0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #405 Prieš 5 metus »
- Sveikas Elijah, - šiltai, tarsi negirdėdama berniuko žodžių, tarstelėjo ragana. - Susipažinkit. Čia tavo vyresnioji sesuo, Europa.
Ji sėdėjo ramiai, susidėjusi rankas ant kelių ir atrodė, kad net nepastebi viso šito pykčio ir slogios nuotaikos.
- Judu labai klystat manydami, kad galit išeiti ir viskas tuo baigsis. Jūsų senelis nebegyvas, aš laisva, taigi daugiau niekur nedingsiu iš jūsų gyvenimo. Nebent Elijah padarytų tai apie ką seniai galvoja...
Ji šyptelėjus pažvelgė jam į akis taip, tarsi abiem buvo aišku, apie ką kalbama.
- Na, o jeigu dar ne šiandien nuspręsi tai padayti, tuomet gal prisėstumėt abu?
Ji iš mantijos kišenės išsitraukė kažkokį kapšelį. Jis buvo itin senas, nedidesnis nei plaštaka ir apskuręs, tačiau kažkaip keistai derėjo prie raganos tvarkigos iki skrupulų aprangos. Ji atidarė jį, pažiurėjo vidun ir pasiraitojusi mantiją įkišo ranką iki alkūnės. Tada ištraukė mažą pakabutį ant ilgos sidabro grandinėlės.
- Jūsų senelio palikimas yra išskirtinis. Didžiausios dalies daiktų atsikračiau, nes jie tiesiog buvo nelegalūs, tačiau šie... Na jie išskirtiniai ir norėčiau, kad juos turėtumėte. Šis Europai, - ji ištiesė ranką, kad mergaitė paimtų. - Tai tylos amuletas. Užsidėk jį ant kaklo ir tavęs niekas neišgirs nei kalbant, nei vaikštant. Žinoma jei ką numesi, visi girdės ir tave matys, tačiau jei grandinėlę uždedi ne tik sau, bet ir kitam žmogui, jūsų pokalbio neišgirs niekas. Tikiuosi pravers.

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 111
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #406 Prieš 5 metus »
     Europai nė nespėjus atidaryti pelėdyno durų, pro jas įžengė metais ar dviem jaunesnis bernužėlis. Pastarąjį klastuolė matė astronomijos bokšte, tačiau tada dar nežinojo apie jų ryšį. Nuostabu, susirinko visa šeimynėlė,- giliai atsiduso užversdama pilkas akis.
     Į „brolio“ klausimą mergaičiukė neatsakė. Tiesa, ne tik todėl, kad nežinojo į jį atsakymo (juk seniausiai galėjo palikti pelėdyną), bet dar ir todėl, kad net ir su tuo berniuku, kurio likimas, rodos, buvo panašus į josios, nesiruošė užmegzti jokių šeimyniškų santykių.
-Tu labai klysti manydama, kad pasirodysi čia ir mes visi būsim didelė ir laiminga šeima,- piktai vėptelėjo trylikametė.
     Nugarą atrėmusi į dulkėtas pelėdyno duris, Europėlė akylai stebėjo moterį, iš nušiurusio maišelio traukiančią daiktus. Kad ir kokia baltaplaukė būtų užsispyrusi, proto paimti pakabuką, atityje padėsiantį jai įvairiose situacijose, trečiakursei netrūko. Klastūnyno globotinė nepatikliai, kiek nedrąsiai, piktai akimis žaižaruodama į moterį paėmė amuletą ir pasukiojo jį tarp vėsiu pirštų,

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #407 Prieš 5 metus »
Elijah jau beišeinant išgirdo motinos balsą, kuris jam kėlė šiurpą, jis taip jos nekentė, kad šią minutę galėjo suvaryti iltis jai į kaklą ir išsiurbti visą kraują...
- Susipažinkit? Gal tu biškį kvaila? Tu galvoji čia grįžai, atvedei man sesę ir aš su ja sutarsiu? Jeigu taip manei tai gal geriau grįžk iš kur atvažiavus.. - prisiminęs naktį astronomijos bokšte vaikis nutęsė.. - Aš buvau ją sutikęs astronomijos bokšte, tačiau bendros šnekos net neradom, nors gal tada nenorėjau visai bendrauti.. Nežinau.. - pasimetė Dawson' as, tačiau neatsigręžė žvilgtelėti į tą "pabaisą".
- Žinai su mielu noru šiandien tai padaryčiau ir dabar.. - Per daug susinervavęs vaikis pradėjo keisti savo žmogiškąjį pavidalą į vampyriškąjį, jo akys pasruvo krauju, iltys pasidarė gan didelės.. Oda dar labiau išblyško..
Jis tik atsigręžė ir žudančiu žvilgsniu nužvelgė moterį, kuri įteikė Europai kažkokį suvenyrą, jis viską girdėjo, tačiau jam buvo nusispjaut ant senelio ir jos pačios..
- Be to aš pas tave negrįšiu, aš turiu tėvą man jo užtenka..
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #408 Prieš 5 metus »
Nifora pažvelgusi į sūnų pamatė jo keitimąsi, tačiau neregavo niekaip. Sėdėjo kaip sėdėjusi, ramiai ir šaltu veidu.
- Pirmyn, - padrąsino. - Europa manęs nekenčia, tu taip pat. Vienintelis žmogus kuriam kadanors gal nors kiek rūpėjau buvo jūsų senelis, tačiau jis buvo niekšas ir dabar miręs. Nėra nė vieno kuris manęs gailėtų ar pasigestų. Puse savo gyvenimo gyvenau įkalinta, kitą pusę bėgdama. Nėra nieko kuo didžiuočiausi. Todėl pirmyn! - pagaliau ji pratrūko.
Įsikarščiavusi pašoko nuo suoliuko, keliais sparčias žingsniais priėjo prie Elijah labai arti. Kadangi jis buvo labai aukštas, o ji gana žema, jų ūgiai buvo beveik vienodi ir ji žvelgė tiesiai jam į akis.
- Pirmyn! Visi to nori! Visi man to linki! Nėra prasmės gyventi, kai net mano pačios vaikai nesiteikia manęs suprasti ir mano, kad tik jų gyvenimas buvo sugadintas dėl mano kaltės! Pirmyn!

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 111
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #409 Prieš 5 metus »
Europa įsitempusi stebėjo moters ir berniuko barnį. Jos antakiai buvo suraukti, pilkų akių žvilgnsis labiau smalsus nei piktas. Tiesą sakant, Klastūnyno globotinei vis sunkiau sekėsi suprasti, kas vyko pelėdyne. Iš pradžių motina atsiranda lyg iš giedro dangaus, tada brolis, kuris, pasirodo, dar buvo ir vampyras, visa siela trokštantis nužudyti moterį klastuoliškos spalvos mantija. Deja, kad ir kokia stora baltaplaukės skūra, kaip sako žiobarai, bebūtų, kad ir kaip nekentė moters, prisistačiusios mama, Europa įsiterpė tarp dviejų personų.
-Ką, to, po velnių, darai?!- surėkė bernužėliui tiesiai į veidą,- Nejaugi nežinai, kad už tokius dalykus gali skriete išskristi iš mokyklos ar net atsidurti Azkabane? Gal tu visai kvailas?- Mergiotė gal sprindžiu aukštesnį berniuką stūmė sienos link.
-O tu,- vos pasuko galvą į moterį,- gal tu geriau jau eik iš čia.

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #410 Prieš 5 metus »
Sutrikdyta Europos reakcijos ragana žengė žingsnį atgal. Atsitokėjusi pasijuto buvusi praradus savitvardą. Kelis kartus delnais perbraukusi per savo mantiją, kad sutvarkytų kas išsitaršė, ji save taip nuramino. Beveik smalsiai pažiūrėjusi į tai kas čia dedasi ir kaip viskas pasisuko, Nifora vėl atvėrė savo apskurusį kapšelį, gerokai jame pasikuitė ir ištraukė kažkokį mažą daikčiuką.
- Štai, - paėmusi Elijah ranką ji įgrūdo tą daiktą jam į delną ir sugniaužė jam kumštį.
Palaikiusi akimirką jo ranką, gal net kiek per ilgai, mat mėgavosi prisilietimu prie sūnaus, ragana atsitraukė.
- Čia tavo palikimo dalis. - Ji atsisėdo atgal ant suoliuko. - Nežinau iš kur jūsų senelis gavo šitą, tačiau nesu mačiusi nieko panašaus iki šiol. Jie labai reti ir magija labai galinga. Pažiūrėk pats. Tai žiedas saugantis... Pats žinai ką... Nuo... Na pažiūrėk, tu suprasi.
Ragana nebuvo tikra ar saugu šalia Europos ištarti žodį vampyras. Nepaisant to, ką mergaitė katik matė, išgirsti tai garsiai galėjo būti per daug.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #411 Prieš 5 metus »
Vaikinas buvo pilnas pykčio susikaupusio per visus šešis metus, tačiau dabar atleisti tai moteriai jis net negalvojo.
- Provokuoji, o mane tai dar labiau skatina tai padaryti.. - Priartėjus motinai jis tik te norėjo žengti atgal žingsnį, nes ji jam kėlė šleikštulį, tačiau ilgai nelaukus įsiterpė ir Europa, kuri pasirodo yra jo sesė.. - Ką tu darai? - Suirzusiu žvilgsniu nužvelgė mergiotę, tačiau jai nieko nejautė, nei meilės nei neapykantos, jis suprato, kad ji taip pat nekalta dėl to..
- Neliesk manęs! - Tik garsiai užrėkė vaikis.. - Man tavo prisilietimai yra šlykštus, - be gailesčio visų metų susikaupusį įniršį jis paprasčiausiai liejo ant tos moters..
Na nebūsiu turbūt kvailys ir tą žiedą aš paimsiu, - pamįslijo vaikinas ir greit iš jos rankų jį ištraukęs jis tik jį užsimovė..
- Daugiau manęs nė pirštu nepaliesi, supratai? - Besdamas pirštą į motiną jis tik ją nužvelgė ir žengė daugybė žingsnių atgal, kad tik nestovėtu arti tos "pabaisos"..
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #412 Prieš 5 metus »
- Puikus šeimos susitikimas, - nusišypsojo ragana, - Kaip tik tokio ir tikėjausi. O dabar, net neabejoju, kad jums leidus, eisiu. Matau, kad nieko nepasieksiu, kai judu įsiaudrinę ir pikti.
Tai pasakė žiūrėdama Elijah'sui į akis, tarsi sakytų tai tik jam vienam. Ji jau stojosi nuo suoliuko, ant kurio buvo prisėdusi, tik staiga kažkas nutiko. Ji įsikibo netoliese esančios sienos. Niforai taip ėmė svaigti galva, kad ji nieko nebematė aplink. Skausmas pervėręs kūną, buvo visur kur tik įmanoma. Ji pabandė vėl atsisėsti, tačiau pasijuto negalinti pajudėti. Matė, kaip iš nosies ima lašėti kraujas ant žemės. Prieš prarasdama sąmonę dar spėjo išgirsti paskutinius sūnaus žodžius. ...nepaliesi, supratai?.. Žodžiai nuskambėjo tarsi aidas jos galvoje ir sąmonė aptemo.

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 111
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #413 Prieš 5 metus »
-Tikrai, kad puikus,- piktai burbtelėjo Europėlė, delnu perbraukdama kiek susivėlusius pilkai baltus plaukus. Išgirdusi, jog moteris jau išena, Klastūnyno globotinė linktelėjo ir pati ruošėsi eiti, įtariamai dėbelėjusi į tą pykčio (na, Europai sekėsi ne geriau, bet ši juk negrasino nužudyti savo pačios gimdytoją, tiesa?) nelaikantį vaikėzą. Paėmusi baltą voką bei moters dovanotą amuletą, klastūnė jau buvo bežingsniuojanti prie durų, kai tuo metu iš niekur nieko atsiradusi moteriškė prarado sąmonę. Pilkos trylikametės akys išsiplėtė, žiūrint į kone bedvasį ant šaltos ir, ko gero, pelėdų apdergtos žemės gulintį kūną. Mergaitė nežinojo, kaip turėtų reaguoti ir ką turėtų daryti, todėl tik klausiamai pažvelgė į vos aukštesnį berniuką, siekdama ką nors suprasti iš jo reakcijos. Viena trečiakursės gyvatėlės pusė liepė ją palikti čia numirti taip, kaip ji kažkada paliko baltaplaukę šaltuose ir liūdesio pilnuose vaikų namuose, tačiau kita pusė liepė suteikti jai pagalbą.
-Daryk ką nors!- piktai surėkė Elijah, šiam juk moteris, nors ir, akivaizdu, nelabai mylima, tačiau tikrai artimesnė vien dėl to, kad šiedu bent kurį laiką gyveno kartu. Nebežinodama ką daugiau ir bedaryti, klastuolė pasiėmė savo burtų lazdelę ir priėjusi kiek arčiau nukreipė ją į moters veidą:
-Aguamenti,- iš lazdelės galo pasileido vėsaus vandens čiurkšlė.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #414 Prieš 5 metus »
- Aha, eik, - su džiaugsmu akyse, kad ta moteris iš čia išsinešdins tik linktelėjo vaikis ir jau pats ruošėsi išeiti, nes nelabai ir buvo ką čia veikt..
Staiga ta moteris prarado sąmonę ir gulėjo ant grindų, tačiau Dawson' as liko ramus, jam buvo kažkaip dzin ant tos moters.. Jis tik ir laukė kol ši mirs.. Tačiau Europai ji rūpėjo, bent jau taip manė Chris' as iš jo sesės reakcijos..
- Ko tu man aiškini, nieko aš nedarysiu tegul guli čia.. Man ji nerūpi, - Tai ištaręs Elijah tik žvilgtelėjo į Europą ir atsisėdo ant kėdės.. Daryti nieko jis nenorėjo ir nematė tikslo, nes jis buvo gan šaltakraujis ir bejausmis.. Patį tokį jį pavertė jo "geroji" motinėlė.. Jam buvo keista ir tai, kad Europa ryžosi jai padėti, juk ji ją išmetė dar ankščiau, o tai tikrai baisu, kaip galima atsisakyti savo vaiko ir palikti vaikų namuose..
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 111
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #415 Prieš 5 metus »
Vandens čiurkšlė vis dar tekėjo iš Europos burtų lazdelės, tačiau moteris nesikėlė. Atvirai kalbant, trečiakursė nebuvo tikra, ar tai kažkur giliai jos širdyje gyvavo gerumo, atjautos ir žmogiškumo kruopelytė, ar visgi ji bijojo būti apkaltinta ir galiausiai išmesta iš Hogvartso. Trylikametė prisiminė, kaip kažkada, vienai mergaitei vaikų namuose nualpus, prižiūrėtojos pylė vandenį ir ne per stipriai trankė jai per išblyškusį veidą. Tik baltaplaukė dabar to paties daryti nesiryžo - juk nė nebuvo tikra, kad žalią mantiją dėvinti moteris buvo gyva.
-Ar tu ne per jaunas būti tokiu įžūliu?- sužaižaravo pilkomis akimis į vaikėzą.- Ar supranti, kad jeigu ji mirs, o kas nors sužinos, jog prie to prisidėjai, pažadu, kad sužinos, jei tik sužinos apie mane, skrisi lauk iš mokyklos tokiu greičiu, kokiu nė geriausia pasaulio šluota neskrenda?- piktai dėstė berniukui, nutraukusi vandens pylimą ant moters veido.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #416 Prieš 5 metus »
Elijah buvo atsipalaidavęs ir viskas jam buvo vienodai ar ta moteris atsigaus ar ne.. Jis tik stebėjo Europą, kurioje matėsi, kad ta moteris jai tikrai rūpi, gal ji to parodyti ir nenorėjo, tačiau kitaip jai nesigavo.. Kas iš to jai ta moteris mirs? Nieko..
- Amžius ne limitas būti įžūliam.. - tik atšovė berniūkštis ir pažvelgė į laikrodį esantį ant riešo ar tik jam ne laikas, kai ką nuveikti..
- Aš išskristi nebijau, aš tik to ir noriu, bet deja, nepamirškim to, kad skrisiu ne vienas, o tu su manim, nes tu taip pat čia buvai.. Aš iš vis nežinau ką čia veikiu... Nieko nuobodesnio nėra.. šita mokykla mano košmaras, jei ta norėjai žinoti. - Tik numykė Chris' as ir vėl žvilgtelėjo į ant grindų gulinčią su žalia mantiją moterį.. Kodėl nieko nejaučiu? Gal iš tiesų per ją netekau jausmų? Garbė žodis - aš jos nekenčiu...
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #417 Prieš 5 metus »
Nifora šiek tiek prasimerkė, tačiau kurį laiką nesijudino, taip ir gulėjo ant purvinų grindų. Po kelių akimirkų, pasijutusi geriau ji atsisėdo, o tada šiaip taip, vos įstengdama, atsistojo ir nusvirduliavo iki suoliuko. Klestelėjusi ant jo pasitrynė veidą. Jis buvo šlapias.
- Europa, tu mėginai man padėti? - nustebo ragana, tačiau tada susivokė ir viską sudėliojo į savas vietas. - Greičiausiai tik baiminaisi, kad nenubaustų. Atmosfera čia buvo kiek įkaitusi, esu tikra, kad mus kas nors turėjo girdėti, o po viso to šitai.
 - Garbės žodis, tas elfas tikra nelaimė. Vėl ramunėlių arbatą bus sumaišęs su Keriaužiu. Dėl Merlino meilės, nesuprantu kaip tai įmanoma, juk jis ankštinis...
Ragana bambėjo sau po nosimi niršdama dėl savo savijautos. Ji nebuvo pratusi prie tokių nemalonių situacijų.
- Ačiū, - tarstelėjo mergaitei, - kad neišėjai, nepalikai manęs ir bandei padėti. Ir nesvarbu kokiomis paskatomis. Aš dėkinga.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Nifora Mangorifort »

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 111
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #418 Prieš 5 metus »
-Jei tau čia taip nepatinka, kodėl mokaisi Hogvartse?- piktai vėptelėjo Elijah,- galėtum lankyti kvailą žiobarų moky,- Europai nė nebaigus sakinio, pasigirdo moters balsas, priverčiantis kiekvieną baltaplaukės kūno plaukelį atsistoti piestu. Atrodė, kad tarsi akmuo nuo klastuolės širdies nuriedėjo, tik nežinia, ar dėl to, kad visgi kažką jai jautė ir kažkur giliai širdye norėjo, kad moteris pabustų ne tik dėl to, kad trylikametei nekiltų jokių problemų, ar visgi baiminosi, jog šiai neatsikėlus gali būti išmesta iš mokyklos. Net ir pati Europa, tiesą sakant, nežinojo atsakymo į šį klausimą.
Į žaliaapsiaustės padėką Klastūnyno globotinė nieko neatsakė, tik nežymiai linktelėjo baltaplauke galva.
-Aš manau, kad mums reikėtų skirstytis, kol kas nors tikrai nenumirė...

*

Neprisijungęs Elora Feniks

  • II kursas
  • *
  • 11
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Stay alive ||-//
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #419 Prieš 5 metus »
   Pasibaigus pamokoms Elora skuodė pelėdyno link, rankoje gniauždama ką tik užbaigtą laišką sesei. Šaltis kandžiojo jos, po grifų gūžtos spalvomis padabintu šaliku paslėptus, skruostus, o nosies galiukas vis labiau raudo. Tamsiaplaukė dievino šaltį. Jai atrodė, kad jis, atvirkščiai nei šiluma, skatina žmones veikti. Elora neapkentė šilumos, mat ji amžinai vertė merginą tinginiauti ir ilsėtis. Šaltomis dienomis ji jautėsi atsigavusi, gyva, produktyvi. Taigi šiandien vos išsivyniojusi iš guolio ir pažvelgusi pro langą buvo puikios nuotaikos ir pasiruošusi veikti. Pamokose ji stengėsi klausyti ir dėtis viską į galvą, diena ėjosi šauniai. Iki pietų pertraukos. Per pietus priešais ją nusileido laiškas, atneštas jos tėvų pelėdos Oskaro. Feniks labai apsidžiaugė, nes dėl mokslų senokai buvo susisiekusi su namiškiais. Ji nieko nelaukdama išplešė laišką ir atlenkė pergamentą viduje. Graži ir elegantiška jos rašytojo tėvo rašysena išklojo visą lapą ir kvietė ją skaityti. Grifiukė įbedė akis į žodžius. Mielas tėvo kalbos braižas šildė mergaitės širdį, tik to, taip mylimo, braižo nešama žinutė visai nedžiugino. Laiškas skelbė, kad jos nevertėlė vyresnė sesuo, girdėdama naujienas apie Eloros mokymasi pasijautė dar blogiau. Tėvas rašė, kad nebežinąs ką daryti. Juk jis negalintis nuvesti dukros pas žiobarų psichologą ir išaiškinti jam,kad jo dukra iš beviltiškumo ir išsisiskyrimo iš kitų šeimos vaikų, dėl nesugebėjimo burti, tikriausiai susirgo depresija. Negalįs prašyti pagalbos ir kitų burtininku, juk dėl jų dukra ir nesveikuoja. Tėvas esąs besistengiantis slėpti magiją ir patraukti ją kuo toliau nuo Yukikos akių, bet ar tai įmanoma, kai jo ir Eloros gyvenimai neatsiejamai surišti su magija, kai jaunėliai dvyniai kasdien demostruoja sugebėjimus burti. Tamsiaplaukės Motina , rašė vyras, bando guosti dukrą rodydama, jog ir ji - žiobarė ir nėra ko čia liūdėti ir gėdytis, bet tai nepadėjo. Yukiko , skelbė laiškas, vis labiau atsiskiria nuo šeimos, žiobarų mokykloje neturi draugų, atstumia visus. Galiausiai tėvas raštu paklausė Eloros patarimo, paprašė, kad turėdama laisvo laiko parašytų vyresnėlei laišką. Neva ji, geriau nei bet kas kitas galėtų paguosti sesę. Elora laisvo laiko, aišku, turėjo nedaug, bet tai nebuvo svarbu.  Tą pačią pertrauką ji pradėjo rašyti, rašė net pamokose ,pasislėpusi plunksną ir pergamentą tarp apsiausto klosčių.
   Dabar mergaitė sunkiai kilo pelėdyno laiptais, jos lūpas, kiekvienąkart iškvėpus , paliekant garų kamuoliams. Tamsiaplaukei pasiekus duris jos atsivėre ir pro jas išėjo keli mokiniai. Sugriebusi beužsidarančių durų rankeną, Feniks atlapojo jas ir iškart nulekė ieškoti savo liespnotosios pelėdos Kiros. Greit surado savo raudonplunksnę ir paglostė jos viršugalvį. Per kelis mėnesius spėjo labai suartėti su nauja augintine. Elora įkišo ranką į apsiausto kišenę ir sugriebė joje esančius užkandžius, kuriuos atnešė pelėdai. Vienoje rankoje gniuždama laišką, kita maitino pelėdą. Ir pagaliau likusi viena leido skruostais nutekėti kelioms bejėgiškumo ašaroms.
  -Ech, Kira, nežinau kaip padėti Yukiko,- mergaitė sunkiai ištarė šniurkšdama nosimi.- Nebežinau...
  Elora leido sau verkti, o augintinei pavalgyti prieš kelionę.
  Mergaitė apsižvalgė, retai lankėsi pelėdyne. Dažniausiai gavusi laišką iš namų iškart duodavo Oskarui nešti atsakymą atgal.  Čia buvo daug didelių langų be stiklo, paštininkėms išskristi. Paukščių guoliai buvo akmeninėse sienose esantys ovalūs įdubimai, kurių dugnas buvo uždengtas šiaudais. Beveik visi guoliai buvo tušti, po pamonkų dauguma mokinių siųsdavo laiškus artimiesiems. Po guoliais esančios sienos buvo baisiai apdergtos ir Elora susimąstė ar kas nors kada nors iš vis valo šią vietą. Lubos buvo labai aukštos, taip suteikdamos daugiau vietos pelėdoms skraidyti viduje.
Staiga,kažkur kairėje, subaubė pelėda . Elora nukreipė žvilgsnį ton pusėn ir pamatė mokinį stovintį  kampe, prie sienos , ir maitinantį paukštę. Grifiukė pasijautė labai nejaukiai supratusi,kad nežinia kiek laiko čia verkė ir kalbėjosi su paukščiu, pastate esant kitam mokiniui. Bet šis atrodė net nepastebėjo jos, tad Elora greit pakilo nuo grindų, nuleido prie paukščio snapo buvusį delną su užkandžiais, susimesdama juos atgal į kišenę. Kiek įmanydama sparčiau pririšo Kirai prie kojos laišką ir nunešė ją prie artimiausio lango. Dar kartą paglostė jos plunksnuotą galvelę ir paleido skristi.
   - Šiaušk pas Yukiko, Kira, paskubėk,- sukuždėjo paukščiui kylant.
   Pelėdai nuskridus, Elora kuo tyliau ir greičiau pasileido durų link.
Boredom ir the biggest disease in the
                         world, darling