Renginiai
  • Rugpjūčio 24 d. - Egzaminai
  • Rugpjūčio 27 d. - Profesorių atranka
  • Rugpjūčio 31 d. - Atostogos
  • Rugsėjo 07 d. - Naujų mokslo metų pradžia

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VI kursas
  • *
  • 478
  • Taškai: 494
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Ūdrų Žabangų miestelis
« Atsakymas #45 Prieš 6 mėnesius »
Tik įsitikinusi, kad žemė po jos kojomis stabili, ir jos galvoje nebeošia vestibiuliarinio aparato sukelta jūra, Klarė atsimerkė. Ji atsidūrė pažįstamoje vietoje. Miestelį aplankė vasarą, kai tuo metu čia šurmuliavo šventė. Tačiau šiandien ji čia neatvyko linksmintis, o laukė užduotis, kurią vertins taškais.  Pustuštės gatvės šiandien buvo tokios tylios, kad penktakursė net neįsivaizdavo, kur turėtų ieškoti serafino, be kurio niekaip neįvykdys pamokos reikalavimų.
Žinodama, kad padarėliai mėgsta žaisti slėpynių, paauglė dar labiau sulėtino žingsnį. Gatvelės viena po kitos buvo vis atokesnės, grifė stengėsi nenuklysti, nors nešyklė buvo šalia.
Šešėlius pastebėti darėsi vis sunkiau. O serafinų labai matomais, kai jie nenori, kad juos matytų, nepavadinsi. Telkėsi lietaus debesys, ir nors miestelyje buvo ne žvarbu, ir lietų pakęsti galėtum, tačiau niaukstantis dangui, niaukstėsi ir Klarės tikimybės išspręsti užduotį. Buvo sunku pastebėti šešėlius, kai saulę užstojo tamsus pluoštas.
-Lumos!. - Neapsikentusi nesėkmingų gyvūno paieškų pratarė Klarisa, tikėdamasi, jog šiek tiek šviesos neišgąsdins paslaptimis susidomėjusių padarėlių.
Dabar bent matė šiek tiek geriau. Prisiminusi profesorės žodžius, Klarė galvojo apie paslaptį. Su sese ir broliu, dešimties metų Klarė ėjo pirkti ledų. Mama neleisdavo jų valgyti žiemą, kai lauke ir taip buvo šalta. Dabar, kai kilo vėjas, ji galėjo įsivaizduoti tą žiemos šaltuką ir braškinių ledų skonį, saldų ir šaltą, per daug atkandus rodos užšaldantį smegenis.
Prisiminimams apie su dvyniais saugoma paslaptimi užliejus banguotų plaukų dengiamą galvą, žaliaakė vos nepražiopsojo nedidelio padaro, jau kybančio netoli jos. Nors šis buvo beveik permatomas, tačiau neatrodė labai mielas, nesinorėjo jo kviesti arčiau ar išduoti paslaptį.
Matyt supratęs strazdanės mintis, serafinas šliuožė sienomis taip greit, kad Klarei teko bėgti iš paskos. Palauk, kreipėsi į paslapčių saugotoją. Tačiau šis jau spruko tolyn ir penkiolikmetė bėgo taip greit, net nespėjo suprasti, kad jau išbėgo iš miestelio centro.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017