0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1590
Ats: Pramintas takas
« Atsakymas #240 Prieš 2 mėnesius »
Raudonplaukis skuodė paskui tą padarą. Šakos draskė rūbus ir veidą. Pynėsi lapai ir žolynai po kojomis. Bet gynėjas kažkur vedė ir tiesiog nebuvo galima paleisti jo iš akių.
Tas padaras pranyko staiga. Tiesiog dingo ir teko sustoti.
- Nežinau Juzefai. Bet čia nieko nėra. - Pamažu tikrai pradėjo imti grynas siaubas. Įsivaizdavo jų kūnus, apgraužtus kokio padaro. Prisiminė visas minutes, kai Kaja jį erzino, kai neturėjo su ja kantrybės. Prisiminė pažadą Linai, kurio neištesėjo. Nustok kvailį. Dairykis. Paliepė sau. Lazdelės šviesa neapšvietė jokių mergaičių lavonų. Ir tai buvo puiku. Todėl ištarė.
- Sonorus. - O tada ėmė šaukti labai garsiai. Kerais pagarsintas balsas skambėjo kaip per garsiakalbį. Jos gal netoli ir išgirs. Gal atsišauks.
- Lina, Kaja! Lina, Kaja! - Įsiklausė, regis visai pamiršo Levinsą. Pabandė dar kiek paėjėti takeliu ir vėl pašaukė jas. Taip žinoma galėjo prišaukti kokį baisų padarą. Bet taip buvo didesnė galimybė, kad bus išgirstas tų mergaičių.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • IV kursas
  • *
  • 432
  • Taškai: 254
Ats: Pramintas takas
« Atsakymas #241 Prieš 2 mėnesius »
- Šaunuolė, Lina, tu šaunuolė! - ėmė straksėti Kaja.
Tačiau taip ji džiaugėsi neilgai. Mat draugė pasakė, jog joms gali reikėti laukti ir ryto. O jeigu gynėjas jau tiesiog pradingo? Ir iš jo - jokios naudos? Jei nepradingo, kas garantuoja, jog jam pavyks rasti kurį nors profesorių? Ir kas iš to ryto? Turbūt nelabai yra skirtumo, tamsu ar šviesu. Jos neras kelio į mokyklą.
Akyse vėl ėmė tvenktis ašaros. Dabar Kaja jau net nesvajojo apie telefoną, planšetę ar kompiuterį. Pilnai užtektų savo lovos Grifų Gūžtos mergaičių miegamajame.
Ir tada... tada Kaja kai ką išgirdo. Labai labai garsiai šaukiantį profesorių Aurį.
- Aaa! Aaa! - ėmė rėkti Kaja.
Ji prišoko prie Linos, ją apsikabino ir toliau rėkė:
- Mes čia, mes čia! Profesoriau, mes čia!

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • III kursas
  • *
  • 265
  • Taškai: 195
  • Lytis: Moteris
Ats: Pramintas takas
« Atsakymas #242 Prieš 2 mėnesius »
Lina trumpam pasidavė Kajos entuziasmui. Ji negalėjo patikėti, kad sugebėjo išburti gynėją. Aišku jis nekūniškas, tiesiog sidabrinis kleksiukas. Bet vistiek! Jei ji prisiminė gerai tai tai buvo gana sunkūs kerai. Todėl ji didžiavosi savimi. Gal vis dėlto aš esu gera ragana. Gal verta profesorių šypsenos. Droviai pamanė. Tačiau gera nuotaika netruko pasibaigti. Ji nežinojo ar jos gynėjas turėjo daug šansų. Ir ar išvis jis buvo pakankamai galingas čia ką nors atvesti. Bet stengėsi palaikyti tikėjimą. Neturėjo kito pasirinkimo. Bet ji suprato, kad ir kaip jos nežavėjo tokia mintis buvo tikimybė, kad joms teks praleisti naktį miške. Ir neaišku ar rytas būtų ką padėjęs. "Rytas už vakarą protingesnis" tai patarlė gera, bet tai vistiek juk nepadės labai. Magiškai kelio nesužinosime. Ir dar labiau nusilpusios būsime. Todėl gynėjas paskutinė viltis mūsų.
Pamanė ji. Tačiau tada ji kai ką išgirdo. Pirma manė, kad ją apgauna ausys trokštančios išgirsti kažką kas pranašautų išgelbėjimą. Tačiau įsiklausius geriau ji išties manė atpažystanti profesoriaus Senklerio balsą. Nebuvo garso, kurio tą akimirką būtų troškusi labiau. Tuo pat metu tai išgirdo ir Kaja ir ėmė šaukti profesorius. Lina ilgai netrukusi prisidėjo ir dabar jau du balsai meldė išgelbėjimo.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 495
Ats: Pramintas takas
« Atsakymas #243 Prieš 2 mėnesius »
Juzefas krūptelėjo, kai Auris kerų pagalba pradėjo šaukti mokines taip garsiai, jog tapo akivaizdu, kad tuoj į šią vietą gali sulėkti visi miško siaubūnai.
Tačiau šauksmas nebuvo bevertis. Iš kažkur pasigirdo Kajos ir Linos balsai. Jie nebuvo arti, bet plikis ėmė bėgti balsų link. Galėjo prisiekti, jog netoliese pralėkė kažkas didelis ir juodas. Bet, regis, nesivijo.
- Čia, - tarė Auriui pats braudamasis pro šakas.
Ir galiausiai pamatė. Kają ir Liną, į kurias šią akimirką švietė burtų lazdele. Norėjosi prieiti ir gerai abi papurtyti. Bet vis tik vyrukas susilaikė. Kol kas išvis nieko nesakė. Viduje džiaugėsi, jog mergaites rado. Bet vis tik labiau ne dėl jų pačių, o dėl savęs. Mat nereikės toliau ieškoti ir kitą dieną bendrauti su direktore, tėvais.
- Net nežinau, ką pasakyti, - vis tik pasigirdo žiobarotyros profesoriaus balsas.
Jis skambėjo itin ramiai.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1590
Ats: Pramintas takas
« Atsakymas #244 Prieš mėnesį »
Kai nutilo pagaliau išgirdo, tikrai. Vos nepuolė lėkti kažkur kaip be galvos, bet tada prisiminė, kad aidas viską iškraipo ir įsiklausė. Galop nudūmė paskui Juzefą ir pagaliau jas pamatė. Abi sveikos. Bent jau iš pažiūros. Auris nusitylino balsą, daugiau jau nereikėjo šūkauti.
- Ar jūs nesužeistos? - Paklausė dar vis jas apžiūrinėdamas.
- Einam greičiau iš čia. - Užplūdo begalinis palengvėjimas, kad jas abi surado. Todėl pamiršo, kad turėtų pykti ar aiškinti, jog čia negalima eiti. Dabar troško jas išvesti ir palydėti į mokyklą. Tiesą sakant geriausia buvo paskubėti, nes jo laukinis šauksmas juk galėjo privilioti čia ką nors. Ir kas nors piktas galėjo dabar jau keliauti artyn.
- Einam. Žinau kaip iš čia išeiti trumpiausiu keliu. - Dėkui paauglystėms laikams, dėl kurių kažkada išnaršė šį mišką tik todėl, kad tai buvo draudžiama. O paskui ši vieta labai tiko mokytis juodosios magijos pagrindų.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • IV kursas
  • *
  • 432
  • Taškai: 254
Ats: Pramintas takas
« Atsakymas #245 Prieš mėnesį »
Šviesiaplaukė šokinėjo iš džiugesio ir verkė iš laimės. Tiesa, nors girdėjo profesoriaus Aurio balsą, bet pamatė... profesorių Juzefą? Jis švietė į mokines burtų lazdele. Tačiau netrukus pasirodė ir apsigynimo nuo juodosios magijos profesoriaus siluetas.
Trečiakursė galvojo, kad abu vyrai ims šaukti ant mokinių, tačiau nešaukė nei vienas. Profesorius Auris paklausė, ar mergaitės nesužeistos. Kaja tik papurtė galvą, nors nežinojo, ar suaugę pastebės tokį atsakymą. Vietoj begalinio džiugesio dabar jautė gėdą ir vos tik pasirodė jos ir Linos gelbėtojai, Kaja nustojo straksėti bei nudelbė galvą.
Profesorius Auris pasakė, kad reikia eiti. Žinoma, tie žodžiai buvo protingi. Reikėjo eiti. Negi jie ims uogauti arba grybauti? Bet kažkodėl grifiukė laukė, kol Lina pajudės pirma.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • III kursas
  • *
  • 265
  • Taškai: 195
  • Lytis: Moteris
Ats: Pramintas takas
« Atsakymas #246 Prieš mėnesį »
Lina buvo neišpasakytai laiminga, kad jas aptiko profesorius. Dar išgirdusi balsą jau žinojo, kad tikriausiai bus išgelbėtos. O kai profesorius Senkleris jas atrado Linai atsiduso iš palengvėjimo. Tačiau jis nebuvo vienas kartu taip pat atėjo ir profesorius Levinsas, jos koledžo vadovas. Vaje. Dviguba bėda. Šmėstelėjo Linos galvoje kai ji pamatė, kad jas rado du profesoriai. Tačiau mintį apie dvigubą bausmę nustelbė neapsakomas palengvėjimas dėl to, kad ištrūks iš miško gyvos. Ji nuoširdžiai buvo dėl to sunerimusi. Baugi tamsa nei kiek nepadėjo. Todėl vos išvydusi profesorių Senklerį jį būtų puolusi jam ant kaklo ir apsiverkusi iš baimės ir laimės. Tačiau ją sustabdė mintis, kad profesoriai jas nubaus už tai. Todėl tokia keista padėka ir laimė būtų atrodžiusi... Na keista. Beto gi jai dvylika. Jau nemaža gi. Turi išmokti susivaldyti. O tai turės bėdų. Bet širdies gilumoje ji norėjo, kad kažkas ją apkabintų, patikintų, kad siaubas jau baigėsi ir, kad viskas bus gerai. Ji suprato, kad taip bus bet apkabinimas būtų pravertęs... Profesoriui paklausus ar jos nesužeistos ji papurtė galvą ir tyliai pasakė:
- Ne. Mums viskas gerai.
Ir nuleido galvą gana susigėdusi. Susigėdusi dėl to, kad sugebėjo į tokią bėdą įsivelti, pasiklysti. Ir viskas dėl kvailo išūkio. Ir susigėdusi noro, kad norėjo nuraminimo. Juk jo aiškiai nenusipelnė. Profesoriui pasakius, kad reikia eiti ir supratusi, kad Kaja nepajudės pirma, Lina pradėjo eiti.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 495
Ats: Pramintas takas
« Atsakymas #247 Prieš mėnesį »
Auris paklausė mokinių, ar jos nesužeistos. Lina patiko, kad joms viskas gerai, bet juk profesoriai negalėjo būti dėl to tikri. Kartais vaikai kažkodėl slepia sužeidimus, gal gėdijasi. Jam atrodė, kad grįžus į pilį būtų protinga abi pristatyti į ligoninę.
Ir taip, Juzefas jautėsi kiek išsigandęs, kad mergaitėms nebūtų įkandęs koks nors paslaptingas padaras ir kad jos kažkada, ar tai kelionės į Hogvartsą metu, ar tai jau pačiame Hogvartse, tais padarais nevirstų. Žinoma, tokias paranojas Levinsas pasilaikys sau.
- Gerai, rodyk kelią, aš eisiu paskutinis, - pasakė Levinsas ir praleido visus tris žmones į priekį.
Žinojo, kad turi eiti paskutinis. Na, jog mokinės nebūtų nei priekyje, nei gale. Dėl saugumo. Tačiau mielai būtų ėjęs antras. O jeigu esant gale Juzefą kas nors pagriebs? O dar čia gali būti daug erkių, tik dabar apie jas pagalvojo. Dėl šių kraujasiurbių - ligų nešiotojų nebuvo svarbu, kelintas Juzefas eis. Jos įsisegti gali bet kur ir bet kada. Grįžus reikės gerai apsižiūrėti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 savaites sukūrė Juzefas Levinsas »

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1590
Ats: Pramintas takas
« Atsakymas #248 Prieš mėnesį »
Abi jos pasirodė prislėgtos ar panašiai.
- Eisim gal į ligoninę iš pradžių. Čia ir visokių augalų būna. Galėjot juos netyčia paliesti. Geriausia bus, jei jus apžiūrės seselė. -Garsiai svarstė.
- Gerai. - Sutiko dėl jų eilės ir pirmas patraukė miško keliuku. Dabar išties baiminosi, kad tik nebūtų priviliojęs kokio padaro. Bet kol kas nieko nematė. Skubėjo. Stengėsi lėtinti manydamas, kad mergaitės bus pavargusios po klajonių, bet kartu ir skubinosi kiek leido tankus miškas ir žinojimas, kad negali joms išnykti iš akių. Rankose laikė lazdelę. Dėl visa ko reikėjo būti pasiruošus. Bet jie praėjo visą kelią ramiai ir išėjo iš tankynės. Medžiai retėjo. Augalai, krūmai nebebuvo taip tankiai suaugę. Net šviesiau pasidarė išėjus iš girios. Jie visi keturi paliko mišką ir patraukė link mokyklos.