0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Megan Čeis

  • I kursas
  • *
  • 9
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #660 Prieš 5 metus »
Megan nusprendė apžiūrėti mokyklą. Mokykla aišku buvo milžiniška, todėl buvo nelengva rasti norimas vietas. Bet galiausiai Megan užtiko biblioteką. Ji buvo tokia didelė, graži ir pilna įvairiausių knygų. Bibliotekoje buvo tylu netgi biškį baugu... Bet apsipratusi su šia vieta ji nusprendė surasti skyrių apie magiškuosius gyvūnus. Ji ieškojo ilgai. Ji matė daug visokių knygų pobūdžio skyrių, bet vis nerado apie magiškuosius gyvūnus. Ji mėgo gyvūnus todėl ir domėjosi jais. Bet kaip tyčia ji niekur nerado tinkamo skyriaus. Po kokios pusantros valandos ji pagaliau rado magiškųjų gyvūnų knygų skyrių. Jis buvo didelis. Daug visokiausių knygų ir didelių ir mažų. Kokių tiktais nori apie jų priežiūrą, apie jų gyvenimą ir dar begalė kitokių. Ji pasiėmė gana stora knyga kurios pavadinimas buvo "Įviariausios gyvūnų rūšys ir jų gyvenimas". Ji knyga skaitė gana ilgokai kol atėjo komendanto valanda. Ji nebaigė knygos todėl pasiėmė ją į savo bendrabutį ir nusprendė ją tenais perkskaityti...

*

Neprisijungęs Kim Jun Yeong

  • I kursas
  • *
  • 9
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Tu visąlaik liksi deimantas
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #661 Prieš 5 metus »
*Ryte*
Ryte atsikėlusi iškarto apsirengiau, nusiprausiau ir nubėgau į biblioteką kur turėjau susitikti su Varanasi. Pagaliau aš susiradau draugę- galvojau. Kai nuėjau į biblioteką radau prie stalelio šalia lango jau manęs laukiančią Varanasi
-Sveika,- pasisveikinau aš su Varanasi.
Varanasi manęs nepastebėjo ir labai išsigando ir tepasakė:
- O DIEVAI!!!
Aš tik nusijuokiau. Aš prisėdau šalia jos ir Varanasi paklausė:
-Ar galėtum ką nors apie save papasakoti? Kadangi mes tik vakar susitikome nelabai turėjome laiko pasikalbėti.
-Žinoma,- atsakiau aš kaip visada linksmai. - Tai kaip matyti esu kilusi iš Korėjos, mano tėvas buvo žiobaras tačiau mirė auto avarijoje. Mama yra ragana, ji nėra pati stipriausia ar silpniausia ragana. Tai visą gyvenimą nuo tėčio mirties gyvenau su mama kol negavau laiško į Hogvartsą. Na o dabar papasakok apie save,- atsidususi nuo nuovargio pasakojant savo istoriją tariau draugei.
- Jeigu atvirai tai aš nemoku valdyti savo pykčio taip pat labai bijau kažką įsimylėti, esu per daug drąsi ir akiplėšiška. Aišku tik priešams esu akiplėšiška, bet draugams- ne. Deja aš tėvų nepažinojau tad užaugau vaikų namuose, ir esu grynakraujė. Manęs niekada neišleisdavo iš kambario nes buvau jiems keista, turėjau gimimo žymę ant veido ir dėl mano akies.
Kai Varanasi baigė pasakoti apie save aš su ja pakalbėjau apie burtus, magiškus eleksyrus ir dar daug ką. Mes taip užsikalbėjome jog net nepastebėjome jog jau lakas bėgti mums į pamokas. Gerai kad pirma pamoka buvo sujungta Grifų Gūžta su Švilpyne.
Mano parašas

*

Neprisijungęs Ella Moon

  • II kursas
  • *
  • 64
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • nieko nežinau
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #662 Prieš 5 metus »
Vieną jaukų vakarą Ella susiruošė į biblioteką. Mergaitė tyliai pėdino šaltais koridoriais, kol pamatė milžiniškas duris. Jos buvo šiek tiek pravertos. Tiek, kad liesas Ellos kūnelis galėtų pro jas pratilpti. Mergaitė aiktelėjo pamačiusi tokią šūsnį knygų. Lentynos iki lubų buvo prikrautos visokiausių knygų, o kai kuriose vietose stovėjo senos medinės kopėčios. Ji atsargiai nukiūtino paieškoti reikiamos knygos. Kiekviename skyriuje sedėdavo po vieną ar du žmones. Jie atsisėdę tyliai versdavo lapus ir kažką žymėdavosi savo knygelėse. Suradusi skyrių „Gyvūnai”, Ella pradėjo skaityti pavadinimus. Mergaitei reikėjo knygos apie gyvūnus, mat nesenai įsigijo Siamo veislės katytę. Pirmakursė dar nebuvo apsisprendusi dėl katės vardo, taigi vadindavo ją tiesiog „Kate”. Nors, tiesą pasakius, nedažnai ir reikėdavo ją kviesti. Katė arba miegodavo, arba veikdavo kažką viena.
 Ella pakeldavo tai vieną, tai kitą knygą, bet nei viena jos neužkabino. Staiga pamatė seną, purvinai žalią, apiplyšusią knygą su užrašu „Ką verta žinoti apie Siamo kates”. Mergaitė nelaukusi nustvėrė knygą ir nunešė ją senai moteriškei su akiniais. Nieko nelaukusi ji drąsiai paklausė:
— Atsiprašau, ar galima išsinešti knygą iš bibliotekos?
 Moteriškė nužvelgė Švilpiukę ir nusišypsojusi linktelėjo galva. Ella išbėgo iš bibliotekos su šypsena veide.

*

Neprisijungęs Alisa Blanche

  • I kursas
  • *
  • 6
  • Taškai:
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #663 Prieš 5 metus »
Alisa pirmu taikymu nubėgo į biblioteką. Pamačiusi visas knygas ji apstulbo. Jų buvo milijonai. Ji išsitraukė vieną knygą iš milžiniškos lentynos. Ji buvo apie magiškus gyvūnus, tai mėgstamiausia Alisos tema. Ji prasidėjo knygą ant stalo, atvertė pirmą pasitaikiusį puslapį. Jame buvo aprašyti Testraliai. Alisa buvo apie juos girdėjusi, bet niekada jų nematė. Staiga ant jos peties atsirado ranka. Tai buvo mergaitė, tik ji buvo ne pirmakursė:
- Testraliai?  Ar kada juos matei?
Alisa nė nespėjus atsakyti mergaitė ir vėl prakalbo:
- Aš juos galiu matyti. Mano tėtis mirė tiesiai ma  prieš akis. Beje tie Testraliai gražūs gyvūnai.
- Na aš jų nemačiau, bet galiu įsivaizduoti, kad jie labai gražūs, - atsakė Alisa. Bet toji mergaitė jau buvo dingus. Alisa pamanė, kad toji mergina elgėsi nelabai maloniai. Bet ji daug apie tą mergaitę negalvojo. Ji atsivertė kitą puslapį apie namų elfus. Jų namuose toks irgi buvo. Jo vardas Toris. Jis nelabai malonus, bet Alisa jį suprato, juk vis dėl to jis tvarkė visus namus. Alisa pagalvojo apie savo šeimą. Ji bandė spėti ką veikia jos mama, tėtis, brolis su sese... Ir vėl eilinį kartą jos mintys nukrypo. Alisa padėjo knygą atgal į lentyną ir grįžo į Švipynės bendrąjį kambarį...


*

Neprisijungęs Mia Moon

  • I kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • mažos katytės
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #664 Prieš 5 metus »
Mija užėjo į biblioteka. Ji buvo milžiniška. Mergaitė priėjo prie didelio bet tuščio stalo. Ant jo padėjo mėlyną rašiklį. Po to Mija paėmė iš lentynos žalią knygą ir pradėjo skaityti. Jai nebuvo svarbu ką skaityti. Ji tiesiog norėjo paskaityti ką nors įdomaus. Knyga vadinosi ,,Gyvūnai''. Mija nusišypsojo, nes galvojo, kad ši knyga bus apie magiškus gyvūnus. Mija atsisėdo prie stalo ir pradėjo skaityti. Pirmas 5 minutes jai labai patiko, bet po to atsibodo. Ji nusprendė toliau skaityti, nes pagalvojo, kad po to gali būti įdomiau. Taip praėjo 10 minučių. Mija vis dar skaitė:
- kiek tu gali skaityti šia knyga?- Mija pakėlė galvą ir pamate prieš save mergaitė.
Mija nieko nepasakė ir skaitė toliau. Tada kažkas palietė knygą. Mija vėl pakėlė galvą:
- Jai nori įdomaus paskaityti apie gyvūnus, šita knyga tau netinka.- pasakė mergaitė.
- Na... nežinau,- lėtai pasakė Mija.
- palauk.- Mergaitė atsistojo ir nuėjo į kitą skiriu.
Po kelių minučių mergaitė grįžo su knyga. Davė Mijai ir pasakė:
- Šita daug įdomesnę pati skaičiau.
- Ačiū- Mija apžiūrėjo knyga.- O apie ką jį?
- Apie visus magiškus gyvūnus.
- Ačiū
- Aš gerai žinau apie knygas
- Žinau dabar į ką kreiptis dėl knygų- nusišypsojo Mija.
- Mano vardas Kamila.-prisistatė mergaitė
- Mija,- dar pridūrė- esu iš švilpynės
- Aš tai iš Grifų Gužtos
- Gal nori draugauti- drebančiu balsu paklausė Mija.
- Būtu labai smagu.
 Mija su Kamila buvo iki pat vakaro bibliotekoje.   


*

Neprisijungęs Neli Blue

  • II kursas
  • *
  • 23
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #665 Prieš 5 metus »
Turėdama laisvo laiko Neli nusprendė nueiti į biblioteką.Skaityti išmoko būdama ketverių ir visą vaikystę tai buvo jos mėgstamiausias užsiėmimas.Bet dabar, didėjant įvairių darbų skaičiui, ji nelabai spėjo skirti laiko knygoms.Bet čia, Hogvartse, teks gan nemažai rytų, dienų ir naktų praleisti prie knygų, bent jau taip pasakodavo jos broliai.Artėjant koridoriais prie bibliotekos, Neli pamatė tikrai nemažai mokinių, zujančių pro ją.Čia buvo visų koledžų atstovų.Dauguma iš jų buvo vyresniokai, tikriausiai ruošėsi egzaminams.Neli pamatė ir keletą pirmakursių, tiesiog stovinčių bibliotekos viduryje ir besistengiančių viską aprėpti akimis.Mergaitė jų nekaltino - biblioteka buvo tikrai įspūdinga - gal milijonai, gal milijardai (kas ten žino!) knygų, sustatytų aukštose, atrodo nesibaigiančiose lentynose.Neli pajuto, kad stovi taip pat kaip ir tie kiti matyti pirmakursiai ir tiesiog spokso į viską iš eilės.Staiga pro ją prabėgo kažkoks vyresnių kursų mokinys ir tai ją pažadino iš apmąstymų.Švilpiukė nusprendė apžiūrėti knygas.Dauguma jų buvo senos, sudriskusios, net suplyšusios, kai kurių net pavadinimų nesimatė per jas užklojusį dulkių sluoksnį, bet buvo ir keletas naujesnių, žvilgančiais viršeliais.Neli išsiėmė vieną knygą, atvertė pirmą puslapį ir pasilenkė įkvėpti to nuostabaus senų knygų kvapo.Pažiūrėjo, kokia tai knyga."Hogvartso istorija".Labai stora.Neli nežinojo, ar turės laiko ją perskaityti, bet smalsumas nugalėjo ir ji nuėjo link bibliotekininkės stalelio.Oficialiai pasiėmusi knygą iš bibliotekos ji prisėdo prie stalelio, kur sėdėjo pora mergaičių.Jos netriukšmavo, tad Neli nusprendė, kad čia galės ramiai paskaityti.Atsivertusi knygą ėmė skaityti.
Knyga buvo įdomi ir labai įtraukė, tad Neli net nepastebėjo, kaip perskaitė porą šimtų puslapių.Mergaitė nusprendė, kad šiandienai skaitymo bei naujos informacijos užteks ir patraukė į koledžo bendrąjį kambarį.

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #666 Prieš 4 metus »
Ir kur gali būti saugu nuo tokių mažų būtybių? Suzu skuodė kaip galėjo greitai ir išmąstė, kad būtent tokia vieta yra biblioteka. Na, juk elfai protingi, neišdrįs sutrugdyti savo kerais tokios tylios ir ramios vietos, ar ne? Taigi, su tokiu mąstymu vaikinukas įbėgo į biblioteką ir geriau apsidairė.
Žmonių nebuvo, bent jų berniukas nematė, kadangi vyko pamokos, bibliotekininkė taip pat buvo kažkur išėjusi. Suzu galėjo daryti ką nori, bet kas tokioje vietoje gali būti įdomaus? Knygos ir dar kartą knygos... Grifiukui tai pasirodė visiškai neįdomu, skaityti jis tingėjo. Toliau svarstydamas, ką turėtų nuveikti, berniukas žengė kelis žingsnius ir vėl sustojo. Jam pasirodė, kad kažkur yra elfas, bet tai, regis, buvo tik jo vaizduotė. Atsikvėpęs ir save nuraminęs, kad viskas gerai, vaikinukas žengė dar kelis žingsnius, jis norėjo patrauki jau žinomo skyriaus link, kadangi suprato, kad be knygų skaitymo daugiau nieko gero bibliotekoje nuveikti negalės. Bet, deja, elfas nenorėjo, kad Suzu per Apsigynimo Nuo Juodosios Magijos pamokas skaitytų žiobariškas knygas, tad kaip tik tuo metu atsirado prie išėjimo ir žiūrėk, vėl į vaikinuką skrenda kažkokie tai kerai.
Kadangi berniukas buvo nusisukęs sureaguoti jis nespėjo ir kerai pataikę į jį suveikė. Burtų lazdelė vėl išskrido iš vaikinuko rankų, šis nusikeikė ir pripuolė pasiimti burtų lazdelę. Keista, kaip niekad nesikeikiantis berniukas pradėjęs lankyti Hogvarstą tų keiksmų labai greitai išmoksta nė nesuvokdamas, iš kur.
-Protego,-jau pasiėmęs burtų lazdelę ir atsisukęs į elfą vaikinukas panaudojo skydinius kerus tikėdamasis, kad šie suveiks. Jo laimei suveikė, kerai atsitrenkė į skydą ir Suzu liko nepaliestas jų. Man pradeda pavykti!
Apsidžiaugęs, kad po truputį tobulėja su vienu burtažodžiu vaikinukas apsidairė ir nėrė kažkur tarp lentynų tikėdamasis kažkaip pabėgti nuo elfo.
kuso kurae

*

Neprisijungęs Megan Čeis

  • I kursas
  • *
  • 9
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #667 Prieš 4 metus »
Buvo graži, saulėta diena. Pamokos buvo jau seniai pasibaigę. Megan neturėdama ką veikti, nusprendė nueiti į biblioteką ir pasiimti kokią įdomią knygą. Bibliotekoje buvo tiek daug knygų, kad ji negalėjo išsirinkti kokios temos, stiliaus ir pobūdžio knygos ji nori. Galiausiai nusprendė sužinoti įdomių dalykų apie žiobarus. Todėl nuėjusi į ta skyrių susirado knygą "Idomybės apie žiobarus...?" Pasiėmusi knygą nuėjo iki bibliotekininkės jos užsiregisruoti. Atėjusi prie jos stalo, rado tik kazkokia maža vėja kuri zujo aplink stalą sudėtas knygas. Taigi Megan reikia palaukti kol ateis bibliotekininkė. Na jos teko palaukti bent gerą pusvalandį. Užsiregistravusi knygą galvojo, kur  jai eiti ja paskaityti: "Grifų Gūžtos kambaryje bus tuščia ir aš jausiuosi vieniša. Bibliotekoje labai karšta nors yra labai jauku. Na bet lauke visai geras oras, šilta saulytė šviečia. Kaip tik man tinkamas laikas atsipalaiduoti ir paskaityt įdomią knygą apie žiobarus... Dar apsižvalgiusi, įsidėjo knygą į kuprinę ir išėjo iš bibliotekos...

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #668 Prieš 4 metus »
Cornet užėjo į didelę biblioteką. Nuo tiek daug knygų ji apstulbo. Norėjosi perskaityti viską. Po valandos mergaitė pagaliau atsitokė ir prisiminė kokiu tikslu atėjo. Priėjusi prie lentynos kur aprašomi burtažodžiai ji įsitraukė viena. Ką mažiausiai žino klastuole apie magijos pasaulį tai burtažodžiai dėl to norėjo užsirašyti kelis. Ieškodama gerus naudingus kerus mergaitė pamatė kaip Biblioteka tuštėja. Už lango darosi tamsu. Pažvelgus pro Hogvartso langą pirmakursė pamatė pilnatį. Mėnulis buvo toks didelis, kad atrodė lyg galima ji priliesti. Staiga ji suprato, kad esa viena bibliotekoje. Padėjusi atgal knyga gražiai sustūmus kėdes. Su lapeliu kur parašyta keli burtažodžiai. Išėjusi iš bibliotekos mergaitė nuėjo į klastunyno kambarį
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • IV kursas
  • *
  • 109
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #669 Prieš 4 metus »
Sofija susirado kampelį bibliotekoje. Tokį kokių paprastai ir ieškodavo – kur gali pasislėpti, likti nematomas, o pats matyti. Ji ištiesė pergamentą ant stalo kampe, priešais pasidėjo lazdelę, dar rašalinę ir plunksną. Ji sėdo rašyti laiško, virš savęs išbūrusi nedidelį šviesos rutuliuką. Balta plunksna švilpė pamažu raitė raides. Kelis kartus sutsojo ir perskaitė ką buvo parašiusi, tada be jokio garso ar veido išraiškos pokyčio tęsė toliau. Galiausiai pasirašiusi apačioje atsitiesė ir padėjo plunksną į šalį. Tuomet jos veide kažkas pasikeitė, tik akimirkai, vargu ar ji pati pastebėjo.
 Atsistojusi ji nužingsniavo prie lentynos su knygomis apie burtų lazdeles ir jų veikimą. Pavarčiusi rado pasakojimų, istorijų, žinomų ir kažkur girdėtų faktų, gamybos vadovą ir daugybę kitokios informacijos, bet niekas jai netiko. Antrakursė pažvelgė į lazdelę gulinčią ant stalo, atrodė paprasta, kaip ir visos kitos.
Ėmė temti. Jau ir taip tamsiame bibliotekos kampelyje pasidarė dar tamsiau. Nedidelis šviesos rutuliukas virš galvos tapo pagrindiniu šviesos šaltiniu. Švilpė nužingsniavo atgal prie stalo. Atsisėdo ir dar kart perskaitė pergamente parašytą tekstą, sulankstė ir pastūmė į šalį. Vėliau išsiųs. Tuomet giliai atsiduso ir tyliai, kad niekas neišgirtų apsiverkė. Tai truko labai trumpai, greitai susitvardžiusi ji toliau vartė knygas kol galiausiai pavargusi pakilo ir skubiai išbėgo iš bibliotekos nešina viena knyga ir laišku. Nespėjęs paskui ją šviesos kamuoliukas atsitrenkė į duris ir pakilęs pakibo palubėje.

*

Giliai

Ats: Biblioteka
« Atsakymas #670 Prieš 4 metus »
 Pavargus po mokslų dienos varnanagė traukė į biblioteką. Ji nesijautė labai pavargus, bet norėjo pailsėti. Vakaras su knyga Lėjai atrodė kaip tik. Nors mergina per pamokas pavargo ir žinojo, kad reikėtų pailsinti akis, ar gal būt išeiti į lauką, ji be galo mėgo skaityti ir negalėjo atsispirti pagundai nueiti į biblioteką.
 Lėja netrukus pasiekė biblioteką ir įėjo į patalpą. Apsižvalgiusi mergina nuėjo prie gražiau atrodančios knygų lentynos (iš ties visos knygų lentynos Lėjai atrodė gražios). Varnanagė pradėjo galvoti kokią knygą išsirinkti, o nieko įdomaus nesugalvojus prisiartino prie lentynos ir ėmė pirštais braukti per knygų nugarėles. Mergaitei į akis krito storoka knyga tamsiai mėlynu viršeliu. Lėja ją ištraukė ir su džiaugsmu pamatė, kad tai knyga apie magiškus gyvūnus. Mergina atsisėdo ir atvertus knygą ėmė skaityti.

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • Burtininkė
  • ***
  • 111
  • Lytis: Moteris
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #671 Prieš 4 metus »
Gerda su sunkesne kuprine, nei sveria pati, nupėdino į biblioteką. Kodėl tiek daug namų darbų?! Mergina sunkesnės dienos nebuvo turėjusi... O kur dar tas namų darbų kalnas? Gerda galvojo, kad ši diena ją pribaigs. Pabaigus namų darbus, mergina pradėjo ieškoti kokios nors knygos, tinkančios skaityti laisvalaikiu. Ilgai ieškoti nereikėjo, vos po poros minučių Gerda rado tai, ko ieškojo. Tai buvo sena, apdriskusi, juoda, runomis parašyta knyga. Jos viršelyje auksiniais dažais buvo įspaustas kažkoks, runomis parašytas sakinys. Mergina nieko nelaukdama pradėjo versti runas. Jai bedirbant, į biblioteką įžengė Varno Nago mokinė. Tai buvo Lėja Vils, jos dar nebuvo bendravusios. Gerda toliau tęsė savo darbą. Galiausiai ji suprato apie ką ši knyga. Tai buvo knyga pilna istorijų, kaip burtininkai neatsargiai naudodamiesi magija, nukentėjo. Ši knyga tikriausiai skirta pamokyti pirmakursius ar antrakursius. Šiek tiek pamąsčiusi, Gerda toliau tęsė darbą.
I'm more than a man, I'm a god

*

Giliai

Ats: Biblioteka
« Atsakymas #672 Prieš 4 metus »
 Lėja pamatė kitą merginą. Ši įėjus į biblioteką ėmė ieškoti knygos. Galiausiai išsitraukus juodą knygą ši pradėjo skaityti. Rudaplaukė geriau pasižiūrėjo į merginą netoliese, ji merginai pasirodė matyta. Lėja pradėjo sukti galvą kur matė šią, regis truputį jaunesnę merginą. Galiausiai prisiminė, kad ją matė didžiojoje salėje, per mokslo metų pradžios šventę. Ji pasikąsė galvą ir dar kartą pasižiūrėjo į merginą, ji Lėjai pasirodė labai matyta. Ai, taigi ji buvo paskirta į varno nagą! Čua nauja varnanagė! galiausiai susiprotėjo antrakursė. Ją užplūdo šiltas jausmas kitai varniukei. Lėja priėjo prie merginos.
- Labas, aš Lėja Vils. Regis buvai paskirta į varno nagą, aš irgi varnanagė. Sveikinu patekus į šį koledžą! - Pasakė rudaplaukė ir draugiškai pasižiūrėjo į jaunesnę varnanagę.
- Beje, kuo tu vardu? - po keleto sekundžių paklausė Lėja.

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • Burtininkė
  • ***
  • 111
  • Lytis: Moteris
Ats: Biblioteka
« Atsakymas #673 Prieš 4 metus »
Gerda sustojo versti knygą. Akis vėrė didžiulis skausmas. Turbūt jau laikas miegoti... Nuo knygos atsiplėšti buvo be proto sunku, žinant, kad Gerda knygas tiesiog dievino. Staiga priėjus merginai, kurią Gerda matė anksčiau, pirmakursė pradėjo atsakinėti į klausimus.
- Sveika, Lėja! Džiaugiuosi su tavimi pagaliau susipažinusi! Taip,  aš iš Varno Nago.
Gerda linksmai nusišypsojo  ir užkišo savo plaukus už ausies, prieš tai juos apsukusi aplink pirštą, tai buvo tapę jos specifiniu ženklu.
- Aš Gerda, Gerda Marqeen. Aš po tokios sunkios dienos jau pavargau. Ar norėtum kartu grįžti į bendrajį kambarį? Ten galėtume pasišnekučiuoti. Be to, aš dar vis pasiklystu. Ar sutinki?
Ir ji meiliai nusišypsojo.
- Tik sekundėlę, pasiimsiu šią knygą su savimi,- Gerda parodė į juodą knygą savo rankose.- Be jos aš neištversiu nė minutės,- ji vėl nusišypsojo.
Biblioteka dar kartą parodė savo gerąją pusę. Biblioteka - nuostabių pažinčių rojus.
I'm more than a man, I'm a god

*

Giliai

Ats: Biblioteka
« Atsakymas #674 Prieš 4 metus »
Lėja žiūrėjo į varniukę. Ji džiaugėsi, kad pašnekovė nusiteikusi draugiškai.
- Gražus vardas. - Mandagiai pasakė mergina, net negalvodama ar šis vardas jai iš tiesų gražus. Paskui pagalvojus apie savo sakinį tikrai pagalvojo, kad pašnekovės vardas jai patinka. Lėja šyptelėjo sau. Antrakursė dažnai pirmiau pasakydavo, o tik vėliau pagalvodavo. Gerai buvo bent tai, kad tai ką ji pasakydavo net jai tai būtų jos nuomone netiesa, skambėdavo tinkamai.
- Taip, galėtumėm gryžti į bendrajį kambarį. - pritarė Lėja. - Aš irgi pavargau, be to skaityti galima ir lovoje, - nusišypsojo ji. Rudaplaukė žiūrėjo, kaip jaunesnė varnanagė ima knygą. Taip, skaitymas irgi mokymasis. O juk mes varnanagiai. Pamanė ji.
- Aš irgi pasimsiu knygą. - Tarė mergina. - Be to, apie ką tavoji, atrodo įdomiai. - Šyptelėjo Lėja ir pasisuko į pašnekovę.