4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • II kursas
  • *
  • 37
  • Taškai: 9
  • prisimink mane
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #435 Prieš mėnesį »
Įsivyravus tylai Sigurdas nuleido akis ir atsirėmė į sieną šalia Delfės. Vaikinukas net nebandė jos nutraukti, mat buvo tikras, kad vėl viską sugadins. Jei ne savo elgesiu, tai bent žodžiais.
Mergaitei prabilus grifas atsuko galvą į ją ir mandagiai klausėsi. Taip, mandagiai, nes kitaip jo tylėjimo ir susikaupimo nebūtumei galėjęs pavadinti. Tačiau švilpei kalbant apie savo šeimą, islandas pagalvojo apie savąją. Taip, kiekvienas turime problemų. Vis dėlto pirmakursis girdėjo šviesiaplaukės šneką ir grįžo į realybę, kai burtininkė netikėtai nutilo. Delfės liūdesys šiek tiek persidavė ir jam. Sigurdas norėjo uždėti ranką mergaitei ant peties, bet susilaikė. Dar nežinia ką pagalvos. Ir po to jau bus po laiko. Laimei, mergaitė po kelių akimirkų prakalbo ir jos žodžiai ne kiek nuliūdino, bet kiek privertė susimąstyti šiaurietį. Jei aš būčiau grynakraujis...Ne to nebus. Anksčiau nuleista galva pakilo, akys žybtelėjo, tarsi didžiuodamosis negrynakraujiškumu. Tie pasipūtę burtininkai, nepažįstantys žiobarų... Bet mintis nutraukė atskriejęs klausimas. Nedaug spėjęs pagalvoti, grifas tarė:
-Na... Aš neturiu nei brolių, nei seserų. Motinos irgi nepažįstu, tiesą sakant, neprisimenu.-pirmakursis kiek sutrikęs trumpam nutilo. Jam buvo neįprasta pasakoti apie savo šeimą.- Tėtis apie ją niekad nepasakojo, nors gavus laišką iš Hogvartso prasitarė, kad ji- burtininkė ir ne islandė.
Lyg man to būtų užtekę. Prakalbęs apie motiną, islandas nejučiomis prisiminė miške matytą testralį ir nutarė pokalbį sukti ta linkme:
-Matai testralius? Turiu omenyje, kieno mirtį matei, jei...- Sigurdas kilstelėjo lūpų kampučius,-...matei juos.
Vaikinukas norėjo pasidalinti savo pastebėjimais su švilpe, bet susilaikė. Neaišku, ar ir ji gali matyti tuos keistus gyvūnus.
I lost myself somewhere in the darkness

*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • II kursas
  • *
  • 63
  • Taškai: 33
  • Lytis: Moteris
  • Gyveni tik kartą
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #436 Prieš mėnesį »
Vaikinui prašnekus apie testralius, Delfė susidomėjo.
- Na, aš matau testralius. Šie gyvūnai šaunūs. Maži testralių jaunikliai labai mieli! Mačiau savo dėdės mirtį. O ką tu manai apie testralius? Ar matai juos? Jei taip, ką matei mirštant?
Laukdama ką Sigurdas pasakys, ši nusišypsojo. Daug malonesnė tema...
- Tiesa... Man įdomu... Kam reikalingas guminis ančiukas?
Delfė pamanė, jog grifui gali būti keista, tad pridūrė:
- Na, aš grynakraujė... Taigi neįsivaizduoju kam žiobarai šį naudoja... Bet jei nežinai nesvarbu.
Delfė pažvelgė į jo mėlynas akis. Tikėjosi, kad paaiškins apie tą guminį ančiuką. Kiek šlamšto turi žiobarai?! Kam tas ančiukas?! Šiaip švilpė susigėdo, kad galvoja apie paprastą guminį ančiuką. Staigiai pridūrė:
- Ir kokia tavo mėgstamiausia pamoka?

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • II kursas
  • *
  • 37
  • Taškai: 9
  • prisimink mane
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #437 Prieš mėnesį »
Testraliai šaunūs ir mieli? Ar tikrai?
-Matau juos, tik va... Nežinau, kieno mirtį mačiau... Kai pirmą kartą pastebėjau testralį,-Sigurdas tai pasakojo labiau sau, o ne švilpei,- jo sparnų mosavimas man priminė jūros bangavimą. Man rodos, kad tas žmogus tiesiog paskendo. Bet...kas jis?-vienuolikmetis pažvelgė į Delfę,- Manau, kad tai išsiaiškinsiu tik dar kartą susitikęs su testraliu.
Grifas nutilo, keista jam buvo girdėti save pasakojant tokios dalykus ir dar beveik nepažįstamam žmogui. Jis tikėjosi, kad mergaitė plėtos šią vaikinukui svarbią ir įdomią temą, bet apsiriko. Vietoj kokio nors paprasto klausimo ji uždavė labai keistą ir islandas susinervino. Taip ir galvojau... Mano problemos niekam nerūpi... Nereikėjo man nieko pasakoti. Šviesiaplaukis sugniaužė kumščius ir iš lėto atgniaužė. Visas pyktis buvo dingęs, bet susierzinimas - ne, tad tik ištarė:
-Guminis ančiukas...yra...žaislas.-mokinys pažvelgė į švilpę lyg ši nežinotų, kiek yra du plius du, tačiau toks žvilgsnis greitai dingo.
Netrukus Sigurdas visai nusiramino, sulaukęs normalaus klausimo. Tad jis iškart prabilo:
-Magiškų gyvūnų priežiūra, nes dažniausiai vyksta lauke ir galima pabendrauti su gyvūnais. Ir šiaip... netradicinė pamoka. O tavo?
Grifas pažvelgė į Delfę ir pridūrė:
-Buvai Islandijoj?
I lost myself somewhere in the darkness

*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • II kursas
  • *
  • 63
  • Taškai: 33
  • Lytis: Moteris
  • Gyveni tik kartą
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #438 Prieš mėnesį »
Delfė klausydamasi kažkaip supyko ant savęs. Tas pokalbis apie testralius jam buvo svarbus! O tu pradėjai kalbėti apie guminį ančiuką!
- Mano mėgstamiausia pamoka irgi yra magiškų gyvūnų priežiūra! Kai baigsiu Hogvartsą, tikiuosi būsiu to dalyko profesorė... O, tu mėgsti gyvūnus?.. Aš irgi. Be to, atleisk man. Na, kad pradėjau kalbėti apie guminį ančiuką. Atsiprašau. Tai sakai jūros bangavimas? Keista... Gal ir nuskendo, - lemeno Delfė, nusivylusi kad negali nieko daugiau pasakyti.
Sigurdui prašnekus apie Islandiją, ši šyptelėjo. Seniai norėjo nuskristi į Islandiją.
- Ne.. bet visada norėjau ten nuvykti. Ten turbūt puiku. Tėvai žadėjo... Su sesėmis kitais metais ten vyksiu. Juk ten turėtų būti puiku?
Delfė šyptelėjo ir pažvelgė į jį.
- Sesės labai nori į Islandiją. Aš taip pat...

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • II kursas
  • *
  • 37
  • Taškai: 9
  • prisimink mane
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #439 Prieš mėnesį »
- Nieko tokio,- tarė pirmakursis, kai Delfė pradėjo atsiprašinėti,-Viskas gerai.
Bet anaiptol nebuvo viskas gerai, nors švilpė vėl trumpam prisiminė praeitą temą. Kažkodėl Sigurdas jautėsi išsunktas, išspaustas kaip kempinė. Ne dėl bendravimo, bet dėl to, kad negalėjo papasakoti, kaip jaučiasi, kokios problemos jį spaudžia. Žinoma, vaikinukas galėjo išsakyti viską, kas jį naikina, neduoda ramybės, bet mergaitė, juo labiau švilpė, galėjo išpasakoti kitiems. Dar islandas nebuvo gerai susipažinęs su vienuolikmete, todėl viską laikė savyje. Bet nuo to geriau nepasijautė.
-Taip, ten puiku.-Nežinia kodėl, bet paskutinis ištartas žodis nuskambėjo labai sarkastiškai, todėl nieko nelaukdamas grifas pridūrė,-Jei esi pasiruošusi pamatyti krioklius, geizerius, lavos lygumas, šiaurės pašvaistę ir dar daugiau tai tikrai puiku. Kaip sutari su savo burtininkais tėvais?
Šviesiaplaukis nevalingai paklausė apie juos, nes norėjo susidaryti geresnę nuomonę apie grynakraujus burtininkus.
-Ar jie naudoja magiją kiekvieną dieną?
I lost myself somewhere in the darkness

*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • II kursas
  • *
  • 63
  • Taškai: 33
  • Lytis: Moteris
  • Gyveni tik kartą
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #440 Prieš mėnesį »
Sigurdui pasakojant apie Islandiją, Delfė pajuto dar didesnį norą nusigauti į Islandiją. Bet galiausiai islandas paklausė apie Delfės tėvus, tad ši šiek tiek susimąstė.
- Na... Mes iš tikro gerai sutariam...   Mūsų šeima taiki... Tik va vienas žmogus negeras...
Švilpė nepasakojo apie savo brolį, gal dėl to, kad bijojo. Gal grifas visam Grifų gūžtos kambariui išpliurps apie merginos brolį. O tada visas Hogvartas sužinos.
- O apie magiją... Na..., - lemeno mergina galvodama ką pasakyti. - Mes nelabai įsivaizduojame kitokį gyvenimą. Tėtis ir mama būtinai naudoja magiją, nes toks jų darbas. Šiaip mes domimės žiobarų gyvenimu, mamai labiausiai įdomu...
Šiaip merginos pasakojimas nebuvo labai įdomus.
- Taip jie naudoja magiją kiekvieną dieną.
Merginai pasidarė smalsu:
- O ką tu manai apie grynakraujus? Neįsižeisiu..

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • II kursas
  • *
  • 37
  • Taškai: 9
  • prisimink mane
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #441 Prieš 3 savaites »
Domisi žiobarų gyvenimu, bet net nenutuokia, kam skirtas paprasčiausias guminis ančiukas... Grifas atsiduso. Gal reikėtų pabandyti paklausinėti, kaip mes naudojam įvairius daiktus...? Būtų įdomu išgirsti iš grynakraujės lūpų... Vaikinukas mintyse šyptelėjo, bet tuoj sukluso, gavęs atsakymą. Ką, kiekvieną dieną? O ko tu tikėjaisi? Juk jie burtininkai, tikriausiai ir Delfė žino daugiau burtažodžių už mane... Tačiau Sigurdas nepradėjo savęs dėl to menkinti, nes žinojo, kad yra gabus. Vis dėlto jis pernelyg nesistengė iš savęs išpesti visko, ką gali. Islandui buvo gerai ir taip. Todėl išgirdęs klausimą pirmakursis, neabejodamas savo žodžių teisumu, išrėžė:
-Neįsižeisi? Na, gerai...- Halgrimo sūnus nė pats nepajuto, kaip jo judesiai pasidarė laisvesni, kaip akys pradėjo paslaptingai žibėti,-Aš manau, kad grynakraujai burtininkai yra savimi pasitikintys, bet manantys esantys viršesni už kitus ir niekinantys ne tik mūsų, t. y. žiobarų, susikurtą pasaulį, bet ir pačius jame gyvenančius žmones. Žinoma, aš nekalbu apie tave,-grifas pažvelgė į švilpę,-o apskritai.
Vaikinukas nutilo, paslapčiomis dingo visas anksčiau matytas atvirumas, jausmingumas, bet jam rūpėjo išgirsti mergaitės nuomonę apie žiobarus, tad šiaurietis jau ramiau pridūrė:
-Sakyk tiesiai šviesiai, ką manai apie žiobarus?
I lost myself somewhere in the darkness

*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • II kursas
  • *
  • 63
  • Taškai: 33
  • Lytis: Moteris
  • Gyveni tik kartą
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #442 Prieš 3 savaites »
Delfė išgirdusi atsakymą mintyse susiraukė. Sigurdui pasakojant, ši pamanė, jog jis pyksta ir jaučia pašaipą burtininkams. Sigurdas taip nekalbėjo, bet merginai taip vaidenosi.
- Taip, burtininkai savimi pasitiki. Bet jie nėra tokie, kokius tu įsivaizduoji. Jie nemenkina žiobarų. Negalvok apie visus. Yra tokių, bet tai nėra dauguma. Gal kokie 23%.. 
Delfė neįsižeidė. Tiesiog norėjo ginti savo šeimą, savo kraują, gryną kaip...
Staiga ji gavo klausimą. Ką aš apie juos manau? Ką manai, Delfe?
- Na... Tiesiai šviesiai? Gerai, - Delfė juto, kad pradeda kalbėti sarkastiškai, tad nusiramino ir švelniu balsu ėmė kalbėti toliau. - Aš neįsivaizduoju gyvenimą be burtų. Neįsivaizduoju žiobarės gyvenimo. Aš jų nenemėgstu. Manau, kad jaučiu jiems gailestį. Žiobarų gydytojai... Jie pjausto žmones! Kaip tai galima? Manęs tėvai niekaip neprivers eiti pas gydytojus. Aš eisiu tik ten, kur mano gyvybė saugi - pas hilerius.
Delfė atsiduso. Žiūrėjo, ar Sigurdas  rėks, ar pyks, bet labiausiai bijojo ignoravimo.
- Atleisk, man, - sumurmėjo Delfė. - Tikriausiai tu teisus. Mes, burtininkai... Tikrai nesuprantame ir esame bjaurūs su žiobarais.
Delfė pažvelgė į mokinį su atsiprašimu ir nuėjo prie pelėdų. Galvojo, ką Sigurdas darys. Jei pries, švilpei be galo pasisekė. Jei nueis... ką gi, pati kalta. Jau įrodei, kad nesi taiki gera mergytė, kurios dažniausiai būna Švilpynėje.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 savaites sukūrė Delfė Digori »

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • II kursas
  • *
  • 37
  • Taškai: 9
  • prisimink mane
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #443 Prieš 3 savaites »
Klausydamas Delfės nuomonės, grifas pamažu gniaužė kumščius. Pyktis taip pat lėtai kilo. Kaip ji gali taip kalbėti?! Ką ji sau mano?! Kiekvienas naujas švilpės žodis žeidė, augino pyktį. Visa laimė, kad Sigurdas neskubėjo, nes mergaitė atsiprašė. Tuomet rankos atsileido, nepasitenkinimas dingo, vaikinukas maloniai bei supratingai pažvelgė į pirmakursę. Jis suprato, kad verta gerbti kiekvieno nuomonę ir ją išklausyti. Toliau sekę žodžiai privertė šviesiaplaukį prabilti:
-Na, matai.-Vis dėl to buvo mano teisybė. Deja, švilpė jau buvo nuėjusi, tad šiauriečio žodžiai liko neišgirsti.
Apsižvalgęs islandas pastebėjo mergaitę ir neskubėdamas prisiartino. Jis tyliai tarė:
-Atleidžiu tau. Ir... iki pasimatymo...
Grifas nelaukė Delfės žodžių: apsisuko ir išėjo, mesdamas paskutinį žvilgsnį į pelėdas, tikėdamasis kada nors tokią įsigyti. Sigurdas patraukė link pilies, gurgždindamas baltą sniegą. Veide galėjai išvysti vos vos pastebimą, bet esamą šypseną. Vaikinukas jautėsi, galima sakyti, pakiliai. Lyg kas į orą būtų pripumpavęs daugiau deguonies. Iš tiesų pirmakursis džiaugėsi pabendravęs, bet taip pat šiek tiek liūdėjo, taip netikėtai nutraukęs pokalbį. Vis dėlto, šviesiaplaukis galvojo, kad tema jau išsemta ir šiandien jau užtenka bendravimo.
I lost myself somewhere in the darkness

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019