0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 676
  • Taškai: 213
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #645 Prieš 3 savaites »
Ar įmanoma užpildyti tą tuštumą, kurią Eion savyje pastebėjo tik po to, kai pradėjo šiek tiek atviriau bendrauti su Auriu? Ar svetimas žmogus gali tapti tikru šeimos nariu? Nors mintyse vadino jį tėčiu, nebuvo tikras, kad kada nors išdrįs taip jaustis. Ir kad kada nors nustos savęs klausinėti, o kas būtų, jeigu...
Tolimesni Aurio žodžiai tarsi glostė širdį ir šiek tiek užgydė vis atsiveriančias žaizdas. Problema tik ta, kad Eion vis tiek negalėjo nustoti abejoti. Atrodė, kad anksčiau ar vėliau viskas pasikeis. Tada gyvenimas pasidarys dar blogesnis - patyręs, ką reiškia turėti artimų žmonių, jis tikrai nebenorėtų grįžti į vaikų namų Airijoje pragarą.
- Prisimenu, - atsakė apie Dafydd. Atmintyje išliko ir tai, kad tasai Aurio draugas turi daug vaikų. Turbūt reikės atidžiau stebėti tą vaiką ir pabandyti suprasti, ar jis džiaugiasi turėdamas didelę šeimą. Tai vis dar buvo Eion slapčiausia svajonė.
- Nenoriu būti išskirtinis, - sumurmėjo. Smagu, netgi nuostabu, kad gali bet kada kreiptis. Bet vis dėlto Dano žodžiai įskaudino labiau nei pats galvojo. Daugiau apie tai nieko nesakė, tik staiga pakėlė galvą. Prieš tai atsitraukė nuo Aurio, ir jis leido tai padaryti. Neužtikrintai ir nedrąsiai Eion uždavė dar vieną rūpimą klausimą:
- Kodėl tu manęs niekada neapkabini?
Gal Auriui nemalonu? O gal jis nė nenori to daryti, todėl pačiam jį apkabinus tik atsako iš mandagumo? Buvo labai įdomu, ką profesorius pasakys, bet nesiryždamas į jį spoksoti klastuolis vėl nuleido galvą ir stengėsi neatrodyti per daug įsitempęs.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1590
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #646 Prieš 3 savaites »
- Tai va Eion. Paprasčiausiai Eliotas mane pažįsta, mes matėmės ne kartą už mokyklos ribų ir dėl to bendraujame daug ir mokykloje. - Argi? Argi Eion nenori būti išskirtinis? Kažkaip kaip tik manė, jog visada atstumtam jam kaip tik norėtųsi būti išskirtiniu. Gauti dėmesio, kurio niekad negavo. Pamanė, kad reikia išsiaiškinti ar taip sako dėl kitų  mokinių nuomonių ar dėl kitų priežasčių.
- Eion, tavo, kaip mokinio darbus ar pažangas ar dar kažką vertinu taip, kaip kitų. Nerašau tau aukštesnių pažymių, mokaisi kaip kiti, darai tokius pat namų darbus. Bet jei tau liūdna ar jei kas nutinka negaliu tiesiog nieko nedaryti. - Į kitą klausimą buvo daug paprasčiau atsakyti.
- Tiesiog nenoriu, kad jaustųmeisi nepatogiai. Nenoriu peržengti mūsų nusistatytų taisyklių. Na, nebent tau jų nebereikia. Tiesiog taip elgiuosi, kad tu spręstum nori apsikabinti ar ne. Visada, nuo pirmų susitikimų su tavimi mačiau kaip tau svarbu turėti erdvės.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 676
  • Taškai: 213
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #647 Prieš 3 savaites »
Ne, Eion nepavydėjo tam Eliotui Aurio dėmesio. Nors... Gal vis dėlto pavydėjo? Bet kuriuo atveju apie jį užsiminė dėl to, kad jautėsi neturintis teisės susišluoti viso profesoriaus dėmesio. Tik panašu, kad šį kartą liko nesuprastas. Bet apie tai nieko nesakė. Pabandė įsivaizduoti, ar pats būtų galėjęs su kuo nors taip drąsiai bendrauti, kai buvo vienuolikos. O gal Eliotas Aurį ir seniau pažįsta? Kaip iš viso normalūs vaikai bendrauja su suaugusiais? Apie tai pagalvojęs krūptelėjo, bet tikėjosi, kad Auris to nepastebės.
O galėtum mintyse pasakė, kai profesorius prakalbo apie namų darbus. Taip, jeigu Auris jam rašytų geresnius pažymius, viskas būtų žymiai geriau. Visų pirma, garantuotai išlaikytas bent vienas egzaminas.
- Niekam niekada nerūpėjo... - liūdnai pratarė. Vis dar buvo keista, kai Auris, regis, padėti ir išklausyti laikė savo pareiga. Juk galėjo tada tiesiog palikti jį gatvėje.
Jis vis dar laikėsi to pažado, duoto kačių kavinėje. Tai gerokai nustebino. Eion negalvojo, kad Auris meluoja, bet patikėti vis tiek buvo sunku. Tik kaip dabar pasakyti, kad jis nori būti apkabintas, kad tai kartais padeda jaustis saugiau?
- Maniau, kad nenori to... - tyliai ištarė Eion ir atsargiai dirstelėjo į profesorių. Tiesa, pasakyti, kad leidžia jį bet kada apkabinti, taip ir neišdrįso. Kaip, žinoma, ir patikslinti, kad nori pasilikti teisę bet kada atsitraukti.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1590
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #648 Prieš 3 savaites »
- Žinau ir tai mane liūdina. - Atsakė. Nes taip ir jautėsi. Tai, kad Eion niekas niekada pakankamai nesirūpino  buvo liūdnas, labai liūdnas reikalas.
- Ne, visai ne. Tiesiog nenoriu peržengti tavo ribų. Jei tau taip geriau, tai aš tikrai nesiruošiu keisti mūsų taisyklių. - Ar dabar galėtų paklausti? Ar galėtų pabandyti pasukti kalbą link savo įtarimų? Bet kažkaip apie tai pagalvojęs taip ir nedrįso prie to sukti. Ne, ne laikas. Tikrai ne dabar.
- Ar tau nebereikia to mūsų susitarimo? - Ramiai paklausė. Net jei Eion pasakytų, kad tų taisyklių, kurias tada jie nusibrėžė jam nereikia kažin ar labai smarkiai ką keistų. Nebent kartais pats jį apkabintų, tokiais kartais, kaip dabar. Visgi kažkaip atrodė, kad labai svarbu eion palikti daugiau erdvės.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 676
  • Taškai: 213
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #649 Prieš 3 savaites »
Auris žino. Turbūt žino per daug, bet šį kartą tai kažkodėl neišgąsdino. Ar tai reiškia, kad jis iki galo pasitiki Auriu? Žinoma, kartais pasidarydavo baisu, kartais norėdavosi pasislėpti ar net išnykti, bet tik ne tokiomis akimirkomis. Ir netgi nebuvo svarbu, ką profesorius kalbėjo. Daug svarbiau tai, kad jis pastebėjo prastą nuotaiką ir įtampą ir nutarė kažką dėl to padaryti. Žodžiais švaistytis gali bet kas, bet štai skiria laiko ir taip parodo rūpestį tik tie, kuriems tai nuoširdžiai rūpi. Tuo Eion neabejojo.
- Jeigu aš esu tavo šeimos dalis... - pabandė klastuolis ir to pasigailėjo. Turbūt ne taip reikėjo pasakyti, kad kartais nori būti apkabintas. Žinoma, galėjo bandyti sakyti, kad Timočiui susitarimas negalioja, tad gali negalioti ir Auriui. Bet kodėl taip sunku? - Aš noriu jaustis šeimos dalimi, - pasakė, nors tai irgi kažin ar padės Auriui suprasti, ko jis iš tiesų nori.
Kurį laiką nieko daugiau nesakė. Įtarė, kad jie čia atėjo pasišnekėti ne apie apkabinimus ir šeimą, bet Eion nesiskundė. Vis dėlto po kiek laiko nedrąsiai pakėlė akis į Aurį ir uždavė klausimą, tarsi labiau tinkantį šio susitikimo idėjai:
- Kas bus, jeigu neišlaikysiu VML?
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1590
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #650 Prieš 3 savaites »
Ar tai dar vienas lūžis jų bendravime? Jų gyvenime? Nejau Eion tų taisyklių nebereikia? Ar taip jį suprato? Senkleris priėjo prie jo. Lėtai ir ramiai. Tada taip pat lėtai ištiesė rankas ir jį apglėbė.
- Man atrodo, kad tave supratau. - Pasakė. Neilgai šitaip pabuvojo, nenorėdamas jo išgąsdinti. Atsitraukė.
- Jei neišlaikysi egzaminų? Nieko nebus. Egzaminus galima perlaikyti. Vasarą tau sakiau, kad pasistengtum šiais metais, nes tie egzaminai nulems kokią profesiją galėsi rinktis. Bet Eion, jei nutiktų taip, kad jų neišlaikytum nesijaudink. Galėsi perlaikyti. Ir viskas bus gerai. - Norėjo papasakoti, kad Erka septintame kurse neišlaikė egzaminų. Bet nepapasakojo. Jie nebuvo artimi ir Auris nebuvo tikras ar Erka nepyktų, jeigu Eion tai papasakotų. Vėl pasidarė gaila ir liūdna, kad jiedu nesutaria.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 676
  • Taškai: 213
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #651 Prieš 2 savaites »
Auris jį suprato. Matydamas, kad jis artėja, Eion nejaukiai nurijo seilę, bet suprato pats netiesiogiai to paprašęs. Nebuvo labai malonu, bet reikėjo ištverti. Kada nors galbūt pasidarys geriau. Jeigu tik Auris nesugalvos pasinaudoti šituo leidimu kokiems nors blogiems tikslams pasiekti. Bet klastuolis norėjo pasitikėti šituo žmogumi. Stovėjo nuleidęs galvą ir mintyse klausinėjo savęs, ar nedaro klaidos. Kita vertus, Auris tikrai ilgą laiką nelaužė duoto žodžio. Žinoma, gali būti, kad taip tik siekė įgyti pasitikėjimą. Ką gi, jam pavyko.
Auriui pradėjus kalbėti apie egzaminus Eion susigūžė. Ir pats nežinojo, kodėl taip svarbu juos išlaikyti. Kodėl baimė kartoti kursą buvo didesnė už viską. Vaikinukas ilgokai galvojo apie tai ir galiausiai vos girdimai ištarė:
- Bet jeigu neišlaikysiu, turėsiu mokytis su mažiukais. Visi galvos, kad aš tikras kvailys. Ir tada profesoriai turės skirti laiką man, nors turėtų padėti mokytis kitiems. Aš ir vėl trukdysiu...
Tonas buvo labai skausmingas, tik Eion to nepajuto. Labai stengėsi apie nieką negalvoti, bet tai, deja, atrodė misija neįmanoma.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1590
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #652 Prieš 1 savaitę »
Trumpai palaikė jį apkabinęs, o tada pasitraukė. Nesiruošė laužyti jam parodyto pasitikėjimo.
Auris nenutraukė tos tylos. Ėmė šnekėti tik po Eion.
- Visų pirma, tai ne tu pirmas nebūtum tas, kuriam nepavyko išlaikyti norimų egzaminų. Visų antra, tai toks mokytojų darbas mokyti tave ar kitus. Visus, nieko neišskiriant. O jei tu pasidrovėtum į juos kreiptis pagalbos aš tikrai tau pagelbėčiau jei reiktų papildomai mokytis egzaminams. Bet neabejoju, kad ir kiti mokytojai taip pasielgtų.
Vaikinuko balse girdėjosi toks liūdesys.
- Visai tu niekam netrukdysi Eion. Tu dabar mokaisi ir kažkas turi tave mokyti. Kaip kitaip išmoksi? Tu pradedi savo gyvenimą ir tam, kad jis klostytųsi sėkmingai kažkas turi tau padėti jį kurtis. Mokymasis yra vienas iš dalykų kuriančių tau ateitį.
Kalbėjo norėdamas prasklaidyti tą liūdesį.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 676
  • Taškai: 213
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #653 Prieš 1 savaitę »
Auriui jį paleidus Eion pasijuto ramiau. Nežinia, ar kada nors ateis toks laikas, kai kito žmogaus prisilietimas nekels visiškai jokių blogų jausmų. Galbūt, bet dar ne dabar. Šiuo metu tai vis dar vertė galvoti apie įvairius blogus dalykus. Bet Auris... Na, jam galima. Bent jau retkarčiais.
- Bet dėl kitų mokinių profesoriai stengiasi. O manimi tik bjaurisi, - nenusileido. Pagalvojo apie profesorių Levinsą, su kuriuo niekada nesutars. Ir, žinoma, Erką, kurią matyti profesorės vietoje vis dar buvo labai keista ir nemalonu.
- Tu neprivalai manęs mokyti visko. Jeigu kiti profesoriai nenori man padėti, tai mano problema, - dar pasakė ir atsistojo. Nors šis žmogus tikrai su juo elgėsi gerai, iki galo niekada nesupras. Tai, ko gero, labiausiai ir liūdino, tik Eion nenorėjo to parodyti. Žinojo niekada nebūsiąs iki galo suprastas.
- Aš tik noriu išlaikyti prakeiktus egzaminus. Ir daugiau niekada apie juos nebegalvoti, - nelabai klausydamas, ką Auris šneka apie ateities kūrimą, beviltiškai ištarė klastuolis. Nenorėjo čia būti. Nenorėjo, kad jį kažkas ramintų ir guostų. Viskas buvo tiesiog beprasmiška. Todėl vaikinukas dirstelėjo į Aurį tarsi klausdamas, ar nebus pernelyg nemandagu, jeigu dabar išeis. Daugiau nieko nepasakė ir nepaklausė. Tiesiog nuleido galvą ir neskubėdamas patraukė pilies link. Kai nutarė, kad profesorius jo nebegali matyti, pasileido bėgte. Dabar labai reikėjo pabūti vienam.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1590
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #654 Prieš 1 savaitę »
Nejaugi? Auris nebuvo iš ko nors pastaruoju metu kažko girdėjęs apie Eion. Na gerai. Su Juzefu jie nesutarė nuo pat pradžių. O kaip kiti? Daugelis išvis Eion pirmą kartą ir temokė šiais metais. O šiais metais jis visai nekėlė problemų savo elgesiu.
- Nemanau, kad taip yra. - Pasakė.
- Ir jei paprašytum mokytojai tau padėtų. - Gal net ir Juzefas. Auris pašiurpo prisiminęs, kad visai neseniai rodė jam tuos visus dalykus apie save norėdamas parodyti kodėl Eion yra koks yra. Ir kad pykčiu su juo niekur nenueisi.
- Bet jei tu mano šeimos narys, tai man svarbu kaip tau sekasi ir padėti tau man visai nesunku. - Kaip Ein išaiškinti, kad mokytis reikia, svarbu, kad gerai, jog jis tai daro. Bet kaip dar pasakyti, kad jis ketverius metus beveik nesimokęs per vienerius penktuosius gali visko ir nesugrūsti sau į galvą.
Eion patraukė iš tos vietos. Auris neturėjo ko čia likti, todėl irgi ėmė eiti. Nusprendė, kad galbūt pokalbį pratęs vėliau. Nes nebuvo juo patenkintas. Šiuo pokalbiu. Ir nemanė, kad jis ką Eion suteikė. Eidamas galvojo kaip čia pasistengti susisteminti jam kartojimosi tvarkaraštį.