1
5

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 246
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #510 Prieš 5 mėnesius »
Po neatsargių Dafydd žodžių stojo labai nemaloni tyla. Net ir šis velsietis suprato, kad tai, ką jis pasakė, nuskambėjo tikrai nekaip. Tai, ką klastuolis pasakė paskui, atstojo didžiausią atsiprašymą, kokio iš Dafydd galima tikėtis. Tačiau panašu, kad mergina buvo įskaudinta. Dafydd šiek tiek nesuprato, ko čia taip įsižeisti. Tačiau grifė tylėjo, tad berniukas suprato, kad, ko gero, vis tik ją užgavo.
Velsietis žiojosi dar kartą atsiprašyti, tačiau tada išgirdo merginos žodžius. Šiandien jos gimtadienis? paklausė savęs Dafydd. Jo šeimoje tai nebuvo šventė. Bent jau ne tada, kai mama susidėjo su tuo idiotu... Tad klastuolis nežinojo, kad per gimtadienį yra normalu žmogų pasveikinti. Tad jis nieko nesakė. Tik po kurio laiko murmtelėjo:
- A... Linkiu ilgiausių metų.
Ar kaip ten...
Dafydd spėjo, kad Miona nepatikės palinkėjimo nuoširdumu. Tačiau berniukas gailėjosi, kad taip neatsargiai kažką leptelėjo prieš tai. Tad stengėsi bent kiek užglostyti situaciją.
Mergina užgesino ugnį. Tad Dafydd norėjo rėžti, kad tai ji bjauri, nes darėsi iš tikrųjų šalta. Tačiau jis jau buvo prisikalbėjęs, tad nurijo piktą repliką. Atsisėdęs, o po to ir atsistojęs, jis atsisuko į grifę ir pasakė:
- Gal aš ir bjaurus. Tačiau tai, ką pasakiau... Aš neturėjau omeny nieko blogo. Pasakiau tai nepagalvojęs.
Dafydd pasijuto tarsi teisintųsi, kas jam visiškai nepatiko. Tad jis skubiai vėl atsisėdo ant žolės ir nusisuko nuo merginos.
I am David Šeuešin.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • VI kursas
  • *
  • 136
  • Taškai: 12
  • Lytis: Moteris
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #511 Prieš 5 mėnesius »
Tamsoje, kurią skrodė keli dar neužgęsę saulės spinduliai, nuskambėjo raudonplaukio žodžiai. Akimirką Miona žvelgė į jo veidą, kurio prieblandoje beveik nesimatė. Net ir tokiomis aplinkybėmis mergina stengėsi įžiūrėti, šaiposi jis, ar ne, nors atsiprašymas skambėjo tikrai nuoširdžiai.
Akimirką, kai pasitraukė pyktis, medaus spalvos plaukų savininkė tarsi nejuto nieko. Nežinojo, ką tokiais atvejais daryti, kai per ištiestą stovi savimi nusivylęs, kažkiek piktas bei dėl grifiukei nežinomų probelmų prispaustas klastuolis.
Norėjosi paklausti, ar jam viskas gerai, tačiau nespėjo, nes Dafydd nusisuko nuo jos ir klestelėjo ant žemės. Akimirką mokinė bandė išgirsti kažką, kas padėtų išsklaidyti tylą. Nujautė, kad žolė šlapia, tačiau numojo ranka ir prisėdo šalimais, gal kiek daugiau nei metrą nuo klastūnyno globotinio.
- Visiems visko pasitaiko, - gūžtelėjo pečiais. - O šiaip, ačiū ir už sveikinimą, ir už atsiprašymą.
Kiek minutėlę patylėjo ir pridūrė:
- Viskas gerai?
Ketvirtakursė grifė žinojo, kad galimai sulauks teigiamo atsakymo. Keturiolikmetis neatrodė iš tų, kurie mėgtų kažkam pasipasakoti, tačiau Hera stengdavosi nepraleisti akimirkos paklausti jojo apie jį. Visiškai jį suprato.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 246
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #512 Prieš 5 mėnesius »
Dafydd išgirdo, o gal pajuto, kad grifė prisėdo netoli jo. Tai berniuką privertė pasijusti šiek tiek nejaukiai. Ko jai iš manęs reikia? paklausė savęs klastuolis. Tačiau merginos žodžiai šiek tiek jį nuramino. Panašu, kad ji nebepyksta. Galbūt atleido jam. Tai velsiečiui sukėlė keistą malonų jausmą. Ko gero, jis buvo pernelyg nepripratęs, kad kas nors taip greit jam atleistų ir nustotų rėkti...
Raudonplaukis norėjo padėkoti, tačiau nutarė, kad dėkoti už padėkojimą būtų pernelyg keista. Tad tiesiog tylėjo. Ir stengėsi apie nieką negalvoti, nes bet kokia mintis vertė velsietį be galo sutrikti.
Klausimas, ar jam viskas gerai, Dafydd nustebino. Visų pirma, jis nesuprato, ką grifė turi omenyje. Dabar? Ar šiaip gyvenime? Be to, klastuolis prisiminė aną ne itin jaukų susitikimą prefektų vonioje. Kur jis tikrai per daug išsiplepėjo. Kodėl jai tai rūpi? pagalvojo Dafydd. Nepaisant to, kad kartą jau išsipasakojo - tiek, kiek galėjo, - berniukas visiškai nenorėjo vėl pliurpti apie tai, kas jį slegia. Nors Dafydd suprato, kad Miona, ko gero, nori žinoti, kodėl jis taip bjauriai elgiasi. Tačiau klastuolis nutarė, kad geriau nieko nepasakoti.
- Žinoma, - galiausiai atsakė jis. - O kodėl klausi?
Dafydd tikėjosi, kad mergina atsakys į šitą klausimą ir jos atsakyme bus daugiau tiesos negu tame, kurį pateikė pats.
I am David Šeuešin.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • VI kursas
  • *
  • 136
  • Taškai: 12
  • Lytis: Moteris
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #513 Prieš 5 mėnesius »
Kaip Miona ir spėjo, Dafydd nesiruošė kažką sakyti apie save. Bent jau ne iš karto. Klausimas, kurį uždavė jis, privertė mergaitę kiek sumišti. Tikrai, kodėl? Man neturėtų rūpėti... - taip ir panašiai mintijo mergaitė. Anskčiau nuo ne itin geranoriškų žmonių ji traukėsi atstu, o dabar štai sėdi šalia ir bando suprasti, kas dedasi pykčio pritvinkusiame klastuolio gyvenime. Atrodė per daug keista, todėl užsitęsus tylai ji atsisuko atgalios ir pažvelgė į kelias dar raudonuojančias laužo žarijas.
- Gal vėl uždegti laužą?
Kieno klausė, rudaplaukė grifiukė nė pati nežinojo. O atsakymo į Dafydd iškeltą klausimą vis nesurezgė.
Rasa jau buvo persigėrusi per drabužius, todėl darėsi tikrai šalta. Prisiminė močiutės pastabą, kad rudenį ant žemės geriau nesėdėti, nes galima susirgti. Ji buvo teisi. Keturiolikmetei jau bėgo nosis. Pamanė, ad asistojus apšils, todėl taip ir padarė. 
- O šiaip, kodėl negaliu paklausti? Nejaugi taip keista, kai žmogus pasiteirauja kito apie tai, kaip jam sekasi gyvenime? - bandė išsklaidyti nejaukią atmosferą, kai nupėdino iki medžių anglių, aplink kurias netvarkingu rateliu gulėjo į delnus vos telpantys akmenys.
Apkabinusi knygą jį stovėjo ir žvelgė į vis išryškėjančius ir prigęstančius pelenuose besislepiančius sudegusius medžio gabalėlius.
- Žinai, dabar tikrai vėlu.
Mergina vylėsi, kad josios tylūs žodžiai nuskriejo iki Dafydd ausų. Miona nenorėjo erzinti jo, tačiau ją ir vėl prispyrė pareiga.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 mėnesius sukūrė Miona Hera »

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 246
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #514 Prieš 5 mėnesius »
Miona į klausimą iš viso neatsakė. Bent jau ne iš karto. Dafydd nelabai nustebo. Tačiau turėjo pripažinti, kad kiek nusivylė, nes jam buvo smalsu, kodėl gi šita mergina taip domisi jo, visų nekenčiamo ir visko nekenčiančio vaikino, reikalais.
- Gali uždegti, jei nori, - abejingu tonu atsakė į grifės klausimą Dafydd. Jam buvo gerokai šalta, bet jis tikrai neketino prisipažinti. Nei to, nei fakto, kad pats nesugebėtų laužo uždegti. Merginai atsistojus Dafydd į tai visiškai nereagavo. Jam buvo nei šilta, nei šalta, ką ji daro ar nedaro. Gal pasijuto kiek jaukiau, nes ji nebebuvo taip arti. Tačiau velsietis nei žvilgtelėjo, nei ką nors pasakė. Tačiau kai grifė atsistojo, klastuolis pagaliau išgirdo atsakymą į savo klausimą. Deja, tai buvo atsakymas klausimu į klausimą. Ir Dafydd nutarė šį kartą bent kiek mandagiau atsakyti.
- Klausti gali. Bet taip. Tai yra be galo keista.
Velsietis nutilo. Ir susimąstė, ar jo žodžiai vėl nenuskambės pernelyg piktai ir nemandagiai. Jis atsistojo ir pažvelgė į merginą.
- Tik nemanyk, kad aš noriu tave įžeisti, - tyliai pratarė klastuolis. Jis matė, kad mergina yra paėjusi toliau, tad nežinojo, ar ji girdi jo žodžius. Tad pakartojo garsiau: - Man yra be galo keista, kai kas nors klausia, kaip man sekasi. Tai yra tiesa ir aš tikrai nenoriu tavęs įžeisti.
Klastuolis pasijuto labai nejaukiai, nes atrodė, kad jis šiuos žodžius išrėkė taip, kad visa pilis galėjo girdėti. Velsietis sutriko ir kurį laiką nieko nesakė. Jis žvelgė kažkur, nė pats nebūtų galėjęs pasakyti, kur. Galiausiai jo ausis pasiekė merginos balsas.
- Gerai, kad vėlu, - kandokai atsiliepė klastuolis, bandydamas susigrąžinti įprastą sau kalbėjimo toną. - Man šitas metas labai patinka. Bet aš tavęs čia nelaikau. Gali apsimesti, kad manęs nematei.
Klastuolis tikėjosi, kad mergina išeis. Žinojo, kad to tikėtis naivu, tačiau jam labai reikėjo pamąstyti. O bendrajame kambaryje to padaryti tikrai nepavyks...
I am David Šeuešin.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • VI kursas
  • *
  • 136
  • Taškai: 12
  • Lytis: Moteris
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #515 Prieš 5 mėnesius »
Merginos ausys sugavo tylų, o vėliau ir labai garsų bandymą išsiginti, jog klastuolis nenori įžeisti. Medaus spalvos plaukų savininkė netgi nežinojo, ko čia įsižeisti ar pykti. Nepatinka žmogui, kai juo rūpinasi, tai nepatinka. Viskas paprasta. Bet, regis, Dafydd taip neatrodė.
- Juk supranti, kad neturiu ko pykti? - atsisukusi švelniai šyptelėjo. Miona negirdėjo, kada jis atsistojo, todėl užtruko, kol akimis surado jojo veidą. Tiesa, ji vos matė vaikino siluetą, todėl išlaikyti žvilgsnį buvo sudėtinga. Tyliai tęsė: - Turbūt nori pabūti vienas, taip? Aš tikriausiai netrukdysu. Tik trumpam pasigrožėsiu ežeru.
Ilgaplaukė tyliai nuėjo iki kranto ir pritūpė. Nuo mažens jautė kažkokį nepaaiškinamą ryšį su gamta. Visada norėjo ją justi ne tik širdimi, bet ir rankų ar kojų prisilietimu. Nieko nelaukusi nusispyrė sportbačius, nusivilko kojines ir įsibrido iki kulkšnų. Vanduo buvo ledinis, tačiau mergina jautė būtinybę pabraidyti. Pamiršusi viską aplink ji stebėjo, kaip ant lygaus it stiklas ežero paviršiaus atsispindi mėnulio pjautuvas. Lėtai pajudinusi dešinę koją sukėlė raibulius, kurie sugadino ramumą. Tuoj pat vėl vanduo išsilygino. Aplink buvo tylu tylu, kvepėjo rūkas, pūvantys lapai ir dumblas. Gamta miegojo, o šviesiaplaukė prefektė jautėsi gyva ir stipri.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 246
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #516 Prieš 5 mėnesius »
Mionai pasakius, kad ji neturi ko pykti, Dafydd apstulbo. Ko gero, pernelyg buvo pripratęs pykti visada ir ant visų. Tad tikėjosi, kad ir kiti yra tokie patys. Kurį laiką buvo tylu. Klastuolis nenorėjo nieko sakyti, mergina kurį laiką taip pat tylėjo. Pagaliau ji ištarė žodžius, kurių velsietis laukė visą šitą laiką, kol ji buvo prie laužo. Tačiau dabar Dafydd tai nebebuvo svarbu. Atėjo čia piktas. Tačiau ši grifė turi kažką, kas sugeba šiek tiek apmalšinti klastuolio pyktį.
Jis nė nepajuto, kaip atsekė Mionai iš paskos. Absurdas... Laukiau, kol išsinešdins, o dabar sekioju? apmaudžiai pagalvojo Dafydd. Tačiau buvo kaip buvo. Jis žiūrėjo, kaip Miona braido, ir spėliojo, kad jai, ko gero, yra labai šalta.
- Nesušalk, - negarsiai pratarė klastuolis. Jis sutrikęs kurį laiką stovėjo ir žvelgė į nieką. Galiausiai nutarė, kad laikas eiti į pilį. Tikrai ne dėl to, kad ji to nori pagalvojo jis, tačiau garsiai pasakė: - Manau, tu teisi. Jau yra vėlu ir reikia eiti į pilį. Ačiū... Už viską.
Klastuolis tikrai nebūtų galėjęs pasakyti, už ką dėkoja. Ir tai jį dar labiau sutrikdė. Tačiau Dafydd nebeatsisukdamas nuėjo pilies link. Tik dabar suprato, kad iš tikrųjų labai sušalo.
I am David Šeuešin.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • VI kursas
  • *
  • 136
  • Taškai: 12
  • Lytis: Moteris
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #517 Prieš 4 mėnesius »
Miona nelabai ir girdėjo, kada priėjo Dafydd. Suprato tik tada, kai tyliai perspėjo, kad nesušaltų. Nustebusi nustojo braidyti. Valandėlę mąstė, kas dabar čia vyksta ir iš kur pas klastuolį toks susirūpinimas josios sveikata. Nors ir norėjo atsisukti ir pažiūrėti, ką daro Dafydd ir kai jis jaučiasi, tačiau pajudėti negalėjo. Sukaustė ne tik šaltis, bet ir baimė, kad, jai atsisukus, pasislėps raudonplaukio švelnioji puselė. Todėl tiesiog tylėjo ir žvelgė į mėnulio atspindį vandenyje.
Kai įtemptoj tyloj vėl nuaidėjo rudaakio balsas, šviesių akių savininkė atsisuko. Vaikinukas atrodė tikrai sutrikęs. Miona nujautė, kad nuostabos nuslėpti nepavyko ir jai. Ko jau ko, bet nuoširdžios padėkos iš Dafydd sulaukti ji nesitikėjo. O dar ir tai, kad savo noru patraukė į mokyklą, grifiukę ne ką mažiau pribloškė. Mergaitė tylėjo iki kol jisai išėjo. ,,Nėra už ką" ar ,,Prašom" bei kiti banalūs žodeliai, atrodė, būtų skambėję visai ne laiku ir ne vietoj. Mergina neturėjo jokių idėjų, kaip reiktų atsakyti. Kita vertus, abejoju, ar tokiais atvejais reikia atsakymo. Juk ir taip tada viskas aišku.
Kai nebesigirdėjo Dafydd žingsnių, šviesiaplaukė išbrido ir pabandė palankstyti kojų pirštus. Jie buvo visiškai sustirę. Nosis jau norėjo bėgti, todėl vargais negalais apsivilkusi kojines ir apsiavusi batus pasiėmė knygą ir paržingsniavo į pilį.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 203
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #518 Prieš mėnesį »
Pavasaris. Puikus laikas iškeiti į lauką. Pakvėpuoti grynų orų ir pasigrožėti vaizdu. Nors mažą klastuolę tai netraukė, bet per visus mokslo metus reikėjo ištrūkti iš pilies. Pradžios mokslų metų atsitikusiai tragedijai su tamsioju mišku, po to ji nenorėjo net žiūrėti į miško pusę.
Camillai atrodė, kad Hogvartso pilyje ji jau viska žino, nors net pusiesi mokyklos nebuvo išnagrinėjusi. Ką jį žino geriausia tai ligoninės sparną. Tai merginai nelabai patinka pas madam Pomfri ji lankosi kiekvieną savaitę dėl žaizdos kuria jei padarė vyresnieji, nors jos draugas sako, kad čia ne jie, bet Milla taip nemano.
Pagaliau išėjusi iš pilies mergina pradėjo niūniuoti kažkokią dainelę. Pirmakursė nemanė, kad kažką sutiks dėl to apie nieką nemastė.
Tamsusis miškas artėjo, bet staiga mokinė pamatė laužavietę. Priėjus arčiau ji pamatė dideli laužą ratu buvo išdėlioti akmenukai. Kai būtu čia smagu vakare pagalvojo ji ir atsisėdo ant vieno rąsto kurie irgi buvo išdėlioti aplink laužavietės. Cornet niūniavo dainą kuria girdėjo daug kartų. Mergina net negirdėjo, kad kažkas ateina...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 savaites sukūrė Camille Cornet »
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Kupidonas Monro

  • IV kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • I’m a sweet disaster
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #519 Prieš mėnesį »
Kupidonas pilyje ramybės niekada nerado ir jei ir teikdavosi nueiti į pamokas, tai vis tiek kuo anksčiau stengdavosi ištrūkti laukan.
Uždraustasis miškas žavėjo ir traukė vaikinuką - įvairių medžių tankmės, visur besisukantys vijokliai ir dar nesutikti gyvūnai - viskas buvo taip siaubingai įdomu.
Nors šiandien nuotaikos klaidžioti miške jam visai nebuvo - pavargęs (sugebėjo išsėdėti visose pamokose, ne dėkui, plojimų nereikia) jis ieškojo ramybės kitur.
Ežeras nelabai jam patiko, bet štai klaidžiodamas atsirado būtent netoli jo. Smirdėjo nešvariu vandeniu ir Monro suraukė smailoką nosį. Vieta nebuvo tokia ir siaubinga, bent jau Hogo standartais -  didelė laužavietė ir iš šonų sustatyti rąstai. Na, neblogai čia sėdėti jei turi gerų draugų kompaniją. Cha, likimo ironija. Visi žmonės, kuriuos šviesiaplaukis nors šiek tiek toleravo liko toli toli už Hogo ribų. Jis buvo šventai įsitikinęs, kad žiobarų magijos triukus taip puikiai išmanęs Lukas tikrai anksčiau ar vėliau pasirodys šioje pilyje, bet štai Monro liko visiškai vienas. Gal taip ir geriau. Draugų jam niekada nereikėjo.
Nu nuostabu, po velniais...-Kupidonas mintyse kelis kartus nusikeikė. Būtinai čia turėjo sėdėt kažkokia mergiotė. Švilpis drąsiai priėjo prie jos ir timptelėjo ausinuką, kad ana bent girdėtų kai su ja kalbama.
-Klausyk, gal malonėtum pasišalint iš čia?

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 203
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #520 Prieš mėnesį »
Mergina sau ramiai sėdėjo ir galvojo apie namus. Nors žinojo, kad nenori ten grįžti, bet dėl senelės reikia. Klastuolė jau jei nusiuntė laišką, bet ar spės dar vienas laiškas nueiti? Prancūzija tai ne kelių valandų reikia, kad nuskristum iki ten. Camilla galvojo, kad jeigu ji grįš nieko nepasakius irgi bus nelabai gerai. Nors juodaplaukė nenorėjo grįžti, bet dėl vienos giminės ji jaudinosi, o gimdytojai koks jei skirtumas jei jiems irgi jokio skirtumo.
Ramiai sėdinti pirmakursė staiga pajautė kažką ateinant. Iš ausies kažkoks mokinys jei ištraukė ausinuką. Milla pašoko. Pasitraukti? aš čia pirma atėjau mintyse prasuko ką pasakys, bet po to tarė visai kitą:
- Na nesiruošiu trauktis,- pažvelgus į vaikiną vienuolikmetė dar tarė,-  yra kitu vietų.
Staiga mėlynakė ši situacija priminė kitą. Maža klastuolė nusišypsojo ir ignoravus vaikiną. Įsidėjo ausinuką.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                           
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Camille Cornet »
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Kupidonas Monro

  • IV kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • I’m a sweet disaster
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #521 Prieš mėnesį »
Kupidonas puikiai žinojo, kad vasaros atostogos nenumaldomai artėjo, bet jam nuo to nebuvo nei šilta, nei šalta. Tipo, jokio skirtumo ar būti namie su nervinančia seserim, jos tinginiu bachūru ir klykiančiu vaiku ar sėdėt Hogvartse pilname užknisančių žmonių. Kol kas nebuvo nusprendęs kuris variantas prastesnis. Viena žinojo - kitiems metams prašys sesers čia negrįžti. Namie bent galėjo išeiti į lauką, kur iš tikro buvo pakenčiamų žmonių.
-Klausyk, vaike, nesiruošiu aš čia tąsytis su tavim. Išeik arba paskrudinsiu užpakalį su Incendio,-niurgztelėjo jis. Skaudėjo galvą, o čia dar šita nervino. Monro buvo irzlesnis negu įprastai, kas reiškė jog bjaurumas bendraujant su kitais seniai pasiekė 130%.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Kupidonas Monro »

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 203
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #522 Prieš mėnesį »
Klastuole vaikinas jau pradėjo nervinti. Jeigu šis įvykis įvyktu metų mokslo pradžioje ji jau pabėgtu. Camilla atsiduso ir atsistojo nuėjusi ant kito rąsto. Mergina išsitraukė lazdelę ir padėjo šalia. Vis dėl to ji mokėjo kelis burtažodžius su kuriais gali įduoti. Pirmakursė šiptelėjo blondinui ir nusisuko į ežerą laikydama burtų lazdelė kairėje rankoje. Mokinė atsiduso ir prisiminė kai ji irgi buvo blondinė. Ilgi, tiesus, ploni plaukai. Prakeiktas židinys nusikeikė mergina. Milla vėl nužvelgė mokinį ir apžiūrinėjo jo išvaizda. Juodaplaukė nužvelgė jo drabužius ir šyptelėjo. Pagaliau aš pamačiau nors viena mokinį kuris rengiasi žiobariškais drabužiais pagalvojo mergaitė. Vienuolikmetė tarė:
- Jeigu tu taip nori čia būti tai gali siesit ant to rąsto,- parodžiusi į rąstą esanti šalia jos.
Cornet atsisuko kojom į laužavietę ir padėjo rankas ant kelių.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019