0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #420 Prieš 5 metus »
- Kodėl, todėl, kad taip reikia, dėl tėvo, jis prašė, - pyktai žvilgtelėjo į Europą.. - Suprask su tavim tikrai nenoriu pyktis, ar sesė ar ne man jokio skirtumo, bet tikrai nesipyksiu.. O jei to nori, tada gerai, pykstamės, bet pas mane jausmų labai labai mažai, tad man viskas dzin supranti.. Tiesa sakant žiobarų mokykloje man nėra ką veikt su antgamtinėmis galiomis, - tik šyptelėjo žvelgdamas į Europą, o išgirdęs motiną tik nusisukė..
- Na va ramiau? - Klaustelėjo Europos ir ėjo link durų, tačiau staiga kai ką prisiminė..
- Ei tu, Europa padėjo tau, elkis su ja gražiai, kitaip.. - Elijah pasakė tuos žodžius, kurie sukėlė kažkokius jausmus, jam atrodė, kad sesuo jam tikrai rūpi.. tačiau jis neatsisukęs išėjo iš tos landinės..
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #421 Prieš 5 metus »
- Net neabejok taip ir elgsiuos, - atsakė ragana Elijah'sui išeinant.
Tuomet ilgai sėdėjo tyloje, nieko nesakydama ir laukė, kada prabils Europa. Net nedrįso spėlioti, ką mergaitė jaučia, ar ką galvoja apie ją. Nifora jaudinosi ir krimtosi, kad Europa gal jau niekada jai neatleis. Ir žinoma ji turėjo tokią teisę, tačiau viltis visvien kirbėjo kažkur giliai, nors ir labai užspausta. Ragana nežinojo, ką turėtų pasakyti ar padaryti, kad mergaitė nustotų jos nekęsti. Ir tai jau atrodytų, kaip didelė pažanga. Tylai užsitesus kiek per ilgai, nei ragana galėjo ištverti, ji atsisuko į mergaitę ir tarė:
- Ačiū tau dar kartą, kad man padėjai. Tikriausiai tau atrodo, kad elgiuosi baisiai liepdama, kad gyventum pas mane per atostogas, todėl neversiu tavęs.
Niforai užspaudė gerklę kažkoks keistas gumulas, kylantis iš norinčių prasiveržti emocijų, todėl ji nutilo ir nusuko nuo mergaitės pradedančias ašaroti akis.

*

Neprisijungęs Megan Čeis

  • I kursas
  • *
  • 9
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #422 Prieš 5 metus »
Megan po pirmosios nakties nusprendė parašyti tėvams laišką. Taigi ji nuėjo iki pelėdyno, nes neturėjo dar savo pelėdos. Nuėjosi tenais ji parasė trumpą laiškelį tėvams. jis buvo toks: "Man viskas gerai. Ši mokykla nuostabi, čia vis tokie draugiški. Beje radau knygą apie agiškuosius gyvūnųs. Jau baigiu ją perskaityti. Jeigu nežinojot patekau į Grifų Gūžtos koledža. O jau bendrasis kambarys nuostabus. Tik gaila, kad dar nežšbandžiau savo naujos lovos, nes netyčia užmigau prie židiio ant sofos. Bet niekis. O kiap jums sekasi? Tikiuosi viskas gerai.". Parašiusi laiškelį ji išsirinko jai patikusią pelėda, užrišo jai ant kojelės laišką ir išsiuntė namų link. Ji bijojo, kad netaneš tėvams laiško pelėda, bet ši baimė greit praėjo. Ji dar ilgai liko ten stovėti, bet galiausiai nuėjo durų link. Atidariusi duris ji dar kartą pžvelgė į horizontą ir mintyse ištarė: "Čia bus mano ramybės kampelis...". Ir išėjusi užtrenkė už savęs duris.

*

Neprisijungęs Neli Blue

  • II kursas
  • *
  • 23
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #423 Prieš 5 metus »
Po pusryčių Neli nusprendė užsukti į pelėdyną.Dar niekada nebuvo ten buvusi, tad norėjo apsižvalgyti.Eidama koridoriais ji nebijojo pasiklysti, nors pilį pažinojo dar menkai.Jai einant pro šalį prabėgo keletas grifiukių.Neli priėjo prie lango, atsisėdo ir kelias minutes tiesiog sėdėjo užsimerkusi, jausdama kaip vėjas taršo jos plaukus, apsiaustą, gairina veidą.Mergaitė atsimerkė ir nusišypsojo.Tokiame aukštyje sėdėti užsimerkus ir jausti vėją buvo panašu į skraidymą.Neli vyresnysis brolis kiekvienais metais per jos gimtadienį  užsisodindavo ją ant šluotos ir juodu apskrisdavo visą apylinkę.Tas jausmas buvo toks...Toks savitas, lengvas, toks laisvės jausmas."Hogvartse be galo gražu" pagalvojo švilpiukė.Tuomet ji pašoko ir nuskubėjo į pelėdyną.Juk pamokos prasidės visai neužilgo, o jai reikia pamaitinti Medvin.Užbėgusi laipteliais Neli pamatė dešimtis, ne, šimtus įvairių plunksnų, uždengiančių net Saulės šviesą.Tai štai kaip Pelėdynas atrodo.Mergaitė susižavėjusi žiūrėjo į spalvų margumyną.Nepastebėjo, kaip jai ant peties tyliai nutūpė Medvin, ir išsigandusi krūptelėjo.Medvin buvo labai jauki pelėda, tad jos jau spėjo užmegzti šiltą ryšį.Neli iš kišenės išsitraukė trupinių ir keletą kitų pelėdiškų "skanėstų".Medvin juos kaip mat sušveitė ir patenkinta nesitipriai su snapu gnybtelėjo į mergaitės petį atsidėkodama.Neli atsisėdo prie pelėdyno langelio ir išsitraukė pergamentą.Tuomet iš kuprinės išsiėmė buteliuką rašalo, jį padėjo ant palangės.Paėmusi į ranką plunksną, pamirkė ją į rašalą ir ėmė rašyti:
Labas, mama,
Labai ačiū už Medvin.Ji nuostabi pelėda.Hogvartse man sekasi puikiai.Pamokos įdomios, kol kas visi profesoriai su kuriais susipažinau labai malonūs.Susiradau draugę švilpiukę.O kaip sekasi jums?
Su meile, Neli
P.S.Neduok Medvin per daug skanėstų, dar persivalgys


Neli atsistojo, dar kartą perskaitė laiškelį.Užsuko rašalo buteliuką ir kartu su plunksna įsidėjo atgal į kuprinę.Tuomet švilptelėjo Medvin, ir šiai atplasnojus pririšo prie kojytės laiškelį.
- Nunešk į namus, Medvin.
Pelėda išmintingai linktelėjo ir nuskrido.Kartais atrodydavo, kad pelėdos supranta viską, ką sakai, lyg jos protu nei kiek neatsilieka nuo žmonių.Bet Neli neturėjo laiko galvoti apie paukščių protines galimybes, nes nuskambėjo skambutis.Ir vėl pirma pamoka, ir vėl vėluoju- pagalvojo Neli ir kuo greičiau nuskubėjo link reikiamo kabineto.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #424 Prieš 5 metus »
Prabėgo vieneri mokslo metai iki kolei Kajus iki galo nusprendė brūkštelti pagalbos laišką dėl gynėjo kerų.
Apsirengęs storu duslvos spalvos megztiniu ir tamsiomis kelnėmis, nudūmė į lauką. Prabėgęs pro varpinę, prefektas prisiminė variniaplaukę klastuolę Alisą. Kažin, kaip jai sekasi?
Ruduo atėjo šaltas ir niūriai pilkas. Šalčio durklais besimėtantis vėjas linksminosi po visą Hogvartso apylinkę, lenkė medžius, šiaušė didesnes ežero bangas it žirgams karčius. Betrūko tik smarkaus lietaus (tvenkėsi tamsūs grėsmingi  debesys, turbūt jau lietaus), kad žemė su dangumi maišytųsi. Kajus jau save prigavo mintydamas apie grįžimą į pilį, į šiltą bendrąjį kambarį, tačiau per prievartą atsisakė tos minties. Jau susiruošė išsiųsti laišką, tai ir išsiųs.
Girgžtelėjo durys, suūkė tuzinas ar net daugiau pelėdų ir smarkus vėjas įvertė Švilpynės prefektą į pelėdyną. Šis neatgaudamas kvapo nuo bėgimo apsižvalgė aplinkui. Tuo tarpu ranka slystelėjo kišenėn, ten, kur jau buvo laiškas.
Penkiolikmetis užvertęs galvą nužvelgė pelėdas.
-Sveiki, nenorit kažkuri pas mane atskirsti? Būtų man visai gerai, reik kai kam išsiųsti laišką.
Daugelis pelėdų nesuprato dvivardžio vaikini prašymo, tik viena liepsnotoji pelėda švelniai ir palengva nusileido šalimais Helgos Švilpynės globotinio.
Arno įsišiepė ir kaip mat išsitraukė laišką. Kitaip nei pastarieji, kuriuos siųsdavo artimiesiems, šis nebuvo suglamžytas.

Citata
Pone Džeimsai Greywindai,

Esu apie jus daug girdėjęs iš savo globėjo Igorio Lorijano.... Greywindo. Gerai...nedaug, bet to užteko, kad susidaryčiau nuomonę apie Jus, kaip gerą kerėtoją ir apsigynimo nuo juodosios magijos žinovą.
Norėčiau, kad Jūs mane išmokintute gynėjo kerus, mat noriu išmokti apsiginti ir sužinoti animago formą. Artimoje ateityje bandysiu tapti animagu ir dabar noriu sužinoti savo animago formą. Žinodamas Džeimso Poterio ir Minervos Makgonagal atvejus - jų gynėjai sutapo su animagų formomis, tikiuosi, kad išmokdamas šiuos kerus pasieksiu savo dabartinį užsibrėžtą tikslą.
Žinau, galėčiau pagalbos kreiptis į savo artimųjų ratą, tačiau žinau, kad jie man neras laiko, nes bus pernelyg užsiėmę. Todėl, tikiuosi, Jūs prisiimsite mano prašymą ir išmokysite mane gynėjo kerų.


Pagarbiai
Kajus Arno Wintersas


-štai kas buvo parašyta laiške.
Kajus įdavė liepsniotajai pelėdai laišką. Ši tik pakreipė galvą ir greitai išplasnojo iš pelėdyno.
Penkiolikmečiui jau nebebuvo ką daryti pelėdų karalystėje ir sunkia širdimi išėjo į vėjuotą rudens vakarą, svarstydamas ar globėjo netikras brolis priims prašymą.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #425 Prieš 4 metus »
Mergina per visus metus nebuvo pelėdyne, nors ji net ir nesitikėjo gauti laiško. Bet maža klastuolė nusprendė vis dėl to apsilankyti.
Camilla keistai jautėsi su trumpais plaukais iki piečių. Vis dėl to kai ji nusidegino plaukus tai neatrodytu gerai jeigu viena pusė būtu trumpesnė negu kita. Plaukai lindo į veidus, o jeigu ji dar būtu užsidėjus akinius tai būtu visiškai nepatogu. Trumpi blondinės plaukai visą kelia iki pelėdyno lindo jei į veidą. Nekenčiu savo plauku piktinosi pirmakursė. Visą gyvenimą mergina norėjo turėti ilgus plaukus, bet klastūnyno kambario židinys taip nemanė.
Pagaliau priėjus pelėdyną Milla vis galvojo ką parašys laiške. Žemaūgė labai apsidžiaugė, kad pelėdyne nieko nebuvo išskyrus pelėdą kuri sėdėjo ant pačios kairinės palangės. Mėlynos akys nužvelgė lentynas su laiškais. Kaip ir mane maža klastuolė laiškų nebuvo. Net pati nesupratus kodėl, bet Cornet pasidarė liūdna, kad nieko negavo dėl to nusprendė nusiūsit laišką senelei, kad pasiliks vasara Hogvartse, bet kitais metais būtinai atvažiuos. Riesta nosytė mergaitė prisėdo prie stalo. Pasiėmė tušinuką. Milla nemėgo plunksnas dėl to į magijos mokyklą Hogvartsą atsivežė daug tušinukų. Na reikia pradėti atsiduso maža mergaičiukė ir pradėjo rašyti.

Citata
Labas brangi senelė
norėčiau tau pasakyti, kad Hogvartse viskas gerai tik, kad aš apsikirpau plaukus, nes netyčia įkišau į židinį. Mokslai sekasi visai gerai. Aišku yra tas kas man nepatinka. Pavyzdžiui vienas profesorius ir mano koledžo vadovas. Patekau į klastūnyna. Neturiu aišku labai daug draugų, bet man ir nereikia. Norėčiau tau pasakyti, kad negrįšiu šią vasarą, bet kitą būtinai atvažiuosiu. Myliu.

Tavo dukrelė Camilla Cornet.
Mergina uždarė voką, užrašė kam ir kur reikia siųsti ir padavė pelėdai. Valandėlę pirmakursė žiūrėjo į skrendančia pelėdą. Po to baltą odė nusprendė eiti į pilį ir eidama galvojo apie tai kokį laišką jei atrašys senelė...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Camille Cornet »
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • VII kursas
  • *
  • 168
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Everything I know I learned from dogs.” – Nora Roberts
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #426 Prieš 4 metus »
Pelėdynas, vieta kurioje labai daug pelėdų. Ten niekada nebūna tylu, tad neatsipalaiduosi. Bet vis tiek - tai kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni.

Delfė lėtai žingsniavo Hogvartso kolidoriais.  Kažkas merginai nedavė ramybės. Švilpė nuėjo iki pelėdyno ir prisėdo. Prie Delfės tuoj pat prisistatė jos rudoji pelėda Voldi. Mergina šyptelėjo. Voldi buvo vardo Voldemortas trumpinys, tik moteriška giminė. Rudai pelėdai raudonomis akimis, šis vardas tiko.
Pelėdų sklandė labai daug. Delfė paglostė Voldi.
- Nuneši laišką? - paklausė švilpė pelėdos.
Staiga Delfė suprato, jog pelėdyne ji ne viena. Tolėliau buvo kažkoks vaikinas.
- Skrisk Voldi, - sumurmėjo Delfė. - Nunešk mamai.
Pelėda suūkė, švelniai gnybtelėjo ir nuskrido. Vos pelėda nuskrido, mergina prisėlino prie vaikino. Jį iš kart atpažino. Sigurd. Iš grifų gūžtos.
- Ką čia veiki? - nesusilaikė Delfė. - Tu bent turi pelėdą?
Mergina prisėdo šalia jo ir pažiūrėjo labai rimtu žvilgsniu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Delfė Digori »

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #427 Prieš 4 metus »
Gyvūnai, o ypač paukščiai, buvo didžioji Sigurdo aistra. Dar būdamas Skersiniame skersgatvyje jis pamatė pelėdų centrą ir į jį užsuko. Šviesiaplaukį nustebino pelėdų gausa, tačiau negalėjo nė vienos iš jų nusipirkti, nes beveik viską buvo išleidęs mokyklinėms prekėms.
Tad vieną žiemos pabaigos dieną grifas užsuko į pelėdyną. Bet ne išsiųsti laiško, o pasižiūrėti į plunksnuotas pelėdas. Jos bent jau turėjo praskaidrinti niūrią dieną.
Jau lipdamas laiptais islandas girdėjo paukščių sparnų vasnojimą, iš snapų einančius garsus. Tik užkopus jis pastebėjo mergaitę, greičiausiai pirmakursę, bet pats nuėjo toliau ir susirado nuošalų kampelį. Iš ten vaikinukas puikiai matė dalį pelėdyno, pro langą dungsojo gabalėlis Uždraustojo miško, šalia palangės buvo pastatytas medinis suoliukas.
Jei mokinės nebūtų buvę, Sigurdas tikriausiai būtų nusižiūrėjęs kokią pelėdą, ją pašnekinęs, paglostęs. Tačiau dabar šviesiaplaukis liko prie lango, girdėdamas sau už nugaros kalbančią pirmakursę. Akys buvo nukreiptos į tolį, jos nežinia kodėl tyrinėjo mišką. Šiuo metu jis net atrodė kitaip: daug pavojingesnis, baugesnis, blogesnis. Kažkas jame vyko. Ir tikrai ne į gerąją pusę.
Vis dėlto mintis nutraukė netoliese prisėdusi ir prabilusi ta pati mergaitė. Grifas nepasukęs galvos lakoniškai atsakė:
-Nieko neveikiu ir neturiu pelėdos.
Jam norėjosi tęsti, bet susilaikė. Dar per anksti. Islandas atsisuko į mokinę ir skvarbiomis akimis į ją pasižiūrėjo.
Regis, šviesiaplaukė irgi buvo nutaisiusi rimtą miną, bet nuo jos jaunajam burtininkui norėjosi tik nusišypsoti. Vis dėlto vaikinukas prabilo dar kartą:
-Kas tu?
Sigurdas atidžiai žvelgė į mergaitę ledo mėlynumo akimis, neišduodamas sujauktų ir keistų savo jausmų.

*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • VII kursas
  • *
  • 168
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Everything I know I learned from dogs.” – Nora Roberts
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #428 Prieš 4 metus »
Delfė išklausė vaikiną ir atsiduso. Nebus taip lengva... Ji vis dar rimtai ir be jokių jausmų žiūrėjo į jį, o po kelių sekundžių, ji pradėjo kalbėti.
- Aš esu Delfina Digori, bet visi mane vadina Delfe. O kas tu? Pala, žinau. Tu Sigurd iš Grifų gūžtos. Pažįstu tave.
Mergina tauškėjo neleisdama jam nieko pasakyti. Galiausiai ji nustojo ir šiek tiek draugišku žvilgsniu tarė:
- Jei manai, kad Švilpynėje mokosi geri mokiniai, mes sutarsime. - Delfė nutilo, jos žvilgsnis pasidarė piktokas. - Jei manai, kad Švilpynėje mokosi tik mulkiai, aš tavo priešė.
Delfė po šitiek laiko nusišypsojo.
- Ten Voldi. Mano pelėda. Mama netoli gyvena, Voldi greitai turėtų grįžti.
Iš tikro - merginos pelėda greitai grįžo. Delfė nuimė laišką nuo pelėdos.
- Nori paglostyti? Atsargiai, kanda.. - tarė mergina grifui.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Delfė Digori »

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #429 Prieš 4 metus »
Švilpei čiauškant šviesiaplaukis pagalvojo, kad ji savo rimtu žvilgsniu nieko nepasiekė. Gal ji bandė pralinksminti mane? Kol mergaitė šnekėjo, akys netyčiomis vėl nukrypo miško link. Kažkas islandą ten traukė, viliojo, nedavė ramybės. Bet vėlgi Delfė privertė vaikinuką keistai pažvelgti į ją. Negi ji sakė, kad... Juk koledžai kažkoks išsigalvojimas, supriešinantis žmones. Netiesiogiai, bet švilpė taip ir pasakė.
-Ne koledžai man svarbūs.- grifas nutilo, vėl leisdamas mergaitei plepėti.
Vos ji paminėjo savo mamą, Sigurdas kažką pajuto. Kas keisčiausia, jis neatsiminė savo motinos, negalėjo nei pasakyti, kur ji dingo, nei kada pasitraukė iš pirmakursio gyvenimo. Greičiausiai moteris išvažiavo ir šviesiaplaukis tokios versijos laikėsi visada, kiek tik galėjo save atsiminti. Vis dėlto, jam darėsi keista, kad tėvas apie tai niekada nekalbėjo, nors ir akyse sužibėdavo ašarų karoliukai. Kur ji dabar? Į tai islandas negalėjo atsakyti.
Atskridus švilpės pelėdai vaikinukas priėjo arčiau paukščio ir, praleisdamas pro ausis perspėjimą, jis paglostė gyvūną. Voldi akivaizdžiai mėgavosi tuo, grifo akyse pasirodė menkučiai džiaugsmo kristalėliai, bet Sigurdas greitai atsitraukė.
-Matai? Ji nekanda.- ramiai pareiškė burtininkas, nutylėdamas, kad ir pats norėtų turėti pelėdą.
Pirmakursis nusuko ledines akis į kitas pelėdas, leisdamas įsivyrauti šiokiai tokiai tylai.

*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • VII kursas
  • *
  • 168
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Everything I know I learned from dogs.” – Nora Roberts
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #430 Prieš 4 metus »
Kai Sigurdas glostė Voldi, Delfė sutriko. Rimtai?! Jis buvo vienintelis  žmogus (be Delfės), kuriam pavyko paglostyti merginos pelėdą.
- Keista... Ji visiems nepažįstamiems kanda! Kaip tau pavyko? - tyliai tarė mergina.
Delfė laukdama atsakymo, pamatė, kad grifas vis žiūri į uždraustąjį mišką. Jis atrodė daug baisesnis negu kažkada ankščiau. Kaip aš nepastebėjau?
- Baisokas, ką? Ką ten matai?
Delfė glostydama savo pelėdą gana rimtu žvilgsniu pažiūrėjo į Sigurdą ir laukė atsakymo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Delfė Digori »

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #431 Prieš 4 metus »
-O kodėl ji turėtų kąsti?- grifas atsisuko į Delfę,- Gyvūnai kanda, nes bijo.
O ko aš bijau? Vienatvės ar žmonių?Tylos ar triukšmo? Savęs? Akys plykstelėjo ledine ugnim, kai mergaitė prabilo, nutraukdama jo mintis. Mokinys sukando dantis, bandydamas nuvyti šalin niekur nedingusį karštakošiškumą. Sigurdas kurį laiką nieko nesakė, bet kai prabilo, balse nesigirdėjo jokių susierzinimo ženklų:
-Šiuo metu ten tikrai ne pati geriausia vieta ramiai pasivaikščioti.
Taip taręs, šviesiaplaukis skvarbiomis akimis nužvelgė Uždraustąjį mišką. Kažkas jame vyko, tačiau iš toli to negalėjai pamatyti, tik pajusti. Viduje atsirasdavo kirbantis nerimo jausmas, kuris greitai neišnykdavo. Bet grifas taip nepasakė, pasilaikė nuomonę sau.
Kyštelėjęs ranką į kišenę, pirmakursis užčiuopė jau kadais užsilikusį sausainį. Sigurdas nebuvo tikras, kad Voldi tokius mėgsta, ypač kiek pastovėjusius. Bet vis dėlto jis švystelėjo gyvūnui kepinio gabalėlį. Paukštis vikriai sugavo ir prarijo. Neatrodė, kad pelėda liko nepatenkinta, bet daugiau mokinys taip nedarė. Dar po to pradės tik manęs klausyti. Apskritai islandui sekėsi bendrauti su gyvūnais, tačiau nei tėvynėje, nei čia tokio draugo neturėjo.
Bandydamas švelniai patraukti Delfės dėmesį nuo pelėdos, jis neskubėdamas tarė:
-Buvai ten?-burtininkas linktelėjo galva į mišką.

*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • VII kursas
  • *
  • 168
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Everything I know I learned from dogs.” – Nora Roberts
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #432 Prieš 4 metus »
Vos Sigurdas prašneko apie mišką, Delfė nuliūdo.
- Nebuvau. Norėčiau nueiti.
Tada ji gana liūdnai žvilgtelėjo.
- Aš tave nervinu, tiesa? - švilpė nusuko akis. Jos linksmumas išnyko. Voldi nuskrido prie kitų pelėdų. Neleisdama Sigurdui nieko atsakyti, ji tęsė.
- Žinau, nereikia man sakyt! Žinau, kad trukdau tau susikaupti ir mąstyti...
Mergina nežinojo ko jį nori. Ji tiesiog pasimetė.
Akys kažkaip prisikaupė ašarų.
- Delfe,  rimtai?! - tyliai, kad islandas negirdėtų tarė sau mergina. - Jei jis nori pabūti vienas, tai gerai, leisk. Digori, susiimk!
Delfė rimtai pažvelgė į grifą ir tarė:
- Jei nori pabūti vienas, nebetrukdysiu. Matau, kad manęs nemėgsti. Sukandi dantis, kai kažką sakau, - Delfė, supratusi jog pasakė per daug, prisivertė pažvelgti jam į akis. - Iki. Atsiprašau.
Mergina nesuprato ko nori. Viskas susimaišė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Delfė Digori »

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #433 Prieš 4 metus »
Islandas įdėmiai žiūrėjo į švilpę ir pastebėjo, kad ji nuliūdo. O čia dabar kas? Kas jai pasidarė? O kas man pasidarė, jei sugebu žmones liūdinti? Bet Sigurdui neteko ilgai laukti atsakymo, tačiau išgirdus jį vaikinukas mintyse susiraukė. Ką? Ką ji tuo norėjo pasakyti? Mokinys norėjo įsiterpti, paneigti, bet jį labiausiai trikdė tai, kad švilpė kaltino save ir tik po to grifą. Dar pirmakursei tebekalbant, jai pradėjo rinktis ašaros ir šviesiaplaukis pašiurpo. Kas jai darosi?! Delfei pradėjus kalbėti su savimi, islandas nusuko akis. Tačiau vos tik ji kreipėsi į Sigurdą, jis pažvelgė į mergaitę ir susidūrė su jos mėlynomis akimis.
Švilpei pakilus ir išėjus, šiaurietis rankomis persibraukė per veidą ir atsiduso. Na, o kas dabar? Iš kur ji ištraukė, kad aš jos nemėgstu? Tikėkimės, kad ji neišėjo. Į mintis atkakliai lindo pokalbio nuotrupos. Tarsi ieškodamas pagalbos, vaikinukas pažvelgė į pelėdas. Jos tupėjo lyg niekur nieko, neatsakydamos į burtininkui rūpimus klausimus.
Vis dėlto praeidamas pirmakursis sušėrė pirmam pasitaikiusiam paukščiui sausainio liekanas ir pasuko link išėjimo. Kaip mokinys ir spėjo, Delfė nebuvo išėjusi, tik pasislėpusi už kampo. Nekreipdamas dėmesio į ašarų likučius ant švilpės veido, šviesiaplaukis tyliai tarė:
-Kiekvienas turime asmeninių problemų, nepaisant to, koks tobulas mūsų gyvenimas atrodytų. Vieni jas pasirenka slėpti, kiti - parodyti,- islandas pakėlė skvarbias akis,- todėl neteisk to, apie kurio gyvenimą nežinai.
Kiek patylėjęs, Sigurdas ne tokiu slegiančiu balsu pridūrė:
-O tavo atsiprašymą priimu. Beje, -lyg tarp kitko tarė jis,- o tu geras žmogus, tad tikrai neesi mano nemėgstamųjų sąraše.
Tik gal per daug emocionali. Užbaigė vaikinukas mintyse. O tu koks pats buvai? Ką?!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Sigurd Eddi Hallgrimsson »

*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • VII kursas
  • *
  • 168
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Everything I know I learned from dogs.” – Nora Roberts
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #434 Prieš 4 metus »
Delfė pasijuto labai kvailai. Digori, rimtai?
- Ne, ne.. Viskas man gerai,- kalbėjo Delfė, bandydama nukreipti Sigurdo dėmesį nuo kvailo jos išsireiškimo.
Švilpė ieškojo ką pasakyti, juk reikia nutraukti tą tylą. Apie ką kalbėti? Apie mano šeimą? Gal apie mišką?
- Aš..., - lemeno Delfė. Juk reikėjo ką nors pasakyti. - Aš turiu dvi seses. Sofiją ir Leilą. Sofijai šeši metai, Leilai - keturi. Abi labai laukia važiavimo į Hogvartsą. Dar turiu brolį, - prašnekusi apie savo brolį, Delfė nuliūdo. Su broliu ji nebendravo, šis jos tiesiog nekentė. - Tik, kad mes nebendraujame. Jis - nevertėlis. Sužinojęs tiesą, išvažiavo gyventi pas senelius iš tėčio pusės. Jis nekenčia mūsų, nekenčia manęs..
Delfė vos nepravirko. To dar tik trūko... Pakėlusi galvą tarė:
- Žinai kaip jaučiuosi? Įsivaizduok: turi brolį, jis tavęs nekenčia, nes tu priklausai magijos pasauliui... Bet užteks apie mane. Kokia pas tave situacija?