0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • Burtininkė
  • ****
  • 233
  • Lytis: Moteris
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #525 Prieš 4 metus »
Gamta Herai buvo išsigelbėjimas. Tikriausiai vienintelis dalykas, kodėl Miona dar kur nors išslinkdavo iš bendrojo kambario. Ar išvis kažką darydavo. Šviesiaplaukei atrodė, kad gamta ją saugo. Nepaleidžia. Globoja kaip mažutį vaiką. Tokia Miona ir jautėsi. Maža ir bejėgė. 
Grifė it užhipnotizuota stebėjo, kaip vėjui pūstelėjus smulkiai subanguoja ežero paviršius. Girdėjo kelis čiulbančius paukštukus, raminantį vandens teliūškavimą, traškančius, iš po gilaus žiemos miego atbudusius medžius, kurie jau jau ruošėsi sprogdinti pumpurėlius. Garsai sūpavo merginą ir leido apie nieką negalvoti, viską pamiršti.
Krūptelėjo, kai ramybė sudrumstė lūžusi šaka. Instinktyviai pasuko galvą ton pusėn. Šešiolikmetei rodėsi, kad akimirką viskas apmirė, o ir josios širdis trumpam sustojo varinėjusi kraują. Dafydd… Garsai lyg mygtuką paspaudus įsijungė ir vėl ėmė tekėti ramia upės vaga kaip ir prieš tai. Tik šviesiaplaukės širdis ėmė daužytis dažniau nei prieš tai. Daug dažniau.
Minutėlę žvelgė į Dafydd. Šis atrodė nemažiau nustebęs nei grifė. Ką jis čia veikia? Kas per sutapimai? Kokio velnio? - negalėjo patikėti Miona. Ir tada suprato, jog kitaip bendrauti kaip tik pykstantis jie nemoka. Nors prieš mažiau nei pusvalandį mąstė, jog jiems tikrai reikia pasikalbėti, dabar jai taip nebeatrodė. Anaiptol. Norėjo nešdintis iš laužavietės. Dingti kuo toliau nuo klastuolio ir nebematyti anei girdėti jo.
Mergina krenkštelėjo, pasitaisė akinius ir atsistojo. Kūnas buvo it sumedėjęs, tačiau į tai stengėsi nekreipti dėmesio. Dingti, dingti, dingti. Tik per vėlai suprato, kad Dafydd stovi pilies pusėje. Stengdamasi nežiūrėti į vaikiną, patraukė mokyklos linkui.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Miona Hera »

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #526 Prieš 4 metus »
Savaime aišku, Miona Hera jį išgirdo. O gal išgirdo tik lūžtančią šaką? Juk tikrai nebūtų patylėjusi apie tą žodį, kuris palydėjo trekštelėjimą. Tačiau mergina nieko nelaukusi atsistojo. Ką ji ketina daryti? Trenkti Dafydd? Dėl kažkokios priežasties klastuolis pamanė būtent taip. Beveik norėjo, kad grifė gerai trinktelėtų - galbūt tai bent kiek paaiškintų situaciją, esančią tarp jų? O gal tarp mūsų nėra jokios situacijos? paklausė savęs velsietis. Kodėl jis manė, kad Miona nėra eilinė nevykėlė mergiotė, kokių šioje mokykloje pilna? Kodėl Dafydd turi stengtis kažką išsiaiškinti? Juk viskas ir taip seniai aišku: Hera tėra dar vienas padaras, su kuriuo susitikęs Dafydd visada susipliekia.
O vis dėlto ne pertraukė pats save raudonplaukis. Prisiminė pamokas, kurias jam vedė grifė - kaip, atrodo, seniai tai buvo! O jeigu bent kartą pavyko su kažkuo nesusipykti, vadinasi, tas kažkas yra ypatingas. Klastuolis spoksojo į atsistojusią Mioną. Jam susidarė įspūdis, kad mergina nežino, ką daryti. Tegul tik nešdinasi piktai pagalvojo Dafydd, visiškai nenorėdamas turėti dar vieno itin nemalonaus pokalbio. Nenorėjo girdėti nieko panašaus į "Kas tau negerai?" O kadangi būtent šioje vietoje jiedu turėjo itin bjaurų susitikimą, klastuoliui atrodė, kad šviesiaplaukė būtinai grįš prie tokių temų.
Klastuolis nusuko akis. Tikėjosi, kad Hera tiesiog praeis pro šalį ir bus galima ramiai atsikvėpti. Klastuolis buvo tikras, kad vos tik mergina išsinešdins, dings iš čia ir jis pats. Bet tai dabar nesvarbu - reikia sulaukti, kol grifė pakankamai nutols. Tada bus galima nueiti į kitą ramią vietą prie ežero ir ten pagalvoti. Apie ką nors, tik ne apie tai, kas čia dabar vyksta.
Atrodė, kad viskas bus tiesiog puiku: Miona išsinešdins ir jie net nepratars vienas kitam nė žodžio. O jeigu nesikalbi, tai negali ir susipykti, ar ne? Vis dėlto Mionai jau einant pro šalį Dafydd nesusilaikė ir netyčia leptelėjo:
- Tai ką, nešam kudašių?

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • Burtininkė
  • ****
  • 233
  • Lytis: Moteris
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #527 Prieš 4 metus »
Puiku, - mintyse atsikvėpė Miona, kai jau buvo belenkianti Dafydd, o šis tylėjo. Tačiau tik žengus žingsnį toliau vaikino, šio liežuvis staiga atsirišo ir šviesiaplaukė sustojo it įkasta. Ūmai mintyse iškilo prisiminimas.

***

- Mamaaaa, pasakok, - suzyzė Miona ir po sėdyne pasikišusi koją, o kita tabaluodama ore įsitaisė ant kėdės.
Adelaidė šyptelėjo sau po nosim ir galiausiai užkaitusi arbatos ir į lėkštelę sudėjusi skaniuosius sausainius, prisėdo priešais dukrą.
- Na, nuo ko čia pradėti? Hm…
Akimirką nutilo ir grįžo į akimirką, kai pirmąsyk pajuto tą taip vadinamąją kibirkštėlę. Ilgesingai nusišypsojo.
- Mama… Prašau… - spirgėjo šviesiaplaukė.
Mergaitė ilgai prašė mamos papasakoti apie tai, kaip šioji pirmąsyk susipažino su Mionos tėčiu. Ir dabar šiai atrodė tiesiog absurdas, kad net ir atėjus tokiam pokalbiui mama vis tiek nesiruošia taip greit visko atskleisti.
Adelaidės akys nukrypo į iš nekantrumo tieisog spindintį Mionos veidą. Prisiminė, kad ir pati buvo energijos kamuoliukas. Galgi nebūtinai nuo genų viskas priklauso? - akimirką susimąstė. Tuoj pat aplankė ir kita mintis: Ar nereikėtų jai žinoti? Ne… Palauks.. Jau ne pirmąsyk prigavo save galvojančią, kad dukra turėtų žinoti, kas ji, ir dėl to moteriai plyšo širdis. Tačiau pripažino, kad bijojo. Rizikuoti nenorėjo. Nenorėjo jos prarasti. Dar anksti, - sakydavo.
- Na…Pažinojau jį seniai, nuo trylikos, - šiltai šypsodamasi pradėjo. - Ir patikėk, riejomės kaip pikti šunys.
Mionos akys tapo kaip didelės lėkštutės. Tėvai pykdavosi? Nesąmonė.
- Na, kas toliau? Kaip… susidraugavot?
- Pasikalbėjom, - linksmai šysodamasi paprastai pasakė raudonplaukė.
- Mama, rimtai. Netempk gumos. Pasikalbėjot? Apie ką? Apie ką išvis kalbėtis su tuo, su kuriuo...
- Manau, užteks ir tiek, - paslaptingai šypsodama švelniai nutraukė dukrą Adelaidė. Jaunutė dar. Viską žinoti nori - linksmai pagalvojo. - O tau, va, dabar klausimas: apie ką gali kalbėtis su tuo, su kuriuo tik pykstiesi?

***

Mionai vėl suskaudo širdį. Prisiminimai visada atnešdavo kaltės jausmą. Trūkčiojamai atsiduso. Vėliau.
Nejaukiai pamindžikavo vietoje. Jai nepatiko, kad ją aplankė prisiminimas su tokia mintimi. Tačiau… Gal tikrai verta pasikalbėti su Dafydd?
- O ką siūlai? - galiausiai vis dar nusisukusi tyliai tarstelėjo.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #528 Prieš 4 metus »
Vos tik Dafydd netyčia leptelėjo tuos keturis žodžius, Miona sustojo. Kitą kartą laiku užčiaupk savo riebią srėbtuvę! plūdo save velsietis. Tikrai - ko gi jis kažką pasakė, jeigu džiaugėsi, kad grifė nešdinasi? Kodėl jis negalėjo tiesiog patylėti? Miona būtų pasišalinusi ir Dafydd būtų likęs vienas - o tai buvo kaip tik tai, ko šiuo metu labiausiai norėjo.
Verta pastebėti, kad mergina sustingo, tačiau nieko nedarė. Ji neatsisuko į Dafydd, net neatsakė į repliką. Ar ji buvo pernelyg netikėta? Tačiau Miona yra tikrai protingas ir rimtas žmogus, ją neturėtų būti taip paprasta išmušti iš vėžių. Tyla, stojusi po netyčinės replikos, sutrikdė velsietį. Teko pripažinti, kad kažkokio atsakymo tikėjosi. Tai eik jau, eik, jeigu neturi ką pasakyti penkiolika kartų mintimis bandė išvaryti Mioną klastuolis. Vis dėlto mergina, ko gero, nebuvo legilimantė, tad negalėjo žinoti, ką galvoja Dafydd. Visa laimė. Kita vertus... Ji tą ir taip turbūt žinojo pakankamai gerai.
Dafydd bijojo net ir pajudėti. Neįsivaizdavo, ko galima laukti. Ar Miona čia taip stovės, kol išsinešdins jis? Ar kada nors teiksis palikti jį ramybėje? O gal po keliasdešimties metų velsietis vis tik sulauks kažkokio atsakymo? Vaikinas stovėjo ir nežinojo, kur dėti akis. Kadangi Miona buvo praėjusi, nebuvo bent jau šito pavojaus: klastuolis tikrai neapsisukinės, kad į ją pažiūrėtų. Tai buvo tam tikras išsigelbėjimas. Dafydd užsimerkė ir visiems pasaulio dievams meldėsi, kad grifė pagaliau teiktųsi iš čia išeiti. Taip, kaip ir ketino. Kodėl ta netyčinė pastaba turi ką nors keisti? Nepaisant to, kad labai norint buvo suprasti, jog jis nori matyti merginą čia, taip tikrai nebuvo. Ir jeigu Miona nėra visiška kvaiša, turėtų pati puikiai tą žinoti. Nagi, nešdinkis dar kartą pagalvojo Dafydd, kai jo ausis pasiekė atsakymas. Nieko aš tau nesiūlau, kvaiša, keliauk iš čia ir visiems bus gerai! mintyse tiesiog klykė Dafydd. Negi Miona tikrai mano, kad klausimas buvo... Nuoširdus? Jeigu ji mano, jog velsietis tikisi ją ir toliau čia matyti... Ką gi, tokiu atveju grifė yra didesnė kvaiša negu Dafydd galvojo. Su siaubu velsietis suprato, kad jį tai nuvylė.
- Nieko, - taip pat tyliai atsiliepė raudonplaukis. Šis "pokalbis" tarsi buvo ženklas, kad jau galima judėti. Dafydd nuėjo prie laužavietės ir atsisėdo ten pat, kur sėdėjo anąkart.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • Burtininkė
  • ****
  • 233
  • Lytis: Moteris
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #529 Prieš 4 metus »
Nieko, nieko, nieko, - nuaidėjo Mionos galvoje. Šešiolikmetė pajuto, kaip atsėlina nusivylimas ir kartėlis. O ko galėjau tikėtis? Kad pasiūlys pasikalbėti? Kur jau... - niauriai pagalvojo mergina. Tačiau greitai jos šviesiaplaukę galvą aplankė ir kita mintis: Po šitiek laiko bendravimo jis nesugeba normaliai kaip žmogus su žmogum pasikalbėti? Pft, bailys. Akimirką pamindžikavo. Tada greitai apsisuko ant kairiojo kulno ir ryžtingai nužingsniavo prie klastuolio. Na jau ne, šitą reikalą reikia sutvarkyti, - po truputį rausdama iš pykčio su kiekvienu žingsniu mintyse kapojo grifė. Atsistojo priešais sėdintį vaikiną ir
- Ar taip ir tylėsi kaip žuvis? - tėškė piktai žvelgdama į rudas akis.
Tiesą sakant, gerai nė nežinojo, ką sakyti. Net, gerai pagalvojus, jos klausimas nebuvo aiškus. Dafydd laisvai galėjo pasišiaušti. Kaip kad ir visada. Tačiau šįsyk tūžo Miona. Ir, po velnių, dar ir kaip norėjo raudonplaukį papurtyti už pečių, kad privertė ją taip jaustis. Kad ir kaip tai padarė.
Grifė atsiduso ir klestelėjo ant rąsto. Giliai įkvėpė ir iškvėpė. Ko gi ji pyksta? Kokia tokio protrūkio priežastis? Visada buvo rami, o dabar šit…
- Dafydd, - pavargusiu balsu kreipėsi į klastuolį, - kas per velniava vyksta?

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #530 Prieš 4 metus »
Nešdinkis! Daryk tai, ką ketinai! Nenori manęs čia matyti ir sutikai taikiai pasitraukti, todėl čiuožk! mintyse klykė Dafydd. Jis sėdėjo ant rąsto, o Miona, atrodo, buvo nusiteikusi nejudėti. Klastuolis vylėsi, kad kai ji pagaliau pajudės, judesys bus pilies pusėn. Atrodė, kad tyla tęsiasi amžinai. Klastuolis laukė, kol šviesiaplaukė mergina išsinešdins. Bet kur jau ten! Atrodo, kad Miona mėgavosi šia situacija. Ko gero, jai tiesiog patiko erzinti Dafydd. Jeigu aš toks šlykštynė, ko tau iš viso su manimi kalbėti?! mintyse piktai paklausė savęs velsietis, pasižadėjęs sau garsiai neištarti nieko. Deja, neilgai trukus tokį šaunų pažadą sulaužė - tiesiog nesusilaikė neatsikirtęs.
- O kodėl turėčiau ką nors sakyti? Juk vos pamačiusi mane puolei iš čia nešdintis. Tai taip ir padaryk, nuo to visiems bus tik geriau.
O kad ir kai kurie kiti susiprotėtų tą padaryti pridūrė mintyse Dafydd. Bent kartą pavyko laiku prikąsti liežuvį ir neištarti to garsiai.
Jis neatlaikė Mionos žvilgsnio, labai greit nusuko akis. Visiškai nenorėjo matyti merginos, ypač spoksoti jai į akis. Tai buvo pernelyg... Nejauku? Keista? Nemalonu? Dafydd tikrai nežinojo, tačiau puikiai suprato, kad spoksoti į šviesiaplaukę jis tiesiog negali.
Mionai atsisėdus ant rąsto velsietis vos susilaikė garsiai nenusikeikęs. Negi ji čia ketina užsibūti?! Dafydd pajuto kylantį pyktį. Nesuprato, kodėl taip jaučiasi. Juk Miona kaip ir nieko nepadarė. Tiesą sakant, ji netgi atėjo čia pirma. Kokio velnio aš čia atsivilkau?! dar vieną klausimą, į kurį nežinojo atsakymo, uždavė klastuolis. Jis sėdėjo ir nežiūrėjo į merginą. Tiesą sakant, nežiūrėjo niekur, galiausiai netgi užsimerkė. Kad tik nereikėtų nieko matyti. Kad tik netektų jai atsakinėti... Ir tada Miona Hera uždavė klausimą. Dafydd prieš savo paties valią pažvelgė į ją. Kelias akimirkas pamąstė. Įtarė, kad žino, ką ji turi omenyje. Klausimas buvo toks, į kurį atsakymą gal ir būtų gerai žinoti, tačiau Dafydd tokių žinių, deja, neturėjo. Tad vaikinas pasirinko paprasčiausią variantą:
- Nežinau, apie ką kalbi, - piktai rėžė jis.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • Burtininkė
  • ****
  • 233
  • Lytis: Moteris
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #531 Prieš 4 metus »
Miona norėjo atšauti „Geriau visiems ar tau?“, tačiau laiku sulaikė. Žinojo, kad Dafydd būtų vėl kaip nors išsisukinėjęs nuo tiesaus atsakymo ir mėginęs sumenkinti merginos savivertę. Kaip kad darydavo bemaž visada. O ir pati ji būtų nesugebėjusi sulaikyti savo liežuvio. Kažkodėl jai baisiai knietėjo patarkuoti raudonplaukį.
- Va, va apie ką kalbu! - Net sujudindama rąstą staigiai atsistojo grifė. - Tas tavo… Nemoku net pasakyk… Ah! - akimirką, spausdama sugniaužtus kumščius prie šonų, nutilo mergina ir ėmė nervingai vaikščioti . - Kartais tu būni tikra rakštis užpakaly, kartais pasidarai keistas…. Keistai malonus, o po to vėl elgies kaip koks… kaip koks... paskutinis šiknius! Tu mane nervini. Tiesiog siutini! - net uždususi nuo žodžių papliūpos, pykčio ir nenuilstamo vaikščiojimo vėl sustojo priešais vaikiną. - Tu man, kvailai, paaiškink, kokias nesąmones tu dirbi. Kas čia per išsidirbinėjimai, a?
Grifė pyko, tiesiog širdo. Ir net jei iš šono galėjai pasakyti, kad visa tai - visai be reikalo, Miona nė nesirengė sustoti ir paleisti šį pokalbį vėjais. Juk tai galimai vienintelė proga viską išsiaiškinti! Ir šįsyk ji jautėsi taip, lyg tai ji, nes jis, valdytų padėtį.
- Dafydd, neerzink manęs. - Priėjusi bakstelėjo smiliumi vaikinui į krūtinę. Pro pykčio, sumišimo ir nuovargio ūką pasirodė mintis, jog mergina ką tik pagrasino, tačiau šioji tuoj dingo.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #532 Prieš 4 metus »
Ko ji čia skeryčiojasi?! piktai pagalvojo Dafydd, kurį pradėjo gerokai erzino neįprastas Mionos pyktis. Teko pripažinti, kad kai mergina būdavo malonesnė, bendrauti buvo... Na, neaišku, ar galima sakyti "maloniau", nes visi susitikimai buvo pernelyg keisti ir sudėtingi. Tačiau žodis "paprasčiau" čia dar labiau netiko. Vienaip ar kitaip, velsietis norėjo, kad Miona liautųsi rėkauti, bet, savaime aišku, neketino nieko daryti, kad bent kiek grifę apramintų. Malonus? Aš? negalėjo patikėti savo ausimis raudonplaukis. Jis jau žiojosi kažką sakyti, kai Miona užsiminė, kad yra kvaila. Savaime aišku, ji to neturėjo omenyje - ir jeigu Dafydd būtų bent kiek pamąstęs, būtų ir pats tą supratęs. Tačiau dabar velsietis laiko tokioms nesąmonėms kaip mąstymas neturėjo.
- Būtent! Tu esi visiškai kvaila! - užrėkė jis. Nebespėjo nieko pasakyti, kai mergina įbedė pirštą į krūtinę. Dafydd pašoko ir žengė porą žingsnių į šalį.
- Neliesk manęs! - užriko jis, tačiau daugiau nieko nebesakė. Šis šūksnis nebuvo piktas. Klastuolis įtarė, kad jis nuskambėjo netgi labai piktai, tačiau velsietis puikiai suprato: jis paprasčiausiai išsigando. Motina sūnų paskutinį kartą apkabino tada, kai jis to dar nesuprato. O jeigu jį paliesdavo patėvis, reikšdavo, kad gero laukti neverta.
Dafydd tylėjo. Su pasibjaurėjimu suprato, kad jaučia kaltę. Ilgokai svarstė, ar nereikėtų atsiprašyti. Nepaisant to, kad Miona atrodė esanti tikrai pikta, ji, ko gero, iš tiesų nenorėjo padaryti ko nors blogo. O jis, kaip visada - kaip ir sakė grifė, - dėl kažko užsiraukė!
- Klausyk, - negarsiai pradėjo klastuolis, vėl atsisėdęs į savo vietą. Jis į merginą nežiūrėjo ir net nebuvo tikras, kad ji girdi. O jeigu ir girdi, ko gero, jai neįdomu... - Aš... Na...
Dafydd jautėsi kaip visiškas idiotas. Daro kažkokias nesąmones, po to staiga ilgiausiai tyli ir nebesugeba net sakinio suregzti?! Ką gi, Miona tikriausiai jau ir taip galvoja, kad klastuolis yra beviltiškas nevykėlis. Jau vien tas, kad jis antrus metus mokosi penktame kurse...
Kad ir kaip bebūtų keista ir nemalonu, tokios mintys raudonplaukiui nepatiko. Atrodo, koks skirtumas, ką apie tave galvoja kažkokia mergužėlė? Vis dėlto... Ką galvoja būtent ši mergužėlė, buvo svarbu.
- Atsiprašau! - staiga išrėkė Dafydd. Deja, atsiprašymas buvo toks garsus, kad Miona tikriausiai pamanys, jog klastuolis vėl supyko...

*

Neprisijungęs Česteris Wan Gerietis

  • III kursas
  • *
  • 43
  • Taškai:
  • I'm not bad. At least that's what I think
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #533 Prieš 4 metus »
Prakeikta švilpė. Piktai pagalvojo vaikinas. Česteris apgynė mergaitę nuo klastuolių, kurie lindo prie pirmakursės švilpės. Jis nusižemino prieš savo draugus. O ta mergiotė nė nesugebėjo jam padėkoti. Jis juk galėjo ją palikti ir neįsiterpti į jo draugų ir mergšės pokalbį. Teris buvo piktas kaip niekad. Išpuolęs pro mokyklos vartus, berniukas nulėkė kažkur, link ežero pakrantės. Greitai eidamas pro šiek tiek užšąlusį ežerą, grifas matė tik savo garbanas, kurios krito berniukui ant akių. Antrakursis nenorėdamas greitu žingsniu pėdino į jam labai gerai žinomą vietą, kurioje būdavo šiltais vasaros vakarais su klastuoliais, kurie užsipuolė švilpę. Berniukas greitai išsitraukė savo burtų lazdelę iš kišenės ir vis dar greitai eidamas mostelėjo lazdelę į laužą.
-Incendio!- sušuko berniukas. Šiuos kerus jis buvo išmokęs iš sesers. Ir šiaip, grifui neprastai sekėsi kerai.
Laužas greit užsiliepsnojo ir jo ugnies liežuviai nutvieskė visą laužavietę. Buvo jau gana tamsu, laužavietė prie pat Uždraustojo miško. Bet kuris antrakursis tikriausiai būtų per daug bailys čia eiti vakare kai jau beveik nieko nesimato, bet Teriui buvo nėmotais. Berniukas dar nenusiraminęs atsisėdo ant rąsto, kuris buvo jau visai supuvęs nuo begalinio lietaus per tuos ilgus metu. Česteris sėdėjo ant rąsto ir mėtė pagaliukus, kuriuos rado po kojomis, į laužą. Berniukas žiūrėjo kaip negailėstinga laužo šviesa praryna bebaimį pagaliuką savo glėbyje.
Po kiek laiko, kai jau visiškai sutemo ir priešais berniuką matėsi Uždraustasis miškas, kurio medžių lapai lėtai judėjo nuo šalto vakarinio vėjo, o už Terio besisiūbuojantis ežeras, grifas jau buvo visiškai nusiraminęs. Giliai įkvėpęs jis iš apsiausto kišenės išsiėmė kišeninį peiliuką ir išlankstęs jį pradėjo grandyti kažką ant rąsto. Iš pradžių tai buvo niekas, kol laikui bėgant niekas tapo Česterio Wan Geriečio inicialais. Ant rąsto puikavosi trys raidės Č.W.G.

*

Cindy Grant

Ats: Laužavietė
« Atsakymas #534 Prieš 4 metus »
  Ach tas grifas. Jeigu ne jis, būčiau trinktelėjusi bent per vieno iš kelių klastuolių pasipūtusi veidą. Gan piktokai pagalvojo mergaitė labiau įsisupdama į sau tikrai perdidelį džemperį su kapišonu. Cindy ir vėl nesilaikė uniformos taisyklės nepamokų laiko metu. Keli kvaili klastuoliai kabinėjosi prie Grant ir replikavo ją, o ši, turėdama Grant pavardę ir tėčio charakterį, nepasidavė jiems bei įšikišo į konfliktą. Tiek betrūko ir švilpukė būtų tikrai trinktelėjusi kažkuriam, bet į konfliktą būtinai turėjo įsikišti kažkoks grifukas su garbanotais plaukais. Negana to, gali būti, kad šis pamanė, kad apgynė pirmakursę. Nors tiesą sakant, Cindy tikrai nebūtų su jais "susitvarkiusi" viena. Gi ji tik pirmakursė mergaitė, o ne keli, daug aukštesni už ją vaikinai. Bet žinant oranžinių plaukų savininkę, ji nebūtų pasidavusi kol nepasiduotu jie. Ir nesvarbu kokia situacija tai bebūtų...
  Vienas po kito, greiti, bet maži žingsniai ir vėl žygiavo prie ežero pakrantės, bet šįsykį Cindy nežadėjo sustoti prie ten esančios supynės. Ji norėjo kurnors pasislėpti nuo visų nesąmonių ir nusiraminti nuo ją užvaldžiusio pykčio. Ir taip, ant vidutinio ūgio mergaitės kaklo ir vėl kabėjo fotoaparatas. Tiesa pasakius jis šiandien nuo jo ir nebuvo nuimtas. Cindy vos atsikėlusi ir užsikabino fotoaparatą, žadėdama eiti pafotografuoti, bet vis nerasdama tam laiko. Visdar bežingsniuodama, Grant galiausiai priėjo gan jaukią vietą, kur matėsi degantis laužas, bet pamačiusi ten sėdantį kažkokio vaikino siluetą, ši tik užsimetė džemperio gaubtuvą ant galvos ir nužygiavo labai arti prie ežero pakrantės. Prisirinko saują akmenukų ir vieną po kito mėtė juos į vandenį, nors jie toli ir nenuskrisdavo...

*

Neprisijungęs Česteris Wan Gerietis

  • III kursas
  • *
  • 43
  • Taškai:
  • I'm not bad. At least that's what I think
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #535 Prieš 4 metus »
Nurimęs grifas mėgavosi liepsnos kaitra, bet neilgai. Terio ausis pasiekė erzinantis garsas. Iš pradžių jis pamanė, jog jam vaidenasi, bet po kiek laiko šis erzinantis garsas Teriui tapo tikra kankyne. Jis sugriežė dantimis ir atsisuko ežero, kur sklido garsas, pusėn. Ten jis pamatė žmogystą. Smulkutę, nebuvo sunku atspėti, jog tai buvo mergaitė. Berniukas buvo įsitikinęs, kad ji pirmakursė. Atsidusęs ir kiek padvėjojęs grifas pakilo nuo supuvusio rąsto ir patraukė žmogaus link. Berniukas priėjo arti, galbūt net per arti. Artumas ir padėjo grifui atpažinti mergaitę. Ji buvo ta pati švilpė. Jis išpūtė akis, negi ji tyčiojasi iš jo? Negi ji atsekė berniuką iki pat laižavietės?Aš prisiekiu, jeigu ji tyčia mane atsekė šiaip sau, jai geruoju nesibaigs. Berniukas nužvelgė švilpę, ji turėjo ugninius plaukus, kurie dabar buvo užkritę ant jos akių. Dėl to mergaitė, tikriausiai, ir nepastebėjo grifo. Pyktis buvo atslūgęs, todėl grifas kiek ramiai atsiduso ir sukryžiavęs rankas ant krūtinės tyliai nusijuokė.
-Tu mane seki ar atėjai padėkoti?- švelniai tarė berniukas, nenorėdamas išgasdinti ugniaplaukės. Tai taręs jis šelmiškai nusišypsojo. Iš dalies berniukas norėjo jai pasakyti, kad jis nusižemino prieš savo draugus apgindamas mergaitę, bet jis to tikrai nepasakos neklaustas.
Pamatęs, jog švilpė mėto akmenukus, Teris susiradęs gana plokščią akmenuką paleido jį paežere. Jis skrido toli, kelis kartus pašokinėjo ir nuskendo ežero gilumoje. Šyptelėjo dėl savo pasisekimo. Grifas kiek nusigando. Jis per šias kelias savaites šypsosi daugiau nei įprastai. Nusipurtęs jis atsisuko į pirmakursę.
-Stovėsi čia šąldama ar eisi su manimi prie laužo?- kiek šiurkštokai paklausė Česteris,- Tik pirma, laukiu atsakymo į savo užduotą klausimą.

*

Cindy Grant

Ats: Laužavietė
« Atsakymas #536 Prieš 4 metus »
  Mergaitės ramų akmenukų mėtimą į vandenį sudrumstė kažkokio vaikino balsas. Vienuolikmetė verstelėjo akis ir atsisuko į balso šaltinį. Pamatytas kiek tamsesnios odos atspalvio, tamsių garbanotų plaukų vaikinas iškart buvo atpažintas. Gyvenimas tyčiojasi iš manęs. Pagalvojo pirmakursė ir išmetusi paskutinįjį akmenuką sukryžiavo rankas po krūtine. Po nepažįstamojo vaikinuko išsireiškimo Cindy prunkštelėjo.
- Ar girdi ką kalbi? Nevaidink čia didvirio. Už ką aš tau turėčiau dėkoti? Už tai, kad sutrugdei tiems pasipūteliams trenkti per jų kvailus veidus? Ne, ačiū. - Tarė ir vėl susierzinusi mergaitė bei piktu žvilgsniu pažvelgė į aukštesnio ūgio grifuką. Bet švilpukė ilgai nesugebėjo išlaikyti tokio žvilgsnio ir jos žvilgsnis tuoj pat sušvelnėjo. Tikiuosi jis netoks, kaip tie kvaili klastūnai, nors iš mūsų pokalbio prie ežero, jis pasirodė būtent toks. Na, bet taip pat jis mane ir apgynė nuo jų... Nesuprasiu jo. Pagalvojo mergytė ir dar kartelį nužvelgė grifuką. Ištiesų, jis tikrai padėjo oranžinių plaukų savininkei, bet ji nesugebėjo perkopti per savo principus ir to pripažinti bei padėkoti.
- O man gerai ir čia. Jeigu nori pats ir eik - Tarė Grant slėpdama, kad jai ištiesų yra šalta ir įsikišdama savo nuo šalčio paraudusias rankas į perdidelio džemperio su kapišonu kišenes, taip bandydama jas paslėpti bei šiektiek pašildyti. Nuo šalčio, Cindy skruostai ir nosis buvo šiek tiek paraudę...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Cindy Grant »

*

Neprisijungęs Česteris Wan Gerietis

  • III kursas
  • *
  • 43
  • Taškai:
  • I'm not bad. At least that's what I think
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #537 Prieš 4 metus »
-Puiku, apsimesiu, jog nematau, kad tirti iš šalčio,- stengėsi slėpti pykti Teris. Ta pana tokio šlykštaus charakterio. Duok Dieve, kad ši mergiotė išgyvetų pirmą kursą. Teris nusišypsojo dėl savo minčių. Nusuko žvilgsnį, kad mergaitė nepamatytų, jog Teris juokiasi iš jos. Ji juokinga. Nemoka pykti, o apsimeta, kad pyksta ant viso pasaulio. Gerietis nebesilaikė. Pratrūko. Nebeišlaikė savo krizenimų ir prapliupo kvatotis.
-Atleisk,- per juokus ir ašaras vos išlemeno berniukas,- tavo charakteris katastrofiškas.
Stengdamas surimtėti, berniukas atsikrenkštė. Prikando lūpą, bet vėl toliau krizeno.
-Galėjau jūsų nestabdyti, būtų visai įdomu pamatyti kaip sureaguotų Benas kai jam būtum pylusi į veidą, kažin ar būtum atlaikiusi keiksmažodžių laviną? Arba būtų įdomu pamatyti kaip savo kerų sugebėjimus Krisas būtų parodęs ant tavęs. Hmm, o Denas, ar sakiau, kad jis lankė dziudo, karate ir boksą, kol nepradėjo lankyti Hogvartso?- Teris šypsojosi, norėjo, kad mergaitė suprastų, jog klastuoliai jo draugai ir, kad jei ne jis, tikriausiai mergaitė dabar sėdėtų kur nors kampe su didžiausia mėlyne ir išsukta koja.
Atsidusęs ir besišypsodamas berniukas giliai įkvėpė gaivaus pavasario oro ir pažvelgė į ugniaplaukę.
-Beje, jei įdomu, mano vardas Česteris arba tiesiog Teris,- berniukas vyptelėjo ir pasisuko eiti atgal į savo pradinę būvimo vietą.

*

Cindy Grant

Ats: Laužavietė
« Atsakymas #538 Prieš 4 metus »
  Vaikinui pradėjus juoktis mergaitės veidas kaipmat persimainė. Ji visad jausdavosi begalo silpna kai iš jos juokdavosi, nes gi kam tai būtų malonu? Bet greit Cindy suprato, kad jis yra tų klastuolių draugas ir grifas ir tik tenori dar labiau pasišaipyti  iš švilpukės, o gal toks ir buvo jo ir klastuolių planas. Tavo charakteris katastrofiškas. Prisiminė vaikino frazę pirmakursė. Atrodo, kad šios veidas negalėjo dar labiau "nutįsti", bet tai įvyko.
- Taip ir reikėjo sakyti, kad tu dar vienas, norintis iš manęs pasišaipyti. Sveikinu, tau pavyko. Galėsi pasigirti savo draugams klastuoliams. - Tyliai ištarė vienuolikametė ir daugiau netarusi nė žodžio apsisuko bei bandė negalvoti apie visas šiandien išgirstas pašaipas iš klastuolių bei vaikino, prisistačiusio Čestario vardu. Viso šito mergaitei šiandieną jau buvo perdaug. Džemperio rankove nusišluosčiusi jau pradėjusias drėkti akis, stengdamasi, kad vaikinas manytų, kad viskas yra gerai ir mergaitė tik supyko, ši pradėjo žygiuoti toliau nuo laužo esančio ežero pakrantėje. Visą dieną ši buvo stipria ir gynė save bei savo vardą, bet daugiau Cindy to nebepakentė, nebesugebėjo pasakyti kažko, kas apgintų ją.
- Viskas gerai. - Sušnabždėjo stengdamasi save padrąsinti Grant, bet pati tuo nepatikėjo. Švilpukė galėjo to tikėtis hogvartse, bet nesitikėjo. Ji kvailai manė, kad dauguma čia esančių žmonių bus draugiški, o nuo likusių ji sugebės apginti savo vardą, bet ką gali sugebėti smulki vienuolikametė mergaitė...?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Cindy Grant »

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #539 Prieš 3 metus »
Heidi keliavo palei ežero pakrantę rankoje nešdamasi iki pat viršaus ir daugiau prikrautą maišą. Jo dugne mėtėsi į foliją susuktos bulvės kurias ji planavo pasikepti laužo žarijose, buteliukas druskos, nedidelis plastmasinis maišelis prigrūstas kiaulienos ir vištienos šašlyko, pora iešmų ir dvejetas metalinių Y formos pagaliukų, taip pat pro viršų lipo pagalvė, kiek žemiau glūdėjo kiek galima labiau sulankstytas, šiltas ir pūkinis užklotas, bei tualetinio popieriaus rulonėlis. Kiek jai teko matyti, girdėti ir žinoti dar paėjusi kelias minutes ji turėjo pasiekti laužavietę kurioje planavo įsikurti šiai nakčiai. Ji vos ne kiekvieną naktį išsliūkindavo iš pilies, nukeliaudavo iki laužavietės prie kurios ėjo ir dabar ir ten permiegojusi grįždavo atgal į pilį. Ji net pati nežinojo kodėl visą tai darė. Galbūt dėl to, kad dabar neturėjo namų ir po Hogvartso jai būtų tekę gyventi gatvėje? Bet taip neatrodė, kad gali nutikti. Greičiausiai kuris nors iš vaiknamių priglaus šią nelaimėlę ir ji ten gyvens kol bus paimta globai.
Su liūdnomis mintimis ir džiugiais bei nelabai prisiminimais Heidi pasiekė laužavietę. Išsitraukusi viską susidėjo ant vieno iš per visą ilgį ištiestų rastų ir atlikusi gamtinius reikalus ėmė darbo. Įsmeigusi pagaliukus į žemę ėmė ieškoti sausesnių medžio šakų kurias padegusi galėtų susikurti lauželį. Ieškojimas ilgai netruko ir jau po kelių akimirkų spragsėjo ugnis, tad nuėjusi prie daiktų pasiėmė iešmą ir pasiruošė smeigti vargšus šašlykas. Bet kaip tik dabar smegenys pačios sumanė perimti valdžią iš merginos, o tam pasipriešinti ji nelabai galėjo - iš viso negalėjo. Su iešmu kiek persirėžusi odą iš lėto patraukė link laužo per kurį buvo planuojama šokti.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)