0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Zwei Eberhardt

  • VI kursas
  • *
  • 268
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • No comments
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #435 Prieš 6 metus »
Zwei įbedė žalias akis į Klarė, kurios veidas minutei apsiblausė kažkokia neapsakoma širdgėla. Jaunuolis iš tikrųjų nesuprato, ar tai tiesiog PMS simptomai, ar iš tikrųjų grifiukę kažkas kankina, bet šitą momentą jis užfilsavo. Kažkuriuo metu tikriausiai reikės paklausti, nes nuotaikos paprastai be priežasties nesikeičia. Nebent PMS.
- Na žinai, galiu tave išgelbėti. Duosiu savo pavardę ir nebebus KKK! - Zwei nusijuokė žiūrėdamas kaip reaguos grifiukė, o tuo tarpu jo skruostuose įsirėžė džiaugsmo duobutės.
Klastuolis tikėjosi, kad neperžengia ribos, nes nenorėtų, kad jo skruostą puoštų raudonos Klarisos pirštų žymės. Tačiau jeigu jau už pirma pasiūlymą prisėsti negavo per kuprą, negaus galbūt ir dabar.
Zwei kiek nuraudo, kai grifiukė aptarinėjo jo ūgį, tačiau jis žinojo, kad yra ganėtinai aukštas, ganėtinai neblogo sudėjimo. Mat uz jo buvo galima pasislėpti kaip už mūro sienos. Na, arba tiesiog kaip už didesnio padaro.
- Kodėl apsiriboji vien drakonais? Gal aš noriu būti banginio kūdikis. - vėl džiaugmo duobutės pasirodė Zwei veide.
- Eeeeech, palauk, pabendrausi su manimi ilgiau, galiu labai nepatikti. Žinau, kad nesu stereotipinis klastuolis, bet klastuolis. Savų pričiūdų visgi turiu. Nori apie tai daugiau sužinoti? Tik po šios reklamos. Arba kada nors gyvenime pati pamatysi, net neabejoju tuo - šyptelėjo žaliaakis. - Nors žinai, visi mes galim būti klastuoliai, tik kiekvienas pasirenkame savo kelią.
Zwei tikėjo, kad visada gali pasirinkti, koks burtininkas esi, nepriklausomai nuo koledžo ar mokyklos. Nors pats trejus metus mokėsi Durmštrange, paskui pateko į Klastūnyną, tačiau pats menkai jautėsi panašus į daugumą elito vaikigalių. Tačiau visgi savo velnių jaunuolis turėjo nemažai.
Klarisai užsiminus dėl stiprybės, Zwei nesikuklindamas sugriebė grifikę už liemens ir abu nuvirto ant sėdmaišio. Vokitukui buvo keista, kad tokia šilta būtybė sėdėjo jam ant kelių ir jo kūnas nė kiek nesikuklindamas traukė šilumą iš jos drabužių. Bijodamas, kad mergina sušals, Zwei sugriebė savo striukę ir dar ją apklojo, o po to apsvijo jos liemenį rankomis.
- Žinau, kad šitam burbule gali būti šaltoka, bet nesušalsim gal - Zwei šyptelėjo, bet nė pats nepajautė, kaip išraudo jo sruostai ir kaip tankiai tiksėjo jo širdis. Jau seniai kraujas taip nebuvo varinėjamas po jaunuolio kūną.
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. (Seneka)2010.10.30. Tik šiandien supratau kokie mes, broliai lietuviai, menininkai - turime meno gyslelę kapų daržininkystei.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #436 Prieš 6 metus »
- Kol apsiriboju Klare, būna tik dvi K raidės. - Grifė juokėsi, tačiau skruostai buvo tokie raudoni, jog turbūt sprogtų greičiau, nei pasiektų dar didesnį raudonį. - Tokiam pasiūlymui apsvarstyti reikia daugiau nei penkių minučių.. - Šie žodžiai privertė žaliaakę jaustis kiek nejaukiai, tačiau ji neketino pasiduoti emocijoms. Nuotykis, nors ir šiek tiek kitoks, nei buvo pratusi buvo pradėtas. O nuotykius reikia užbaigti.
Penkiolikmetė apsidairė, tarsi atsargus paukštelis, tikrindamas ar netaps apkalbų grobiu, jei kas netyčia užsuktų į ežero pakrantę, čia nebuvo vietos pasislėpti, tačiau rodos visi kiti liko pilyje. O ji nesigailėjo išėjusi į lauką, čia jau buvo pakankamai šilta.
- Banginis? - Vėl prapliupo juokais. Mergaitę nebuvo sunku prajuokinti, tačiau dabar nuo nuoširdaus juoko jau skaudėjo strazdanomis, tarsi cukraus pudra padengtus skruostus. - Dėl to ir atėjai čia, prie ežero? Traukia prie vandens? - Leido šiek tiek pasišaipyti. Juk pats prisiprašė, ban-gi-nio kūdikis. Jau turės pravardę. O spėjant apie tai, kaip žaliaakė spindinčiomis akutėmis ėmė erzintis, buvo suprantama, jog jautėsi pakankamai jaukiai.
- O ką tu žinai? - primerkė akis, trumpam mintyse apžvelgdama savo pačios charakterį. Nebuvo kažin kokia blogiukė, bet dovanos kaspino iš pažiūros mielai penktakursei tikrai neužriši. - O reklamas dabar net žiobarų telikai prasuka... Jos neįdomios ir priverčia perjungti kanalą.
Klarė bandė išlaikyti rimtą miną, tačiau vos tik pakėlė akis šiek tiek aukščiau, nei įprastai leido jos ūgis,  negalėjo susilaikyti nesuprunkštusi. Ką aš čia dabar kalbu, lyg sesuo nuokvanka.
Karter kiek nusuko mintis į metais jaunesnę seserį ir to pakako, kad klastuolio veiksmas taptų bent šiek tiek netikėtu. Netekusi pusiausvyros, kurią garantavo kojos, dabar jau nesiekiančios baltos pusnies, įsitvėrė į klastuolio rankas, kurios šiuo metu jau gana tvirtai apsivijo per storą striukę gerokai išsipūtusį liemenį.
Raudonis nedingo iš skruostų, tapdamas vieninteliu ženklu, jog Klarei nebuvo įprasta įsirangyti ant kieno nors kelių, kaip kokiam švelniakailiui katinui.
- Nešalta, - pratarė gana tyliai. Tačiau garsiai kalbėti nebereikėjo, kai buvo taip arti. Nors vienas ištartas žodis nuskambėjo labiau apie keistai kutenančią šilumą, sklindančią iš jos pačios, nei apie žiemišką orą aplink, grifiukė kalbėjo net nesusimąstydama, jog galėtų būti kitaip.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Zwei Eberhardt

  • VI kursas
  • *
  • 268
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • No comments
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #437 Prieš 6 metus »
- Na, žinai, man kas nors pasiūlytų paimti kažkieno vardą, tai tikriausiai nesudvejočiau. Dėl pavardės nežinau, bet dėl vardo, tai tikrai -  numykė klastuolis, vis dėl to galvodamas, kad galbūt jo juokas apie pavardės keitimą buvo jau šiek tiek per daug. Juk jie pažįstami vos kokias dvidešimt minučių.
Klastuolis apžiūrėjo kiekvieną grifiukės detalę - tiek jos švelnias žalias akis, tiek kaštoninius plaukus, šviesią odą, kiekvieną strazdanėlę. Jaunuoliui Klarė atrodė kaip sapnas, kurs tuoj baigsis. Vokietukas net gnybtelėjo sau, nes iš tiesų galvojo, jog tai tik sapnas. Bet visgi skausmui perbėgus per kūną, Zwei suprato, kad tai arba sapnas su specialiaisiais efektais, arba realybė. Bet kokiu atveju, jaunuolis nusprendė plaukti pasroviui ir pažiūrėti, kur ši pažintis nuves.
- Na, nežinau kaip banginiai susiję su užšąlusiu ežeru, bet atėjau, matyt lobių ieškoti ir pasirodo, kad radau - jo toks pasakymas tikriausiai nuskambėjo kaip pataikavimas, tačiau Zwei iš dalies kalbėjo pusiau juokaudamas, pusiau rimtai.
Tolumoje matėsi miškas, kuris buvo pilnas apnuogintų medžių. Tik vienintelės kelios eglės buvo prisidengusios savo šakas riebiom sniego ir žalių spyglių skarom. Zwei galvojo, kad vasarą kada nors nusives ten Klarisę ir pamokys kaip medžioti. Žinoma, jeigu ji neišsigąs šio žiauraus užsiėmimo.
- Na, nėra taip ir blogai. - šyptelėjo klastuolis, išmeigdamas akis tiesiai į Klarę. - Bet tik dabar supratau, kad tavo plaukai ne tik gražūs, bet ir ganėtinai.... Ummm... plaukuoti.
Zwei iš burnos išsitraukė kelis plaukus, kurie prilipo jam prie lūpų ir gražiai vėl sustatė juos atgal į vietą. Mat nujautė, kad jeigu ilgiau taip sėdės, tikriausiai teks surišti jos plaukus, nes kitaip gyvenimas tikrai pataps sunkesnis.
- Bet tu labai lengva. Aš likau įžeistas, kad 'mano stiprybę' reikės išbandyti - Zwei apsimetė kiek supykusiu ir įsižeidusiu, patempė kiek lūpą, tačiau vis tiek nenuleido žvilgsnio nuo grifiukės, kuri saulėje tiesiog švytėjo.
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. (Seneka)2010.10.30. Tik šiandien supratau kokie mes, broliai lietuviai, menininkai - turime meno gyslelę kapų daržininkystei.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #438 Prieš 6 metus »
- Girdėjau pakeičiant vardą pasikeiti ir pats. - Susimąstė Klarė, net nemirksėdama žvelgdama Zwei į akis. Nors pažinojo jį tik kelias savo gyvenimo akimirkas, tačiau rodos vardas puikiai tiko ir nereikėjo jo keisti. - Nežinai ką prarasi atsikratydamas vardo.
Smulkių penkiolikmetės rankų pirštai pynėsi tarpusavyje. Taip visada nutikdavo, kai žaliaakė nežinojo kaip elgtis toliau. Nenorėjo per daug kalbėti, nenorėdama pasirodyti kvaila ir naivi. Ore galėjai justi šiokią tokią įtampą, ne tokią, kaip pamokoje, tikintis, jog profesorius vis dėl to nepakvies atsakyti, tačiau keistą, dar niekada gyvenime nejaustą. Nors kieme buvo šalta, Klarė jautėsi apsivilkusi per šiltai, kol nestipri įtampos srovelė tekėjo drabužiais apsuptu stuburu.
- Banginiai paprastai plaukia, o ne kalbasi su strazdanotomis paauglėmis ant kranto. - Kalbėjo vartydama akis. Šis įprotis galėdavo pribaigti penkiolikmetės mamą, tačiau ji nesiruošė jo atsisakyti, tai buvo įprasta, kaip kvėpuoti.
- Mano plaukai yra didelė gamtos išdaiga. Jei dabar juos nukirptum iki čia, - žaliaakė per storą striukę vos galėjo sulenkti ranką parodydama į nugarą, - jie ataugtų per mėnesį, jiems aš tarsi belaisvė.
Vos tik ištarusi žodžius pasigailėjo, veidas vėl paraudo kaip rausdavo tik labai netikėtais momentais. Buvo smagu būti čia, prie ežero, kalbos apie plaukus atrodė kvailos, nors šie turbūt ir išskyrė mergaitę iš kitų. Hogvartse per tiek metų nesutiko nė vienos kitos, kurios plaukai beveik siektų kelius.
Prisitraukusi garbanas Klarė atitraukė ant riešo dėl drėgno oro jau spėjusią prilipti gumutę. Neatsispyrė norui pasimaivyti prieš klastuolį, todėl surišta uodega greit vėl išsidraikė ir juokdamasi Klarė sudėjo nepaklusniuosius į kapišoną.
- Dabar geriau? - Pratarė išsišiepusi, kaip Češyro katinas. Įsmeigtas žaismingas žvilgsnis tarsi neleido nusileisti panašaus atspalvio akių savininkui.
- Lengva? - Klarės antakiai pakilo. - Aš mėgstu sportuoti, dėl to esu sunki. - Užginčydama juokais vaikino patemptą lūpą iškėlė sulenktą ranką į orą, tarsi koks žiobarų kultūristas. Tačiau supratusi, jog per storą striukę nieko nesimatė, prapliupo juoktis, tarsi kas būtų į ją nutaikęs pačius stipriausius juoko kerus.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Zwei Eberhardt

  • VI kursas
  • *
  • 268
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • No comments
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #439 Prieš 6 metus »
- Na, bet iš kitos pusės nežinai, ką gausi pakeisdamas vardą. Gal išvengsi labai baisaus likimo, galbūt gausi kažką labai baisaus. Man įdomu, ar tai įmanoma apskaičiuoti matematiškai - kiek susimąstė Zwei, tačiau po to pagalvojęs, kad gali neblogai nusipaistyti kiek įraudo ir nutilo.
- Jeigu žavos strazdanės, tai kodėl gi nesustojus ir nepakalbinus - Zwei mirkelėjo vieną akį grifiukei, stebėdamas jos reakciją.
Tai buvo lyg mažas testas ir provokacija, norint pasižiūrėti, ar ji atsakys tuo pačiu, ar užpyks ir nueis, ar tiesiog apsimes, kad nemato.
- Tai jeigu taip greitai auga, galima plikai nuskusti. Tada kokius du mėnesius nereikės rūpintis. - Zwei šyptelėjo tokia nusidėjėlio šypsena, ir jau laukė pačio blogiausio atsako iš grifiukės už šią idėją.
Jaunuolis džiaugėsi kiekviena sekunde su Klarisa. Tačiau greitai jo mintis perskrodė scenarijus, kas būtų, jeigu kas nors rimčiau išsirutuliotų tarp jų. Net jeigu jie ir būtų draugai, tikriausiai klastuoliai jį bandytų suvalgyti gyvą, o kiti koledžai taip pat nepatikimai žiūrėtų į jį. Juk Zwei klastuolis, negana to mokėsi Durmštrange, velniai žino kokios juodosios magijos jis ten prisimokęs. Galiausiai jaunuolį perkrodė mintis, kad tikriausiai Klarei būtų sunku tai atlaikyti, todėl apie kažkokią ateitį galėjo tik pasvajoti. Kelioms minutėms Zwei veidas pasidatė liūdnas, tačiau grifiukei juokaujant jis greitai vėl atgavo ūpą.
- Mhm, matau kaip sportuoji - Zwei bakstelėjo į striukės 'raumenis'. - Na, nors ir sportuoji, bet aš tavo svorio tiesiog nejaučiu. Arba labai patogiai atsisėdai, arba tiesiog nežinai sąvokos 'daug sveria'. Kažkada per magiškų gyvūnų priežiūrą ant manęs buvo užkritęs ganėtinai paaugęs drakonas. Na, įsivaizduok kokius tris, keturis kartus mano sudėjimo. Aišku man geruoju nesibaigė, man lūžo penki šonkauliai, bet supratau, kad man iš tikrųjų negerai tik kai lužęs  šonkaulio kaulas pradūrė man plautį ir pradėjau dusti - itin romantišką savo gyvenimo istoriją papasakojo Zwei - tai kai kitą kartą priminsi, kad 'ai, aš esu sunki, nes sportuoju' parodysiu tau savo ir drakono selfiuką.
Jaunuolio pirštai atsargiai palietė Klarisos pirštus. Jis atsargiai patikrino, ar jos rankos nešąla. Po to jaunuolis atsargiai grybštelėjo Klarisei už nosies, tikrindamas ar dar nepasidarė ji kaip koks varveklis.
- Tik tikrinu ar nešali -  Ir klastuolio rankos vėl grįžo prie švelnių grifiukės rankų - Tikiuosi kad nepyksti, jog pasišildysiu.
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. (Seneka)2010.10.30. Tik šiandien supratau kokie mes, broliai lietuviai, menininkai - turime meno gyslelę kapų daržininkystei.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #440 Prieš 6 metus »
- Matematika padeda tik teoriškai. - Pirma atsakė į paskutinius klastuolio žodžius. Jai buvo įdomu, dažniausiai gyvatės herbu puošiamo koledžo atstovai ne itin domėjosi tokia žiobariška smulkmena, kaip skaičiai. Kitą vertus Klarė gyveno žiobarų pasaulyje ir buvo auklėjama kaip viena iš jų iki pat paskutinės minutės lipant į traukinį. - Draugės sesuo pateko į avariją lygiai po pusvalandžio oficialiai pakeitusi vardą. - Kaip rimtą argumentą panaudojo įvykį susijusį su žiobare drauge, kuri nuo tuomet dar pirmakursės kaštonplaukės nusisuko jai tik išvykus pažinti stebuklingo pasaulio.
Pokalbio metu tamsiaplaukio skruostai nuraudo, ir grifė stebėdamasi vos nepakėlė rankos prie vaikino skruosto, norėdama patikrinti, ar šis toks šiltas, kaip atrodė. Tačiau paskutinę sekundę nutvėrė kairę ranką dešine, nenorėdama sau leisti per daug.
- Ta, kuri sustojo ir pradėjo kalbėti šį kartą buvau aš, - sarkastiškai pratarė. Žinosi, kaip čia mirksėti.
- O gal mes tave nuskuskim plikai? - Klarės balsas nuskambėjo kiek pikčiau, nei dažniausiai. Tembras vis dar buvo malonus, tačiau linksma gaidelė įgavo kartų prieskonį.
Klastuolis nutilo ir žaliaakė stengėsi suprasti kas įvyko. Norėjosi apsižiūrėti aplink, tarsi kažkas kitas galėjo ateiti čia, pakeisti nuotaiką, dingti nematomas, tarsi atskridęs šluota. Ne vienos Klarės nuotaika svyravo tarsi pavasario orai.
- Patogiai, - trumpu žodžiu atsakė. Nenorėjo gadinti akimirkos ir daugžodžiauti. Paauglė per trumpą laiką, kurį praleido prie laužo sugebėjo nurausti daugiau kartų, negu per visus mokslo metus pilyje. O Klarė raudo išties nuo menkiausio šapelio, sutrukdžiusio jai kelią.
- Kas po Merlino barzda leistų mokiniams susidurti su slibinu? - Magiško pasaulio mokiniai buvo pripratę prie pavojų, tačiau slibinai Anglijos pakrantėse buvo užtrausti. Per daug pavojingi. - Juk tai nelegalu. - Klarės išraiška pasakė viską, kas dėjosi ir viduje. Veide rodėsi nerimo raukšlelės, nors žaliaakė dar tik po truputėlį žengė į suaugusių pasaulį. Tarsi norėdama apginti, kas buvo natūralu vyriausiam vaikui Karterių šeimoje, ji šiek tiek smarkiau prisiglaudė prie Zwei.
- Šilta labiau, nei prie užsėsto židinio grifų bendrajame kambaryje. - Nusijuokė pagaudama vaikino pirštus, mikliai spėjusius grįžti atgal prie gerokai išbalusių savųjų. Šiandien ji tampė likimą už ūsų, tačiau nepasiduodama jokiai baimei, vis primenančiai, kad tokios istorijos dažniausiai kelia jaunų merginų depresiją, atpalaidavo pirštus, tarsi subtilią užuominą, jog žaliaakis galėtų supinti jų pirštus, leisdamas elektros srovei paliesti ne tik Klarės nugarą.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #441 Prieš 5 metus »
  Pagaliau atėjo tas metų laikas, kai Saimonas galėjo būti laisvas. Tai vieną iš jo didžiausių pergalių, kurias jis turėjo. Ganėtinai linksmas klastuolis ėjo gatve ir džiaugėsi būdamas tarp žiobarų. Tuo metu jis valgė ledus ir tiesiog mėgavosi būti normaliu ir paprastu. Tik kažkas jam trukdė. Vis buvo tas zvimbiantis garsas, kuris priminė.. Žadintuvą?
  Saimonas visas persimiegojęs pažiūrėjo pro langą. Jokių normalių pastatų ir žiobarų. Viskas buvo kaip visada. Ta "magiška atmosfera" tik ir kėlė neapykantą. Atėjo klastuoliui eilinė diena, kur jis jausis tarp kažkokių apgavikų ir šizofrenikų kurie yra pakvaišę nuo magijos.
  Šiandien nebuvo pamokų. Susirasti sau veiklą Hogvartse, Saimonui nebuvo lengva. Jis čia niekuo negalėjo pasitikėti. Jam visi buvo tokie įtartini ir baisūs, kaip iš kažkokio košmaro. Lyg tuoj kažkas iššoks iš kampo ir pradės pult klastuolį. Daglasas-Braunas nė kartą galvojo apie tai. Jis jau netgi tinkamai pasiruošęs tokiems atvejams - pradėti rėkti visa gerkle ir bėgti kuo greičiau. 
  Klastuolis negalvojęs iškarto nusprendė papusryčiauti. Deja, jis stengiasi nevalgyti maisto kurį čia gamina. Dar ko, gal pripils kokių eliksyrų, kur po to mokiniams bus 'laimingosios dienos'. O gal maiste ir yra esmė? Juk berniukas niekaip negalėjo suprasti, kodėl visi taip mylį šią magijos mokyklą, o čia pasirodo apnuodytas maistas. Prie šios teorijos dar prieisiu. Pagalvojęs, pagamino kelis sumuštinius, juos įdėjo į tokią mažą dėžutę ir išėjo iš pilies ir pradėjo eiti link 'Saimono asmeninės vietos' kur jis visada galėjo pabūti vienu.
  Priėjęs prie laužavietės, kuri buvo šalia pakrantės, vaikinas pradėjo mėgautis saulėtą rytą ir po truputi valgyti savus sumuštinius. Ne, geros nuotaikos čia tikrai neturėsi ir kažkokiu oru pasimėgauti neišeis..

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #442 Prieš 5 metus »
Bethany pagaliau pamažu pratinosi prie žadintuvo. Nesvarbu, kad tądien nereikėjo niekur skubėti, į smegenis dėti naujos, kažkada turėsiančios praversti, informacijos, bet ji vis vien kėlėsi ankstų rytą, nes kitaip būtų miegojusi iki pietų. Pusryčiai pasirodė kaip niekados skanūs, o po rytinio pasistiprinimo, reikėjo kažką veikti.
Kambaryje, tiksliau miegamajame, mergaičiukė apsirengė sau nebūdingais rūbais : juodais džinsais, šviesiai geltona maikute, su mažyčiu užrašu "shine" viename šonelyje ir ant viršaus, kad tikrai nebūtų vėsu, apsirengė šviesų, džinsinį švarkelį. Apsirengusi kurį laiką staipėsi priešais veidrodį, įvairiai šukavo plaukus. Kai nusibodo, susirado lazdelę ir ją paslėpė kišenėje, iš vieno komodos stalčiaus paėmė nedidelę dėžutę mėgstamų saldainių ir iškulniavo.
Lauke trylikametė lėtai žingsniavo pirmyn, skanavo saldainius ir trumpam stabtelėjo, pamąstyti, kur galėtų eiti toliau. Ji manė, jog geriausia apsispręsti tol, kol stovėjo beveik prie pat pilies. Reiktų nueiti iki ežero, mm. Šiais mokslo metais dar nespėjau, dabar kaip tik pasitaikė nuostabi proga. Bethany pajudėjo vėl. Saldainių pamažu mažėjo kartoninėje dėžutėje, bet ji visiškai tuo nesirūpino. Dėliodama kojas, varniukė žvalgėsi į šalis. Vaizdas mažai kuo panašėjo į ežero pakrantes, o netrukus atsivėrė stovyklavietė. Joje šmėžavo kažkoks burtininkas, mergaičiukės manymu. Ji sustojo, įsižiūrėjo įdėmiau ir pažino neaiškų burtininką, o tuomet patenkinta nusišypsojo. Kas gali būti geriau? Atmetusi plaukus atgalios, dėžutę su likusiais saldainiais paslėpusi kitoje kišenėje, nei lazdelė, žengė artyn tos pažįstamai atrodžiusios figūros. Nedaug laiko prireikė, kad Bethany atsidurtų visai šalia jo. Mmm, sumuštiniai. Tikiuosi, neprieštarausi, kad paragausiu? Ji išniro priešais jo akis itin staigiai, paėmė vieną sumuštinį ir jau atsikandusi pirmąjį kąsnį, prisėdo šalia.
- Aš taip ir nežinau tavo vardo, - nurijo kąsnį ir atsikando dar, - Klastuoli.
Nu ką. Linksmybės ir linksmas laiko praleidimas tik prasideda.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #443 Prieš 5 metus »
   Atsikandus dar kelis kąsnius sumuštinį, vaikinas norėjo imti jau ir sekantį. Bet pasirodo, kad ten jau  nebeliko jo sumuštinių? Jis kiek persigando ir Dalgasui-Braunui atsirado dar priežasčių, kodėl jis nekenčia šią vietą. Bet deja, apsidairęs pastebėjo, kad kažkoks mirtingasis valgo jo sumuštinį. Tai buvo tik jo brangutė. Nors, Saimonaui tai nieko nereiškė. Maistas - tai šventa.. O kai kažkas atima jo maistą, tai jau niekas negalėtu jį sustabdyti.
 - K-kaip t-tu drįsti valgyti m-mano sumuštinį... - Pabandė pasirodyti agresyvus, bet deja jis tik atrodė kaip kažkoks nenormalus. Nors, turbūt varnai tai jau buvo ne naujiena. - A-atiduokite. - Tarstelėjęs pabandė atimti iš jos. Bet jau buvo per vėlu...
 - N-na j-jau viskas. - Pažiūrėjęs į Bethany, jis pasiėmė jos ranką ir pradėjo tempti prie pakrantės. - O d-dabar pasimaudysite!

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #444 Prieš 5 metus »
Bethany žinojo, kad jai šis sumuštinio pavogimas gražiai nesibaigs, tačiau ji tikrai nesivargino atsiprašinėti - ką sumuštinio savininkas galėtų jai padaryti? Akimirką mergaičiukė pažvelgė į jį, jos nuomone burtininką, kuriam reikėjo psichologinės pagalbos. Ir suprato, kad tikrai turės linksmybių.
- Drįstu taip pat, kaip elgeisi su manim visiškai be manierų, - kuo ramiausiai išpešė sakinį, - nea, - pabaigė kramtyti paskutinį kąsnį. Ką tu po galais darai?! Bethany vos spėjo atsistoti, kai buvo pradėta tempti artyn vandens.
- Paleisk mane! - bandė išlaisvinti savo ranką, - Pa-leisk, - pakartojo. Jeigu tu mane įgrūsi į vandenį... Tikrai gerai nesibaigs, patikėk.
- Jeigu jau maudysiuos rudenį, - staiga pakeitė malonų balso toną į šiek tiek primenantį savanaudiškumą, - tai tik po tavęs.
Tai pasakiusi, būdama vos per žingsnį nuo vandens, pastūmė vaikį tiesiai link vandens, o pati, dėka rankos, kuri vis dar buvo laikoma jo, įbrido į patį vandens kraštą.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #445 Prieš 5 metus »
  Saimonas žinojo, kad Bethany turi tokia super galią, kad kur klastuolis nebūtu, ten ji atsiranda ir dar kažką pridaro. Ot kokia. Pasipiktinęs, klastuolis jau norėjo ją išmaudyti ežere, bet net pats nepastebėjo, kaip vietoj tos levandų arbatos, jis atsirado vandenyje, o šioji tik truputi sušlapo. Vis dar laikant jos ranką, Daglasas-Braunas pastūmė mergaitę link savęs, kad ji irgi nukristu ant vandens ir sušlaptu taip pačiai kaip ir jisai.
 - P-pati i-r e-esi k-kalta. - Vos pasakė. Atsistojęs, klastuolis dar nepabaigė keršyti. Vos stovint ant kojų, jis jautė kaip jam darosi šalta. Nepasisekė, kad jis buvo su sportbačiais, nes dabar jie peršlapo. Netempiant laiką, Saimonas pradėjo taškytis vandeniu į Bethany pusę.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #446 Prieš 5 metus »
Bethany netgi apsidžiaugė, kad mūvėjo virš kauliuko besibaigiančius sportbačius - jos kojos nesušlapo. Po galais, mano saldainiai! Mergaičiukė norėjo trauktis iš vandens, tačiau vaikis patraukė ją artyn savęs ir ši paslydo, o tuomet griuvo į šaltą vandenį. Trylikametė šiaip ne taip atsistojo ir piktai debtelėjo į jį. Nori karo? Puiku. Ir ne, aš dar nebaigiau. Ir nebaigsiu.
- Ne, kaltas tu, - pamatė vandenyje plūduriuojančius saldainius ir netoliese paviršiuje buvusią dėžutę, - ir aš to ramiai nepaliksiu.
Bethany ištraukė iš kišenės šlapią burtų lazdelę. Jai visiškai nebuvo šalta, tik beprotiškai šlapia.
- Protego! - paleido kerų pliūpsnį į link jos lėkusius vandens purslus, šie sėkmingai atšoko. - Impervius!
Antruoju burtažodžiu mergaičiukė užsibūrė pati. Šie kerai leido jai daugiau nesušlapti. Mergaičiukė vėl debtelėjo, šįkart be jokių emocijų į vaikį ir ėmė kėblinti kranto link.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #447 Prieš 5 metus »
  Karas tik buvo prasidėjęs, o šioji jau norėjo jį pabaigti. Dar ištraukė burtų lazdelę ir pradėjo vaidinti esanti visa žinovė ir, kad burtų pagalba gali viską daryti. Daglasui-Braunui buvo net bjaurūs tokie žmonės, kurie be savo magijos nieko negali daryti. O ka ji galėtu padaryti be savo tos burtų lazdelės? Vaikis pagalvojo apie tai ir jam kilo idėja.
  Bethany jai einant link kranto, Saimonas ir vėl ją griebė ir pastūmė link vandens, kad nukristu ir, ir vėl sušlaptu.
 - P-pasakysiu s-savo v-vardą j-jeigu tu šalia m-manęs nenaudosi tos savo burtų l-lazdelės. - Rimtu tonu pasakęs, greitai pabandė atimti iš jos burtų lazdelę, bet... Nuo kada mergaitės yra stipresnės už berniukus?? Saimonas susiraukė. Ne pirmą kartą jis atiminėja iš jos burtų lazdelę ir nepaskutinį irgi. Visas išvargęs, Daglasui-Braunui nusibodo stengtis todėl jis pasidavė ir, kad viską suprastint, tiesiog paprašė, kad ji atiduotu lazdelę. Visiems bus paprasčiau.
 - Gal padarytum paslaugą ir duotum man šią lazdelę? - Paprašė tikrai keisto dalyko.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #448 Prieš 5 metus »
Šlapi rūbai lipo prie kūno, pamažu darėsi vis bjauriau ir bjauriau. Tikras kvailys. Oi, atsiprašau, genijus. Cha, kur gi ne. Smėlis iškart aplipo batus. Bethany tik dar tvirčiau suspaudė lazdelę, pasiduoti ji neketino. Retai kada įsitraukiu į tokius karus. Bet jei įsitraukiu, tai kovoju tol, kol laimiu. O laimiu visados.
- Geriau jau iš kitų burtininkų ar raganų sužinosiu tavo vardą, bet NIEKU GYVU lazdelės tau neatsiduosiu, - šyptelėjo stabtelėjusi. Kaip juokinga... Ranką, kurioje buvo lazdelė, paslėpė už nugaros ir tik papurtė galvą.
- Ne-a, - tokį daiktą kaip lazdelė po praeitų mokslo metų įvykio bibliotekoje su vienu burtininku itin brangino, - neatsiduosiu.
Ir į šlapių kelnių kišenę įsidėjusi lazdelę, mergaičiukė ėmė kėblinti laužavietės link. Viskas, kas nutiko, atrodė varginanti beprasmybė.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #449 Prieš 5 metus »
  Saimonas pavargo žaisti su Bethany. Todėl tiesiog ėjo link laužo, aišku, dar kartsą pabandęs atimti iš varnos lazdą. Jis atbėgo prie jos, ir su rankomis pradėjo čiupinėt jos kūną, bet greitai patraukė savo rankas ir pajautė didelį gėdos jausmą. Dėl didelio nejaukumo, Saimonas norėjo kažkaip tai pakeisti..
 - T-tau p-patinka duo-na? - Paklausė pirmą į galvą šovusį klausimą. Kvailys. Tau patinka duona? Dar geriau sugalvoti negalėjau.. Iškeikęs save Simon, mintyse netgi truputi nusijuokė, dėl tokio kvailumo.
 - Kadangi esi tokia super burtininkė, - nepamiršo ir sarkazmo, sakydamas. - Ar negalėtum su savo didingom galiom padaryti laužą? - Nusiraminęs jau galėjo ir tinkamai, be visokių mikčiojimų, kalbėti. Atsidusęs, jis patogiai įsitaisė ir laukio, kol šita 'labai gera burtininkė' padarys laužą.