0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #555 Prieš 2 metus »
 Prieš akis dreikėsi gražus Hogvartso kiemo kraštovaizdis. Užnugaryje Melodė dar prieš akimirką paliko vienišą kalnelį su suolelius viršūnėje, kairėje buvo matyti didinga Hogvartso pilis, kuri mergaitei jau spėjo atstoti namus (mat vaikų namai taip ir netapo namais Melodės širdyje), kiek dešiniau tvyravo didžiulis ežeras, o tolumoje matėsi paslaptingas Uždraustasis miškas. Pirmakursė su Dori leidosi pavaikštinėti ežero pakrante, o kadangi ėjo gan greitu tempu, šalčio grifė nė nebejuto. Po kelių minučių mergaitė išvydo laužavietę ir klastuolei ižiebus ugnį Melodė prisėdo ant drėgnos žolės prie pat liepsnojančio laužo.
- O taip, tikra tiesa. Dabar kur kas geriau!- nusišypsojo klastuolei naujokė. Tetrūksta žvaigždėto dangaus ir zefyrų... Karšta kakava taip pat nepamaišytų Mintis apie keptus ant laužo zefyrus, mergaitei iš tikrųjų sukėlė didelį alkį. Tad Melodei prieš akis išdygus Dori įvairių skonių pupelių pakeliui ši su džiaugsmu paėmė vieną baltą pupelę. Gal pataikysiu ant kokios vanilės ar balto šokolado skonio? Na tikėsimės, tai nebus grietinė ar kefyras... Mergaitė padėkojo klastuolei (vis tik kaip klastuolė, Dori atrodo tikrai draugiška) ir atsargiai paragavo savosios pupelės.
- Pfe!- nė pati nesuprato kokį garsą ką tik išleido. - Atsiprašau. Tiesiog man pakliuvo berods kiaušinio skonio pupelė. Na, teko ragaut ir baisesnių dalykų...
 Mergaitė prisiminus brolio pagamintą marmalynę susiraukė ir pasišlykštėjo. Vėliau veide atsirado keistoka šypsenėlė. Panašu, jog Dori irgi nenuskilo- jos pupelė buvo burokėlių skonio.
- Žinai, kartą teko ragauti vyresniojo brolio Williamo pagamintą sriubą. O jis, deje, nekoks virėjas... Jam tuomet buvo kokie keturiolika metų, tačiau geru skoniu jis ir dabar nė kiek nepasižymi. Nežinau ko jis į tą savo marmalą buvo pridėjęs, tačiau mums su Alexu nuo tos šlykštynės skaudėjo pilvą kone visą savaitę!- mergaitė prisiminė bjaurų purvinai žalsvos spalvos skystį su plūduriuojančiais kažkokiais grybais, vabaliūkščiais ir visokiausiom dar niekad nematytom šlykštynėm. Kiek Melodė prisiminė sriuba buvo keistai gliti... Mergaitės veidą vėl nušvietė plati šypsena prisiminus savo brolio veidą, kai jis pats paragavo savo „sriubos".
- Na, gal ir keistai nuskambės, tačiau kokių tu šlykštynių esi ragavusi?- pagaliau grifė uždavė klausimą klastuolei (o ne atvirkščiai). Nors ir keistą, bet uždavė.
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #556 Prieš 2 metus »
Dori prisėdo šalia Melodės. Gerai būti ragana, pagalvojo, mat laužas šildė. Žiobarai tokiu oru tikrai čia nepasėdėtų. O joms gerai. Net jei sušlaps, kerų pagalba galės prasidžiovinti.
Mendel tarp mergaičių padėjo visokio skonio pupelių pakelį, kad Melodė galėtų vaišintis. Pačiai Dori dabar teko karamelės skonio pupelė. Rudą ji ragauti labai bijojo, nes vyresni vaikai yra sakę, kad kartais ruda pupelė būna... na... patys įsivaizduojate kokio skonio. Tačiau Dori nelabai tuo tikėjo. Nejau kažkas tikrai galėtų tokią pagaminti?
Kai Melodė pasakojo apie brolio gamintą sriubą, Dori kvatojo.
- Turėjo būti ne kas, - vis dar juokdamasi pasakė ji.
Grifei užklausus apie tai, ką panašaus ragavo Dori, klastuolė susimąstė.
- Hm... Reikėtų pagalvoti. Kažko tokio įmantraus ragauti neteko, jeigu neskaitysime varlių kojyčių, kurias kartą mano nevykusių žiobarų tėvų draugai parvežė iš Prancūzijos, - kažkodėl Dori pagalvojo apie Deoiridh ir pasižadėjo sau daugiau niekada nevalgyti varlės. - Žinai, tikriausiai čia atvykus prisiragavau keistenybių. Kad ir šitos pupelės, juk būna ir šlykščių, ar ne? O ką bekalbėti apie tarakonų dražė! Pirmam kurse dar valgiau, bet dabar jau negaliu net žiūrėti!

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #557 Prieš 2 metus »
 Melodė paėmė dar vieną įvairių skonių pupelę iš pakelio, kuris dabar gulėjo tarp mergaičių ant pavasariu kvepiančios žolės. Melodė įdėmiai klausėsi Dori istorijos apie varlių kojytes ir tarakonų dražė. Klausydamasi klastuolės pasakojimo, mergaitė jautė šlykštų skonį burnoje, net jei ir neteko ragauti tų Dori apibudintų keistenybių. Tuomet iš pakelio paėmė vieną ryškiai geltoną pupelę. Kiek suabejojusi, vis tik įsikišo paslaptingąją pupelę į burną. Staiga stipriai susiraukė ir šiaip ne taip pralemeno kelis žodžius:
- Citrina...
 O ir kodėl gi citrinos skonio pupelė turi būti tokia rūgšti!? Ar iš viso yra kokia nors skani pupelė Mergaitė žvilgtelėjo į paslaptingą pakelį. Na... Nemanau, kad raudona bus braškės. Veikiau kraujas. O žalia- snargliai. Melsva- dantų pasta, morkinė- ausų siera, geltona su pilkom dėmelėm- supelyjęs sūris, o rausvai ruda- tikriausiai... kiauliena? Grifė įsivaizdavo kokių bjaurių skonių galėtų būti kiekviena iš pupelių, tačiau vis tik nusprendė surizikuoti ir paimti raudoną, kuri taip viliojo mergaitę. Praėjus kelioms sekundėms rodos nieko ir nenutiko. Mergaitė nejautė jokio ypatingo skonio.
- Hm. Keista. Manoji- raudona pupelė, kurią ką tik įsidėjau į burną neturi jokio skonio! Arba ta citrina jau visai sujaukė mano skonio jutimą...
 Tačiau kiek pakramčiusi mergaitė visa užraudonavo.
- Po šimts! Tai...
 Melodės veidas jau priminė pomidorą, o akyse jau ėmė kauptis ašaros. Galėjai pamanyti, jog ši dusta! Tada pro ašaras kreipėsi į Dori.
- Čili pipiras! Dori, tai ČILI PIPIRAS! Reikia vandens!
 Tamsiaplaukė ir verkė, ir juokėsi, ir duso, bei kartojo "reikia vandens!". Nė pati nesuprato kaip jaučiasi, tačiau žinojo vieną- jai reikia vandens!
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #558 Prieš 2 metus »
Tikrai, šitas pakelis visokio skonio pupelių nevykęs, pamanė Dori, kai Melodei pasitaikė citrinos skonio pupelė, turėtų būti rūgštu, o pati klastuolė prakando kažkokio sušvinkusio grybo skonio pupelę.
- Kartais pasitaiko tokių kvailų pakelių, - atsakė ji Melodei, kai ši pareiškė valganti beskonę pupelę. - Šitas pupeles perku ir perku, tai būna ir labai skanių, kur beveik visas pakelis yra vaisinių ar kreminių, tokių kaip vainilinės, pudingo skonio ar šokoladinės, - burnoje net pradėjo kauptis seilės, - bet kad būtų beskonė, - susimąstė. - Na, tokios dar nebuvo ragauti.
Nors koks ten ragavimas, jei skonio nėra jokio, sukrizeno. Tačiau netrukus grifė užraudo. Kažkas atsitiko. Ji pradėjo verkti, dusti, ir Mendel ne juokais išsigando. Pašoko nežinodama, ką daryti, kaip Melodei padėti, tačiau ši galiausiai išrėkė, kad pupelė vis tik buvo čili pipiro skonio ir kad mergaitei reikia vandens. Tikrai brokuotas pakelis, pamanė Dori ir galvojo, iš kur gauti vandens. Ežeras čia pat, bet duoti kažkam gerti jo vandenį  būtų nei šis, nei tas. Todėl reikėtų vandenį išburti, bet į kur, po velnių, jį supilti?! Mendel ėmė dairytis aplink galvodama, iš kur traukti taros, ir prisiminė kuprinėje turinti kelis krištolinius buteliukus.
- Engorgio, - tarė nusitaikiusi į ką tik iš kuprinės ištrauktą mažą buteliuką ir jis tapo stiklinės dydžio.
Tada klastuolė, laikydama kairėje rankoje padidintą buteliuką, dar kartą į jį nutaikė burtų lazdelę.
- Aguamenti, - buteliukas prisipildė vandeniu.
Dori buteliuką įbruko Melodei į rankas.

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #559 Prieš 2 metus »
 Skonis buvo tiesiog siaubingai aštrus. Gerklę deginte degino ir nors laikas bėgo, čili pipiro pupelės skonis tik stiprėjo ir aštrėjo. Žinoma, ji būtų galėjusi išsiburti vandens ir numalšinti šį prakeiktą čili pipiro skonį, tačiau kaip tai padaryti, jei vos gali įkvėpti oro? O vandens šaltinio, apart ežero daugiau niekur nesimatė. Vieną akimirką Melodės galvoje, net sukirbėjo mintis atsigerti vandens iš ežero, tačiau vėliau mergaitė susigriebė, kad tai būtų blogiausias pasirinkimas iš tų kuriuos dabar ji turėjo. Tačiau ir pačių pasirinkimų grifė ne kažin kokių ir teturėjo. Galiausiai po kelių minučių siaubingų kančių (nors atrodė, kad praėjo amžinybė) mergaitė savo rankose jau laikė Dori duotą kerais padidintą krikštolo buteliuką su vandeniu. Aišku, grifė akimirksniu išmaukė viską iki dugno ir pupelės aštrus skonis iškart išgaravo.
- Ach... Ačiū, dabar žymiai geriau!- padėkojo. Tuomet šiek tiek atsigavusi po „įdomios patirties" atidavė tuščią buteliuką savininkei. - Kaip matau tau tikrai gerai sekasi kerėjimas. Tikriausiai per kerėjimo profesorės pamokas uždirbi nemažai taškų Klastūnynui, tiesa?
 Melodė prisiminė savo pirmąją kerėjimo pamoką, siuvimo kerus, slyvų pyragą ir galiausiai... kiek keistoką profesorę (kurios vardo taip ir nesužinojo).
- Ir... Ar visada per kerėjimą būna pyragas? Mat pastebėjau, jog didžioji dalis mokinių jo nė nepalietė (nes tikriausiai pyragas kiekvieną pamoką jau atsibodo).
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #560 Prieš 2 metus »
Regis, Melodei vanduo iškart padėjo. Dori dėl to džiaugėsi, mat iš pradžių manė, kad atsigėrimas tik šiek tiek sušvelnins situaciją. Grifė atidavė tamsiaplaukei padidintą buteliuką. Dori nebūtų paauglė klastuolė, jei nenusviestų jo bet kur. Gi reikia ir pašiukšlinti. Tad ji metė buteliuką kažkur į tolį ir šis sudužo atsitrenkęs į toliau esančio medžio kamieną.
- Oi, kerėjimas, - sukikeno mergaitė. - Daugelis mano išmoktų kerų yra išmokti papildomai. Man patinka kerėti. Nepasakyčiau, kad būtent kerėjimo pamokose pasižymiu gerais rezultatais, ypač, kai profesorei užeina ir ji mus moko tokių nesąmonių kaip rūkymo, pykčio arba siuvimo kerai, - pavartė akis. - Aišku, ji moko ir tų kerų, kurie priklauso pagal mokymosi programą, bet šiaip ar taip, man kerėjimas sekasi iš savęs, tada, kada aš noriu, kai būnu susikaupusi. O pas Sabriną, - prunkštelėjo, - pff, ten daug kas ateina tiesiog prastumti laiką.
Kai Dori išgirdo klausimą apie pyragą, jos kakta šiek tiek susiraukė.
- Žinok, jai tikrai ne visi namie. Gerai būtų, jei kaskart ji neštų tik pyragą. Dabar pasitaiko visko, net ir karštų patiekalų, įsivaizduoji? Negaliu suprasti, kokie nevykėliai gali tuo vaišintis, - pasakė klastuolė nepagalvojusi apie tai, kad galbūt ir grifė to pyrago ragavo. Šito mergaitė nežinojo.

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #561 Prieš 2 metus »
 Panašu, kad Dori patiko kalbėti apie kerėjimą. Bet kaip Melodė išgirdo, klastuolė visko išmoko pati- papildomai... O ji tikrai gera kerėtoja. Įdomu, gal galėtų kada ir mane pamokyti? Nors ne... Žinoma ne... Melode, ko tu čia prisigalvojai, juk ji klastuolė! Tačiau grifė akimirksniu užsinorėjo atsiimti ką tik mintyse štarus žodžius. Nespręsk apie knygą iš viršelio. Žinoma, ji klastūniška, pasalūniška ar kiek žiauroka, bet tai nėra taip blogai, o kaip tik- tuo ji išsiskiria ir yra ypatinga.  Be to, juk ji dar šiandien su manimi pasidalino pupelėmis ir padėjo atsikratyti to nelemtos pupelės skonio! Na... O dėl kerėjimo, tai gal ir pati galėčiau kada slapčia pasitreniruoti? Grifę pastaroji mintis tikrai sudomino ir ši pasiryžo kada nors pati pasimokyti kerėti. O dėl pyrago... Kaip tamsiaplaukė suprato, Dori nuoširdžiai nekenčia kerėjimo profesorės ir jos „skanumynų". Taip, ta profesorė Melodei taip pat pasirodė kažkokia... nenormali? Tačiau, ar tai tikrai blogai? Juk kiekvienas yra išskirtinis ar kažkiek keistas. Mergaitės mintis nutraukė paskutinis iš klastuolės lūpų nuskambėjęs sakinys. Nevykėliai? Bet... Mintyse lėkė kerėjimo pamokos vaizdai. Taip, ji paragavo to slyvų pyrago (nors skonis tikrai nebuvo toks skanus kaip profesorė gyrėsi). Bet, ar tai reiškia, kad ji nevykėlė? Dėl to, kad pasivaišino pyragu? Juk tai buvo jos pirmoji kerėjimo pamoka ir ji nežinojo nieko apie tą Sabriną (kaip, kad sakė Dori) ar jos patiekalus...
- Na, taip, įsivaizduoju, tačiau tiesą pasakius- sunkiai,- mergaitė mintyse išvydo skaniai atrodančią  keptą vištieną, bet greit nuvijo šias keistas mintis. - O kokių šiltų patiekalų ji yra atnešusi? Ir ar pati esi nors kartą ragavusi jų? Mano nuomone, tai ji tikrai keistoka profesorė, bet ar jos „skanumynai" tikrai skanūs, kaip, kad ji gyrėsi? Mat man tai neteko jų ragauti...
 Taip, Melodė vėl melavo, tačiau tik dėl to, jog klastuolė nepamanytų ją esant nevykėle. Žodį „skanumynai" pirmakursė pabrėžė su šiek tiek pasišlykštėjimo. O tada ir vėl grįžo prie savo minčių apie slaptas papildomas kerėjimo pamokas...
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #562 Prieš 2 metus »
Regis, Melodė kurį laiką apie kažką galvojo, o paskui paklausė, kokių karštų patiekalų Sabrina buvo atsinešusi į pamokas.
- Tiesą pasakius, sunku atsiminti, nes nelabai jau ir bekreipiu dėmesį į tas jos nesąmones, - susimąstė, - tačiau tikrai buvo atnešusį kažkokį pilką nesuprasi iš ko pagamintą ovalų kukulį, kurio viduryje buvo mėsos, - susiraukė. - Nesu nieko ragavusi iš to jos šlamšto. Ne, ne. Tai ne man.
Dori šiek tiek nustebo, kad grifė neragavo tos kerėtojos vaišių. Ji buvo grifė ir tik pirmakursė. Paprastai tokie šio koledžo pirmokai pasivaišina Sabrinos nesąmonėmis. Tačiau žinojimas, kad Melodė nepasidavė, Dori gerokai nustebino.
- Žinai, jeigu turėsi problemų su kerėjimu, gali kreiptis. Žinoma, nesakau, kad tau nesiseks kerėti, tikrai ne, aš taip negalvoju. Tiesiog jei būtų spragų dėl Sabrinos keistų kerų pasirinkimo, galėčiau padėti, - gūžtelėjo pečiais. - O kaip tau pasirodė Hogvartsas? Galbūt jau turi kokį mėgstamiausią ar nemėgstamiausią profesorių bei pamoką? - mirktelėjo. - Man tai siaubingai nesiseka nuodų ir vaistų pamoka. Pirmame kurse bandžiau išvirti šildantį eliksyrą, manau, kad gavosi baisau, nei tavo brolio virta sriuba, - sukikeno. - Tas neva eliksyras buvo kakalų išvaizdos ir kvapo košė. Patikėk, kokia buvo man gėda!

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #563 Prieš 2 metus »
 Gal slaptoms kerėjimo treniruotėms tiktų Uždraustasis miškas? Juk ten retai kas lankosi, ar ne?  Bet ne, nemanau, kad tiktų. Niekaip negalėčiau susikaupti visiškoje tamsoje, o ir kentaurai vėl gali pasirodyti... Melodė prisiminė jos ir Alano susidūrimą su kentaurais ir krūptelėjo prisiminus strėle sunkiai sužeistą grifo šunį... Tai gal kokioje tylioje, nenaudojamoje klasėje? Hm... nemanau, kad tokią rasčiau. O požemiuose? Ne, ten tikriausiai knibždėte knibžda daugybė klastuolių. Bet mergaitės mintis ir vėl nutraukė Dori balsas. Negi profesorė Sabrina, ar kaip ten ji, tikrai atsinešė į pamoką kukulių? Grifės veide atsirado pirmiausiai nuostaba, tada šypsena, o galiausiai ir šioks toks pasišlykštėjimas. Ne, tokių kukulių Melodė nė už ką nevalgytų. Niekada. O tada, didėlei didėliausei grifės nuostabai Dori pasisiūlė padėti su kerėjimu...? Ar ji gerai išgirdo? Klastuolė pasiūlė jai padėti? Melodei atvipo žandikaulis. Ar ji oklumantikė? Kaip ji... Dori? Jei skaitai mano mintis, tai prašau liautis. Staiga susipratusi greit užsičiaupė, jog Dori nepastebėtų, kaip šioji nustebo.
- A... Ačiū!?- grifės balsas nuskambėjo visai kitaip, nei ji tikėjosi. Susiimk, Melode! - Gerai, būtinai kreipsiuos, jei toji Sabrina nesugebės manęs išmokyti tinkamai kerėti!
 Melodė sukikeno. O tada atsakė į likusius klastuolės klausimus:
- Na, Hogvartsas išties šaunus. Čia tiek daug magiškų, paslaptingų ir neištyrinėtų vietelių, kad tikriausiai per visus septynis metus Hogvartse vis vien visko neaprėpsiu ir neištyrinėsiu! O dėl profesorių ar pamokų, tai po kolkas dar neturiu susidėliojusi aiškios nuomonės, mat dar neteko lankytis visose pamokose. Tarkim nebuvau- ateities būrime, herbalogijoje, apsigynimo nuo juodosios magijos ir transfigūracijos pamokose, bei keliose kitose. Į žiobarotyrą nė neketinu eiti, nes mano manymu tai pati nuobodžiausia pamoka. Jei atkeliavom į burtų ir kerėjimo mokyklą, tai kurių galų mums mokytis apie žiobarus!?
 O Dori regis, jau buvo susidarius savo nuomonę apie tam tikras pamokas. Išgirdųsi apie klastuolės išvirtą bjaurųjį eliksyrą mergaitė taip pat nusijuokė.
- O taip. Užjaučiu. Tikriausiai tas eliksyras buvo tikrai ne koks, jei buvo blogesnis net už brolio sriubą! Atleisk, nenoriu įžeisti, tiesiog niekad nemaniau, kad yra kas nors šlykštesnio už Williamo sriubą, bet pasirodo vis tik- yra!
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #564 Prieš 2 metus »
Dori klausėsi Melodės pasakojimo ir prisiminė save, kai dar buvo pirmakursė. Ak, kaip tada dar viskas buvo nauja ir nepažinta, kaip viskas buvo keista ir įdomu. Tačiau į tuos laikus klastuolė grįžti nenorėtų, mat nesinorėjo būti ir vėl tokiai žaliai, nieko nežinančiai. Mergaitė džiaugėsi sukaupusi bent jau kažkiek patirties burtininkų pasaulyje.
Kai pašnekovė prabilo apie žiobarotyrą, Mendel lūpas nejučiom papuošė šypsnis. Įprastai žmonės, su kuriais Dori bendraudavo, gindavo žiobarus. Net ir Alanas, kuris buvo tikrų tikriausias grynakraujis. Žinoma, tai, kad Melodė nebuvo už žiobarotyrą, nebūtinai reiškė, kad ji nekentė ir pačių žiobarų. Tačiau tai jau buvo bent šis tas į tų išsigimėlių pusę.
- Visiškai su tavimi sutinku dėl žiobarotyros, - pasakė tamsiaplaukė. - Tai yra pati nereikšmingiausia ir nereikalingiausia pamoka Hogvartse. Net neįsivaizduoju, kurių galų mus apie juos moko. Jau geriau skirtų papildomo laiko išties naudingoms pamokoms, - išdidžiai kalbėjo.
Tačiau viduje mergaitė turėjo pripažinti, kad žiobarotyros pamokos buvo išties įdomios ir profesorė visai nieko. Per šias pamokas laikas pralėkdavo greitai, vaikai nuolat būdavo kažkuo užsiėmę. Tačiau garsiai Mendel to nesakė ir tikrai nesakys. Dar ko, kad Dori išsiduotų, jog jai patiko laikas, praleistas žiobarų pažinimo pamokoje?!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #565 Prieš 2 metus »
 Kelioms akimirkoms Melodei pasirodė, jog Dori labai įtemptai apie kažką mąsto. Įdomu apie ką? Pirmakursė pradėjo spėlioti apie ką gi dabar mąsto Dori. Ji dar sykį peržvelgė klastuolę. Tamsūs plaukai, Klastūnyno uniforma, blankios rudos klastuoliškos akys ir ranka kišenėje. Tikriausiai kaip tik dabar stipriai sugniaužusi saugo savo vienintėlę burtų lazdelę. Gal bijo, jog pavogsiu? Ko gero manimi nė velnio nepatikėjo ir iki šiol mano, jog aš pavogiau jos lazdelę, tačiau ką padarysi, tegul sau galvoja šitaip, bet aš vis vien žinau tiesą ir pasakiau ją jai į akis. Galiausiai akis patraukė nedidelis šypsnis Dori veide. Esu beveik tikra, kad dėl žiobarotyros. Juk ne kasdien pamatysi grifę, kuri nenorėtų eiti į žiobarotyros pamoką, vien dėlto, kad ji nelabai mėgsta žiobarus? Mergaitė neįsivaizdavo pasaulio be magijos. Jis turėtų būti be galo pilkas ir nuobodus... O pasaulis, kuriame tvyrauja magija yra spalvingas ir pavojingas.
- O kokia tau yra įdomiausia pamoka? Juk jau mokaisi ne pirmus metus argi ne? Spėju ateities būrimas, herbalogija arba transfigūracija...?- uždavė naują klausimą Dori. Melodė tikrai nekantravo išgirsti klastuolės atsakymą, mat tada maždaug jau žinotų kurios pamokos smagesnės, o į kurias eiti visiškai neverta. Manau jai turėtų patikti transfiguracija. Juk koks klastuolis atsisakytų progos paversti priešą ar profesorų voru arba rupūže? - Vienas iš mano spėjimų buvo herbalogija, nes esu kažkur girdėjusi, kad herbalogijos profesorius visiškai nesugeba kerėti. Manau klastuoliai neatsisakytų iškrėsti kokią išdaigą profesoriui...
 Grifė mirktelėjo Dori.
- Tai tiesa? Turiu omeny apie kerėti nemokantį profesorių. Ar tik šiaip- išgalvotas mitas?
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #566 Prieš 2 metus »
Deja, Melodė daugiau nieko nesakė apie žiobarotyrą. Tačiau kiek gi Dori galėjo kalbėti apie tuos žiobarus? Bent kartą palik tuos suknistus idiotus ramybėje, Mendel, sudraudė save mintyse mergaitė.
Tamsiaplaukei patiko grifės užduodami klausimai. Bent kartą ji pasijautė magijos pasaulyje žinanti daugiau už pašnekovą, todėl mielai atsakinėjo. Tačiau iš kur gi Melodė galėtų žinoti, jog Dori patinka ateities būrimas? Gal ji ką nors girdėjo, kad klastuolei sekėsi burti? Apie tai Dori nutarė nutylėti.
- Transfigūracija man labai patinka, taip. Dar visai mėgstu magijos istoriją, o dėl herbologijos...
Ir čia Dori susimąstė. Ji žinojo, kad nebuvo mėgstama Matthew mokinė. O kur galėjo būti, kai ji ir Meg yra jam šitiek eibių prikrėtusios, ir kaip kada ne itin draugiškų. Be to, kartais profesorius Turner gebėdavo būti iš tikrųjų bjaurus, kai bumbėdavo, kaip tas ar anas yra nemokšta, nors pats, turėjo pripažinti bent jau sau, nebuvo blizgantis deimantas. Bet pašiepti kitą jam tai nekliudė. Tačiau kažkas... kažkas širdyje norėjo apginti profesorių. Vis dėlto Dori gerbė koledžo vadovą. Mes, klastuoliai, na ir dar Meg, turime teisę į pasityčiojimą iš Matthew, o vat kiti ne! Va taip va!
- Herbologija man atrodo sudėtingas mokslas. Aš nemėgstu pamokų, kuriose reikia dirbti daugiausia rankomis, o ne kimšti kažką į makaulę kaip magijos istorijoje ar kerėti, kaip transfigūracijoje. Herbologija reikalauja tam tikro kruopštumo ir atsargumo, tai mano temperamentui nelabai tinka, todėl dažnai per tą pamoką nukenčiu, - gūžtelėjo pečiais. - Kas liečia profesorių... Manau, kad tokie gandai sklando todėl, kad herbologija nėra tas mokslas, per kurį reikia kerėti. Nežinau, ar tas profesorius moka kerėti.
Nors iš tikrųjų Dori puikiai žinojo, kad Matthew kerėti visiškai nemokėjo.

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #567 Prieš 2 metus »
 Pasirodo, kad Melodės spėjimai pasitvirtino- regis juodaplaukei klastuolei transfigūracija tikrai patiko. Tačiau iš Dori ir apie Magijos istoriją išgirdo. Keista, kad istorija jai taip pat patinka... Maniau, kad kerėti, prižiūrėti pavojingus magiškus gyvūnus, išburti ateitį ar sutaisyti kokį nuodingą eliksyrą klastuoliams žymiai labiau patinka, nei mąstyti apie praeitį ar įvairiausias datas...
- Kaip jau sakiau, pati ne kažin kiek pamokų dalyvavau ir lankiau, tad atleisk jei įkyrėsiu su klausimais apie Hogvartsą. Tiesiog man tikrai įdomu ir noriu kuo daugiau sužinoti apie šį magijos pasaulį, nes tarp namų vaikų sienų nelabai ką naudingo teko girdėti. Nebent kelias istijas apie Hogvartso koledžus ir burtų lazdeles. O ką pavyzdžiui mokotės per transfigūraciją?- mergaitės balse buvo girdėti susidomėjimas. Galiausiai dar kai ką prisiminė, tad nusprendė pridūrti dar keletą žodžių. - Ir įspėju, nė nebandyk manęs paversti kokią nors rūpūže!
 Paskutinis grifės sakinys nė kiek neskambėjo kaip grasinimas, labiau kaip pokštas, tad pirmakursė metė įspėjamą žvilgsnį (kuris labiau priminė keistą grimasą), kad nė nemanytų kada taip pasielgti, o tuomet tyliai sukikeno. Lediniai pirštai jau buvo beveik atšilę, o Melodės akyse atsispindėjo šokančios laužo ugninės liepsnos.
- Tai kaip suprantu herbologija tau nelabai patinka, nes ten netenka kerėti? Ir nieks niekad nėra iškrėtęs išdaigų herbologijos pamokose? Turiu omeny, juk jei vis tik kažkas pabandys papokštauti, tai profesoriui vis vien tikriausiai tektų panaudoti burtus, kad sutvarkytų chaosą, juk taip žymiai greičiau. Nebent profesorius ketintų gaišti visą pamokos laiką tvarkydamas netvarką be magijos pagalbos... Arba nieks nekrečia pokštų, tačiau tuo patikėti būtų be galo sunku, juk čia Hogvartsas! Čia mokosi daugybė įdomių ir išskirtinių mokinių, nejau nei vienas nebuvo iškrėtęs pokšto herbologijos profesoriui?
 Melodė kiek įtariai žvelgė į klastuolę. Na, jei tai iš tikrųjų tiesa ir niekas nebuvo iškrėtęs pokšto herbologijoje jau metų metus, tuomet aš būsiu pirmoji. Dar neesu iškrėtusi pokšto profesoriui, mokiniui ar kam kitam Hogvartse, tačiau viskam būna pirmas kartas! Tamsiaplaukei tiesiog niežėjo nagus ir ji taip nekantravo iškrėsti kokią šunybę, pasilinksminti ir pagyvinti kasdienybę Hogvartse, nors po kolkas nuotykių tikrai netrūko!
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #568 Prieš 2 metus »
- Per transfigūraciją? Na, tiesiog transfigūruojame vienus daiktus kitais, - gūžtelėjo pečiais. - Būna įdomu, nes tikrai ne visada pasiseka taip, kaip turėtų, - sukikeno.
Kai Melodė ėmė vis daugiau klausinėti apie herbologiją ir Turner, klastuolė pasidarė įtari, tačiau to neparodė. Jai kilo klausimas, ar Melodė kažką žino apie Dori ir Meg išdaigas per Matthew pamokas. Galbūt sklido kažkokios kalbos, nes tikrai ne vienas mokinys savo akimis matė, kaip mergaitės paleido šliuzus tiesiai profesoriui į galvą.
Ir taip, tikriausiai visiems buvo aišku kaip dieną, kad Matthew nemokėjo kerėti, mat su tais šliužais plaukuose išbuvo iki pat pamokos galo. O kur dar tai, kad žiemą jis leido pilnu pajėgumu pustyti į šiltnamį.
Kelias akimirkas Mendel pasidarė šiek tiek gėda. Ar Turner buvo vertas tokių dalykų? Kita vertus, per papildomą pamoką rudenį jis tikrai tyčiojosi iš mergaitės! Tad vis tik pats kaltas, jeigu mokiniai jam šitaip kiaulina. Bet Dori nebuvo tikra, ar ta kiaulintoja nori likti ji. Žinoma, gal užteks tik pamatyti Meg ir kerai patys skries į profesorių, o mergaitės slėps šypsnius. Tačiau dabar Dori norėjo nusiplauti visą atsakomybę nuo šitų išdaigų. Būtų visai neblogai perleisti jas kažkam kitam.
- Na, yra buvę, - pripažino tamsiaplaukė. - Siūlau kada imti ir pabandyti pačiai, - mirktelėjo ragindama.

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #569 Prieš 2 metus »
 - Aišku,- trumpai, bet aiškiai tepratarė grifė.
Melodė tikėjosi išsamesnio atsakymo, ką tiksliai yra tekę transfigūruoti ir kokios nesekmės yra įvykusios, tačiau šįkart pasitenkino ir paprastu, ganėtinai trumpu atsakymu. Lėtai, tačiau nesustabdomai jau artinosi vakaras, o saulė jau buvo visai netoli horizonto. Gal net pavyks sulaukti saulėlydžio?
- O kokių išdaigų yra pasitaikę?- jaunoji burtininkė smalsiai pažvelgė į klastuoliškas akis. - Klausiu, vien tiktais iš smalsumo, mat su niekuo dar neteko kalbėti šia tema. Gal esi ir tu iškrėtųsi kokią išdaigą? Ar esi iš tų ramesnių- "gerų mokinių"? Na, aš pati tai tikriausiai būčiau labiau linkusi į išdaigas, nuotykius ir linksmybes, nei ramiai kiurksoti klasėje ir būti "pavizdinga mokine"... (Juk koks gyvenimas be linksmybių?!)
 Melodė atsilošė ir pažvelgė į dangų. Tiesa, žvaigždių nepamatė, tačiau dangaus platybėse tarsi plūduriavo įvairiausi, rodos lengvi lyg plunksnos debesys. Kad ir kaip bebūtų keista, pirmakursei jie priminė cukraus vatą. Nespėjusi ilgiau pasvajoti mergaitė pajuto kažkokį mažą gyvį vaikštinėjant jos ranka. Vos spėjo atsisukti ir akyse išdygo keistokas vaizdelis. Ant jos rankos tūnojo kažkoks niekad nematytas kelių centimetrų dydžio padariūkštis, primenantis egzotinį vabzdį. Tačiau atidžiau apžvelgti padariūkštį nebegalėjo, mat vos jį išvydus aptemo akyse, o ties ta vieta kur tūnojo keistasis vabzdys pajuto nepakeliamą skausmą. Dar niekad neteko patirti tokio siaubingo jausmo. Po šimts... Tikriausiai tas nelemtas padariūkštis buvo nuodingas ir įgėlė man! Šiaip ne taip praplėšė akis ir vien lūpomis ištarė "padėk". Kiekvieną kūno dalelę užliejo skausmas ir kuo toliau, tuo sunkiau darėsi pakelti šią nežmonišką kankynę. Galiausiai grifė pasidavė skausmui ir pasileido į bekraštę tamsą. Kažkur tolumoje girdėjosi ugnies spragsėjimas ir varnų krankimas, tačiau, kad ir kaip bebūtų gaila pasipriešinti Melodė niekaip nesugebėjo.
 Viskas? Nejaugi viskas taip staigiai baigėsi? Mergaitė negalėjo tuo patikėti, tačiau panašu, jog ji vėl sėdi priešais laužą. Keista, bet skausmo ji nebejautė, ugnies skleidžiamos šilumos taip pat. Šalimais išvydo regis sunerimusią Dori, tad linksmu tonu pranešė džiugią naujieną:
- Ach, tu nė neįsivaizduoji koks siaubingas buvo tas skausmas. Prakeiktas vabzdys man suleido savo nuodus ir...
 Pagaliau grifė susiprato negirdinti savo balso, o klastuolė irgi jos tarsi nematė. Melodė atsisuko ten kur buvo nukreiptos klastuolės akys ir krūptelėjo išvydusi... save. Tačiau be jokių gyvybės ženklų. Nejaugi aš miriau? Netikrosios Melodės akys paplūdo ašaromis, tačiau žinoma niekas to nematė. Tačiau ji vis tik jautė savo širdies plakimą, kuris skelbė, jog dar ne viskas prarasta.
"Vardan beveik begalvio Niko!"