0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Hayato Shinohara

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Viso pasaulio apgaulės taikinys
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #195 Prieš 5 mėnesius »
   Jokios reakcijos. Kaip neįdomu. Nusivylęs Hayato paniekinamai dėbtelėjo į Jeffterį, o tuomet vėl užvertė galvą aukštyn, į nepasiekiamą ir trokštamą dangų.
   - Kodėl atsakinėti turėčiau į tavo klausimus, kai neatsakai tu į manuosius? - pasiteiravo japonas.
   Nutilo iš principo. Jautė į jį įsmeigtą piktą pašnekovo žvilgsnį, bet nieko dėl to nedarė - negi Shinohara kaltas, kad anas purvakraujis nešneka?
   Smalsumas vertė pasiųsti jo pusėn dar kelerius kerus, tačiau dabar imigrantas moksleivis jau tikėjosi, kad anas žmogus galiausiai prabils. Galgi nenutiks taip, kad paaiškėtų, jog ten visai ne žmogus? Būtų nemalonu - vos tik susipažinus užmušti. Oi, jie juk dar net nesusipažinę.
   - Hayato, - ištiesė ranką Shinohara, pasiaukodamas etiketui.
   Aišku, liesti purvakraujį anaiptol nėra malonu, tačiau niekas nesutrukdys vėliau nusiplauti rankos. Japonas žavėjosi kultūringais žudikais maniakais, gal užaugęs ir pats tokiu taps. Kas žino, kur nuves karjera ir gyvenimas.
MIORK SO KUNCHYOM

„Ir paskraidink mane, paplūdusį kraujais, virš miesto/ Ir tegu kraujas amžiams liks ant gatvių ir takų...“

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1268
  • Lytis: Vyras
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #196 Prieš 5 mėnesius »
Edgar'o sutiktas vaikinas visgi nedrįso pulti jo. Juodaplaukis to puolimo tikėjosi, nes, jei azijietis sugebėjo į jį nukreipti kerus vieną sykį, tą galėjo padaryti ir antrą kartą. Bet to nepadarė, tik nežinia kodėl. Ar todėl, nes buvo vienas iš tų garbingųjų, kuris nepuola nesiginančių, aišku, prireikus gintis Edgar'as buvo pasiruošęs, ar todėl, nes turėjo kitokių, tik jam pačiam žinomų, planų.
Animagas rimtai žvelgdamas į nepažįstamąjį ir toliau sėkmingai jį ignoravo, šį sykį neatsakydamas į klausimą apie klausimus ir atsakymus į juos.
Netrukus, Jeffter'is vėl truputėlį buvo nustebintas. Vėl stebino tas sutikto jaunuolio nepastovumas. Jis dar neseniai bandęs kalbėti paniekinamai, dabar jau stovėjo atkišęs ranką prieš trumpaplaukį ir mėgino susipažinti. Į šį gestą buvęs Hogvartso moksleivis atsakė. Jis persimetęs savo burtų lazdelę iš dešinė rankos į kairę, paspaudė Hayato ranką su savo dalinai metaline ranka, kuri slėpėsi po juoda pirštine.
- Tikiuosi, jog esi ne pabaisa..,- sušnabždėjo burtininkas nežymiai timptelėjęs japoną link savęs. Norėjo pridurti, jog taip pat tikisi, jog šis daugiau nesimaišys jo kelyje, bet nusprendė šį kartą tai nutylėti ir paleidęs varnanagio ranką nusigręžė nuo jo bei ėmė, stebėdamas aplinką, jog tas vaikis ar koks kitas padaras nesugalvotų netikėtai pulti, žingsniuoti iš miško. Edgar'ui pakako sužinoto vardo, kurį vėliau galės patikrinti su kitais vardais esančiais būtybių sąraše, kurį gavo iš Magijos ministerijos ketvirtojo lygio darbuotojos.

*

Neprisijungęs Hayato Shinohara

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Viso pasaulio apgaulės taikinys
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #197 Prieš 5 mėnesius »
   Pašnekovas papurtė Hayato ranką - na, ir nieko daugiau. Japonas kurį laiką nustebęs spoksojo į jaunuolio veidą, bet akys vis temo, temo, temo...
   - O tu europietiška žžžžiurke, kuso kurae... - sušvokštė Shinohara per sukąstus dantis, matydamas, kaip šis begėdis pėdina šalin. Gal išsigando?..
   Bet faktas buvo tas, kad šitas neišsilavinęs purvakraujis paniekino jo, grynakraujo ir japono, mandagumo gestą! Užuot prisistatęs pats, dar išdrįso iškelti neregėtų teorijų apie jį...
   - Baka, warugaki... - plūdosi siauraakis, rankomis įsirėmęs į šonus ir net mažumėlę paraudęs iš pykčio. - Crucio, Expeliarmus, Avada Kedavra, Confringo, - paleido visą tiradą ne pačių maloniausių kerų į vis dar nepažįstamą baltaodį, dar kelis paleido Bežodžius - idant šiam būtų sunkiau apsiginti.
   - Ko jus moko šitam dasai žemyne, yabo kusogaki, - Hayato paspyrė ant žemės gulėjusį akmenėlį.
   Kilo idėja su tuo daiktu trinktelėti nepažįstamajam per galvą, bet grynakraujui toks žiobariškas gestas visai netiko. Tad tą akmenėlį nuo žemės pakėlė ir į galvą juodaplaukiui burtininkėlis paleido su lazdele. Su tokiu gestu, regis, pyktis truputį ir prasisklaidė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 mėnesius sukūrė Sorenas von Sjuardas »
MIORK SO KUNCHYOM

„Ir paskraidink mane, paplūdusį kraujais, virš miesto/ Ir tegu kraujas amžiams liks ant gatvių ir takų...“

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1268
  • Lytis: Vyras
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #198 Prieš 5 mėnesius »
Ką gi, regis, japonas buvo nenusiteikęs Edgar'ui leisti išeiti iš miško ir norėjo pakovoti.
- Protego Duo!- šiuo burtažodžiu tamsiaplaukis, atsigręžęs į septyniolikmečio pusę, nesunkiai atrėmė vienus iš nedovanotinų kerų. Kažin ar būtų pavykę susitvarkyti su šiais kerais, jei nepakeliamą skausmą kerai būtų panaudoti intensyviai, taip kaip ir turėtų būti naudojami, jei jais norima pasiekti tam tikro efekto.
- Protego- sušnabždėjo kiek silpnesnį burtą tam, kad išvengtų nuginklavimo. Po to, jau nebegalėjo naudoti kerų. Galėjo, tačiau jie kažin ar būtų galėję padėti, nes keistasis vaikis išdrįso paleisti pačius blogiausius kerus iš nedovanotinų. Laiko čia nebuvo, Jeffter'is norėdamas išsisukti turėjo reaguoti greitai. Taip ir padarė. Atsispyręs nuo žemės nėrė šonan. Ir nėrė tiesiogine tą žodžio prasme, tarsi nertų į vandenį. Tik žemę jis pasiekė ne rankomis, o letenomis. Po šuolio sau leisti stoviniuoti irgi negalėjo. Žmogus vilko kailyje turėjo dar labiau palėkti į šoną, nes vaikis kerų netaupė. Sprogimą sukeliantys kerai išvertė net kelis medžius. Po truputėlį siautėtojas aprimo pabaigai pasilikdamas akmenį, kurį švystelėjo į juodakailį vilką su sidabrine letena. Vilko raudonos akys puikiai matė šį atliekamą veiksmą, todėl vienu šuoliu į šoną buvo pasitraukta iš akmens skriejimo trajektorijos.

*

Neprisijungęs Hayato Shinohara

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Viso pasaulio apgaulės taikinys
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #199 Prieš 5 mėnesius »
   Hayato pyktis mažumėlę pragaravo, kilo aukštyn kartu su cigaretės dūmeliu lyg auka dievams, nors nei vienas iš jo paleistų burtų tikslo nepasiekė. Banguojanti įtampa sekino ir taip ribotas japono jėgas - tiek fizines, tiek psichines, tad po viso šito Shinohara tenorėjo prisėsti, užversti galvą ir paskaičiuoti žvaigždes.
   - Animagas... - sukrizeno juodaplaukis, drąsiai per atstumą žvelgdamas į raudonas vilko akis. - Lažinuosi, kad neregistruotas, - nikotino išdraskytomis balso stygomis sukikeno kaip mergaitė. O gal kaip baisi ragana, na, tuo spigiu bjauriu balseliu, kuriame kiek įsiklausęs gali įžvelgti (ar įgirdėti?) grasinimą.
   Kitatautis ant Anglijos žemės prisėdo, sunkiai atsiduso. Įtampa nebeleido kontroliuoti savęs - akys nukrypo į žavingai spindinčias, mirtingąjį viliojančias žvaigždes, į kurias vaizdą jam mažumėlę trukdė pilkšvas dūmas. Kartais japonas tarėsi girdįs iš žvaigždžių keistus žodžius, pranešimus. Mama sakydavo, jog žvaigždės jam primena iš...
   - Ką gi, vilkolakių šunie, - staiga kažką atsiminęs, o gal pasijutęs nejaukiai dėl raudonų akių, stebinčių jį, kas, žinant Hayato, yra mažai tikėtina, prabilo japonas. - Esant progai nusipirk testralio kepsnį ir išsiaiškink, ar čia yra pelėdų, o aš jau šiaušiu. Sugadinai man medžioklę, - apgailestaudamas pareiškė jis.
   Atsistojęs vaikis dar sutrypė anksčiau sudūmytą cigaretę, iš kišenės išsitraukė kitą, nors mažumėlę aptrintą, įsidėjo tarp dantų, tik šįkart kažkodėl neprisidegė. Gal šiek tiek dar rūpėjo sveikata?
   - Arigato, - atsisveikino šiaip jau visai ne tam skirtu žodžiu, bet ką gi tie europiečiai - vis tiek žiopli ir nesupras, tad jokio skirtumo.
   Jei būtų prisidegęs dūminę burtų lazdelę, būtum galėjęs matyti, kur jis eina, iš tolumoje blyksinčios spingsulės, deja, veikiai jis dingo net iš toliaregių vilko akių.
MIORK SO KUNCHYOM

„Ir paskraidink mane, paplūdusį kraujais, virš miesto/ Ir tegu kraujas amžiams liks ant gatvių ir takų...“

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1268
  • Lytis: Vyras
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #200 Prieš 5 mėnesius »
Raudonos vilko akys akylai stebėjo japoną, kuris vėl pradėjo elgtis kaip niekur nieko. Aišku, nepraleido progos ir vėl pamėtyti šiokių tokių replikų. Vaikinas tūnantis keturkojo gyvūno kailyje galėjo apsisukti ir dar kartą mėginti traukti savais keliais, tačiau to nedarė. Jautė, kad moksleiviui su labai dažnai kintančia nuotaika, gali netrukus atsirasti noras eilinį sykį pulti. To galimo puolimo Jeffter'is nebesulaukė, nes Hayato nusprendė pats šalintis. Jam dingus iš Edgar'o akiračio, animagas atvirto į žmogų ir ėmė pats žingsniuoti iš miško.
Azijiečio žodžiai apie sugadintą medžioklę juodaplaukiui burtininkui patiko, nes tai reiškė, kad jis užsiima bent jau vilkolakių medžiokle. Tą medžioklę galima būtų pavadinti kaip ir šiokia tokia pagalba Edgar'ui. Visgi, jei jis pats būtų ne žmogus, tai ta savotiška pagalba apsigynimo nuo juodosios magijos žinovą mažai guostų.
Žaliaakis išėjęs iš miško patraukė link Godriko Daubos, į savo namus.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1268
  • Lytis: Vyras
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #201 Prieš 1 savaitę »
Prabėgo keli metai nuo to karto, kai Edgar'as lankėsi šiame miške. Tuomet kažkoks japonas sugadino burtininko medžioklę. Šį kartą į Ūdrų Žabangas vaikinas atvyko su tais pačiais tikslais. Vėl virš miško švietė pilnatis. Tas lapelis gautas iš ketvirtojo lygio magijos ministerijos vadovės po trijų metų jau virto niekiniu. Galimai daugelis antgamtinių būtybių net pakeitė savo lokacijas. Net galimai tos, kurios bastydavosi Ūdrų žabanguose, nes miške buvo pernelyg ramu. Tamsiaplaukis vaikštinėja jau nuo vidurnakčio, o iki saulėtekio buvo likusi gal tik kokia valanda. Bet gal ir gerai. Magas nebeprisiminė, kada paskutinį kartą galėjo pasimėgauti ramiu pasivaikščiojimu. Atrodo ši naktis buvo būtent ta, rami, kur nereikia nieko gelbėti, nereikia prieš nieką kautis. Galiausiai Edgar'as apsisuko ir ėmė žingsniuoti miško išėjimo link, nes užsibūti ilgai čia negalėjo. Na, iš tiesų tai galėjo, bet nenorėjo. Norėjo namo grįžti prieš dar prasidedant dienos šurmuliui, kad netyčia neatkreiptų į save kitų dėmesio ir nesukeltų sau bereikalingo pavojaus, kuris šiuo metu, regis, buvo stipriai sumažėjęs, nes magijos ministerijos susidomėjimas juo turbūt tikrai buvo ganėtinai nuslopęs.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 718
  • Lytis: Moteris
  • I am a wolf and I am stronger than fear.
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #202 Prieš 1 savaitę »
   Miškas skendėjo tyloje. Net vilkiška klausa nepagavo nė menkiausio garso. Atrodė, kad viskas aplink, o tiksliau visas pasaulis, būtų išnykęs. Tarsi šio nė nebūtų buvę.
   Pilnaties šviesa pro tankias medžių viršūnes nušvietė dvi Pusmėnulio gaujos vilkes. Baltakailė, žingsniuojanti šalimais savo alfos, ir pilkakailė, kurios safyrinės akys dabar spindėjo it du brangakmeniai.
   -Vadinasi... Ianas tebuvo auka... O Avery... Išdavikė?,-Džesika kryptelėjo galvą. Žalios, kiek pablukusios akys nužvelgė vilkiška snukį. Mergina ne iškart sulaukė atsakymo. Akivaizdžiai matė, kad Luna paskendusi savo mintyse.
   -Ir už tai buvo nužudyta,-kobalto mėlynumo akys žvelgė su neapykanta. Galvoje tebesisuko paskutiniai Mišelės žodžiai.
   Viskas baigta... Luna, tu - pralaimėjai...O ne aš...
   Turbūt būtų sunerimusi, ėmusi panikuoti, tačiau dabar... Ji žinojo, kad anksčiau ar vėliau viskas sugrįš į savo vėžias. Kada nors...
   -Ką ketini daryti dabar?,-tarsi iš tolumos ataidėjo klausimas. Būtų rauktelėjusi antakius, jei tik būtų galėjusi. Kryptelėjo galvą. Kobalto mėlynumo akys susirado žalias, kiek pablukusias.
   -Laikas parodys...-atsakė stabtelėdama. Vėjo gūsis atnešė svetimą, žmogišką kvapą. Abi vilkės akimirksniu įsitempė. Safyrinės akys susirado kaltininką. Tolumoje, vienui vienas stovėjo vaikinas.
   Mišką sudrebino urzgimas, tačiau šį girdėjo tik alfa. Buvo per tylus, kad jį išgirstų žmogus. Prisimerkė stebėdama nepažįstamąjį. Visi instinktai liepė pulti, nelaukti ir sudraskyti šį, tačiau ji laukė. Laukė ir baltakailė. Nejudėjo ir paprasčiausiai stebėjo vaikiną.
I don't need a weapon. I am one.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1268
  • Lytis: Vyras
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #203 Prieš 1 savaitę »
Deja, neatrodė, kad vaikino pasivaikščiojimas baigsis ramiai. Ta kryptimi, kur jis žingsniavo stovėjo dvi vilkolakės, kurios jį jau buvo pastebėjusios. Ir jos atrodo nė neketino trauktis, kas reiškė galimą kovą. Na, ar bent jau Edgar'o pasisvaidymą kerais. Jei antgamtės būtų nešusios savo kailį laiku, tai burtininkas pravaikščiojęs visą naktį Ūdrų Žabangų miške būtų tiesiog iš jo pasišalinęs. O dabar tik atsirado galimybė kažkam nukentėti.
Vaikinas dėjo žingsnį į priekį, po to dar porą. Tada dar vieną ir jo žaliose akyse susifokusavo ne žmoniškų būtybių siluetai. Vis dėl to besibastančių čia dar yra galvodamas dar šiek tiek paėjėjo į priekį ir sustojo. Įdėmiai žvelgė į vilkus primenančius padarus. Šie nepuolė kaip išberazumėję. Vadinasi naudoja eliksyrus.. Nors tiek.. pamintijo žaliaakis.
- Labas vakarėlis, mielieji,- pasisveikino išsitraukdamas lazdelę. Ir ne šiaip dėl savęs kažką ėmė čia kalbėti trumpaplaukis burtininkas, jis žinojo, jog jį pilnaties būtybės supranta dėl to paties eliksyro, dėl kurio jos geba blaiviai mąstyti būdamos dabartiniame pavidale.
- Tai kuris pulsite pirmasis? Ar abu pulsite vienu metu?- teiravosi nukreipdamas savo lazdelę nuo vienos vilkolakės į kitą. Vaikinas akylai stebėjo abi būtybes galvodamas ar kuri iš jų ryšis pradėti puolimą. Nors jos galėjo imtis ir pabėgimo plano.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 718
  • Lytis: Moteris
  • I am a wolf and I am stronger than fear.
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #204 Prieš 1 savaitę »
   Ilgai laukti nereikėjo, kol žalios vaikino akys pastebėjo miško tankmėje besislepiančias vilkes. Kurį laiką alfa įdėmiai stebėjo vaikiną. Galva dūzgė nuo besisukančių minčių. Tos akys ir veidas... Ji buvo jį sutikusi, matė jį ir... Puolė. Ne, nepuolė, tik nuviliojo kito nepažįstamojo link, kad apsaugotų savo gaują. Tai jis puolė nužudymo kerais pasiruošęs pribaigti Pusmėnulio gaują.
   Suurzgė. Garsiai ir grėsmingai, it ženklas prašalaičiui, kad verčiau nešdintųsi. Jei betos urzgimas buvo girdimas tik jai, pilkakailei, tai jos urzgimas buvo girdimas ir vaikinui.
   Pašaipa juodaplaukio balse. Ji tik suerzino Luną, tačiau vilkė vis tiek išliko rami, nė nekrustelėjo iš savo vietos, kantriai laukė vildamasi, kad šiam užteks proto ir burtų lazdelę paslėpęs apsiauste išsinešdins.
   -Akivaizdu, kad jis nė neketina pasitraukti.
   Luna būtų mielai suleidusi aštrias iltis į jo nesaugomą, minkštą kaklo odą. Perkandusi arteriją ir palikusi šį mirtinai nukraujuoti, kentėti agonijos prisilietimus.
    Šilti oro garai persirito per vilkės snukį. Už nugaros tamsų dangų pamažu teptuku tepliojo nematoma ranka nudažydama šį šviesesne spalva. Aušo. Liko vos kelios minutės ir abi vilkės atgaus tikrąjį pavidalą, tik pirmiau reikėjo priversti vaikiną nešdintis iš Ūdrų Žabangų miško.
   Trumpam žvilgtelėjo į Džesiką, ši supratusi nurodymus atsitraukė mažais, lėtais žingsniais sukdama ratą apie vaikiną. Pulti ji neketino, paprasčiausiai vylėsi, kad tamsiaplaukis ners pro krūmus miško išėjimo link.
   Alfa tebestovėjo miško tankmėje, tebežvelgė į žalias akis. Prašiepė nasrus, nuaidėjo garsus urzgimas. Ji nebejuokavo, aiškiai liepė prašalaičiui dingti.
I don't need a weapon. I am one.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1268
  • Lytis: Vyras
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #205 Prieš 1 savaitę »
Pilnaties būtybės žvelgė į Edgar'ą, o šis į jas. Stojusią tylą išsklaidė pilkakailės vilkolakės suurzgimas. Negi jis mėgina mane įbauginti? savęs mintyse paklausė burtininkas, kuris neketino dabar jau šalintis iš miško. Gal pasakytų, jog tegul jos šalinasi, jei taip nori, tik tiek, jog jis joms nelabai leistų tą padaryti.
Viena iš būtybių palengva ėmė judėti aplink Jeffter'į.
- Atrodo nusprendėte mane pulti abu..-, kiek šyptelėjo manydamas, jog būtybių planas yra vienai pulti iš priekio, o kitai iš už nugaros. Ta pati pilkakailė suurzgė dar kartą, tik šį sykį parodė ir savo iltis.
- Na gerai..,- nusprendė, kad jau pats metas truputį prajudinti keturkojas, - Sectumsempra!- pirštinėtos rankos sujudinta lazdelė išleido baltą šviesą, kuri lėkė link to padaro, kuris čia atrodo buvo labiausiai nepatenkintas. Ir paukštukai atrodo prasibudino, pakildami nuo medžių šakų, po sušukto Edgar'o burtažodžio. Tuomet nestebėdamas ar kerai pasieks vilkolakę ar ne, greitai apsisuko į kitą pusę paleisdamas ugnies kerus dėl atsargos, jei kartais jį būtų nusprendusi pulti baltu kailiu pasidabinusi vilkė.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 718
  • Lytis: Moteris
  • I am a wolf and I am stronger than fear.
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #206 Prieš 1 savaitę »
   Buvo akivaizdu vieną - nė vienas iš magijos pasauliui priklausančių asmenų miško lengvai neapleis. Abi vilkės buvo pasiryžusios išvyti nepažįstamąjį iš miško, o šis savo ruožtu - jas, o galbūt ir dar blogiau - pribaigti.
   Pilko kailio savininkė pritūpė, pasiruošė dingti iš tos vietos, kurioje stovėjo. Jautė, kad vaikinas burtų lazdelę iškėlė ne šiaip sau, netrukus sulauks puolimo. Kobalto mėlynumo akys trumpam nukrypo į betą. Ši stabtelėjo, sustojo lygiagrečiai su juodaplaukiu. Taipogi prašiepė iltis suurgzdama.
   Miško paklode nubangavo burtažodis. Alfa staigiai metėsi į šoną išvengdama į ją paleistų kerų. Regis, žaliaakiui visai nerūpėjo ar šie pasieks savo taikinį. Jam rūpėjo beta.
   -Džes, dink iš ten!
   Baltakailė krūptelėjo galvoje nuskambėjus Lunos balsui. Žvilgtelėjo į šios pusę. Pusmėnulio gaujos alfa ėmėsi kitos strategijos. Dabar ji užėmė puolėjos vaidmenį. Lėtais, užtikrintais žingsniais slinko žalių akių savininko link. Pasigirdo nepatenkintas urzgesys, skirtas komandas duodančiai vilkei. Ši tik dėbtelėjo į savo betą. Neketino leisti pamišusiam magui pulti jai svarbų žmogų.
    Stabtelėjo vos per kelis žingsnius nuo ugnies, saugančios tamsiaplaukį, pasislėpusį po gobtuvu. Iškėlė galvą dar kartą praverdama nasrus, tarsi rodydama, kad dėmesys turi burtas skirtas jai. To ir troško. Reikėjo nukreipti dėmesį nuo Džesikos.
I don't need a weapon. I am one.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1268
  • Lytis: Vyras
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #207 Prieš 1 savaitę »
Nei vieni kerai nepataikė nei į vieną pilnaties būtybę. Pirmų kerų išvengė, o antri nelabai į ką ir skriejo. Ugnis netruko išblėsti prieš Edgar'ą atidengdama pilkakailę. Ši ir toliau, regis, buvo nusiteikusi agresyviausiai. O gal čia taip norėjo parodyti, jog ji pirmoji stos į kovą. Jeffter'is to tiksliai negalėjo pasakyti, nes nesuprato tų jų urzgimų. Kad ir kaip bandė mago dėmesį atkreipti viena iš vilkolakių, tamsiaplaukis vis tiek negalėjo visiškai ignoruoti ir atokiau stoviniuojančios baltakailės. Tai būtų per didelė prabanga ir per didelė rizika Edgar'ui sau leisti pamiršti apie ją.
- Bombarda!- kerai buvo paleisti į šoną, kur turėjo stovėti ramesnioji vilkė. Taikytis konkrečiai į ją nesitaikė, tačiau reikėjo ją šiek tiek užimti, kad būtų galima skirti dėmesio tai, kuri labai jo norėjo.
- Sectumsempra!- dar kartą panaudojo tuos pačius kerus prieš pilku kailiu pasidengusią būtybę. Vaikinas norėjo paleisti dar vienus kerus, kad apsunkintų savo taikiniui išsisukimo galimybes, tačiau to nepadarė. Kažkaip nebūdingai jam jis sugebėjo pasiklysti tarp burtažodžių, tad dar vienų kerų paskui ką tik panaudotus nepaleido.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 718
  • Lytis: Moteris
  • I am a wolf and I am stronger than fear.
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #208 Prieš 1 savaitę »
   Ugnis, sukelta kerų dėka, siekiant apsisaugoti nuo vilkolakių, ir šokčiojanti safyrinėse akyse, vos netrukus išblėso tarsi šios nė nebūtų buvę. Miško paklodę ir vėl nušvietė tik balta, pro tankias medžių šakas prasprūdusi pilnaties šviesa. Būtent dėl nakties šviesos vilkės neturėjo pranašumo. Naktinis matymas neteikė naudos, pilnatis nušvietė pakankamai miško, jog viską aiškiai galėtų matyti ir burtininkas.
   Turbūt būtų pikdžiugiškai šyptelėjusi stebėdama, kaip ugnis išnyksta. Praėjimas laisvas, tereikėjo atsispirti galinėmis kojomis ir pulti priešais stovintį vaikiną, žvelgiantį tiesiai į kobalto mėlynumo akis. Ir vis gi ji laukė. Kantriai ir ramiai, kol tuo metu sniego baltumo kailiu pasidabinusi vilkė nuleido galvą prisiplodama prie žemės ir žengdama kelis nedidelius žingsnius aukos link.
   Planas nesuveikė. Vaikino dėmesio taip lengvai atitraukti nepavyko. Medžių karaliją sudrebino dar vienas burtažodis. Luna pritūpė akimirksniu nužvelgdama savo betą. Kūlversčiu persivertusi antroji vilkė tik pasipurtė. Netoli jos žemėje žiojėjo nemaža skylė. Skylė, kur galėjo būti jos kūnas. Kryptelėjusi galvą nužvelgė kerų padarytą galvą, o tuomet papurtė galvą it bandydama nusikratyti prilipusias dulkes.
   Kvailys.
   Atrodė, kad magijos pasauliui priklausantis asmuo tik žaidžia su jomis. Nė nesistengia taikytis ir deramai paleisti burtų.
   Staigiai prisiplojo prie žemės. Paleisti kerai praskriejo pro pat pilkakailės galvą. Nuaidėjo garsus urzgimas.
   Ak, visgi man pavyko...
   Vos akimirkai pasuko galvą į nuskriejusius kerus, o tuomet ėmėsi betos taktikos - ėmė sukti ratus aplink savo auką. Aštrūs it skustuvai iltys blykstelėjo pilnaties šviesoje. Staiga tapo itin smagu žaisti šį žaidimą - žaliaakis nė nesistengė pataikyti į vilkes, o šios savo ruožtu vis arčiau ir arčiau sėlino jo link.
I don't need a weapon. I am one.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1268
  • Lytis: Vyras
Ats: Ūdrų Žabangų miškas
« Atsakymas #209 Prieš 1 savaitę »
Edgar'as ir vėl nieko nekliudė savo kerais. Sprogstamųjų kerų sukeltas garsas nuaidėjo per mišką. Kiek tolėliau sprogimas išrovė ir medį, kuris dabar laikėsi pakibęs ant savo kaimyno. Būtent dėl galimų panašių nutikimų juodaplaukis magas kol kas nebeplanavo naudoti kerų, galinčių viską vartyti aplink, nes taip susikeltų papildomos grėsmės ir sau.
Dabar jau abi aštriadantės suko ratus aplink po apsiausto gobtuvu pasislėpusį vaikiną. Jos artėjo prie jo, bet kas iš to, jei po paleistų kerų, jos vėl atsidurdavo toliau nuo Edgar'o. Aišku, jos buvo atsargios, kaip ir žaliaakis. Beatodairiškas puolimas tikriausiai jos galėtų skaudžiai kainuoti. Jeffter'is irgi ėmė išlėto suktis aplink savo ašį. Norėjo žinoti kur yra kiekviena pilnaties būtybė. Bent viena paleista truputėlį iš akiračio galėtų pridaryti daug bėdos. Iš lėto pakilo apsigynimo nuo juodosios magijos specialisto ranka, laikanti lazdelę. Ji sekė sukdamasis ratu, kaip ir burtininkas sekė baltakailę vilkę.
- Imperio!- galiausiai paleido kerus, kurie pataikę į antgamtę juodaplaukiui leistų stebėti dvikovą tarp vilkolakių.
- Avada Kedavra!- dar vienas nedovanotinų kerų burtažodis išsklido iš Edgar'o lūpų. Tik žalias spindulys buvo paleista kiek labiau į šoną nuo būtybės tikintis, kad šioji bandydama išvengti pirmiau paleistų kerų užšoks ant antrųjų.