0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #465 Prieš 5 metus »
  Praėjo porą valandų. Buvo dienos vidurys. Klastuolis po truputi pradėjo atmerkti akis. Pirmas dalykas ką jis įžiūrėjo, tai buvo saulės spinduliai. Buvo labai šviesu ir šalta. Ar aš miriau? Ar tai tas rojus? Tai buvo pirmos mintys apie ką jis pagalvojo.
 - Neeeeee!!!! - Sušuko, kad net visi paukščiai išskrido iš miško esantį netoliese. Jis viską tiksliai negalėjo prisiminti. Tai jam pritrūko laiko. Jis tik pamena kaip maudėsi ežere. Ar aš paskendau? Saimonui viską analizuojant tik didėjo paranoja. Jis susiraukė ir padėjo rankas ant galvos nežinodamas ką daryti.
  Netoliese jis pastebėjo Bethany. Jis kiek keistai pažiūrėjo jai tiesiai į akis ir nejudėjo, nieko nesakė. Tai buvo toks nejaukus momentas, kai žmonės žiūriu vienas kitam į akis ir eina nejauki tyla tarp jų. Tai čia buvo visai panaši situacija. Po truputi jis pilnai atgavo atmintį ir viską prisiminęs ir būtent vieną momentą su visom smulkmenom ir detalėm, klastuolis tai pradėjęs dar kartą analizuoti ir visa tai neišlaikęs, jis prarado sąmonę ir vėl. 
  Tai trūko neilgai. Gal tik kokias dvi minutes. Bet berniukas tiesiog negalėjo patikėti ką jis padarė. Aš turbūt perkaitau, kai buvau ant saulės. Tas berniukas, kuris neturi draugų, bijo netgi su mergaitėm pakalbėti, visas toks išsigandęs, paėmė ir pabučiavo merginą. Taip iš niekur. Tai aišku, kad jis dėl to pergyvens. Atsistojęs, Daglasas-Braunas dar kartą pažiūrėjo į Bethany.
 - A-amm.. T-tai k-kaip g-gyvenimas? K-ką tu? K-kas naujo? - Pradėjo klausinėti kažkokius kvailus klausimus ne į temą.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #466 Prieš 5 metus »
Bethany visą laiką sėdėjo priešais laužą ir net nepažvelgė į nualpusio vaikio pusę. Tiesą pasakius, ji nebūtų pernelyg liūdna, jeigu sužinotų, kad jis išvis nebegyvas. Iš neturėjimo ką veikti, mergaitė lazdelės galiuku smėlyje ėmė piešti įvairių augalų, kuriuos augino pas senelę, kontūrus. Varnė susiprato, jog beprotiškai pasiilgo namų, jai reikėjo atostogų ir pagaliau, bent trumpam, pamiršti magiškąjį pasaulį. O gal pamiršti nesugebės?
Išgirdusi šūksnį, tik kilstelėjo antakius ir pasimaivė. Bethany jau spėjo sušilti, nebedrebėjo, oda atgavo normalų atspalvį, lūpos nustojo mėlti. Trylikametė net nuliūdo, jog dingo ta ramybė, kol Simonas buvo atsijungęs. Kai išgirdo kvailus klausimus, eilinį kartą, giliai iškvėpė, kad nusiramintų.
- Žinai, man jau nusibodo, - atsistojo, o pradžiūti spėję plaukai nuo vėjelio dvelksmo badė akis, - aš baigiu visas šitas nesąmones, geriau jau toliau koridoriuose bastysiuos viena ar apsimesiu, jog turiu daugybę draugų, nors tokių neturiu, - tarstelėjo. Vis dar apsigaubusi pledu, su lazdele rankoje, pamažu ėmė trauktis pilies link.
- Nepalik ugnies, - be entuziazmo vyptelėjo.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #467 Prieš 5 metus »
  Klastuolis iškvėpė orą kurį buvo giliai įkvėpęs. Jis gūžtelėjo pečiais ir net nesiruošė žiūrėti į blondinę.
 - Na, jeigu nori tai eik. Nelaikysiu tavęs gi čia. Iki. - Žiūrėdamas į liepsną be emocijų pasakė, net neatsisukęs į ją. Nekreipdamas dėmesį į visus jos žodžius, apie tai, kad ji vaidina, kad turi daug draugų.
  Rudaakis su glėbė savo kelius ir net nežinojo, ar mergina išėjo ar ne. Jis buvo prie laužo vos ne iki vakaro ir prižiūrėjo jį, kad toliau degtų. Kai jis jau išvargo, Klastūnyno globotinis atsistojęs nuėjo link Hogvartso galvodamas apie tai, kad jis taip ir neatkeršijo Bethany už tai, kad ji suvalgė jo sumuštinį. Na, kitą kartą. Pagalvojęs nusišypsojo ir toliau svajojo apie tai ir po tarpiais prisimindavo apie šią dieną kurią patyrė. Keista ar ne, bet jam buvo linksma ir šaunu.

*

Neprisijungęs Edison Bernardinelli

  • III kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i still hope you'd haunt the passenger seat
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #468 Prieš 5 metus »
Anneliese lengvu žingsneliu keliavo ežero link, su katilu, pilnu knygų ir siūlų, rankose; visur aplink sodri žalia žolė, šen bei ten augančios ramunės ir neužmirštuolės, o ežeras saulės šviesoje raibuliavo žalsvomis ir tamsiai mėlynomis bangelėmis. Visa tai atrodė kaip vidurvasario sapnas, kurio ramybės sudrumsti negali niekas.
Mergaitė pamažu priartėjo prie laužavietės netoli ežero; ten radosi pora rąstų, netvarkingai rateliu sudėlioti akmenys, viduryje jų - anglys, pelenai ir švelniai apdegintos šakelės. Ji pasitaisė sijoną, atsisėdo ant rąsto ir šalia savęs pasistatė katilėlį. Tuomet išsitraukė storą knygą, kurioje pavaizduoti įmantrūs raštai, virbalus, kamuoliuką siūlų ir ėmė megzti.


*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #469 Prieš 5 metus »
     Spindinti saulutė kuteno kiekvieną Lisetės odos lopinėlį, o šiltas pavasariškas vėjelis kedeno rožinius plaukus ir kelius siekiančią švelniai mėlyną suknelę.  Klastuolė basomis kojomis žingsniavo prie ežero, kurio po šių mokslo metų pabaigos daugiau niekada nebematys (na, nebent sugalvotų tapti profesore ar šiaip kokia darbuotoja. Bet nesugalvos). O juk tiek daug prisiminimų, kuriuos patyrė ežero pakrantėse, nė neabejojo, išliks dar daugybę metų. Reikia pasidžiaugti, kol dar yra laiko...
    Lisetė jau buvo bemerkianti savo basas kojas į saulėje spindintį ežero vandenį, tačiau jos žydrų akių dėmesį patraukė kiek tolėliau, prie laužavėtės, sėdinti mergaičiukė.
-Tikiuosi, kad šitas megztinukas skirtas man,- sukikeno Klastūnyno globotinė ir klestelėjo šalia. Dabar visai norėjo pasikalbėti, o argi galėtų būti geresnis pokalbio partneris už dar visai jaunutę burtininkę, kuri nė nespėjus praeiti vasarai pamirš rožiniaplaukę.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Edison Bernardinelli

  • III kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i still hope you'd haunt the passenger seat
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #470 Prieš 5 metus »
Anneliese buvo taip panirusi mintyse ir kilpų skaičiavime, kad nė neišgirdo link jos artėjančių žingsnių. Tik kai išgirdo kažkokios mergaitės balsą, klausiantį jos, ar megztinis skirtas jai, ji nustojo megzti ir atsisuko.
- Žinoma, jei tik nori, - šiltai nusišypsojo ji. Vienintelis mergaitės bruožų, kuris krito į akis, buvo jos rožiniai plaukai; jie kontrastavo su jos odos ir akių spalva, tačiau kažkaip jie vis tiek jai tiko. Anne vėl ėmė megzti, tik šįkart trumpiau, mat norėjo ilgiau pasišnekučiuoti su ateive. - Taigi, koks tavo vardas?
Anneliese kartais nustodavo mezgusi vien paversti knygos lapą ar pasigėrėti gamtos vaizdais. Tai buvo labai graži diena; paukščiai skrajojo, čiulbėjo, bitės zvimbė ir rinko nektarą, antys plaukė per ežerą. Mergaitė atsiduso ir laukė nepažįstamosios atsakymo.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #471 Prieš 5 metus »
     Koks mano vardas?- suraukė antakius rausvaplaukė. Juk akivaizdu, kad mergužėlė ne kokia pirmakursė, tai nejaugi ši nesilankė pamokose ir niekada nematė klastuolės, pamokose mėtančios gyvates ar atvedančią porą girtų draugelių?
-Lisetė, bet visi vadina mane Lis, todėl leidžiu ir tau,- maloniai šyptelėjo, vis dar galvodama apie tai, jog gal nepakankamai pasižymėjo per septynerius metus,- o damutės koks vardas?- paklausė ir iš savo rausvos kuprinės išsitraukė taip pat rausvą pledą, pasidengė jį ant minkštos žolės ir atsigulė.
     Aplink buvo girdėti paukščiai ir bitės, o gal vapsvos - septyniolikmetė taip ir neišmoko jų atskirti. Girdėjosi iš vandens šokinėjančios žuvytės.
-Argi nenuostabu?- paklausė Lisetė, gaudydama kiekvieną įmanomą saulės spindulėlį bei stengdamasi į plaučius įtraukti kuo daugiau tokio šviežio oro,- kad tu žinotum, kaip aš tau pavydžiu...- atsiduso septintakursė,- šituo vaizdu galėsi džiaugtis dar... kelintame tu kurse?- prisėdo ir įdėmiai pažvelgė į mergaičiukę, bandydama nustatyti jos amžių. Ši, iš pažiūros, buvo ne jaunesnė, nei antro kurso mokinė, tačiau ir ne vyresnė, nei ketvirto.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #472 Prieš 5 metus »
Pavasariškos dienos sparčiai trumpėjo ir orams šiltėjant, kartu baiginėjosi dar vieni mokslo metai Hogvartse. O štai šitoj vietoj atkreipkime dėmesį į mūsų legendinį herojų Natanielį, kuris nebūtų savimi, jei nesugalvotų kaip linksmai atšvęsti paskutines mokymosi dienas.
 Taigi, apsirėdęs lengva, vasariška, berankove maikute ir visai nesivargindamas dėl, tiesą sakant, labai jį puošiančių tik ne itin patogių ir kiek varžančių baltinių bei užsimovęs kelius siekiančius, samanų spalvos šortus, klastuolis neskubėdamas tipeno ežero pakrantės link. Rodos, niekas labai ir nebuvo pakitę septyniolikmečio strazdanotam veiduke, na tik gal paprastai vėjavaikiška šypsena šįkart atrodė kiek švelnesnė ir ne tokia gašli. Tačiau šitai turėtų paaiškinti, nežinia kodėl, šaltuose vaikinuko pirštuose skęstantis liaunas mergytės delniukas. Pagaliau suvystytas, pasakysite jūs, na, bet Natuko manymu: jei ji patinka man, o aš patinku jai, kodėl neturėtumėm bendrauti?, tai visai normalu ir jokių problemų ar savo, santykių dėka kiek sumažėjusio, ego paniekinimo rusvaplaukis čia nemato.
  Pagaliau pasiekęs susitikimo vietą, Lizertas išsitraukė drakono šerdies burtų lazdelę, na juk nesinori pačiam ieškotis pagalių, kol kiti jaukiai šnekučiuosis drauge, ir mostelėjęs ja, išbūrė nedidelį laužiuką bei, keletą metrų toliau nuo pakrantės, ant smėlio patiesė minkštą, raštais išdabintą pledą.
- Prašom, - it koks džentelmenas, linktelėjo, laisvai galima sakyti, savo rausvajai damutei smaragdinių akių savininkas ir minutėlę palūkėjęs, šalimais ėmė dėlioti užkandžius.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #473 Prieš 5 metus »
     Mergina visai neskubėdama žingsniavo ežero pakrante, įbrukusi savo nedidelį delniuką tarp vėsių Natanielio pirštų. Jos balta suknelė, su kuria Lisetės oda neatrodė tokia išblyškusi, dailiai gulėjo ant kūno, rausvi plaukai išsidraikstę ant pečių, o pėdos, kaip įprasta šiltuoju metų sezonu, buvo basos. Lisetė dėliodama kojas žvalgėsi aplink, kartas nuo karto nekaltai pakeldama mėlynas akis į bernužėlį.
     Pagaliau pasiekusi laužavietę - regis, klastuolių, per tiek metų rausvaplaukei tapusių antrąja šeima, šiandienos susitikimo vietą, porelė paleido vienas kito ranką. Kol Natanielis tvarkė laužavietę, Lisetė vis žvilgčiojo pilies pusėn pažiūrėti, ar tolimais nesimato atžingsniuojančių šio vakaro kompanionų.
-Labai tau ačiū,- meiliai šyptelėjo ir patogiai įsitaisė ant įvairiais raštais išpuošto pledo. Žinoma, nepamiršo ir savojo, jau gerokai nusidėvėjusio ir nebe tokio minkšto, tačiau labai mylimo pledo, jei vėliau oras atvėstų. Kartu su juo rausvoje kuprinėje taip pat gulėjo vandens buteliukas ir kramtomos gumos pakelis.
-Argi nebūtų smagu, jei Morgana ir Krisas taip pat sumestų šmutkes?- dar kartelį atsigręžė pilies pusėn.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #474 Prieš 5 metus »
Saulė spigino kaip niekada, raudonus Morganos plaukus paversdama į milžiniškas liepsnas. Garbanė ėjo lėtai, neatsargiai dėliodama žingsnius ir mėgaudamasi pirmaisiais saulės spinduliais buvo užvertus galvą. Prieš kelias dienas ji jau buvo nudegusi skruostus raudonai ir atrodė it koks kalėdų senelis, tačiau štai ji ir vėl darė tą pačią klaidą. O dar po praeito karto jos žandai neatsigavo, vis dar skaisčiai raudoni..
Staiga užkliuvusi už atsikišusios šakos ji vos nenuvirto. Tyliai iškeikusi senus ir nudevėtus kerzus, kurie visai nebuvo nusikaltę, klastuolė nuo blyškių kojų nuvalė žemes. Tiesą sakant, ji kaip visada būtų apsirengusi tamsiai ir dėl to nesijaudintų, tačiau nenorėjo numirti iš karščio. Tai štai dabar ji dėvėjo mėlynus, truputi žemiau kelių šortus, kurie buvo tokie laisvi, kad jei visą laiką stovėtų suglaudusi kojas, jie atrodytų kaip sijonas. Viršutinę kūno dalį dengė gėlėta palaidinė, dėl kurios Morgana vargo amžius, kol atrodo kažkokioje labdarinėje.
  Įprastai mergina ir toliau būtų ėjusi tarsi nieko neįvyko, tačiau priešais save pamačiusi porelę jai tarsi širdis į kulnus nusirito. Lisette’ė ir Natanielis ėjo susikibę už rankų. Ir netrukus suvokimas trenkė it šlapias maišas. Jie draugavo. 
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Kristoferis Robertas Remarkas

  • ***
  • 149
  • Lytis: Vyras
  • daddy's home
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #475 Prieš 5 metus »
  Nors galvą plėšė tragiška migrena, vaikėzas bandė tai ignoruoti, kartu keikdamas save už vakarykštes nuodėmes. Kelias iki ligoninės sparno buvo perdėm didelis atstumas pagiriotam bernužėliui įveikti, tad šis savo ruožtu, vengdamas pilies šurmulio, išsivilko į retai lankomas apylinkes, tuo tarpu, kai šis paskutiniu momentu prisiminė apie susitikimą su kitais keliais klastuoliais.
  Kristoferis visai nenorėjo pasakoti savo gang'ui apie naujas žinias, bet juk kaip nepasigirti? Juk kristus dabar bus MM darbuotojas, dėka savų ryšių. Prie laužo sutikęs jau visus, Robertas vėjavaikiškai vyptelėjo ir prisėdo netoliese prie laužo su visais pasisveikinus. Pažiūrėjus į Natanielį ir Lisetę, galima buvo suprasti, kad šie du meilės paukščiukai dabar šmotkėse, kas (buvusį) Klastūnyno mokinį visiškai nenustebino. Juk ankščiau taip ir matėsi, kaip šie du trynėsi.
 - Manau, kad turėčiau pasveikinti, kad dabar esat kartu, tiesa? - Pažiūrėjo į Lisetę, o po to akys nukrypo berniuko pusėn, bei nepamiršo apie tai ką norėjo papasakoti. - Norėčiau pasakyti jums naujų žinių, - padarė įtampos pauzę, - aš esu jau priimtas kaip magijos ministerijos darbuotojas. Reikia tik egzaminus pabaigti ir tada viskas.

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #476 Prieš 5 metus »
-  Smagu mums, bet ne Krisui, - šyptelėjo strazdanosis mergytei, - vargšelis būtų visiškai po padu, - dar susijuokęs pridūrė ir įsitaisęs šalimais rausvosios, atsigręžė į tolėliau stypsančią garbanę.
- Velnias, Morge, kodėl atrodai kaip ką tik iš morgo? Su šita palaidinuke galėtum gąsdinti mokinukus, - vis dar plačiai šypsodamasis erzino raudonplaukę žaliaakis, o staiga it iš po žemių išdygus ir bendrakoledžiui, Natukas striktelėjo nuo žemės ir pasisveikindamas spūstelėjo šiam ranką.
- Gėlių nereikia, užteks ir vazono, - (buvusiam) klastuoliui pradėjus kalbėti apie sveikinimus, vyptelėjo tamsiaplaukis, - Aš visada žinojau, kad ji neatsispirs mano žavesiui, - šmaikščiai, gal kiek narciziškai pusiau pašnibždom pridūrė ir švelniai mirktelėjo baltoje suknytėje paskendusiai raganiukei.
- O, va čia jau proga tostui, - Remarkui paskelbus netikėtą naujieną, plodamas švilptelėjo Lizertas ir iš kuprinės išsitraukęs maišelį tabako, ėmė energingai jį sukti. Po keletos nesėkmingų bandymų, juk septyniolikmečiui tai buvo vos  pirmas, nors gal ir antras kartas, galiausiai padaręs šiokią tokią suktinę, Augustas atsargiai ją uždegė ir įtraukęs porą dūmų perleido  progininkui.
- Tau negalima, o aš prižadu, mesiu, - grįžtelėjęs į Lizę, rimtai tarė berniokas ir vėl pasisuko draugo pusėn, - tai pasakok, į kokį departamentą papuolei?

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #477 Prieš 5 metus »
-Na, ne visiems pasiseka taip, kaip pasisekė tau,- trūktelėjo pečiais ir plačiai nusišypsojusi pasuko galvą ką tik atėjusios Morganos pusėn. Tiesa, Lisetei buvo kiek keista, jog ši nė nepasisveikino su bendrakoledžiais, tačiau tada prisiminė praėjusių metų nuodų ir vaistų pamoką bei trumputį pokalbį apie jos jausmus šiuo metu jau rausvaplaukei priklausiusiam Natanieliui. Na, bet visgi ne prancūzaitė dėl to kalta, tad tiesiog šyptelėjo Morganai bei visai netrukus prie smagios kompanijos prisijungusiam Kristoferiui.
-Vaje, tik nereikia,- prunkštelėjo Lisetė,- visiems čia aišku, kas ir kieno žavesiui neatsispyrė,- suklapsėjo blakstienomis ir iš šalia buvusio vaisių krepšelio paėmė porą žaliųjų vynuogių, primenančių namus.
-Gal pagaliau pagerinsi daug trūkumų turinčią mūsų sistemą. Labai sveikinu!- trumpai šyptelėjo bendrakoledžiui, o tada įsistebeilijo į Natanielio rankose nevisai sėkmingai sukamą tabaką.
-Nemaniau, kad draugaudama su tavimi įsigysiu ne širdies draugą, bet tėvą,- žvilgtelėjo į žalias vaikino akis, o tada atrėmė rausvą galvą jam ant peties - žinoma, nepyko.
-Kodėl tu šiandien tokia tyli, Morgana,- nusuko mėlynas akis į raudonplaukę, kuri įprastai trykšta energija,- atėjusi nė nepasisveikinai.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #478 Prieš 5 metus »
  Morganos akys buvo didesnės nei įprastai, šį kartą dėl to, kad pamatė tai ko nesitikėjo pamatyti. Vis dar stovėdama vienoje vietoje, bijodama pasijudinti ji spoksojo į vaikiną ir merginą. Dvi personas, dėl kurių ji padarytų viską, kurias mylėjo stipriau nei ką nors kitą. Garbanė nė nepastebėjo kaip pasirodė Remarkas, net neatkreipė dėmesio, kai Natanielis pašiepė Morganos išvaizdą. Tas kelias minutes ji buvo visiškoje transo būsenoje, viską girdėdama ir matydama tarsi per miglą. Iš šios išniro tik tada, kai išgirdo švelnų lyg aksomas Lisette'ės balsą. Ji pakėlė antakius ir kiek papurtė galvą. Stengdamasi nustumti visus laukan besiveržiančius jausmus, ugniaplaukė vyptelėjo ir atmetė plaukus.
- Klausausi ką jūs nevykėliai šnekat,- stengdamasi kalbėti kuo atsainiau klastuolė prisėdo prie Natanielio ir iš jo paėmė tabaką bei popierių su filtrais.- Tu siaubingas,- pasibaisėjusi ištarė ji ir greitais bei įgudusiais judesiais susuko kelias suktines.
  Vieną įkišo Kristoferiui prieš tai dar pažvelgdama į jos padarytą tatuiruotę, ši buvo kiek išblukusi, tačiau namų gamybos tatuiruotė ir neturėjo būti tobula.
- Lize, neklausyk ką tas šmikis šneka, šiandien visiems yra proga atšvęsti,- nė nepažvelgdama į šią ištarė garbanė ir vieną suktinukę įbruko jai į ranką.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Kristoferis Robertas Remarkas

  • ***
  • 149
  • Lytis: Vyras
  • daddy's home
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #479 Prieš 5 metus »
 - Tai visgi. Kas neatsispyrė žavesiui? - Nusišypsojo porelei bei parodė nykštį Natanieliui už puikų pasirinkimą, o Lisetei tik mirktelėjo.
  Remarkui paėmus Natanielio suktinę, šis ją padegė ir padarė pirmąjį įkvėpimą. Įkvėpęs dar kelis dūmus ėmė pamažu nebesinorėti kosėti ir skonis, net malonus pasidarė, o pilkaakį tai dar ir ramino.
 - Patekau į šeštąjį departamentą, - įkvėpė dar dūmų ir pažiūrėjo į rausvaplaukę - Na, manau, kad tu turėtum pasiklausyti ką sako Natas ir neklausyti ką sako toji gyvatė, - o tada jau pažiūrėjo į Morganą, - ir nuo kada tu jau rūkai? - Pakėlė dešinįjį antakį, nors ko jisai stebėjosi, visai galima buvo tikėtis šito, juk kažkada Krisas galėjo prisiminti kaip jis kartu su ugninių plaukų atstovę ėjo girti į pamokas, o po to ir į areštus. Todėl rūkymas atrodo kaip visiški niekai palyginus su tuo.
  Berniūkštis išpūtė dar dūmų, o tada pirščiuku spragtelėjęs į suktinį, nukratė pelenus, galiausiai numesdamas suktinį į degantį laužą. Vis dar jausdamas kaip jis visai neseniai grįžo iš komos, tai rūkymas lyg suteikė medicinos pagalbą, Robertas bent galėjo jau geriau orientuotis kas vyksta.
  Dabar jau paėmęs Morganos suktinį, vaikėzas pradėjo rūkyti antrąją nikotino lazdelę kuri, kaip ne keista, tikrai buvo geresnė nei strazdanosio.