0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Ashley Shaw

  • ****
  • 241
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Ats: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #225 Prieš 6 metus »
- Kad tave kur velnias.. - tespėjo keiktelt ant vaikėzo, prieš nubėgdama ieškoti Elridės.
Trečiakursė daugiau neatsakinėjo į jokius klausimus, nes, naa jau seniausiai klūpojo prie dėkui dievui, jog gyvos Endlercat.
Vėl atlikusi savo pareigą ir panardinusi žuvelę, Ashley pagaliau galėjo užsiimti savo reikalais. Ji nieko originaliau nesugalvojo, kaip tik pasisamdyti undines už verges. Dauguma, o tiksliau jau visi atėjusieji buvo pasirūpinę bent keletu žuvelių. Įskaitant ir tą berniūkštį su kažkokiais akiniais, atsilenkiamais stiklais. Kažin ką jis čia tuom nori pavaidinti.. Atsirado mat žvaigždė.. Reiktų jį pamokyti, heheehe. Nors ir kad ir kaip kaštonplaukė troško paleisti kokią gniūžtę, antrakursio link, negalėjo, nes dar nebuvo sumedžiojusi bent vienos vienutėlės žuvikės.
- Su tavim pratęsiu vėliau, - tyliai pati sau sužnabždėjo, o tada nuklibinkščiavo daug atokiau nuo visų.
Dabar Ashley slankiojo iš vienos vietos į kitą, galvą nunarinus žemyn, tarytum kažko ieškodama. Pagaliau kažkam švystelėjus, Tonks pašoko iš laimės ir pradegino ledą. Ten plaukiojusi būtybė tuoj pat nusprendė išsiaiškinti, kas čia vyksta ir iš eketės iškišo savo.. hmmm.. undinės galvą. Taip, tai undinė!
- Sveika, - atsiklaupusi ant ledo, stengdamasi neišgąsdinti būtybės, tarstelėjo trečiokė. - Žinai, girdėjau žuvys rengia sąmokslą, - pašnibždomis tarė rudaakė. - Prieš undines. Mat joms pabodo užleidinėti jums dieviškiausių gyvių postą, - nukreipė žvilgsnį žemėn, tačiau negalėjo nepastebėti susidomėjusio vandenės žvilgsnio..
P. S.I hope you're happy.

*

Neprisijungęs Radagaskas fon Velnu

  • VI kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Nespręsk apie žmogų iš kaukės - " Kaukių Meistras"
Ats: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #226 Prieš 6 metus »
Jau rodės grifui, kad jis liko vienas, bet jo nustebimui pamatė ateinančią Džese. Visam Jo siaubui, ji žengė ant ledo ir artėjo link eketės:
- STTTTTTTTTTTTTOOOOOOOOPPPPPPPPP!!!!!!!!!!!!!!!! Nežingsio į priekį. - Užsignalizavo panikos pilnu balsu, kad neįgriutu į ekete. - Be to, labas, bet neženg ne žingsnio. - Apsuko jis grifiuke į priešinga puse ir  iš visų jėgų ja nustumė nuo ledo  į krantą. - Palauk čia, turiu kai ką sutvarkyti. - Jam nepatiko, jį subarusios merginos išraiška, tai paruošė dar vieną buteliuką. Jis ta grifiukė rado atsiklaupusę prie eketės. Jei būtu žinojas jos vardą, būtu kreipesis juo, bet nežinojo, tai pasukęs sraigtą ir išgirdęs tiksentį laikmatį. Velnu savo bombą įbruko merginai į delną, kurį greičiausiai dar bandė kalbėtis su undine, ir ko ji nespėjo susivokti, Radagaskas greitai pasišalino:
- Sėkmės, linkėjimai iš motulės Lietuvos. Barbarų tevonyjos. Cha, cha, cha.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Radagaskas fon Velnu »

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #227 Prieš 6 metus »
Elridė ramiai plaukė su jau gan dideliu grobiu, kai pasigirdo sprogimas. Išsigandusi mergaitė apsisuko ir norėjo plaukti kažkur tolyn, kur jie jos nepasiektų. Tačiau, nežinia kelintas sprogimas ją pasiekė ir su didžiule jėga išmetė iš vandens. Tai ką... Aš taip ir mirsiu? Grifiukei ėmė trūkti oro ir ji norėjo prakeikti tą žmogų, kuris taip sprogdina vandenį. Nelemtas padaras... Jei būčiau žmogus aš jį supjaustyčiau su savo nagais! Elridės džiaugsmui ją išgelbėjo Ashley. Šiek tiek atsargiau pabuvus vandenyje grifiukė pajautė, kaip eliksyras blėsta ir pamatė, kad ji didėja. Atsiminusi, kad mergaičiukė nemoka plaukti išsigandusi pasileido link kranto. Šaunu, jei bombos nepribaigia, tai vanduo pribaigs... Elridės džiaugsmui kai eliksyro poveikis visiškai baigėsi ji jau buvo prie pat kranto. Mergaitė išlipo iš vandens su visiškai šlapiais rūbais ir žuvimis užlindusiomis tarp rūbų. Perpykusi ji atsisėdo ant kranto ir sukryžiavo rankas nė nesirūpindama, kad kažkur tarp rūbų daužosi žuvelė. Daužykis, daužykis... Man neįdomu! Pralaimėjau varžybas, dėl suknisto bombardieriaus... Juo labiau, pamačiusi, kas sprogdino eketes, Elridė dar labiau įpyko. Radagaskas fon Velnu, su kuriuo ji kažkada dirbo, buvo drovus ir, rodos, baikštus žmogiukas, bet štai. Apsimetėlis nelemtas! Brokonierius... Aš jam kada parodysiu, mane sprogdint!

*

Neprisijungęs Ashley Shaw

  • ****
  • 241
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Ats: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #228 Prieš 6 metus »
Ashley palaimingai bandė nuteikti undines prieš žuvis, kai staiga atbėgo tas pats velnio neštas ir pamestas veikėzas - bombarduotojas ir įbruko trečiokei bombą. Dievaž, tai čia žvejybos ar kuris pirmas susprogdins kitą, varžybos? Ashley nespėjo nieko susivokti, tad tik stipriai užsimojusi ( nereikėtų pamiršti, jog ji užėmė atmušėjos pareigas ir tai mokėjo geriausiai ), sviedė bombą kur papuolė. O papuolė kažkokion eketėn. Nugriaudėjus sprogimui, trečiokė apsižvalgė, ar niekas nesužeistas bei pasivijo Velnu.
- Tau ką, su galva negerai? O jei ji būt sprogus, a? Pamąstei? Nepaisant to, jog būtum vieną antrakursę užmušęs, tai dar ir mane sugalvojai? - ryškino akinuočiui. - Džiaukis, jog ta bomba neteko tau pačiam, - užbaigė garbanė.
Dauguma jau baigė žvejoti ir iš lėto ėmė skirstytis. Jų pavyzdžiu pasekė ir jaunėlė. Na, laimėtojas turbūt buvo visiem aiškus - išprotėjęs antrakursis, su kažkokiais al'a mandrumo priduodančiais akiniais. Pykti ant jo grifė ilgai negalėjo, tačiau tikrai nepraleis progos jį užbomborduot. Tik esminis skirtumas, jog nepavojingom ir galvos tikrai neketinančiom nunešti sniego gniūžtėm.
P. S.I hope you're happy.

*

Neprisijungęs Jasmine Diana Amneta

  • Burtininkė
  • ****
  • 227
  • Lytis: Moteris
Ats: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #229 Prieš 6 metus »
 Sekundėlę Jasmine sudvejojo. Sudvejojo ar nesikalba su oru ar medžiu, kaip ne skykį yra nutikę. Ar kartais nesumaišė Radagasko su kokiu kitu grifu, (na, bet daugybės pacanukų buvimu Grifų Gūžta nepasižymėjo. Įdomu kodėl) kuris dar užsipulti gali. Bet grifai iš prigimties draugiški, o kadangi Amneta stengėsi įsidėmėti balsus po truputį, o ne visus iš karto, įsimintinesnius atskirdavo gan gerai. Žinoma, žiobarotyros ir astronomijos profesores sumaišyti būtų gan sunku, nes skirtingos kaip In ir Jan, bet dėl jaunesnių grifiukių dažnai suabejodavo. Ypač, jei nebuvo su ja pasikalbėjusios ir neaktyviai dalyvauja pamokose. Bet... Tai, kad čia tikrai Velnu, sužinojo kitu būdu.
 Garsus balsas tikrai nepatiko dar po sprogimų normaliai neatsigavusioms ausims, ketvirtakursė sustojo kaip ir prašė Velnu. Netrukus suprato, kad jis jai ką tik išgelbėjo gyvybę. Na, jei ne gyvybę, bet bent jau apsaugojo nuo išsimaudymo šaltam šaltam vandenėly su ledo kubeliais. Šauniai būtų bėdos prisidarius, ar ne?
 Tik rodos, antrakursis buvo užsiėmęs kažkuo kitu, kad vos spėjęs pasisveikinti liepė palaukt ir nubėgo. Dar vienas sprogimas, Velnu? Šyptelėjo keistai, pakeldama vieną lūpų kamputį, bet ne keistai, jei galvotume apie Džesę. Ką dabar sprogdinsi, ponaiti fon Velnu? Žuvytes ar ne tik žuvytes? Negalėtum pasakyti, kad įsivaizdavo kaip viskas įvyks, nes nepavyktų. Bet mintis, kad kokia grifė gaus bombą į galvą daug pasakė. Sekundėlę jau išsigando, bet paskui atgimė ankstesnioji ji, norinti viską sunaikinti. Tik nematymas saugojo kokokios nors išdaigos. O gal vis dėl to koledžai neturi reikšmės ir skirstumas nereikalingas? Pamintijo pagalvojus, kad tai būtų ne grifiškas, o klastuoliškas poelgis.
 Taip. Bomba sprogo, o turbūt ir gerokai toliau nuo ežero girdėjosi nepatenkintos panelės Tonks balsas. Labai nepatenkintos ir supykusios. Rimtai, jis norėjo ją susprogdinti? Ketvirtakursė sukikeno ir su kitais grifais patraukė link Hogvartso.
Legacy, what is a legacy?
It's planting seeds in a garden you never get to see
I wrote some notes at the beginning of a song someone will sing for me
America, you great unfinished symphony, you sent for me
You let me make a difference, a place where even orphan immigrants
Can leave their fingerprints and rise up,
- Lin Manuel Miranda, „Hamilton“

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #230 Prieš 5 metus »
 Šiaip žiemos Markas nemėgo, bet vienintelis dalykas, privertęs laukti berniuką šio metų laiko, buvo dangus, primenantis jam Luke akis.Nuo kada galvoju apie Luke akis? Kvailys. Markas nusipurtė. Ant peties užsimetęs sportinį krepšį, kuriame buvo rankšluostis bei karštos arbatos termosas, berniukas žingsniavo per ploną sniego sluoksnį link užšalusios ežero pakrantės, kur buvo susitaręs susitikti su bendrakoledžiu. Hm... Klimato kaita daro savo. Klastuolis susimąstė žvelgdamas į ploną sniego sluoksnį. Jau buvo arti gruodžio vidurys ir artėjo Kalėdos, bet šiandien pirmą kartą iškrito sniegas. Pakėlęs galvą į dangų Markas leido kelioms ledinėms snaigėms nukristi jam ant veido, tikėdamasis, kad šios išvaikys kvailas mintis apie grifą. Jis juk praktiškai žiobaras. Žiobaras su medžio gabaliuku, gebančiu vakdyti magiją. Jums niekada nebuvo lemta būti kartu. Pagaliau priėjęs prie ežero kranto, Markas išsitraukė lazdelę ir nukreipęs į ledą tarė:
-Ventus.
Vejo spiralė, sukelta klastuolio lazdelės, nupūtė sniegą nuo ledo ir dabar puikiai matėsi, kur ledas plonas. Apsidairęs ir pamatęs, kad Morisas jau irgi ateina iš pilies, Markas nusimetė apsiaustą bei kitus rūbus. Jo liauną kūną iškart ėmė stingdyti šaltis, bet Markas pasirąžė bei priėjęs prie plono ledo nukreipė lazdelę į jį tarė:
-Incendio,
Iš rudaplaukio lazdelės iššokusi liepsna pratirpdė lede skylę, pakankamo dydžio sutalpinti keturis žmones. Patenkintas savo darbu, rudaakis numetė lazdelę ant rūbų ir nelaukdamas ateinant bendrakoledžio, šoko į ledinį vadenį.

*

Morisas Banoveris

Ats: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #231 Prieš 5 metus »
Sulaukęs pakvietimo pasimaudyti ežere Morisas sutriko, nors aišku būtų jį priėmęs iš karto, bet kai pasiūlymas buvo žiemos laikotarpiu, tai jam sukėlė šiokį tokį sutrikimą, bet galų gale sutiko ir dabar traukė su nedidele kuprine ant pečių. Kurioje buvo rankšluostis, atsarginiai rūbai jei kartais sumanytų jį įstumpti su visai rūbais į vandenį, pilnas termosas kakavos ir dar kažkokių šokoladinių saldainių. Eidamas iš Hogvartso vaikinas nesutiko nė vieno žmogaus, tad galėjo niekeno netrukdomas keliauti prie ežero kranto. Jau būdamas kažkur per šimtą metrų nuo Marko klastuolis pamatė, kad jis jau nieko nelaukęs įlindo į vandenį, tad ir jis paskubėjo. Greitai nusirengęs drabužius, dar greičiau nubėgęs prie vandens, net nesistekdamas priprasti murktelėjo į vandenį ir panėrė. Šiek tiek paplaukiojęs po vandeniu išnėrė ir tik tada pasisveikino:
 -Labas, kaip tau vanduo? Man tai šiek tiek šaltoka, -stengdamasis neišlysti iš vandens kalbėjo Morisas, nes būnant ne vandenyje buvo dar šalčiau.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #232 Prieš 5 metus »
Paniręs, Markas atsimerkė ir apsidairė. Čia buvo pakankamai gili vieta, kad galėtum nuskęsti, bet klastuolis nejautė jokios baimės. Pajutęs, kad jau jam spaudžia plaučius, berniukas iškilo į paviršių kaip tik tuo metu, kai Morisas įšoko į vandenį. Viena ranka atsirėmęs į ledą, kuris nesulūžo nuo rudaplaukio svorio, berniukas nusibraukė savo jau gerokai paaugusius plaukus nuo veido. Reikėtų apsikirpti. Bet kas gi Hogvartse moka kirpt plaukus? Bendrakoledžiui išnirus ir paklausus Marko, jis atsakė:
-Labas,-berniukas pilnai atsirėmė į ledą,-Vanduo normalus, kaip visada. Visai smagu, nors nemėgstu šal...
Markui nebaigus sakyti sakinio, ledas nuo klastuolio svorio įlūžo ir jis vėl paniro. Šįkart, norėdamas pagąsdinti jaunesnį berniuką, jis neišniro tiek, kiek galėjo ir išniręs pradėjo juoktis.
-Tai... Papasakok apie save, juk mes nebendraujam daug,-Markas nuplaukė link įlūžusios vietos, vėl atsirėmė į ledą ir paėmęs plūduriuojantį ledo gabaliuką ėmė jį apžiūrinėti saulės, kuri išlindo pro debesis, šviesoje.-Beje, kaip manai, kaip jaustumeis, jeigu būtum patekęs į kitą koledžą? Na, pavyzdžiui, Grifų Gūžtą.
Markas nusišypsojo. Nustojo snigti. Klastuolis pakėlė akis į dangų ir pamatęs mėlynumo properšas vėl pajuto, kaip jam suspaudžia krūtinę ir visa tai aiškiai atsispindėjo jo veide.

*

Morisas Banoveris

Ats: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #233 Prieš 5 metus »
Markui pasisveikinus Morisas liko toliau plūduriuoti kol kitas klastuolis neįlūžo. Jam ilgokai neišnirus jau norėjo nerti jo ieškoti, bet to nespėjus padaryti jis išnėrė ir ėmė juoktis, tad nusprendė, kad jam nieko nėra.
 -Papasakoti apie save? -pasitikslino. -Na esu maišyto kraujo. Mama burtininkė, o tėtis žiobaras. Gyvenam Velse. Turiu kažkokią galią kurios kiek žinau niekas neturi išskyrus mane. Tai va galiu kalbėtis su gyvūnais, -nutilo. -Žinau greičiausiai dabar juoksiesi, nes tokio dalyko dar nesi girdėjęs, bet jei nori sužinoti kaip ėmiau kalbėtis su jais galėsiu papasakoti. -Galėčiau papasakoti kokie gyvūnai gyvena ežere, miške ir dar visur kur aplinkui Hogvartsą. Nemanau, kad tada norėtum maudytis, -nutilo ir stengėsi išlaikyti rimtą miną, nes jokių baisių gyvūnų čia negyveno.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #234 Prieš 5 metus »
  Lėkdama painiais it labirintas miško takeliais Morgana tik kelis kartus atsisuko pažiūrėti ar Dorianas ją seka. Kiekvieną kartą kai atsisukdavo jis buvo tik vos keliais žingsniai atsilikęs nuo jos, ir rodos ėjo pernelyg atsipūtęs. „Prakeikti ilgakojai.“- ji pagalvojo apie savo žemą ūgį ir vos nenusispjovė. O jai taip magėjo kaip nors paklaidinti tą naujoką, nežinia kodėl, matyt, koks velnias ją apsėdo, kad tokios mintys kilo.
   Kai po savimi išgirdo, kad traška ne tik sniegas, kuris jau buvo spėjęs užknisti, bet ir vos vos juntamos smėlio kruopelės Morgana ir vėl atsisuko pažiūrėti, gal Dorianas kur nuklydęs bus. Deja, jis vis dar jai kone kulnus mindė.
- Mes jau netoliese.- pranešė ir leido sau trumpam įkvėpti oro, jau buvo kone padususi nuo tokio lėkimo.
  Ugniaplaukė nujautė, kad už kelių metrų atsivers gražus vaizdas į užšalusią ežero pakrantę, todėl savo žingsnių spartą kiek sulėtino. Šiaurinis vėjas papūtė ir jos plaukai vėlei pradėjo šiauštis ir lįsti į burną. Ieškodama kokios nors gumelės, tačiau prisiminus, kad paskutinę suplėšė lėkdama pro įvairias šakas miške, kone šuniuko akytėmis pažiūrėjo į Dorianą.
- Prašau, pasakyk, kad būsi toks nuostabus, jog turėsi kokią nors plaukų gumelę.- ištarė ji ir dar pridūrė,- išgelbėtum ne tik mane, bet ir save.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Dorianas Darvinas Raveras

  • VI kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fine, make me your villain
Ats: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #235 Prieš 5 metus »
Kurį laiką jie ėjo tyloje, užpildytoje šakų ir sniego traškėjimo bei merginos šnopavimų. Kai ši vargo skubėdama siaurais takeliais, vaikinas tik palengva žingsniavo ir žvalgėsi po sniegu miegantį mišką. Raudonplaukei vis atsisukus, lyg norėtų įsitikinti, jog Dorianas nepabėgo, šis jai išsišiepdavo ir tardavo:
-Ar negali greičiau?-Nors merginos greitis jam visiškai netrukdė, jis vis tiek negalėjo išlaikyti prikąsto liežuvio. Tiesą sakant, jam visaip norėjosi prie visko prisikabinti ar kitaip erzinti merginą. Tiesiog buvo be galo nuobodu. Neįsivaizdavo apie ką jie galėtų kalbėti ir ką kartu veikti.
Mergina staigiai sustojo ir apsisuko. Vėjas taršė jos garbanotus plaukus. Vaikinas vėl vos susilaikė nenusišypsojęs. Šįkart jis pats tiksliai nežinojo kas jį pralinksmino. Nors ji ne viena kovojo su savo plaukais, bet Dorianas plaukų gumelės neturėjo. Užtekdavo jam tiesiog pirštais perbraukti ir viskas sugrįždavo į savo vietas.
-Aš? Nuostabus? Tikriausiai maišai mane su kuo nors,-apsimesdamas nustebusius jis pakėlė antakius ir vėl susikišo rankas į palto kišenes.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #236 Prieš 5 metus »
  Garbanei norėjosi išmušti tą pasipūtusią šypsenėlę iš Doriano veido. Jis būtų atrodęs žymiai geriau su nuskilusiu dantimi ar mėlyne paakyje. Sugriežusi dantimis ji pabalino akis į vaikiną.
- Na, taip, sumaišiau su savimi.- atsainiai tarstelėjo ir susikišusi plaukus po šaliku ir paltu, dėl jų šiurkštumo kiek kuteno kaklą ir nugarą.
  Giliai įkvėpusi mergina dabar ėjo dar lėčiau, tarsi mėgaudamasi grynu, šaltu oru. Ji pakėlė akis ir užsižiūrėjo į žvaigždėtą dangų. Buvo priešpilnis. Morgana šyptelėjo pati sau. Klastuolei visai patiko žiema, tada dangus būdavo beveik kiekvieną naktį giedras. Netrukus jie pasiekė ežero pakrantę. Beveik visas ežeras buvo apledėjęs, tik pats vidurys, netoliese salos buvo aptrauktas plonu ledu.
  Morgana praleido Dorianą kiek į priekį ir pasilenkusi ji pačiupo drėgno sniego gabalą. Iš šio padariusi gniūžtę ji paleido ją į Dorianą. 
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Dorianas Darvinas Raveras

  • VI kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fine, make me your villain
Ats: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #237 Prieš 5 metus »
Lyg tyčia mergina ėjo dar lėčiau, gėrėdamasi vaizdu. Dorianas jau buvo prisižiūrėjęs tokių dalykų ir nieko daug nesitikėjo, bet priėjus užšalusį ežerą sekundei jam užgniaužė kvapą. Vaizdas tikrai buvo ypatingas. Vaikinas žengtelėjo pirmyn apžiūrėdamas ežerą. Ištraukęs rankas patrynė jas ir atsiduso. Jau buvo gana vėlu ir darėsi šalta. Kartu ir didėjo jo noras grįžti atgal į šiltą pilį.
-Tai... ką mes čia veiksim?-paklausė vėl susikišdamas rankas į kišenes. Atsakymą gavo iš nedidelio smūgio į nugarą. Pakėlęs galvą į mėnulį nusijuokė. Ko dar galėjo tikėtis iš šios mažos pabaisos.
-Aišku... neblogas atsakymas,-atsakė pasilenkdamas ir plikomis rankomis taip pat pasidarė gana nemažą sniego gniūžte.
-Geriau bėk,-dar šyptelėjo merginai ir metė baltą kamuolėlį link jos. Iš karto nuo žemės pasiėmė saują dar sniego.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #238 Prieš 5 metus »
  Kai Dorianas atsisuko ir nusijuokė, Morganai akimirką užgniaužė kvapą. Jis atrodė kaip serijinis žudikas ar koks psichopatas, bet, na, seksualus psichopatas. Stengdamasi nuslėpti pasitenkinimo šypseną ji stipriai sukando lūpą, tačiau tylus kikenimas vis tiek išsprūdo. Greitai pačiupusi dar vieną sniego saują ir belekaip ją suspaudė ir metė į vaikiną, šį kart tikėdamasi pataikyti jam į veidą, ar kaklą. Kad jis šiek tiek sušaltų. Išvengusi jo mestos gniūžtės, Morgana kiek sukliko ir tada garsiai nusijuokė.
- Karas? Karas.- garsiai pasakė ir nieko nelaukdama pasilenkė, paėmusi dar vieną gniūžtę ji staiga pradėjo lėtai eiti ežero pusės link.
  Morgana prisimerkusi stebėjo kiekvieną vaikino judesį. Na jau ne, ji bėgs? Hahaha, tik sapnuose, ir tai ne. 
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Dorianas Darvinas Raveras

  • VI kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fine, make me your villain
Ats: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #239 Prieš 5 metus »
Reikėjo pripažinti ji atrodė gana mielai kai bandė nesijuokti. Neklusnios garbanos krentančios jai į akis, nuo šalčio paraudę skruostai. Niekas negalėtų pasakyti, kad ši mergina prieš tai rūkė ir visaip grasino savo draugams.
Dorianas, šįkart žinojęs, ką ji žada daryti, išvengė dar vieną sniego gniūžtę ir keliais žingsniais prisiartino prie merginos. Neleidęs jai dar kartą atakuoti suėmė jos riešus ir nusišypsojo parodydamas baltus dantis.
-Na? Ką dabar žadi daryti?-paklausė lėtai ir palinko link jos. Tada staigiai be jokių didelių pastangų ją truktelėjo ir parvertė ant žemės. Klūpėdamas sniege prispaudė ją prie žemės. Plaukų sruogos vėl užkrito ant akių, bet jis nebandė jų nubraukti.
-Ar tai toji vieta kur mes turėtume pasibučiuoti?-pakreipė galvą pajuokaudamas.