0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 345
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #585 Prieš 1 metus »
Į varniukų susibūrimą sugužėjo dar daugiau mokinių - su vienais Nelanna yra dirbusi pamokose, su kitais leido laisvalaikį, o su likusiais prasilenkdavo Varno Nago bendrajame kambaryje bei Didžiojoje salėje. Mergaitė norėjo susipažinti ir su kitais mokiniais, tačiau nedrįso jų užkalbinti. Sėdėdama ant pledo ir valgydama vaisius ji stebėjo, kas vyksta aplinkui ir kokie mokiniai praeina pro arką, atsakę į jos klausimus. Staiga nutiko kažkas netikėto - Sakura apliejo putomis vaišių pledą!
- Sakura, ar tau nieko nenutiko?! - sunerimo Nelanna.
Laimei, Gruodė greitai susigaudė, ką daryti, ir pašalino atsiradusias putas. Nors pledas jau buvo sutvarkytas, bet varniukei kartu su putomis dingo ir apetitas. Jai galvoje stovėjo putomis aplipę vaisiai ir ji nieko su savimi negalėjo padaryti - šitoks vaizdas įstrigo atminty ir ji į vaisius net pažiūrėti nebegalėjo. Vietoj to ji susiruošė apžiūrėti knygų lentynos, tačiau ir to padaryti nepavyko - Vega nuvertė lentyną ir, varniukės siaubui, krėslą su profesore.
- Profesore, leiskit padėti! - Nelanna ištiesė jai ranką ir ruošėsi padėti jai atsikelti.

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • VI kursas
  • *
  • 125
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #586 Prieš 1 metus »
 Abigailė labai greitai išvydo atpuolančią link jos pusės Sakurą, kurią greitai pajuto savo glėbyje. Nemanė, kad tokia netikėtai užsimezgusi draugystė nuodų ir vaistų pamokoje gali rimtai vystytis. Jeigu varnė savyje turėtų bent šlakelį daugiau drąsos, tikrai pakviestų baltaplaukę kokį vakarą susitikti bei pasišnekučiuoti.. Šis varnanagių susibūrimas būtų puiki proga ją pakviesti. O gal reiktų tiesiog dabar prieiti ir šią mergaitę užkalbinti?
 Bet vos į apniukusią Abigailės galvą pradėjo lysti tokios mintys, Sakura greitai dingo iš akių, o jau po kelių minučių pridirbo kažkokią nesąmonę. Ant visų vaisių pasipylė raudonos ir mėlynos putos.. Ar gali bent viena diena praeiti be jokių problemų? O be to, beveik tuo pačiu metu kažkokia nematyta bendrakoledžė nuvertė knygų lentynas, stovėjusias atokiau. Dar sako, kad varniai protingi.. Kaip reikia taip sugebėti padaryt..
 Bandydama ignoruoti tuos, kurie intensyviai siūlėsi padėti susitvarkyti pridirbtą košę, Nestrof tyliai nusliūkino prie uogų krūmo ir nusiskynė kelias dideles mėlynas uogas. Jos atrodė kaip peraugusios šilauogės, kurias penkiolikmetė taip mėgsta. Skonis išties buvo nuostabus. O nuo vaišių stalo, kuris dabar jau sutvarkytas, pasiėmusi puodelį punšo patraukė ieškoti Sakuros. Mergaitė vis dėlto manė, kad jeigu jau atėjo į tokio mąsto pasibuvimą, reikia su kažkuo pasikalbėti.
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs Arisa Crawford

  • VI kursas
  • *
  • 25
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Neverk, nusijuok problemoms į akis ir jos išnyks
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #587 Prieš 1 metus »
Arisa didžiąją dalį laiko prastovėjo stebėdama vandenį. Vienintelis dalykas, nukreipęs jos dėmesį buvo Sakura.
- Ne, dar namų darbo nepadariau. Ir manau, kad šįvakar jo nepadarysiu. Juk žinai, kad palieku viską paskutiniam vakarui. - Šyptelėjo. Įprastas kandumas šiandien buvo lyg ir išgaravęs, nes iš aplinkinių vienintelė vadovė buvo ne itin mėgstamas žmogus. Kitus varniukus Arisa arba laikė draugais arba neutraliais žmonėmis niekaip neveikiančiais jos gyvenimo (net jei jie ir turėdavo kažkokios įtakos).
Kol visi kiti nekreipė ar bent atrodė nekreipiantys dėmesio į merginą, Crawford nusiėmė mantiją ir devėdama žiobariškus rūbus - juodus marškinėlius su Nirvanos logotipu bei medžiaginius pilkus šortus, įsibėgėjo ir šoko į šaltą, dar sušilti nespėjusį vandenį.
In absentia lucis, Tenebrae vincunt.

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu gyventi, o ne egzistuoti
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #588 Prieš 1 metus »
     Nikolė džiaugėsi, kad Varno Nago koledžo vadovės surengtas pasibūvimas pritraukė tiek daug dalyvių. Vos įžengus pro arką, šiuo metu mėlynplaukės laikinai rudos akys pastebėjo daug veidų. Dalis buvo nepažįstami, kiti retkarčiais regėti tai pamokose, tai koledžo bendrajame kambaryje, tai Didžiojoje salėje prie varniukų stalo, tai bibliotekoje ar dar kokioje nors kitoje Hogvartso pilies vietoje. Pirmu žvilgsniu Nikolė nepatiko nė vieno artimiau pažįstamo draugo, tad apsidžiaugė dvejais dalykais. Pirma: tai bus gera proga susipažinti su kitomis varnomis. Antra: visa laimė, pasiėmė ir Katžolę kartu. Jei su niekuo nepavyks susipažinti, bent jau nesijaus vieniša. Paleidusi katę ant žemės, Parker jau norėjo traukti link vaišių pledo, kur matė ne vieną mokinę, tačiau kaip tik tą pačią akimirką nuo jo pakilo kažkokia baltaplaukė, iš pirmo žvilgsnio Nikolės bendraamžė, tačiau jai prisiartinus prie šešiolikmetės, ji pastebėjo, kad ilgaplaukė kokiais metais jaunesnė. Nikolei buvo smagu, kad prie jos kažkas priėjo, tačiau Katžolei anaiptol - ji užlindo už varniukės kojų ir ėmė šnypšti ant nepažįstamosios, matyt ši kiek išgąsdino Nikolės augintinę. Nikolė paėmė Katžolę į rankas ir ėmė ją raminti:
     - Viskas gerai, Katžole. Čia tik mokinė, ji nieko blogo tau nedarys. Viskas gerai, nešnypšk ant jos, - kalbėjo ir glostė (o gal labiau šiaušė?) katės kailį. Tačiau netrukus jos kalbas nutraukė prisiartinusi mergina.
     - Ką? Ai, ne... Jie nėra dažyti. Na taip, tu teisi - čia nėra mano natūrali spalva, tačiau plaukai nėra dažyti, - Nikolė keik nutilo, galvodama kaip geriau paaiškinti. Nusprendė parodyti. - Esi girdėjusi apie tokius metamorfmagus? Tai aš viena iš jų. Galiu keisti savo išvaizdą. Nors, tiesą sakant, ji dažniau keičiasi pati, man nė nepastebint. Priklauso nuo mano emocijų, dažniausiai.
     Nikolė leido plaukams įgauti kelias spalvas ir formas. Iš pradžių jie pasidarė visiškai juodi ir labai susigarbanoję. Paskui pasidarė labai ilgi ir nusidažė viršugalvyje gelsvai, o galiukai - žalsvai. Galiausiai pasidarė lygiai tokie patys kaip ką tik prie jos priėjusios mergaitės - ilgi ir balti. Tuomet Nikolė pamėgino gerai įsižiūrėti ir įsidėmėti visas merginos išvaizdos smulkmenas ir pati tai atkartoti. Sekėsi sunkiai, bet tai jau nebuvo pirmas kartas, tad kiek lengviau nei pirmąjį. Galiausiai jai pavyko ir prieš nepažįstamąją stovėjo tiksli jos kopija. Ji draugiškai šyptelėjo ir prabilo:
     - Šiaip jau, tikroji ir natūrali mano plaukų spalva yra rožinė. Žinau, skamba keistai, bet... Tai tiesa, - šyptelėjo dar kartą ir įgavo natūralią savo išvaizdą - veidas, pilnas strazdanų, žalsvai rudos akys, rožiniai plaukai...
     - Beje, aš Nikolė. O tu kuo vardu? - tačiau netrukus jos dėmesį patraukė garsus garsas, kurį, pasirodo, skleidė krintančios lentynos. - O, ne! - suriko Parker, paleido Katžolę iš rankų ir, atsigręžusi į nepažįstamąją, tarė: - Eime, joms (turėjo omeny tiek lentynas, tiek žmones prie jų) reikia pagalbos!
     Tuomet bėgom pasileido prie lentynų. Prisiartinusi pastebėjo parkritusią profesorę, kuriai padėjo kita mokinė ir vieną mokinukę, kuri verkė. Matyt, tai ją ištiko nelaimė.
     - Nesijaudink, - ėmė guosti. - Viskas bus gerai, mes sutvarkysime. Neverk. Žiūrėk - niekas nenukentėjo. Gal vadovė kiek užsigavo, bet tikrai dėl to tavęs neteis, ji supratinga moteris, visiems pasitaiko, - išbūrusi nosinę ji davė ją mergaitei, o pati priėjo prie vadovės ir tarė: - Profesore, kaip mes tai sutvarkysime? Gal žinote kokius kerus? Ar jums prireiks pagalbos?
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti


*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 289
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #589 Prieš 1 metus »
Roma ir toliau skaitė knygą iki kol pajuto, kad krėslas ir lentynos nugriuvo. Gal lentynų tikriausiai nepajuto, greičiau jas išgirdo. Susivokti anksčiau ji nespėjo, todėl spėjo tik pajusti smūgi. Tiesa, dar pakenčiamą. Tuo pačiu metu išgirdo atsiprašymą ir kažkieno verksmą. Greitai Nelanna padėjo jai atsistoti. Tada atėjo ir dar viena mergaitė, kuri pradėjo guosti verkiančią mergaitę. Roma suprato, kad tai buvo Vega.
- Ačiū, mergaitės. Vega, viskas gerai. Matai? Niekas nenukentėjo. Neverk, - dar paguodė pirmakursę, o paskui atsisuko į lentynas ir vyresnę mokinę, kuri paguodė Vegą.  - Pagalbos nereikės, ačiū, - pasakė ji ir mostelėjo lazdele. Lentynos bei krėslai patys susitvarkė. Šiandien man tikrai užteks skaitymo. Pagalvojo Roma. Kitą kartą paimsiu patikimesnes lentynas. Dar pridūrė mintyse žvelgdama į dabar jau stovinčias lentynas, kurios prieš keletą sekundžių vos nesulūžo.
- Dar kartą ačiū, - tarė rudaplaukė ir nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Arisa Crawford

  • VI kursas
  • *
  • 25
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Neverk, nusijuok problemoms į akis ir jos išnyks
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #590 Prieš 1 metus »
Išsimaudžiusi Arisa patenkinta išlipo iš vandens. Buvo šalta ir malonu. Ji mėgo šaltį dar nuo vaikystės, dažnai žiemą vaikščiodavo be pirštinių ir liesdavo sniegą ant daugiabučių namų palangių, esančių pakankamai žemai. Šlapi plaukai lyg įsimylėję kabinosi prie blakstienų, tad paauglė ėjo šlapia ir beveik nematydama kur eina. Rankomis bandydama susitvarkyti palaidus plaukus, Arisa net nepastebėjo šiukšliadėžės. Užgavusi medinį dirbinį, kažkodėl itin gerai įaugusį į žemę, penkiolikmetė įkrito į ganėtinai gilią dėžę. - Kas per velniava?! - Bandydama išsiropšti iš ten rausvaplaukė dar labiau įklimpo į lipnią masę iš pergamento, kuri jau spėjo prisiklijuoti prie jos plaukų, rankų ir veido. Pagalbos šauktis buvo gėda tokiai pasitikinčiai savimi jaunuolei, tad tęsė bandymus išsigelbėti savomis jėgomis.
In absentia lucis, Tenebrae vincunt.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #591 Prieš 1 metus »
  Prie Vegos priėjo kažkokia jai nepažįstama vyresnė mergaitė ir ją paguodė. Greitai tai išgirdo ir iš koledžo vadovės.
- Atsiprašau labai. Ačiū, - tarė ir vyresnės mergaitės duota nosine nusivalė ašaras. Varniukė susižavėjusi stebėjo kaip profesorė kerais sutvarkė lentynas ir krėslus. Tikiuosi ir man kada nors pavyks taip kerėti. pagalvojo pirmakursė žvelgdama į jau gražiai stovinčias lentynas. Viskas atrodė taip lengva, bet Vega žinojo, kad taip nėra. Na, arba buvo sunku tik Vegai. Tada Vega pamatė kažkokią vyresnę mergaitę, kuri įstrigo šiukšliadėžėje. Aš galiu. Aš galiu. Pagalvojo varniukė ir priėjusi prie jos išsitraukė lazdelę.
- Wingardium Leviosa, - tarė nukreipusi lazdelę į vyresnę bendrakoledžę ir tikėjosi, kad kerai suveiks, nes norėjo jai padėti.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 345
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #592 Prieš 1 metus »
Padėjusi profesorei atsistoti, Nelanna nusprendė įmerkti kojas į vandenį. Jai labai patiko vanduo, tad ji nepraleisdavo progos nueiti pasimaudyti Kolno upėje, šalia kurios įsikūręs jos gimtasis miestelis. Ežere prie Hogvartso pilies nebuvo daug vietų patogiai prieiti ir įbristi į vandenį, todėl varniukė apsidžiaugė, kad koledžo vadovė parinko vietą, kur geras priėjimas prie vandens. Pakeliui Nelanna pamatė bruknių kerą ir patraukė nusiskinti uogų. Tik staiga ji koja užkliudė nediduką bičių lizdą, įsitaisiusį po krūmu, ir visas būrys lizdo gyventojų pakilo į orą. Dūgzdamos jos užpuolė varniukę. Ši paklaiko ir pradėjo cypti:
- Aaaaiii!!! Ką man daryti? Jų tiek daug!
Nelanna bijojo net pajudėti, nes įsivaizdavo, kad vos menkutis judesėlis gali įsiutinti bites ir visas spiečius ją sugels. Žinoma, tokią akimirką ji pamiršo esanti burtininkė ir galinti burtais apsisaugoti.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #593 Prieš 1 metus »
Kaip keista bebūtų, bet šventėje kilo sumaištis. Nors Gruodė ir sutvarkė Sakuros užvirtą košę, tačiau tos košės prisivirė ir kitur. Bibliotekėlė sugriuvo, laimei, netrukus viskas taip pat buvo sutvarkyta.
Šviesiaplaukė nuėjo prie tos merginos, Nikolės, kuri dar ką tik buvo pakeitusi savo išvaizdą į pačios Sakuros.
- Aš nesu girdėjusi apie meta... Na, kaip tu ten sakei, - šiek tiek susigėdo, jog neįsiminė pavadinimo. - Ar tai kažkas panašaus į multisulčių eliksyrą? Mano vardas Sakura. Sakura Levins. Penktakursė iš Varno Nago, - prisistatė taip, kaip šiuo metu buvo pratusi. - Beje, ar ir tu augini gyvūną? - prisiminė apie tai, kad Vėtra pasakojo auginanti gyvūnus. - Kodėl jis piktas? Gal jis nori gyventi laisvėje?
Tačiau taip, kaip Nikolė besišnekant nubėgo į bibliotekėlę, taip dabar nubėgo ir Sakura, mat pamatė, kad Nelanną puola bitės.
- Nikole, padėk! - dar sušuko bėgdama Nelannos link. - Immobulus! - užšaldė bites. - Ar tau neįgėlė? - susirūpinusi paklausė. - Ką mes dabar darysime? Užšaldymas yra laikinas! - prisiminė herbologijos pamoką ir Alaną, kuris tada padegė piktmuses. - Prašau, tik jų nepadekime, gerai?

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #594 Prieš 1 metus »
Gruodei atrodė, kad gal visgi tokie vakarėliai ne jai. Nesijautė jaukiai žmonių sanbūryje. Be to viskas ėmė virsti aukštyn kojom. Nors vėliau lyg ir ėmė tvarkytis. Todėl ji tuo tarpu vaikštinėjo paežere ir galvojo apie savo nuostabų atradimą oro akrobatiką. Toje didžiulėje mokyklos bibliotekoje skaitė apie tai vis daugiau. Gal jau net per daug. Skaitė apie šluotų modelius, geriausius skraiduolius, kerus, kurie tobulina šluotas ir taip toliau. O mokslai šiek tiek nuvažiavo šonan. O juk buvo kur tobulėti.
Staiga mergaitė išgirdo klyksmą ir pamatė, kad ton pusėn iš kur sklido balsas nubėgo Sakura. Ji pasileido paskui ją ir prisivijo tada, kai mergina užšaldė bites.
- Ar tau nespėjo įgelti Nelanna? Ar nesi alergiška įgėlimams? - Paklausė ji. Antrakursė neįsivaizdavo kaip visiškai nusikratyti bičių. Bent jau padaryti taip, kad kai jos atstings nebekreiptų į jas visas dėmesio.
- Gal žinot kokius nors kerus, kurie leistų dūmus. Na žinot, kaip daro bitininkai, kurie nori, kad bitės taptų ramios, kai ima jų medų. - Pasakė tai, kas atėjo į galvą. Tikėjosi, kad vyresnės merginos žinos ką galima padaryti.

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu gyventi, o ne egzistuoti
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #595 Prieš 1 metus »
     Nikolei padavus nosinę merginai, ši nusibraukė ašaras ir padėkojo Nikolei. Tuo pačiu metu prie jos priėjo Varno Nago vadovė ir patikino, kad nieko čia jau tokio.
     - O ką aš tau sakiau? - šyptelėjo Parker mergaitei. - Beje, aš vardu Nikolė, o kaip į tave kreiptis? Hmm... Manau, tau tiktų koks nors... Trumpas vardas? Kokia nors Mega? Kadaise turėjau kaimynę Megą. Ar aš tesi, kas nors panašaus?
     Tačiau greitai rožinių plaukų savininkė prisiminė paliktą vieną pačią merginą, kuri užklabino Nikolę, tad šyptelėjo šiai mergaitei ir greitai nulėkė atgal prie vyresnės mokinės, kurią paliko su savąja Katžole. Pasitikdama grįžtančią šešiolikmetę, mergina tęsė pokalbį. Išklausiusi jos, Nikolė šyptelėjo (ir nė nepajuto kaip jos plaukai nusidažė gelsva spalva, kuri visiškai nederėjo prie varniukės veido, bent jau jos pačios nuomone) ir paskubėjo patikslinti... Ar jau galima ją vadinti drauge? Nors Nikolė nė jos vardo po kol kas nežino...
     - Metamorfmagija. Me-ta-morf-magija, - lėtai ir aiškiai pasistengė sukirčiauoti žodį, kad mergina galėtų įsiminti. Žinoma, jeigu pati to nori, - Žinau, sunkus žodis. Na, ir nieko keisto, kad nesi nieko apie metamorfmagus girdėjusi. Ne visi apie mus žino. Na, bet dabar būsi viena iš tų, kuri žino! - dar kartą plačiai nusišypsojo ir pajuto kaip jos plaukai pasidengė dar ryškesne geltona spalva ir pailgėjo vos ne iki žemės.
     - Po perkūnais! - pasipiktino Nikolė, nes jai niekad nepatiko ilgi, o tuo labiau geltoni plaukai. Susikaupusi ir pavertusi plaukus labai trumpais ir tamsiai tamsiai mėlynais, vos ne juodais, ji atsakė į kitą merginos, pasirodo besivadinančios Sakuros vardu, klausimą.
     - Na... Ne. Multisulčių eliksyras suteikia identišką kito žmogaus išvaizdą, o metamorfmagės galios leidžia įgauti bet kokią išvaizdą. Galima pasikeisti tik dalelę, pavyzdžiui, plaukų spalvą ar nosies formą, galima netgi pakeisti lytį ar amžių arba visą išvaizdą, kaip dariau kai mėgdžiojau tave. Tačiau galiu įgauti ir nė neegzistuojančio žmogaus išvaizdą. O nori išgirsti geriausią dalį? Metamorfmagai gali įgauti netgi gyvūno ar šmėklos formas! Tiesa, pati dar to niekad nesu bandžiusiu, bet tikiu, kad turėtų būti šaunu. Reiktų kada pamėginti... Gal galėtumei kada man pagelbėti? Na, žinai, pažiūrėtumei kaip man sekasi ir jei kas nepavyktų, padėtumei ar kviestumei pagalbą. Beje, tavo labai gražus vardas, Sakura. Aš tiesiog dievinu sakuras, jos labai gražios ir skaniai kvepia! O tau jos patinka?
     Nikolė norėjau dar užsiminti apie Katžolę, tačiau nespėjo - Sakura pastebėjo dar vieną problemą ir nubėgo padėti jos išspręsti. Šešiolikmetė pasileido iš paskos. Pasirodo, merginą, kurią kita mergina, taip pat atskubėjusi į pagalbą, pavadino Nelanna, užpuolė bitės. Tai buvo rimta problema. Nikolė jau kišo ranką į kišenę, mėgindama sugraibalioti lazdelę, tačiau bebėgdama nelaimės vieton pajuto kaip dešinė koja įklimpo į kažką šiltą ir minkštą. Pažvelgusi į apačią Parker pastebėjo, kad įklimpo į kažkokią super didelią, kažkokio gyvūno paliktą išmatų krūvą.
     - FUI! - bjaurėdamasi sušuko mergina. Tai buvo taip bjauru... Visa Nikolė nusidažė žalia spalva, o ją ėmė pykinti. Ji pajuto tuoj apsivemsianti. Šleikštulys kilo skrandžiu aukštyn ir netrukus išsiveržė pro burną. Liko tikėtis, kad nieko neaptaškė.
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti


*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • VI kursas
  • *
  • 125
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #596 Prieš 1 metus »
 Abigailė Sakuros taip ir nepasiekė. Tikriausiai klausite, kodėl? Penkiolikmetė labai norėtų ir pati savęs to paklausti. Na, iš dalies buvo kalta tai, kas vyko tarp varniukų. Rudaplaukė egzistavo kaip stebėtoja, savo akimis vis vaikščiojanti nuo vienos, prie kitos grupelės žmonių. Tačiau įdomiausio varnų sąskrydžio įvykio nominaciją neabejotinai laimėtų rudų plaukų mergaitė, galbūt trečio kurso, kuri užkliuvo už bičių spiečiaus ir jis ją dabar puolė. Tiesą sakant, varnanagė jau žadėjo eiti pagelbėti tai vargšei, tačiau aplink ją susibūrė antras spiečius, tik jau ne bičių, o vaikų, norinčių padėti arba paklausti "Ar tau viskas gerai?", kai jau ir taip matosi, kad nėra gerai. Tad pamanė, kad geriau nesitrinti bei dar labiau netrukdyti sužeistajai.
 Besiurbčiojant punšą Abigailės akis patraukė keistas vabalas. Jis buvo toks mažas, kad vos galėjai įmatyti, bet švytėjo šviesiai mėlyna spalva ir, kiek mergina įmatė, turėjo du ūselius. Nežinia kodėl, bet Nestrof niekaip negalėjo atitraukti nuo jo savo mėlynų akių. Lyg tas keistuolis vabalas ją būtų.. užhipnotizavęs? Taip, užhipnotizavęs! Penkiolikmetė ilgai ieškojo šio žodžio savo smegeninėje, kol pagaliau jis išdygo prieš akis. Vabalas pradėjo skristi link vaišių stalo pusės. Mėlynakė, aišku, sekė paskui jį, ir visai netrukus pajuto didžiulį norą paimti saują maisto ir mesti jį į ežerą. Ar kas nustebtų, jei pamatytų, kad Abigailė tą ir padarė?
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 345
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #597 Prieš 1 metus »
Vis dar apsupta bičių Nelanna laukė ir tikėjosi, kad koledžo draugai sugalvos, kaip ją išgelbėti. Patekus į tokią padėtį mergaitei tarsi visos mintys pradingo ir ji tikrai nesugebėjo pati išsikapstyti iš susidariusios situacijos. Ji pamatė, kaip Sakura sustabdė ore bites ir šios nebegalėjo pajudėti.
- Man viskas gerai, tik patraukit jas nuo manęs! - prašė varniukė. - Nespėjo nei viena man įgelti, o alergiška taip pat nesu, bent kiek man žinoma. Tik nenoriu iki vakaro čia stovėti apsupta šių bjaurybių.
Staiga mergaitė suprato, kad sustabdytos bitės jai nepavojingos - jos judesiai bičių neturėtų trikdyti, tad jai buvo saugu pasišalinti iš veiksmo vietos. Tad ji atsargiai pritūpė ir nuropojo šalin. Toje vietoje, kur ką tik buvo jos kūnas, dar liko kaboti sustingusių bičių spiečius.
- Jomis vis tiek reikėtų atsikratyti, kad neužpultų kieno nors kito, - baikščiai pasakė Nelanna. - Gal tikrai būtų galima išvilioti jas dūmais, kaip siūlė Gruodė? Tik aš neprisimenu burtažodžio...
Mergaitė įtemptai galvojo, bet buvo per daug išsigandusi, kad galėtų blaiviai mąstyti.
- O gal užkūrus laužą jos prie mūsų nebesiartintų?

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #598 Prieš 1 metus »
- Matamorfmagija, - garsiai pasakė Sakura besikalbėdama su Nikole. - Na, žinai, tai išties žavinga! - nusišypsojo Nikolei. - Ir tikrai daug sveikiau negu dažyti plaukus!
Dar daug dalykų šitame pasaulyje Sakura nežinojo ne tik apie žiobarų ar šiuolikinį pasaulį, bet ir tiesiog apie burtininkus. Metamorfmagija penkiolikmetę sužavėjo.
- Žinoma, kad galėsiu pagelbėti! - sutiko. - Mielai! - Sakura nudžiugo, nes juk taip norėjo susirasti panašaus amžiaus draugų! - Ačiū! Mano mama labai mėgsta gėles ir mes gaminame eterinius aliejus. Kažkur turiu šiek tiek ir sakurų eterinio aliejaus, jeigu norėsi, duosiu pauostyti, - nusišypsojo. - Man patinka visos gėlės!
O Nelanna, regis, nenukentėjo nuo bičių spiečiaus. Ji ir Gruodė kalbėjo apie dūmus, tačiau ir Sakura nežinojo jokio burtažodžio, kuris galėtų padėti.
- Nežinau, - šviesiaplaukė prikando lūpą. - Manau, šitoje situacijoje mums padės tik profesorė. Reikia kažką daryti, kol nesibaigė užšaldymo kerai. Profesore! - sušuko penktakursė. - Profesore! Reikia nukenksminti bičių spiečių!
Sakura dairėsi profesorės, tačiau tuo pačiu atkreipė dėmesį ir į Abigailę, kuri kažkodėl į vandenį mėtė vaišes, ir į Nikolę, kuri stovėjo didžiulėje išmatų krūvoje, buvo nusidažiusi žalia spalva ir vėmė. Na ir šventė, pamanė baltapūkė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 289
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #599 Prieš 1 metus »
  Rudaplaukė nuėjo nuo lentynos ir gana greitai išgirdo dar vieną pagalbos prašymą. Tiesa, tai buvo ne prašymas, o šauksmas. Roma greitai prisistatė į įvykio vietą. Bitės jau buvo sustingdytos.
- Daug bičių įgėlė? - paklausė profesorė ir atsisuko į mergaitę, kuri ir paprašė pagalbos. - Tu teisi. Kerai tikrai tuoj nebeveiks, bet žaloti bičių aš taip pat nenoriu. Padarykime taip: jau tuoj sutems. Iki to laiko jas arba vis užšaldysime arba  baidysime, o kai uždegsime laužą bitės nebeskris.
  Greitai profesorė pamatė, kad dar vienai mergaitei reikia pagalbos. Priėjusi prie jos išsitraukė lazdelę. Evanesco. Pagalvojo profesorė ir kažkokio gyvūno tikrai nemenkos išmatos dingo.
- Labai bloga? Pykina? - paklausė profesorė, nes tokioje situacijoje pati buvo atsidūrusi ne kartą ir žinojo, kad tai nėra malonu, o ir bloga dažnai būna.