0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Sanerių rūmai
« Atsakymas #30 Prieš 12 metus »
-Sutinku,-linktelėjo galva Alfas.
 Kambaryje pasidarė žvarbu,nes pro atvirą langą pūstelėjo šalto oro gūsis. Alfas susigūžė:
-Na,tai pradėkime krautis daiktus,bent jau aš...
Grifiukas namuose pabuvo tik tris dienas,tačiau daiktai buvo labai išsimėtę...Kojinė po lova,knygos padėtos po akvariumu...
-Štai,-po maždaug dvidešimties minučių pareiškė Alfas. - Galime vykti į Hogvartsą. Tik nežinau ar tu galėsi? Ar turi visus daiktus? - Pusiau juokais pusiau rimtai tarė berniukas.

((Labai nebesirašo tekstas... :D ))

*

Neprisijungęs Danielle Ophelia Devereux

  • ***
  • 144
  • Lytis: Moteris
  • it was heaven a moment ago
Ats: Sanerių rūmai
« Atsakymas #31 Prieš 4 metus »
   Iš pažiūros tykiuose rūmuse, rodės, nekrutėjo nė gyva dvasia. Kerpėse apaugusiose sienose negalėjai išgirsti net ir menkiausio pelės krepštelėjimo lyg visos būtų sprukusios kuo toliau nuo šiandien čia tvyrojusios atmosferos, tarsi savo nušiurusiu kailiu būtų jutusios kažką, kas vertė susirinkti visus juodai dienai slėptus trupinius ir skuost tolyn. Ar bent jau taip galėjo pasirodyti iš išorės, nieko nenutuokiančiam žmogėnui kiūtinant dulkėtu keliu pro rūmų teritoriją. Iš pirmo žvilgsnio ilgai negyventas pastatas niekaip neišdavė, kad viduje veiksmas galėtų vykti visu pajėgumu.
   Lauke vyravusią pavakarės tylą nutraukė negarsus pokštelėjimas. Viename, ilgai neprižiūrėto krūmo šešėlyje išdygo tamsi figūra ir, metusi greitą žvilgsnį į šonus, nuskubėjo medinių durų link. Suskambus nedideliam varpeliui, šios nežymiai pasislinko ir apsiaustu apsigaubusi žmogysta pradingo atsivėrusiame juodame plyšyje. Sunkios durys dusliai užsitrenkė, nukirsdamos trumpam laukan išsprūdusių balsų atgarsį ir vėl viską apgaubdamos tylos skraiste tartum nieko nė nebūtų įvykę.
   Užtat viduje atsivėrė nuo išorės paslėptas šurmulys. Buvo galima pastebėti įvairaus plauko magus, veidus prisidegusius bruožus slepiančiomis kaukėmis ir kažin ką aptarinėjančius tarpusavyje ar traukiančius viena kryptimi. Galiausiai nusimetusi nuo galvos gobtuvą bei taip pat likusi tik su akis ir skruostus dengiančia, iš minios neišskiriančia kauke, moteris nusekė paskui juos. Vestibiulio gale užlipusi laiptais aukštyn, žengė pro dar vienas duris, atsidurdama kitoje patalpoje itin aukštomis lubomis. Visą erdvę užpildė nuo akmeninių sienų atsimušančių balsų gaudesys, o salės priešaky jau matė ant pakylos belipantį pusamžį vyrą.
   Iš salėje susirinkusių burtininkų buvo matyti, kad šie priklauso aukščiausiam grietinėlės sluoksniui, mat paprastas mirtingasis, tikėdamasis ką nors čia įsigyti, būtų turėjęs parduoti visus savo organus juodojoje rinkoje. Kita vertus, kažin ar buvo galima čia išvysti ir kokį padoresnį magų visuomenės narį, nes daiktai, kuriais paprastai čia prekiaujama, turėjo svarstytiną reputaciją. Jau neminint, kas nutiktų, jei čia patektų koks doras, pasaulio teisingumu ir Kalėdų seneliu vis dar tikintis ministerijos tarnautojas.
   Pro šonines duris įnešant pirmą prekę, moteris patraukė arčiau salė priekio ir prisėdo prie laisvo, palei kraštą buvusio staliuko. Jos nedomino visi tie turčių blizgučiai, kuriuos paprastai buvo galima išvysti aukcionuose, bet jei jos šaltinis neklydo, šiandien ji išeis turėdama tai, ko taip seniai ieškojo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Danielle Ophelia Devereux »

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Sanerių rūmai
« Atsakymas #32 Prieš 4 metus »
Gabrielė Devertes jau kurį laiką sukinėjosi tarp neaiškia veikla gyvenime užsiimančių burtininkų, kurių tarpe greičiausiai buvo geriau žinoma kaip Saljetė, savo antruoju vardu, kurį naudodavo tik tvarkydama "verslo" reikalus. Tokiu verslo reikalu ji buvo ir čia, iš pažiūros apleistuose ir negyvenamuose senos, labai senos ir beveik užmirštos burtininkų giminės rūmuose. Kaip ir visi čia dalyvaujantys, moteris slėpė savo veidą po neišvaizdžia, dėmesio nepatraukiančia kauke, kuri nebuvo labai maloni veido odai. Tačiau išsišokti, atkreipti į save dėmesį tokioje kompanijoje, kokia buvo susirinkusi į vos beprasidedantį juodosios rinkos aukcioną, ji netroško. Kreivos eisenos, iš kurios labai pasistengus buvo galima ją atapžinti, užteko.
Patalpa buvo pilna žmonių. Kai kurie šnekėjosi. Kiti įtartinais, tiriančiais žvilgsniais nužiūrinėjo aplinkinius, tarsi jiems blogo linkėdami. Gabrielė irgi tiriančiu žvilgsniu tyrinėjo aplinką. Po kaukėmis negalėjo atpažinti nei vieno žmogaus, o ir nesistengė. Žinojo, kad kitose dvejose rūmų salėse sukinėjasi jos žmonės, lygiai taip pat dairydamiesi įtartinų veidų ar elgesio. Bet ko, kas galėtų kelti grėsmę Gabrielės ketinimams.
O ketinimai buvo nepaprasti, tikrai nepaprasti. Ir jų įgyvendinimo procesas kaip tik netrukus prasidėjo. Ant pakylos užlipo aukciono vykdytojas, salėje šurmulys nublanko ir visi sutelkė dėmesį. Prasidėjo uždraustų prekių ir įvairaus plauko brangenybių pardavimas už neregėtas kainas. Pirmieji keli pasiūlymai Gabrielės nedomino. Jai reikėjo tik vieno vienintelio daiktelio, už kurį buvo pasiruošusi atiduoti pinigus ir viską, ko neturėjo. Praėjo geras pusvalandis, galbūt net ilgesnis laiko tarpas. Galiausiai buvo paskelbta pradinė jos trokštamo daiketelio kaina. Tai tebuvo žiedas, neišvaizdus, net negryno sidabro, jį puošė vienas vienintelis nelabai grabiai pritaisytas mėlynas akmenukas. Tačiau išvaizda buvo apgaulinga. Šis magiškas artefaktas savyje slėpė tokią neapsakomą galią, kokios greičiausiai neturėjo nė trys mirties relikvijos kartu sudėjus. Ir šio žiedelio troško daugybė. Buvo neįtikėtina, kaip toks daiktelis atsidūrė kad ir visai geros reputacijos, tačiau palyginus su kitais, nelabai gerame aukcione.
Pradinė kaina buvo aukšta. Labai aukšta. Tokia aukšta, kad niekas nedrįso pasiūlyti daugiau. Salėj nepasigirdo nei vieno šūksnio, nieko. Tik šnabždesys ir murmesiai aidėjo nuo salės lubų ir sienų. Gabrielė ilgai nelaukė.
- 36590160 galeonų, - šūktelėjo ji skardžiu balsu. Tai tebuvo dešimčia galeonų didesnė kaina, tačiau kol kas nešvariais reikalais užsiiminėjanti burtininkė nematė būtinybės siūlyti daugiau. Jeigu jai pasiseks, niekas nedrįs siūlyti daugiau. Niekas neturėjo daugiau. Gabrielė irgi tiek neturėjo, toli gražu. Tačiau kas sakė, kad ji ketino mokėti?
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Danielle Ophelia Devereux

  • ***
  • 144
  • Lytis: Moteris
  • it was heaven a moment ago
Ats: Sanerių rūmai
« Atsakymas #33 Prieš 4 metus »
   Prekė keitė prekę, statomos sumos vis didėjo, o savimi patenkinti turčiai negalėjo nė ramiai nusėdėti apimti godumo. Pro plyšelius kaukėse akys žibėjo ne ką mažiau nei jų švaistomos monetos ir moteris, visa tai stebėdama, negalėjo nenusišiepti. Ne paslaptis, kad visi šie žmonės jai atrodė it paskutiniai kvailiai, bet kaip mėgo sakyti jos seniai kirminų užkandžiu tapusi motina, piemuo be kvailų avių bandos – joks ne piemuo. Tad dėl jos galėjo sau vaikytis visų tų užkeikimais pagerintų blizgučių ir juodosios magijos reikmenų iki apsiputojimo, svarbu, kad būtų pasisotinę iki to laiko, kai ant pakylos stovintis vyras praneš apie taip jos trokštamą žiedelį. Priešingu atveju, už padarinius neatsako.
   Kone prisidengusi burną nuo žiovulio, Danielė pakėlė akis aukštyn. Buvo beveik gaila taip neprižiūrėtų rūmų – galėjo įsivaizduot, kad pasitelkus kelias dešimčias verg–– khem, neatlyginančiai dirbančių  s a v a n o r i ų, šioji vieta netgi būtų tapusi beveik pakenčiama. Beveik. Nepaisant to, koks jai skirtumas – vis tiek niekur per ilgai neužsibūdavo. O dėl apgailėtinai atrodančių patalpų nebus taip gaila jas kiek pamodifikuoti. Paruošti generaliniam remontui, taip sakant.
   Gerklę suvirpino tykus kikenimas. Tarsi jai kada nors apskritai ko nors buvo gaila.
   Apmetusi akimis visus išėjimus, nukreipė akis į ties salės pusiauju besisukantį siaurą balkonėlį. Pora ten stoviniuojančių ir gėrimus gurkšnojančių žmonių akivaizdžiai nebuvo taip įsitraukę į vykstantį aukcioną, kaip esantieji pagrindinėje salės erdvėje. Moteris negalėjo nieko sau padaryti, tik imti svarstyti, kas per žmogystos ir su kokiais ketinimais jie čia sukiojasi, jei visų dėmesį prikaustę blizgučiai jų net nedomino. Akimirkai susitikus dviem kaukių slepiamiems žvilgsniams, Danielės krūtinę tarsi ledo durklas persmelkė kažin kokia emocija. Kitados tikriausiai būtų ją įvardinusi kaip nerimą, bet dabar tejuto šaltį. Nestiprų, bet vis šį tą.
   Kaip tik tą akimirką jos dėmesį atkreipė aukciono vedėjęs, ir moteris prisimerkusi nusuko akis šalin. Norėdama pabėgti nuo vis nepaliekančio, kūną slegiančio žmogystos žvilgsnio, atsistojo ir, perėjusi salę, palindo po to pačio balkonėlio metamu šešėliu. Šiaip ar taip, ant pakylos buvo atnešta taip ilgai laukta relikvija, atitraukusi jos mintis nuo įtartinai atrodančių žmogėnų viršum jos. Ant pagalvės pamačiusi neišvaizdų žiedelį su grubiai atrodančiu akmenėliu, mintyse nevalingai apsireiškė džiugi mintis, kad pagaliau nevaisingos paieškos buvo baigtos.
   Bet net ir ją, žinančią, kad šiaip ar taip nepaliks nei vieno aprūdijusio ir neturimo varioko, pradinė kaina privertė kilstelėti antakį. Antrasis antakis šoktelėjo aukštyn dėl neilgai trukus pasigirdusio skardaus balso, skelbiančio pakeltą prekės kainą. Kad ją kur skradžiai Liuciferis.
   – Pakeliu dar šimtu, – nedelsdama sušuko Danielė. – Trisdešimt šeši milijonai penki šimtai devyniasdešimt tūkstančių du šimtai šešiasdešimt. Ir žadu pridėt po šimtą prie kiekvienos naujai pasiūlytos kainos.
   Paskutinis sakinys buvo labiau kaip perspėjimas, skelbiantis, kad niekas geriau nė nedrįstų su ja konkuruoti dėl šio žiedelio. Nes šiaip ar taip, jie ir negalėtų. Neturimus pinigus labai lengva švaistyti.

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Sanerių rūmai
« Atsakymas #34 Prieš 4 metus »
Gabrielė net išsižiojo. Negalėjo patikėti, kad kažkas drįso pareikšti teises į jai vieninteleo beveik teisėtai priklausantį žiedą, už kurį jau pažadėjo visus savo neturimus pinigus. Galvą staigiai kryptelėjo į balso pusę ir perliejo konkurentę žvilgsniu. Pasirodė kažkur matyta, nepaisant to, kad didžiąją dalį veido dengė kaukė. Balsas irgi atrodė pažįstamas, kažkur jau girdėtas.
Į burtininkės plaučius ir gerklę ir kraują atplūdo pykčio ir susierzinimo banga, tačiau kartu pabudo ir konkurencingoji Gabrielės pusė. Ji vėstelėjo apsiaustais ir žengė iš prieblandos ir šešėlių į šviesesniąją salės dalį, arčiau pakylos, žingsniai nuaidėjo šurmulingoje tyloje, ir grėsmingu, kietu bei labiai ramiu balsu paskelbė savo didesniąją kainą:
- Kainą dvigubinu ir dar pridedu Rovenos Varnanagės nosies auskarą, kurį radau savo apartamentuose prieš penkerius metus.
Jokio auskaro ji nerado, o ir septyniasdešimt trijų milijonų šimto aštuoniasdešimties tūkstančių penkių šimtų dvidešimties galeonų ji neturėjo. Bet niekam nebūtina to žinoti. Paskelbusi savo kainą atsisuko į žiedo besigviešiančią konkurentę ir blykstelėjo mėlynomis akimis, šaltai nusišypsojo tarytum sakydama, kad jeigu ką, Gabrielė ir jos žmonės imsis veiksmų. Bet kokių.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Gabrielle Salliete Dévertes »
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Danielle Ophelia Devereux

  • ***
  • 144
  • Lytis: Moteris
  • it was heaven a moment ago
Ats: Sanerių rūmai
« Atsakymas #35 Prieš 4 metus »
   Ji turbūt juokauja, – moteris išpūtė akis išgirdusi absurdišką konkurentės pasiūlymą. Nors imk ir nusiavadakedavrink vietoj. Galbūt net būtų nusijuokusi iš tokio pareiškimo, jei ne tuo pačiu sielos gilumoje kunkuliavęs pyktis, rodos, iki raudonumo kaitinantis kiekvieną kūno ląstelę. Dar kiek, ir būtų išvirusi savo pačios pyktyje. Argi ne dramatiška. Visa laimė, jos veidą vis dar dengė kaukė, slepianti veidą nuo pašalinių akių.
   Ir dar tas balsas. Galėjo prisiekti, kad kitados kažkur jau buvo jį girdėjusi ir tai nedavė jai ramybės. Déjà vu jausmas tik dar sustiprėjo pamačius iš šešėlių žengiančią moterį. Grakšti eisena akimirkai prikaustė žvilgsnį, kirbindama atmintyje užkastus prisiminimų klodus, tačiau šią keistą būseną it it miglą greitai išsklaidė sugrįžęs pyktis.
   Toks dviejų moterų pešimasis dėl paprasto žiedelio jau buvo patraukęs aukciono svečių dėmesį. Tarp žmonių sklido murmesys, į šonus sukiojosi galvos, ieškančios dviejų, žodžiais besisvaidančių žmogystų. Juodaplaukės mintyse sukosi tik dvi galimos tolimesnės veiksmo kryptis ir tik viena iš jų atrodė tinkama. Dar ilgiau žaisti šį statymų žaidimą paprasčiausiai nebebuvo prasmės, tad beliko operacija čiupk ir bėk, kaip ją buitiškai vadindavo Danielė.
   Ilgiau nieko nebelaukdama, čiupo lazdelę ir kilstelėjo ją aukštyn.
   – Accio, – negarsiai iš jos lūpų pasigirdo burtažodis, o lazdelės galas nukrypo į ant pakylos esantį artefaktą.
   Moteris buvo pasiruošusi jį sugauti bet kurią akimirką ir... Ir nieko neįvyko. Salėje vyravo spengianti tyla, o žiedas gulėjo kaip gulėjęs. Matyt, visa aplinka buvo apsaugota nuo panašių triukų, kas reiškė, kad jai daugiau ar mažiau šakės. Merde.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Danielle Ophelia Devereux »

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Sanerių rūmai
« Atsakymas #36 Prieš 4 metus »
Gabrielė užgniaužė beveik nenumaldomą norą kvatotis. Juk negražu juoktis iš kito nelaimės, ar ne taip? Ir vis dėl to, atrodė absurdiška tai, kad jos priešininkė, vis dar dengiama salėje tvyrančios prieblandos, nepagalvojo apie be jokios abejones įdiegtas apsaugas nuo tokių ilgapirščių, kaip ji. Gabrielė žvilgtelėjo į savo pirštus, kryptelėjo galvą ir gūžtelėjo pečiais. Josios pirštai irgi visai ilgi.
Nepavykęs bandymas kerais gauti neįkainojamą artefaktą Gabrielę pralinksmino, tačiau aukciono lankytojus ir apsauginius, kurių buvimas nurodė tik tai, kad savininkai nepasitikėjo kerais, toks akibrokštas matomai sutrikdė ir privertė imtis veiksmų. Gabrielė matė, kaip trys burtininkai iš skirtingų salės kampų iškėlę lazdeles ėmė slinkti link jos priešininkės. Daugumos esančių salėje galvos irgi pasisuko į tą pačią pusę. Moteris šyptelėjo, kaukės neišryškintose ir slepiamose akyse blykstelėjo žaisminga ir pavojinga kibirkštėlė.
Niekas salėje į ją nekreipė dėmesio. Gabrielė nei per greitai, nei per lėtai užlipo ant pakylos ir prisiartinusi čiupo žiedą nuo pagalvėlės, ant kurios jis gulėjo. Vos tik taip padarė, dar penki apsauginiai švystelėjo stingdančius kerus į jos pusę. Bet mafijos bosė buvo ne iš kelmo spirta ir ne iš tvoros mieto padaryta. Ji žaibiškai pasilenkė saugodamasi kerų. Tuo pat metu sugrūdo žiedą į apsiausto kišenę ir išsitraukė lazdelę. Švystelėjo pliūpsnį kerų į apsauginių pusę. Keli jų griuvo sustingdyti.
Gabrielė karštligiškai apsidairė išėjimo. Akis pagavo veiksmas salės vidury, keli jos žmonės irgi išsitraukę lazdeles dorojosi su apsauga. Užvirė sumaištis. Per duris Gabrielė neišeis. Žvilgsnis nuslydo pasieniais, langais, sustojo ties durimis į siaurą balkoną, kurių nieks nesaugojo. Burtininkė pasileido bėgti per salę.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Danielle Ophelia Devereux

  • ***
  • 144
  • Lytis: Moteris
  • it was heaven a moment ago
Ats: Sanerių rūmai
« Atsakymas #37 Prieš 4 metus »
   Kuriam laikui vìsa salėje nutyko. Tikriausiai truko toji ramuma vos porą laikrodžio dūžių, tačiau kūną it kokią vudu lėlę persmeigę žvilgsniai laiką ištęsė  gerokai daugiau nei būtų norėjęsi. Vieną akimirką Danielei net pasidingojo, kad gali girdėti į aukštus langus besitrankantį vėją tarsi tas mėgintų įsisukti vidun ir išvartyti visus, buvojusius toje patalpoje. Gal ir neblogą paslaugą būtų padaręs.
   Ir visgi vėjas nebuvo toks paslaugus, tad moteriai teko manytis pačiai. Aukciono lankytojų kūnai tartum barjerai atskyrė ją nuo visų akivaizdžiausių išėjimų, o iš skirtingų kampų besiartinantys apsauginiai taip pat neatrodė žadantys duoti kelio. Nors įtampa kiekvieną sekundę tik didėjo, pro akis jai nepraslydo ant pakylos besiropščiančios ir kišenės klostėse žiedą slepiančios žmogystos vaizdas, nuo kurio Dan tik sugriežė dantimis. Jeigu ta moterėlė naudojasi susiklosčiusia padėtimi, kad nugvelbtų relikviją iš po nosies, tai gali nesitikėti nieko kito, tik to paties.
   – Ten jūsų vagis! – bedusi pirštu šūktelėjo ir kuo greičiau susilenkė pusiau, stengdamasi išvengti staiga prapliupusių burtų.
   Pirmieji pasirodę kerų žaibai sukėlė visuotinę sumaištį ir sunkiai erdvėj besigaudantys poniūkščiai puolė bėgti kuo toliau nuo užvirusios košės. Skydiniais kerais atmušusi porą jos pusėn skriejusių užkeikimų, juodaskvernė karštligiškai apsidairė. Akys nuslydo sienomis, apibėgo kiekvieną kertę bei pakilo netgi iki balkono, kuris šiuo metu atrodė ištuštėjęs. O jame žiojėjo bent keletas nieko neužstojamų išėjimų. Visgi, net Danielė nebuvo tiek išprotėjusi, kad bandytų kokių nors burtų pagalbą jį pasiekti, tad beliko kuo greičiau skuosti prie mažiausiai apspiestų durų, kurių link jau skaudė ir jos varžovė, sekama pusės gvardijos apsauginių.

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Sanerių rūmai
« Atsakymas #38 Prieš 4 metus »
Aplink Gabrielę siautė baisinga sumaištis, tačiau ji tarsi nieko nematė ir negirdėjo. Ranka, rodės, pati savarankiškai kilnojosi, švysčiojo į visas puses, o iš lūpų ir galvos biro visokiausio plauko užkeikimai, tai švaistantys kelią pastojusius žmogelius į šalį, tai ką nors sustingdantys ar kitaip pašalinantys iš moters akiračio. Beskuodžiant prie vienišo balkono, kuris artimiausią akimirką turėjo tapti jos patikėtiniu, geriausiu draugu ir nuodėmklausiu, iš pat plaučių gilumos prasiveržė tylus juokas, o burtininkei į galvą šovė mintis, kad tai adrenalinas ir baisus nerimas reiškia savo prezenciją.
Gabrielė nesidairė į šalis. Iki balkono likus vos keliems metrams, žvilgtelėjo į senovines rūmų salės lubas, jos žvilgsnį pagavo senas, voratinkliais ir apsiblaususiais blizgučiais apraizgytas sietynas. Vienas bestelėjimas lazdele, tylus šnibžtelėjimas, ir šis girgždėdamas atsilaisvino nuo jį laikančių varžtų (ar kerų) ir skambaliuodamas nuvirto tiesiai į žmonių ir kerų maišatį. Klyksmai, keiksmingi šūksniai, vienas kitas kaulų trakštelėjimas (Gabrielė nebuvo tikra, ar tai jos vaizduotė, ar tikrai ausis pasiekęs garsas). Moteris šyptelėjo. Jeigu ką nors užmušė, nieko tokio. Žmogus visada gali pasirinkti būti vaizduokliu. Sulaužytais kaulais ir į mentes įbestais žvakių laikikliais. Nuostabi baigtis.
Tačiau šypsenos ir nukritusio sietyno džiaugsmas truko vos akimirką: moteris susigriebė be reikalo lūkuriuojanti, ir šoktelėjo tuos kelis žingsnius link balkono ir smuko pro praviras duris. Po padais sutraškėjo pabiręs stiklas, Gabrielė pasuko į dešinę, kur iš ankstesnio rūmų plano tyrinėjimo žinojo esant duris į kitą salę, neapšviestą, pilną senovinių baldų, apgaubtų baltomis dulkėtomis paklodėmis. Pro ten ji ketino ramiai nusileisti į pirmą aukštą ir išžingsniuoti lyg niekur nieko. Tačiau tokiam jos planui buvo nelemta išsipildyti. Akies kampučiu mafijozė pastebėjo paskui ją tįstantį šešėlį, o tada viskas pasisuko į priešingą, labai labai priešingą pusę.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Danielle Ophelia Devereux

  • ***
  • 144
  • Lytis: Moteris
  • it was heaven a moment ago
Ats: Sanerių rūmai
« Atsakymas #39 Prieš 3 metus »
   Lėkdama tųjų durų link, Danielė pernelyg nesidairė. Salė ir taip atrodė nepakenčiamai didelė, kad švaistytų savo brangų laiką tokiems niekams kaip atsargumas vidury užvirusio pragaro. Šiaip ar taip jau niekas nepraeis tyliai ir lengvai, tad dabar tebuvo svarbu viską baigti kuo greičiau. Panašiai kaip su liūtimi, kai, skubėdamas po stogu, tikiesi kuo mažiau sušlapti. Tik čionai ta liūtis panašėjo į riksmų ir kerų audrą, šluojančią viską į šalis. Riksmų, kerų ir iš kažin kur nusileidusio stiklinio sietyno.
   Šitaip skuosdama, moteris krentančią senieną pastebėjo tik paskutinę akimirką. Nespėjo į galvą ateiti net mintis, kaip čia gudriau visko išvengus, kai kažkieno kerų palaimintas sietynas trenkėsi į žemę visai greta jos, o dar toli į visas puses pažirusios stiklo šukės bloškėsi ir Danielei į šoną. Išmušta iš pusiausvyros, Dani žingtelėjo keletą žingsnių šonan ir suklupdama nikstelėjo kulkšnį. Bukas skausmas pervėrė koją, priversdamas ją akimirkai sustoti. Visa laimė, kad keli sluoksniai audinio gan neblogai saugojo nuo aštrių briaunų, priešingu atveju iš jos greičiausiai bebūtų likusi krauju permerkta skudurinė lėlė. Dabar bent jau kraujo pavyko išvengti, nors žvilgtelėjusi žemyn negalėjo nepastebėti dryksnių apsiausto šone ir rankovėje. Gaila, jai tas apsiaustas patiko.
   Visoje skausmo riksmų ir kaulų traškėjimo maišatyje, moters akys pagavo benusigręžiančią nugarą su ilguose pirštuose spaudžiama lazdele. Tuose pačiuose pirštuose, nukniaukusiuose jos trokštamą artefaktą ir užvirusiuose visą šią sumaištį. Jei ne toji žmogysta, bent jau žiedelis dabar saugiai gulėtų jos kišenėje ir nereiktų žaisti šių juokingų gaudynių.
   Šiek tiek šlubčiodama, Danielė tvirčiau suspaudė lazdelę delne ir nuskubėjo personos link, kol šioji dar nespėjo prapulti velniai žino kur, nusinešdama viską, ko ji trokšta. Nė nesitikėdama pavyti gerokai priekyje esančio vagies, moteris mostelėjo į netoli išėjimo stūksančią ir balkoną remiančią koloną, susprogdindama ją kerais. Akmens dulkės pasklido aplinkui griauždamos akis ir dusindamos.
   – Smagumėlis, tiesa, – ironiškos šypsenos nuspalvinti žodžiai paliko jos lūpas, pasiekus salės pakraštį.

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Sanerių rūmai
« Atsakymas #40 Prieš 3 metus »
Priešinga pusė reiškia pusę, nepalankią Devertes. Priešinga pusė taip pat, rodėsi, reiškė ir dulkiu debesis ir sprogimus ir dusinančias baltas dulkes, kurios it kokie nepgeidaujami aukščiausios kokybės kvietiniai miltai akimirksniu kibo į apsiausto atlapus, veidą, plaukus, batus. O moteris gal ir buvo tolėliau sprogimo ir gražiosios, nepaprastai rūmų konstrukcijai reikalingos kolonos, tačiau dulkės it magiškai pavarytos ir įsuktos kažin kokio nepalankaus vėjelio, atrado savo kelią ir į jos plaučius. Be to, triukšmas, pripažinkim, išgąsdino.
Moteris krūptelėjo, rankomis dengdamasi galvą pritūpė ir sudvejojo, ar bėgti tolyn, ar apsigręžti ir gintis ko gero neabejotinai atskrendančių kerų. Ir galbūt abejonė kažką pravalė jos adrenalino užvaldytose smegenyse, o gal ir sutrukdė tvarkingą, pasiutusiai greitą širdies plakimą vienu vieninteliu kryptelėjimu, it kokiu žagtelėjimu. Tačiau dvejonė truko akimirką. O balsas, tas mirtinai pažįstamas, kokius dešimtį metų negirdėtas balsas, galutinai ištraukė iš akmens dulkėmis atsiduodančio vandens.
Vis dar susigūžusi ties grindimis, žaibišku judesiuku kyštelėjo ranką kažkur į apsiaustą, it valydama dulkes, ir perkėlė tą jos, ir daugelio kitų gyvybių vertą žiedelį į batą. Gal ten jam saugiau. Tada sukosėjo, atsistojo ir apsisuko grėsmingai kilstelėdama lazdelę. Šviesūs plaukai dar labiau nušviesinti dulkių, prieblandoj besirodantis įdubęs, išvargintas veidas.
- O taip, viskas, apie ką svajojau, - pratarė. - Turėjau susiprasti, kad pernelyg naivu tikėtis lygaus ir gražaus vakaro, - kreivai šyptelėjo. Kažkuri tolima mintis pasvarstė, kaip sekasi jos žmonėms ir ar gali būti, kad po tuo sietynu bus vieną ar du jų užmušusi. Papurtė galvą, vėl sukosėjo. Mistiška dulkių uždanga, kad ir kokia paslaptinga bei žavi, trukdė. Tada veikiai nematoma kilstelėjo lazdelę, kryptelėjo, ir baisingai susifokusavusi mintyse ištarė: sectumsempra. Žudyti gal ir nenužudys, bet bent jau patvarkys taip, kad nebesekiotų it piktavalis šešėlis. Ir nesvarbu tai, kad moterį tą ryškiai pažinojo. Visai nesvarbu.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"