0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #165 Prieš 4 savaites »
Mergaitė tikino, kad jai tas pats, kaip Auris elgiasi. Tačiau buvo akivaizdu, jog jai tikrai nebuvo tas pats. Dabar Juzefas jautėsi išties pyktelėjęs ant draugo. Kai taip, tai jis būna visų mokinių pagalbininkas, o ką Leticiją verčia galvoti? Jeigu nieko nedaro, tai bent neišsiduotų.
Tačiau Juzefas suprato, kad ne dėl Aurio Leticija verkia. Jeigu su grifiukės įtėviais viskas būtų gerai, tuomet ir Senklerio elgesys tikriausiai nekeltų tiek klausimų. Profesoriui buvo pirmakursės išties labai gaila. Tačiau ką jis dabar galėtų padaryti? Leticija turi kur grįžti, kad ir kaip ten bebūtų, ji gyvena su įtėviais. Jis tiesiog galės pasidomėti mergaitės situacija vasarą. O dabar? Ką jam daryti dabar? Juzefas nemoka guosti.
- Kas čia darosi? - iš nežinia kur išlindo bibliotekininkė. Ji žiūrėjo tai į verkiančią Leticiją, tai į ant žemės paguldytą knygą. - Ar šita mergaitė buvo uždraustajame skyriuje?
- Ne, ne, - atsakė beplaukis. - Šitą knygą buvau pasiėmęs aš. O čia visai kitos bėdos, - turėjo omenyje ašaras.
- Ar ją dar naudosite? - pasiteiravo moteris apie knygą.
- Jau nebe.
- Tuomet paimsiu, - bibliotekininkė pakėlė kerais į orą knygą ir pradingo.
Atrodė baisiai nepatenkinta, tikriausiai pamanė, jog bibliotekoje verkti - ne vieta, tačiau prie vieno iš profesorių nieko sakyti nedrįso. Juzefas jautėsi dėkingas jai už prablaškymą, tačiau moteriai nuėjus ir vėl pasijuto labai nesmagiai. Nežinojo, kaip toliau elgtis.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • II kursas
  • *
  • 161
  • Taškai: 38
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #166 Prieš 4 savaites »
Ji niekaip nevaliojo sustoti. Beverkiant norėjosi susmegti į sofą. O tada dar pasirodė bibliotekininkė. Bėdos man tik ir tereikėjo. Bet profesorius Levinsas pasakė, kad knyga išvis jo paimta, ne jos ir bent ši problema pasišalino.
- Ačiū. - Padėkojo pro ašaras ir atsistojo.
- Man... Man reikia eiti. - Išmikčiojo ir pasileido iš bibliotekos. Nežinojo dar kur norėtų nubėgti. Bet turėjo pabūti viena ir nusiraminti. Bijojo vasaros, bijojo ateities. Pasiilgo savo tėvų. Pasiilgo paprastų gerai pažįstamų dienų. Baik, taip niekada nenustosi. Sakė sau bėgdama iš didelės bibliotekos. Pagaliau ištrūko iš jos ir išlėkė pro duris. Tada pasileido kažkokiais nežinomais koridoriais tolyn. Bėgo nelabai žinodama kur. Ieškojo atkampios ir niekieno nelankomos vietos.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Sofutė skaitymui šalia knygų lentynos
« Atsakymas #167 Prieš 4 savaites »
Labai tikėjosi, kad pasirodžius bibliotekininkei Leticija suvaldys ašaras. Deja, taip nebuvo. Mergaitė verkė graudžiai, o Juzefas nežinojo, ką jam daryti. Norėjosi dar kartą pasakyti, kad viskas bus gerai. Bet juk ji suvokė, kad nebus. Pati taip sakė. Ir ji teisi.
Profesorius to nesitikėjo, tačiau grifiukė atsistojo ir pasakė, kad jai reikia eiti. Ar Juzefas yra didelis savanaudis, jog širdyje dėl to apsidžiaugė? Ar pats su Leticija elgiasi geriau nei Auris, jeigu paleidžia ją verkiančią kažkur bėgti?
Gal jis turėjo dar kažką pasakyti. Galbūt vytis mokinę. Tačiau nepadarė nei to, nei ano. Tik pasijuto ramiau, nes dabar jau nebekankino klausimas, ką jam daryti. Nebeliko ko guosti. Aš jai tikrai parašysiu, pažadėjo sau.
Tuomet galiausia nuėjo pas bibliotekininkę, kuri, laimei, jau buvo grįžusi iš uždraustojo skyriaus. Ji pasižymėjo, kokią knygą pasiėmė profesorius. Ir tada Juzefas išėjo iš patalpos.