0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Nihal Eris

Ats: Jaukus kampelis skaitymui
« Atsakymas #360 Prieš 4 metus »
Nihal su smalsumu laukė, kada prisės prie stalo ir sau ramiai perskaitys laišką, kurį jai atsiuntė kažkas, kieno adresatas nebuvo nurodytas. Mergina degė smalsumu, noras greičiau atplėšti tą pageltusį popiergalių buvo toks didelis, kad net ši nepastebėjo, kaip atsirado bibliotekoje.
Susiradusi jaukią vietelę skaitymui, mėlynplaukė dar kelias sekundes vartaliojo vokelį savo delnuose. Nežinojo kaip tinkamai jį praplėšti, nepažeidžiant pačio laiško. Nes šis rodosi parašytas buvo prieš gerus dešimt metų, o nuo stovėjimo kokioje spintelėje labai sudulkėjęs ir pasenęs, jog pats laiškas esantis voko viduje prilipo prie voko, todėl plėšti reikėjo labai atsargiai. Tad ši atsargiai nuplėšusi viršų, pagaliau ištraukė baltą popiergalių, kuriame buvo daug prirašyta.
Kas man galėtų tiek daug rašyti, - pamąstė violetinių akių savininkė ir nukreipė savo akis į juodai prirašyta baltą popieriaus lapą.
Beskaitant grifė nekartą buvo priversta nustebti, o paskutinė frazė, ją privertė šoktelėti.
- Pusseserė? Iš kur aš ją galėčiau turėti? Ir išvis kas rašo? - Sau tyliai burbėjo po nosimi. Mergina neatrodė labai patenkinta, nes kažkas, kas neprisistato parašo laišką, kuriame teigia, kad šioji turi giminaitę, kuri taip pat mokosi Hogvartse? Dabar jai tik vienas žodis sukosi galvoje ir tai buvo - nesąmonė.

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • Burtininkė
  • ***
  • 111
  • Lytis: Moteris
Ats: Jaukus kampelis skaitymui
« Atsakymas #361 Prieš 4 metus »
 Gerda buvo visiškai pavargusi. Ji mokslams atidavė visą save, todėl tam, kad ji atsigautų reikėjo paprasčiausio knygos paskaitymo kokioje nors jaukioje vietoje. Kaštonplaukė čiupo pirmą pasitaikiusią knygą.
- Dabar teliko susirasti jaukią vietą skaitymui, - tyliai sumurmėjo pirmakursė.
Ilgai ieškoti nereikėjo – vienuolikmetė greitai surado patogų, jaukų laisvą krėslą, puikiai tinkantų skaitymui. Idealiai jauki vieta skaitymui! nudžiugo žalsvai pilkų akių savininkė ir klestelėjo į krėslą. Visai netoli jos sedėjo mėlynplaukė, jei Gerda neklydo, turėjo violetinės spalvos akis. Kiek neįprasta, bet gražu šyptelėjo vienuolikmetė.
- Sveika, - vienuolikmetė pasisveikino su šalia esančia mergina, kuri skaitė laišką, ir, kaip spėjo varniukė, buvo giliai susimąsčiusi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Gerda Marqeen »
I'm more than a man, I'm a god

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Jaukus kampelis skaitymui
« Atsakymas #362 Prieš 4 metus »
  Dar vis įpykusi varnė sėdėjo ant šaltų grindų, pakėlė patamsėjusias akis į bernioką, atsivilkusį dar kokią niekam tikusią zbitką iškrėst.
- Nesiartink,- suniurzgėjo.
  Ir nesuprasi, kokia ten širšė jai įgėlė, jog užsipuolė Marcus’ą. Ai, tiksliai, MARCUSAS NORĖJO UŽMUŠTI JUOS ABU SAVO IDIOTIŠKAI PAVOJINGU VAIRAVIMU. Akys akimirksniu sprogte išsprogo, išgirdus atsiprašymą.
- Pala, pala. TU KĄ TIK MANĘS ATSIPRAŠEI?!- klyktelėjo iš nuostabos.- Nagi, nagi. Kur čia šunėkas pakastas, a?
  Vis dėlto nusprendė priimti nelabai noriai išsakytą atsiprašymą, paprastai linktelėjo, draugiškai kumštelėjo į petį. Akimis apibėgo išgriautą biblioteką, dar buvo likę keletas lentynų, tačiau žalia-juodaplaukė jau buvo nusivariusi nuo kojų, tad paprasčiausiai žingsniuoti beveik iš vietos išėjusių durų link. Stabtelėjo sekundėlei. Atsigręžė į savo šio vakaro draugelį, pamojo ranka.
- Aš miegot,- ir jau buvo bežengianti pro duris, kai vėl sustojo.- Ir galbūt varom kartu į Kiauliasodį savaitgalį? Labanakt.
  Net nesulaukusi atsakymo uždarė už savęs duris ir pranyko koridoriuose.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Jaukus kampelis skaitymui
« Atsakymas #363 Prieš 4 metus »
   Marcus'as sunkiai atsiduso ir nežymiai pakraipė galvą. Dramos karalienė. Jausmų Černobylis. Ašarų krikštamotė. Vaikis sustojo pagarbiu atstumu nuo Adelės, tarytum ji (arba pats) sirgtų koronavirusu, apie kurį pastarosiomis dienomis tiek gausiai skamba visi kampai, nors tada, kada buvo pradėta griauti biblioteka, šito dar nebuvo.
   - Nu atsiprašiau, nu, - mažumėlę sutrikęs sumurmėjo Green'as. Gal mažumėlę ir negreeniškas poelgis tat buvo, ne onarus, nevertas jo... Bet galgi vertas jos?
   Ji atleido stebėtinai greitai ir lengvai. Grifiukas priėmė kumštelėjimą į petį kaip patikinimą, kad jau viskas gerai, nors čia anaiptol ne jis buvo kaltas. Bet tai pernelyg daug džiaugsmo nesuteikė - kaip greit supyko, kaip greit atsileido, taip greit ir vėl gali supykti. Varnėčkos regimai nesiskundė proto trūkumu, tačiau savitvardos - dar ir kaip.
   - Eee... - sutrikęs sumurmėjo raudonojo koledžo atstovas, bet durys trinktelėjo it mergina būtų bijojusi išgirsti atsakymą. Ar neigiamą, ar teigiamą, vaikis nedrįso spėlioti. Galgi labiau neigiamą, kitaip tokių dalykų nesiūlytų. Nusišypsojęs bibliotekos griuvėsiams staiga suprato, jog rizikinga čia dar likti, o išgirdęs moterišką spiegimą nėrė pro duris ir pats.
   Šįkart sėkmingai, uf.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: Jaukus kampelis skaitymui
« Atsakymas #364 Prieš 4 metus »
Cristal buvo pavargusi, tačiau miegoti eiti nenorėjo. Buvo vėlyvas vakaras, kai ji nusprendė nueiti į biblioteką ir paskaityti iš namų atsivežtą romaną. Kambaryje buvo tamsu, bet pirmakursė tingėjo jungti šviesą. Pačiupusi knygą nuo lovos nuskuodė bibliotekos link. Bibliotekoje daug mokinių nebuvo ir tai grifei labai patiko. Jai patiko tyla, patiko skaityti ramybėje. Tačiau atsivertus knygą ji suprato, kad tai ne jos pradėtas romanas. Tai buvo mokyklinis vadovėlis, "Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti". Visiškai apstulbusi mergaitė nematė kitos išeities, tik pradėti skaityti vadovėlį, nes mintis grįžti į bendrąjį kambarį Cristal nežavėjo. Susiradusi jaukų kampelį ji klestelėjo į patogią sofą, atsivertė vidurį knygos ir įniko skaityti. Kažkada šitos informacijos vis tiek prireiks. Kurį laiką Cristal skaitė ir knyga atrodė visai įdomi, bet tada pradėjo vis dažniau žiovauti, akys pačios merkėsi, miegas ėmė viršų. Mergaitė matė, kad tuoj užmigs, tat staigiai išsibudinusi pašoko nuo sofos ir išėjo iš bibliotekos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Cristal Daunt »
my morning face:

*

Neprisijungęs Sho Ishi

  • I kursas
  • *
  • 10
  • Taškai:
Ats: Jaukus kampelis skaitymui
« Atsakymas #365 Prieš 3 metus »
Sho nebuvo viena iš tų žmonių, kurie turėdami laisvo laiko eitų į biblioteką skaityti knygų. Bet šiandien ji jautėsi kitaip. Jos natūraliai hyperaktyvus charakteris buvo kažikur dingęs ir pirmakursė tenorėjo atsipalaiduot. Mergaitė pasitikinčiu žingsniu nuėjo į biblioteką, o įėjusi sustojo tik prie sporto knygų. Kurį laiką atidžiau stebėjus lentyną tai, tarsi tai būtų priešininkų komandos pakėlėjas, ji pagriebė kelias knygas apie kvidičą ir nuėjo atsisėsti į artimiausią laisvą fotelį. Ir skaitė. Taip, Sho Ishi ištikrųjų susidomėjusi skaitė knygą.
Po poros valandų skaitymo ji, su įkvėpimu akyse užvertė knygą ir įsistebeilijo tiesiai prieš save. Taip. Kitais metais aš būtinai žaisiu kvidičą. Pagalvojo mergina. Vėl taikysu į libe... Mergina vos susilaikė garsiai nenusijuokusi. Sho, susiimk! Čia juk kvidičas... Gynėja, taip, taikysiu į ginėjos pozicija. Libero instinktai padės. Neleisiu kamuoliui įkristi pro lankus, taip, kaip neleidau kamuoliui paliesti žemės pradinėje. Sho atsistojo vis dar šypsodamasi kupina pasitikėjimo šypsena. Taip. Jūs manimi didžitės teta ir Haruyama.

*

domutis

Ats: Jaukus kampelis skaitymui
« Atsakymas #366 Prieš 3 metus »
Jaukus kampelis skaitymui buvo Hogvartso mokyklos bibliotekoje kampe.Kampelyje stovėjo du minkštučiai krėslai labai nudėvėti.Domantas pasiėmes keletą knygų atsisėdo ir pradėjo skaityti.Mintyse galvojo Keista labai didelis privatumas.Bibliotekoje sukiojosi daug mokinių,mokytojų ir kitų darbuotojų ,bet Grifas į tai nekreipė nė menkiausio dėmesio.Knygą Domantas tai įnirtingai skaitė ,kad nepamatė kaip ant kito fotelio prisėdo dar vienas Grifas.Keista ,bet Domantas Grifo nepažinojo ir dėl to labiausiai liūdėjo ,nes per tuos mokslus jau nebežino kas dedasi mokykloje.Domantas knygą baigė skaityti vėlai beveik visi buvo išėje liko tik Domantas.Jaunuolis nunešė knygą į vietą ir pasuko link Grifų Gūžtos bendrojo kambario.

*

Magdelė

Ats: Jaukus kampelis skaitymui
« Atsakymas #367 Prieš 3 metus »
 Vilė įėjo į biblioteką. Čia buvo tylu, tik kažkur lauke zirzė musė. Ji nupėdino tar lentynių, žiūrinėdama apdulkėjusius tomus. Visur tvyrojo prieblanda, tik mažame kampelyje netoli lango, ant paminkštintų krėslų ir pufų krito saulės spinduliai.
  Čianusprendė mergaitė čia galėsiu ramiai, niekieno netrukdoma paskaityti
 Vilė grižo prie lentynų ir ėmė tyrynėti įvairiausias knygiūkštes susispaudusias viena prie kitos. Atrado porą gan įdomių "Magijos Žinių" iškarpų, keistų vadovėlių ir dar kažin ko. Pagaliau išsirinko skaitinį:storą knygą apie įvairiausias kraupias magijos pasaulio būtybes. Ji vadinosi :Aštrios iltys ir gaurai:magijos pasaulio pabaisos, kurių nenorėtum sutikti". Toks stilius Vilei visada patiko.
  Ji grįžo prie išsirinktos vietos skaitymui ir jau ketino įsitasyti, bet ten jau kažkas sėdėjo. Rudaplaukė, kokių keturiolikos metų mergina, šelmiškai žybsinti akimis. Ji vilkėjo tokią pat Grifų Gūžtos uniformą, kaip ir Vilė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Willy Phoenix »

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Jaukus kampelis skaitymui
« Atsakymas #368 Prieš 3 metus »
Deoiridh sėdėjo bibliotekoje. Pati nelabai suprato, ką čia veikia, tačiau sėdėjo jau ilgokai. Bandė kažką skaityti, tačiau ramybės nedavė įvairiausios mintys. Mergaitė atkakliai bandė įsigilinti į kažkokį senovinį transfigūracijos vadovėlį, bet niekaip negalėjo nustoti galvoti. Daugiausia galvojo apie Matthew ir besikeičiantį savo gyvenimą. Vis dėlto galvos neapleido ir mintys apie Sigurdą, su kuriuo santykis buvo toks, kad rudaplaukė jautėsi visai pasimetusi. Žinoma, iš galvos neišėjo ir Klarės žodžiai, kad su tokiu bjauriu žmogumi kaip ji niekas nenorės bendrauti. Liūdniausia buvo tai, kad ji, ko gero, buvo teisi.
Netrukus bet kokias mintis pertraukė artėjantys žingsniai. Teliko tikėtis, kad tai nebuvo nė vienas iš žmonių, apie kuriuos rudaplaukė dabar galvojo. Nepatenkinta pakėlusi galvą pamatė kažkokią mažą mergaitę. Apdovanojo ją ne pačiu maloniausiu žvilgsniu. Labai tikėjosi, kad to užteks jai susiprasti, jog čia yra nepageidaujama. Deja, panašu, kad taip nebuvo: Deoiridh ilgokai spoksojo į ją, tačiau vis tiek neliko viena.
- Jeigu nepastebėjai, biblioteka yra pakankamai didelė, kad galėtum įsitaisyti kur nors kitur, - neapsikentusi ištarė grifiukė. Atsivertė bet kurį knygos puslapį ir apsimetė, kad įsigilino į jį. Vylėsi, kad mažylė bent dabar susipras iš čia išsinešdinti.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Magdelė

Ats: Jaukus kampelis skaitymui
« Atsakymas #369 Prieš 3 metus »
 Su kiekvienu rudaplaukės gestu ar žodžiu lygūs Vilės antakiai kilo vis aukščiau ir aukščiau.
Ką ji sau mano?Tuoj parodysiu jai kur pipirai dygsta! piktokai pamanė ji ir jau rengėsi nužvelgti ją iš aukšto, bet suprato, jog taip nedera. Reik pamėginti su ja susibendrauti, o ne vaidinti valdovę. Juolab, kad naujoji pažįstama daug už ją vyresnė.
   - Manau vietos užteks mums abiems,- linksmai tarė mergaitė ir klestelėjo kitoje stalelio pusėje.
  Atsivertė knygą. Ši buvo pilna smulkiu šriftu prikraigliotų raidelių ir Vilė atsiduso.
  Turėsiu ką skaitytipamanė.
  Ilgai vedžiojo akimis eilutes ir tuščiai bandė skaityti. Galų gale užvertė knygą. Nusprendė užkalbinti grifiukę.
  -Koks tavo vardas? Tu taip pat grifė tiesa? Kiek tau metų? - apipylė ją klausimais.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Willy Phoenix »

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Jaukus kampelis skaitymui
« Atsakymas #370 Prieš 3 metus »
Mergytės kylantys antakiai nepraslydo Deoiridh pro akis, tačiau ji to nepaisė. Visai nenorėjo bendrauti su kažkokia mažyle. Tikėjosi, kad ji, kaip ir daugelis vaikų, pasijus kiek nejaukiai ir pasišalins. Bet kur ten! Šita, pasirodo, turėjo tiek drąsos ir įžūlumo erzinti Deoiridh.
- Biblioteka pakankamai didelė, kad atsisėstum kur nors kitur, - nepatenkinta ištarė rudaplaukė. Dar kartą atidžiai nužvelgė jaunesnę grifiukę. Labai demonstratyviai atsiduso ir įsmeigė akis į knygą.
Kurį laiką vyravo tyla. Deoiridh netgi pamiršo, kad šalia kažkas sėdi. Pagaliau pavyko susikaupti ir perskaityti kelis sakinius. Dalį gal netgi ir prisiminė. Spėjo apsidžiaugti, kai šalimais sėdinti mergaitė priminė apie save.
- Kodėl, tavo nuomone, aš turėčiau tau viską pasakoti? - suirzusi paklausė rudaplaukė nė nepakeldama akių nuo knygos. - Visiškai neketinu atlikinėti čia išpažinties.
Kurį laiką sėdėjo įsmeigusi akis į puslapį, tačiau susikaupti nebepavyko. Deoiridh jautė vis didesnį nepasitenkinimą ta mergaite, kuri čia apsimetinėjo, kad skaito.
- Jeigu nori pabendrauti, čiuožk į bendrąjį kambarį. Čia, jeigu nepastebėjai, yra biblioteka, ir žmonės čia mokosi.
Garsiai užvertusi knygą Deoiridh susimąstė, ar nebūtų verta pasiversti varle ir paprasčiausiai dingti šitai įkyriai mažei iš akių. Vis dėlto kol kas nutarė to nedaryti: nelabai mėgo visiems demonstruoti savo gebėjimo.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Magdelė

Ats: Jaukus kampelis skaitymui
« Atsakymas #371 Prieš 3 metus »
 Vilė pasvarstė:
Gal užkerėti šią grifę mintyse paklausė savęs.
 Tačiau tuoj pat apsigalvojo:
Neverta. Juk ji taip pat grifė, turėtų kada nors pasiduoti ir parodyti nors kiek draugiškumo.
Mergaitė atkakliai  įbedė žvilgsnį į knygos puslapį.
 Aš taip lengvai nepasiduosiusvarstė Vilė, beviltiškai vedžiodama eilutes akimis.
 Staiga Vilei atėjo į galvą išties nuostabi mintis
 Reikia šią nurzgą pavaišinti saldainiais!Juk kaip tik tėvai neseniai atsiuntė  maišelį saldumynų:Saldžiujų zvibikų, šokoladinių varlių, visokio skonio pupelių ir didelių irisų.
  Ji išsitraukė maišelį iš apsiausto kišenės ir kyštelėjo nosį vidun.  Pasvarščiusi mergaitė pastūmė gifiukei dvi šokoladines varles, keturius saldžiuosius zvimbikus, visokio skonio pupelių pakuotę ir tris irisus.
 -Norėtum?-paklausė,-Jie šviežutėliai man atsiuntė prieš maždaug pusvalandį.
 [iSaldainiai turėtų padėti[/i]pamanė Vilė.



« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Willy Phoenix »

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Jaukus kampelis skaitymui
« Atsakymas #372 Prieš 3 metus »
Deoiridh sėdėjo su knyga rankose, tačiau jos daugiau neatsivertė. Nebematė reikalo apsimetinėti čia prieš šitą mažę. Gali jai ir atvirai parodyti, kad visiškai nenori kompanijos. Ypač jos kompanijos. Taigi rudaplaukė sėdėjo ir labai demonstratyviai dūsavo ir žvalgėsi po biblioteką. Žinoma, niekur neketino iš čia eiti, tačiau tikėjosi, kad jaunesnioji mergaitė nėra tiek kvaila, kad nesusivoktų esanti nepageidaujama.
Deja, atrodė, kad yra būtent taip: mažylė atkakliai tebesėdėjo čia ir, tarsi to būtų maža, pradėjo raustis po kišenes ir akivaizdžiai ketino įsitaisyti čia ilgam! Deoiridh dar demonstratyviau atsiduso, tačiau panašu, kad šita mergaitė yra visiškai kvaila - arba, reikėjo neatmesti ir tokios tikimybės, atkakli.
Pamačiusi, kad koledžo draugė jai kažką siūlė Deoiridh kilstelėjo antakius: ji tikrai ne iš tų, kurie taip paprastai gali kažką priimti iš kito žmogaus. Atsargiai pažvelgė į maistą, kuris atrodė kaip saldumynai. Dideliam Deoiridh nepasitenkinimui, tarp tų saldumynų buvo ir dvi varlės. Nepaisant to, kad ši mažylė negalėjo to žinoti, rudaplaukė tikrai neketino valgyti varlių, net ir šokoladinių.
- Kaip tu gali valgyti varles?! - gerokai garsiau nei ketino sušuko Deoiridh. - Ar tu visai išprotėjai! Susirink tą savo šlamštą!
Griebusi spalvingą visokio skonio pupelių pakuotę Deoiridh švystelėjo ją tiesiai į jaunesnę mergaitę. Jau svarstė galimybę atsistoti ir išeiti, tačiau kol kas dar pasiliko - jeigu šita mažylė valgys varles, geruoju tikrai nesibaigs.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Magdelė

Ats: Jaukus kampelis skaitymui
« Atsakymas #373 Prieš 3 metus »
 Vilė kaip reikiant įpyko.
 Nors ji ir vyresnė, kokia teisę turi šitaip elgtis!?pagalvojo ji, bet akimirksniu susitvardė. Mergaitė žaibiškai išsitraukė lasdelę ir sumurmėjo burtažodį, priverstinai išmoktą, kad galėtų apsiginti nuo padūkusios sesers mėtomų daiktų.
 Ebubliosukuždėjo ji ir nukreipė lasdelę į link jos skriejančius daiktus. Šie akimirksniu apsigaubė burbulu ir ėmė skraidžioti ore. Vilė juos sugavo. Tada labai reikšmingai dėbtelėjusi į Grifę vėl sumurmėjo:Tarantallegra.
 Vilė nežiūrėjo, ar kerai pavyko, tik susirinko daiktus ir jau drožė prie išėjimo, kai pajuto stiprų kerų smūgį ir susverdėjo nuo burtų jėgos.
 Nieko sau jėgos turi!pamanė VilėNegi čia ta ketvirtakursė!? Negaliu ir nenoriu tikėti,kad tai ji!Grifas niekada nepultų kito grifiuko!
 Tai buvo paskutinė jos mintis prieš nukritus ant grindų, o tada viskas aptemo.

 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Willy Phoenix »

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Jaukus kampelis skaitymui
« Atsakymas #374 Prieš 3 metus »
Na, šita mažylė pasižymėjo greita reakcija, to nepaneigsi. Deja, ir garsiai to prisipažinti nesinorėjo, tad Deoiridh kuo sarkastiškiau paplojo, taip atsakydama į koledžo draugės panaudotus kerus. Nespėjus sureaguoti mergytė paleido kerus. Jie pataikė tiesiai Deoiridh į kojas, ir jos pradėjo keistai judėti, kas buvo labai nepatogu, mat ji sėdėjo. Vis dėlto ar jaunesnei mergaitei nepakako jėgos, ar kas atsitiko, tačiau kerų veikimas buvo ganėtinai trumpas. Taigi škotė spėjo pastebėti, kaip mažylė nešdinasi lauk. Tai, žinoma, rudaplaukei visiškai tiko.
- Iki pasimatymo, - rimtu tonu ištarė ji stengdamasi nepradėti juoktis. Tai buvo labai sunku, mat buvo akivaizdu, kad mažylė suirzo. Ir, žinoma, dar juokingiau pasidarė tada, kai ji nugriuvo. Deoiridh neketino rūpintis, ko ji ten vartosi, nes įtarė, kad ji paprasčiausiai apsimetinėja. Nori, kad pradėčiau su ja bendrauti? Dar to betrūko! Mergaitė vėl atsivertė knygą ir kurį laiką ramiausiai ją skaitė. Vis dėlto nesusilaukė kartais nežvilgtelėjusi į ant grindų tebegulinčią mergaitę. Vis dar netikėjo, kad jai rimtai galėjo kažkas atsitikti, tad prie jos nėjo, tačiau smalsumo jau atsirado.
- Negi jai patogu taip gulėti? - sumurmėjo Deoiridh ir galiausiai atsistojo. Prisiartinusi prie bendrakoledžės pažiūrėjo į ją. Švelniai spirtelėjo koja ir garsiau pratarė: - Ei, baik jau apsimetinėti.
Pasilenkusi įsidrąsino suimti už pečių ir švelniai papurtyti.
- Niekam tavo nesąmonės neįdomios, tad jau gali stotis.
Į galvą pradėjo smelktis mintis, kad mažylė neapsimetinėja, tačiau Deoiridh atkakliai stūmė šią mintį šalin. Kas galėjo atsitikti bibliotekoje?..
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight