačiū, ne. - Nusipurtė.
  Klastūnyno auklėtinio žvilgsnis grįžo link liesos figūros. Šiai belaikant rankose knygą, bernužėliui kilo viena idėja. Dar kol mokytojai neatėjo į biblioteką, strazdanosis leis sau pasilinksminti dar truputėlį.
  Jam priėjus arčiau prie rusvų akių savininkės, prancūzas staigiu mostelėjimu atėmė jos knygą, bandydamas kaip nors atkreipti dėmesį į save.
 - Na, na ir ką čia jūs skaitot? - Greitai apžiūrėjo jos skaitomą knygą darant kelis žingsnius atgal. "Dėl viso pikto" brunetui padarius atstumą tarp jo ir mergaitės, šis erzinančiai pradėjo skaityti knygos pavadinimą, o atvertus pirmą pasitaikusį puslapį nuo knygos vidurio, Diavalis pradėjo vaidybiškai juoktis. 
I went to the woods because I wanted to live deliberately.
I wanted to live deep and suck out all the marrow of life.
To put to rout all that was not life; and not, when I had come to die, discover that I had not lived.

*

Neprisijungęs Juno de Lante

  • I kursas
  • *
  • 10
  • Taškai: 9
  • Lytis: Moteris
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #635 Prieš 1 savaitę »
Vaikinukui vis tik neatstojus nuo ilgaplaukės dredų savininkės, romėnų pagrindinės deivės bendravardė nusprendė negirdomis nuleisti pastaruosius strazdaniaus komentarus ir tik nužvelgė bernioką tuo awkward žvilgsniu, tęsdama skaitymą. Na, kaip tęsdama, vos permetusi savo egiptietiškos katės akutėmis porą eilučių, Juno darbas tuo ir pasibaigė. Mat visą knygiūkštę iš liaunų delniukų plėšte išplėšė tas pats akiplėša bachūriukas. O, kai tik Antuanetė tiestelėjo ranką, atsiimti tai, kas jai priklauso, garbanius, it žinodamas, atsitraukė porą metrų tolėliau.
- Accio! - pakilusi nuo suolo ir pasitaisiusi to Kalipsės - jūrų deivės iš serijos „Karibų piratai” - stiliaus suknutę, nemokėdama dar pakankamai manipuliuoti hipnozės runomis - mergytė vis nenustygsta vietoje, laukdama, kol pagaliau pasireikš pirmieji medžiotojos gebėjimai - Juno mostelėjo iš gebenės išdrožta savąja burtų lazdele ir atgavusi knygą, pergalingai iškišo liežuvį.
- Vargšelis nevertėlis, - dar pasišaipė iš žavaus berniūkščio ir vis tik nusprendusi, kad šiandien nebeišeis ramiai paskaitinėti, švelniai linguodama, bene nuplaukė iki tolimesnių lentynų, grąžinti pasiimtos knygos, kartu per petį kelissyk klastingai žvilgčiodama ar vaikinukas seka paskui.


*

Neprisijungęs Jupiteris Diavalis Olivier

  • II kursas
  • *
  • 39
  • Taškai:
  • vas te faire encule
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #636 Prieš 1 savaitę »
  Toliau beskaidydamas dredų savininkės knygą, nors ir nieko nesuprasdamas apie ką ji buvo, garbanius vis tiek toliau stengėsi teatrališkai bevaidinti nustebusį juokdarį. Kai kada susiraukdavo, kai kurias frazes perskaitydavo balsu, kai kada žiūrėdavo į jaunuolę tokiu žvilgsniu it ją teisindamas.
  - Eii! - Nespėjus perskaityti iki galo sakinį, kaip jau knyga buvo iš Jupiterio atimta. Mergaitei kažkiek atgal pajuokavus iš Diavalio, berniūkštis palaukė, nieko neatsakė. Tik mergaitei jau einant link knygos lentynų ir palikdama klastuolį, jis atgal parodė jai liežuvį ir kažkiek nusivaipė, nors ir buvo tai tuo pačiu metu kai toji mergiūkštė atsisuko patikrindama ar vaikėzas eina kartu su ją. Klastūnyno globotinis trumpam paraudonavo ir jau viduje norėjo iššokti tuo pačiu metu nuo lango. Bet nusipurtė. Dar ko, juk niekas nesugeba priversti strazdanių gėdytis!
  - Tai kaip sekasi ieškoti lobius? - Juokais pakomentavo merginos aprangą sekdamas paskui ją ir toliau ją skenuodamas. Arčiau priėjus prie jos ir labiau apžiūrėjus jos veiduką, šyptelėjo.
  - Hmm, kažkaip nemačiau čia šalimais piratų laivo. O kur tavo draugai? - Atsirėmė į vienų iš knygų lentynų beklausinėdamas jaunuolę.
I went to the woods because I wanted to live deliberately.
I wanted to live deep and suck out all the marrow of life.
To put to rout all that was not life; and not, when I had come to die, discover that I had not lived.

*

Neprisijungęs Juno de Lante

  • I kursas
  • *
  • 10
  • Taškai: 9
  • Lytis: Moteris
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #637 Prieš 1 savaitę »
Akimirką mažoji Juno galėjo prisiekti, kad vaikinuko strazdanuotuose skruostuose pastebėjo mielą raudonį, tačiau atsigręžusi antrąkart pokštininko veidukas jau buvo atgavęs tą pačią, nieko gero nežadančią miną.
- Mano įgula seniai jau yra jį radusi, - atitarė į jau prisiartinusio ir taip akivaizdžiai ją apžiūrinėjančio garbaniaus komentarą de Lante bei naudodamasi proga, taip pat įdėmiau žvitriomis akutėmis nuskenavo dailųjį bernužėlį.
- Hmm, kažkaip nemačiau čia šalimais cirko. O kur tavo klaunai? - Taip pat šypsena apdovanodama garbanių, klausimu į klausimą vėlei atsakė pieno baltumo veidelio savininkė ir stabtelėjo prie vienos iš bibliotekoje esančių didesnių spintų. Atsargiai pasistiebė ant pirštų galiukų it kokia balerina, stengdamasi gražiai atgal grąžinti kietaviršelę knygiūkštę į šiosios vietą, tačiau (π)Tonei vis tik pritrūkus ūgio ir mergytė pabandžiusi pakartoti tą patį darbą dar kelis kartus, netekusi kantrybės bei, žinoma, sugalvojusi geresnę idėją, atsigręžė atgalios į vaikinuką.
- Pakelk mane, - entuziastingai šyptelėjusi ir, gal kiek per daug, išplėtusi karamelines akutes, paprašė, na, gal labiau paliepė prancūziško kraujo atstovė. - Pakelk mane ir aš tau parodysiu, kur paslėptas prakeiktasis piratų lobis, - it kokia ragana iš sudužusio laivo, bandydama užkerėti paklydusį praeivį, pridūrė Juno ir prikando ir taip bene iki kraujo apkramtytą apatinę lūpą.


*

Neprisijungęs Jupiteris Diavalis Olivier

  • II kursas
  • *
  • 39
  • Taškai:
  • vas te faire encule
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #638 Prieš 1 savaitę »
  - Mano klounai, - prisiminė apie Marsą, - dabar turi išeiginę ir deja, šiandien negalėjo dalyvauti šiame nuostabiame fejerverkų šaudyme. - Gūžtelėjo pečiais, bandydamas parodyti nuvylimą, nors ką čia, Jupiteriui juk reikėtu atvirkščiai, džiaugtis. Dabar jeigu šalia jo brolis būtų, tai strazdanosis net nesugebėtų paerzinti jaunuolę. Tada juk iškarto būtų visokie juokeliai apie tai, kad kažkas kažkam patinka. O dar žinant, kad Diavalis darė tą patį, be abejonių, Rafaelis norėtu atkeršyti taip pačiai.
   Su savo šokoladinių akių žvilgsniu vaikinas įdėmiai stebėjo kaip mažylė bando pasiekti lentyną. Į tokį vaizdą žiūrint ir daili šypsena atsirado ant garbaniaus veido. Netgi buvo sunku sugalvoti ką ir pakomentuoti.
  - Gal kam reikia daugiau gerti pieno? - Vos, vos susilaikė, kad nenusijuoktų ir aišku, pašaipomis tarstelėjo komentarą merginos pusėn. O iš jos išgirdo visai kai kitą. - Ką?? - Kilstelėjus antakiais paklausė. Klastuoliui pasidarė gėda labiau nei kada jam nors buvo. Ne už ką!
  - Na.. Gerai. - Netgi burnojo pasauso. - Tik po to tu turėsi man ištrinti atmintį, kai pakelsiu tave. Ačiū. - Arčiau priėjęs prie dredų savininkės, pritūpė, su rankomis "apglėbė" jos kojas ir tada iš lėto, pasistengė pakelti. Berniūkštis taip išsilaikė apie dešimt sekundžių. O kai jėgos jau išsęmo, nusileido.
  - Tokios paslaugos turėtų būti mokamos. Bet šiandien ypatinga diena. - Mirktelėjo klastuolei ir atsisėdo ant grindų, atsirėmus į bibliotekos lentyną, tikėdamas, kad ir ji prisės šalia. - Dabar reikėtų pakalbėti apie tavo mitybą, juk reikia sužinoti, kodėl esi tokia nedidukė.
I went to the woods because I wanted to live deliberately.
I wanted to live deep and suck out all the marrow of life.
To put to rout all that was not life; and not, when I had come to die, discover that I had not lived.

*

Neprisijungęs Juno de Lante

  • I kursas
  • *
  • 10
  • Taškai: 9
  • Lytis: Moteris
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #639 Prieš 1 savaitę »
Berniūkštį, rodos, vėl išmušė raudonis ir mažoji piratė tik tyliai susijuokė iš susigėdusio bendraamžio, nors, teko pripažinti, pati slėpė kiek sukilusį nejaukumą, kuris, dėkui die, pasireikšdavo ne rausvėjančiais skruostais, o sustingstančia įkyria šypsenėle, išryškinančia mielas duobutes tamsių lūpų kampučiuose.
- Nebuvo taip jau ir blogai, kad tektų trinti atmintį, tiesa? - Strazdaniui atsargiai kilstelėjus, suknytės sklostes labiau prie kojų, maža ką tie berniukai gali padaryt ar tuo labiau pamatyt, - mintijosi Juno, prisiglaudusią mergytę iki reikiamo aukščio ir šiai vos spėjus įsprausti knygelę tarp kitų, prieš vėl nusileidžiant atgal ant saugaus žemės paviršiaus, leptelėjo prancūzaitė.
- Merci, - į berniūkščio mirktelėjimą dailiu reveransu atsakė Antuanetė ir kiek apsivaliusi suknės sijono dalį, klestelėjus šalimais berniuko, dėkingai pakštelėjo šiam į skruostą ir užsikišo vieną išlindusią sruogą už smailėjančios, jau keliais žiediniais auskariukais pravertos ausies.
- Nuu, dar pamatysi, tave praaugsiu, - žaismingai kumštelėjo garbaniui petin ir ištiesė languotom pėdkelnėm padengtas plonytes kojas.


*

Neprisijungęs Jupiteris Diavalis Olivier

  • II kursas
  • *
  • 39
  • Taškai:
  • vas te faire encule
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #640 Prieš 1 savaitę »
  Viskas buvo dar blogiau negu tikėjausi, - nusipurtė berniokas prisiminus kaip jis turėjo ją kelti, kas buvo gal tik kelias minutes atgal. Jeigu tada ir pradeda dingti nejaukumo jausmas, greitai atsiranda kažkas naujo, dėl ko Jupiteris pradeda gėdytis.
  - Est-ce que tu parles français? - Prancūziškai paklausė tikėdamas, kad jau surado dar vieną prancūzakalbį, tuo pačiu metu kai toji jaunuolė davė lengvą bučkį strazdanosiui į skruostą. Klastuolis nuo to dar labiau paraudonavo, su savo delnu uždengė tą skruosto pusę kur ji pakštelėjo ir netgi kažkiek atsitraukė nuo jos, kad padarytų šiokį bei tokį atstumą. Jo mintys apie prancūzų kalbą visiškai išnyko, dabar šis galvojo apie šalia esančią mergaitę kurią vaikėzas tik šiandien sutiko.
  - Na.. T-t-taip. S-sėkmės pe-rau-gti mane. - Jau pradėjus mikčioti, vaikėzas tik dar kartą užsimaukšlino savo klastuoliško džemperio kapišoną, kad uždengtu savo veidą ir nerandant sau vietos, vis keitė sėdėjimo pozas.
  - Tai koks ten tavo vardas? - Stengdamas nesimėtyti žodžiais paklausė, tuo pačiu metu imdamas random knygą iš lentynos kurioje Diavalis buvo atsirėmęs, bet ištraukiant knygą iš lentynos iškrito dar kelios.
I went to the woods because I wanted to live deliberately.
I wanted to live deep and suck out all the marrow of life.
To put to rout all that was not life; and not, when I had come to die, discover that I had not lived.

*

Neprisijungęs Juno de Lante

  • I kursas
  • *
  • 10
  • Taškai: 9
  • Lytis: Moteris
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #641 Prieš 1 savaitę »
- Oui, monsieur, - minutėlę nustebusi, kad ir berniukas laisvai plepa ta pačia, Antuanetės bene gimtąja kalba, taip pat prancūziškai atitarė ilgakasė dredų savininkė ir kiek liūdnokai nuleido rusvas akutes žemyn, strazdaniui mažumėlę pasitraukus nuo jos tolėliau. Pašnekovui ėmus nerišliai burbėti ir slėpti savo veidą klastuoliško džemperio gobtuve, mažoji piratė rauktelėjo tankius, tamsius antakius nesuprasdama, kas gi čia darosi.
Gal man smirda iš burnos? - Savikritiškai susimintijo ir nemačiomis pridėjusi delniuką prie kiek apkramtytų, kraujo raudonumo spalvos lūpų, nežymiai pūstelėjo į jį. Nu lyg ir ne...
- Eem... Juno... Antuanetė... Emm... - Garbaniui staiga nei šio, nei što klaustelėjus mergytės vardo, greitai atitraukusi rankytę nuo burnos ir pasivaliusi į suknutės sklostes, it prigauta nusikaltimo vietoje, šiek tiek sumišusi, atsakė prancūzaitė ir norėdama pratęsti bent kiek užsivedusį pokalbį, labiau pasisukusi į vaikį, klaustelėjo to paties, - o tu kuo vardu?



*

Neprisijungęs Jupiteris Diavalis Olivier

  • II kursas
  • *
  • 39
  • Taškai:
  • vas te faire encule
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #642 Prieš 1 savaitę »
  - Aišku. Juno, Antuanetė, emm. - Juokais nusišaipė iš Antuanetės ir pats tada pagalvojo, kokiu vardu jam prisistatyti. - Na.. Jupiteris Diavalis Olivjė. - Nė nepažiūrėjus mergaitės pusėn klastuolis ištiesė jai ranką kuri it simbolizavo naująją pažintį.
  Merde! - Numintijęs berniūkštis tik viduje nusikeikė, kai norėdamas paimti pirmą pasitaikusią knygą, nuo jos nukrito dar kelios. Vaikėzui prikandus apatinę lupą, šis su savo nepatenkintu veiduku paskubėjo greičiau surinkti visas knygas, vis dar nepadarius nors vieno juodos kavos akių spalvos žvilgsnį link jaunuolės. Knygą už knygos ir jau dedant paskutinę knygą ant lentynos, garbanius prarijo seiles ir kiek nuleido savo lūpų kampučius. Pažiūrėjo į Juno.
  - Jaučiu, jau mokytojai tuoj ateis. Man reikia bėgti. - Pasakius, net nežinojo kaip reikia atsisveikinti. Tad priėjus, trumpam „paglostė“ jos galvą ir dar labiau sugadinęs situaciją, Jupiteris atsitraukė nuo dredų savininkės ir tik nejaukiai pamojavo jai, o tada nusisukus greitai nuskubėjo kuo toliau nuo bibliotekos, vis galvodamas kokio velnio jis taip droviai elgėsi šalia mergiūkštės, nes juk toks elgesys jam nebūdingas.
I went to the woods because I wanted to live deliberately.
I wanted to live deep and suck out all the marrow of life.
To put to rout all that was not life; and not, when I had come to die, discover that I had not lived.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017