0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Akromantulų lizdas
« Prieš 12 metus »
Visur tamsu.Pilna šakų.Paaiškinimas vienas - čia pilna akromantulų.
 Milžiniškus vorus čia veisė ir vis dar veisia Hogvartso miško sargas Hagridas.Vyriausias voras čia - Aragogas.
Bėda tiems kurie čia užklysta - dažniausiai žmonės iš čia nebeišeina.

                                                                                    ***

Trakštelėjo šaka.Alfas staigiai apsidairė,tačiau nieko nepamatęs vėl žengė dar vieną žingsnį.Kas kelias minutes aplink porelę nubėgdavo žvėris ar akromantula,galbūt kentauras.
-Čia kažkaip šalta...Jauti?-Alfas iš burnos išleido garą ir vyptelėjo,- Čia kažkokia vieta.Čia kažkas keisto.Manau tai ne...Akromantulų lizdas,- Mintyse užbaigė berniukas,nenorėdamas išgasdinti Merės.
Kažkas vėl sušlamėjo ir Alfas stipriau suspaudė švilpiukės pirštus.Jis išsitraukė lazdelę ir paleido Merės ranką.
-Ten...Kažkas didelis.Ir...Ir plaukuotas...
Staiga pasitvirtino Alfo nuogastavimai.Tai - akromantolų buveinė.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #1 Prieš 12 metus »
Taip,viskas buvo nuostabu. Nors jie ir keliavo po Uždraustąjį mišką,nors ir klaidžioja nežinodami kur,nors medžiai baugiai ošė,o su lyg kiekvienu trakštelėjimu Merė krūpteldavo... Na ir kas. Vis tiek,buvo nepakartojama. Juk dviese niekas nebaisu ir niekas negresia. Bent jau taip manė Smit. Deja,deja ji klydo. Ir štai ją išgąsdino kraupiai ištarti grifiuko žodžiai:
- Čia kažkaip šalta...Jauti? Čia kažkokia vieta.Čia kažkas keisto.Manau tai ne...
Berniukas nepabaigė sakinio. Manai,tai ne akromantulų lizdas? Pfff... Tai aišku,kad ne. Ah ir vėl švilpiukė suklydo,šįkart dar labiau. Nes štai,už kukmedžio pasirodė,didelis. Neapsakomai didelis ir storais juodais plaukais dengtas voras. Jis buvo kokių dvylikos pėdų ūgio ir artinosi prie porelės,kurie tuo metu buvo sukaustyti siaubo.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #2 Prieš 12 metus »
Alfas greitai nusitaikė lazdelę į vorą,tačiau milžiniška akromantula trenkė jam didele ir ypač plaukuota koja.Prieš smugį grifiukas spėjo pagalvoti: "Tegul Merė lieka gyva,tegul Merė lieka gyva...Ar bent jau nesužeista."
-Arania Exumai!-Mėlynas spindulys šovė voro link,tačiau jis tik nusipurtė ir pavojingai priartėjo prie Alfo ir Merės.
Akromantula vėl norėjo užsimoti,tačiau berniukas sušuko:
-Incarcerous!-Mažytės virvės išlindo iš Alfo lazdelės ir užsiviniojo ant medžio šaknies ir voro kojos.Nors kerai buvo silpnučiai jie suveikė:Voras pargriuvo,tačiau virvė nuplyšo ir milžiniška pabaisa šoko ant porelės.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #3 Prieš 12 metus »
Alfas pabandė į vorą paleisti mėlyną spindulį,o paskui jį surišti. Deja virvės trūko,nes voras buvo žymiai galingesnis už paleistus į jį kerus.
Dabar Merė jau nebuvo sukaustyta siaubo,juk jos mylimas žmogus vos nenumirė... Dabar ji buvo pasiruošusi kvoti. Kovoti už save,už grifiuką ir... ... ir dar bala žino ką. Reikia,prisiminti kokį burtažodį. Kuris nors trumpam sustabdytų šį akromantulą. Hm... Neilgai galvodama Smit lūpos ištarė,gana sunkų burtažodį:
- Sectumsempra!
Ir iš lazdelės galo  šovė žybsnis panašus į žaibą,kuris padarė voro kūne skylę. Akinančią skylę,per kurią galėjai žvilgtelt pro vorą. Tai buvo gana šlykštu,- pamanė Merė ir tuo metu siaubūno ,,skylė'' pranyko,taip ėmė ir sugijo. Kas per..? Ar aš ko nežinojau apie akromantulus? Truputį padvejojusi Smit ištarė dar vieną burtažodį,kuris turėjo vorą paversti į akmenį:
- Duro.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #4 Prieš 12 metus »
Berniukas išgirdo kaip ramiai Merė ištarė burtažodį.Jis plačiai nusišypsojo.Šaltumas ir ramumas - viena svarbiausių taisyklių kovoje su magiškaisiais padarais.
 Kelios voro kojos suakmenėjo.Tai jį sustabdė.Akromantula mosikavo kojimis,tačiau negalėjo pasiekti Alfo ir Merės.
-Tikriausiai labai klauseisi Arcari ar ne?-Tyliai paklausė.Balsas buvo šiurpus ir užburiantis - taip grifiukas kalbėjo tada kai būna išsigandęs.Išsigandęs ir iki galvos paskendęs meilėje.
Va čia tai mergina! Susidorojo su milžinišku voru...Sunku patikėti...
-Na,ką tik nugalėjai nerealiai didelę akromantulą.Kaip jautiesi?

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #5 Prieš 12 metus »
Gal kas pamanys,kad tai atsitiktinumas,bet Merei taip neatrodė. Tada,kai voras krito suakmenėjęs,dangus kaip žinodamas,kad kovos pergalę pelnė jie,prašvito. Tiesiog prasigiedrijo ir lyg nebūtų to chaotiško dangaus,tos maišalynės. Viskas prašvito. Taip pat ir švilpiukės nuotaika.
- Klausi kaip jaučiuosi?- Merė truputį susigėdo,ji nebuvo pratusi tam,kad berniukai prįpažįsta,jog ji nugalėjo,o ne: "tiesiog atsitiktinumas",- labai gerai. Juk esu su tavimi,todėl jaučiuosi nuostabiai. Nuos-ta-biai.
Myliu tave,Alfai. Nepaliksiu niekada. Girdi-niekada. Na... ...nebent aš tau nusibosiu,su savo tuo nesugyvenamu charakteriu. Juk,pykstu dėl menkiausios dalelės,pavydžiu,dėl kiekvieno merginos žvilgsnio į tave. Ah...
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #6 Prieš 12 metus »
-Hm...Iš tavo išraiškos matau,kad esi sutikusi vos keletą mandagių vyrukų kurie tapo tavo vaikinais,-Alfas vyptelėjo.Apsižvalgė,sudrebėjo ir tarė: - Gal norėtum iš čia dingti.Kažkaip šiurpu ir nejauku...Gal norėtum traukti į... - Alfas pagalvojęs nutilo.Dingtelėjo nė viena mintis,tačiau nežinojo kuri geresnė,romantiškesnė...
-Vis dėl to,ar norėtum nueiti į vietelę kur auga nuostabios gėlės,bręsta uogų kalnai,ir ant tavo galvos krenta saldūs obuoliai...-Grifiukas susimastęs žvelgė į toli.
-Reikėtu sugalvoti tai vietai pavadinimą,-Labiau sau negu Merei tyliai pasakė jis. - Galvoju gal...Na,pasakysiu tiesą - nesugalvoju nieko.O tu?-Berniukas įdėmiai pasižiūrėjo į švilpiukę kuri vis dar žvelgė į milžinišką vorą.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #7 Prieš 12 metus »
Taip,Merė vis dar žiūrėjo į Akromantulą ir galvojo: O jei aš nebūčiau jo nugalėjusi? Ar jis taip pat manimi žavėtusi kaip dabar? Ir štai Alfas prakalbo:
- Hm...Iš tavo išraiškos matau,kad esi sutikusi vos keletą mandagių vyrukų kurie tapo tavo vaikinais.
- Tiesą sakant,taip. Tik tie kurie pasižymi geru ir madagiu charakteriu,na priešingu nei mano charakteriu, gali tapti daugiau nei draugais. Su kitokiais aš nebendrauju. Ne. Nors... daug kas padaro klaidų,- Merė nusuko žvilgsnį. Jai apie tai buvo skaudu šnekėti. Visą tai prisiminti. Ji viską jau po truputį laidojo savo mažytėse kapinaitėse. Jau laidojo jį,prisiminimus ir meilę. Ir štai jai vėl teko jį iškasinėti,prisimintį ir,- Ah... Nenoriu to prisiminti. Hm... Klausi kur galime nueiti? Deja,nežinau.... Tikrai norėčau į kokią romantišką,jaukią ir šiltą vietelę... Kažkaip po tokių nuotykių norisi paiilsėti,ten,kur ramu ir gera...
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #8 Prieš 12 metus »
Kambarys iki pareikalavimo,-Kažkas klaktelėjo Alfo galvoje.Įdomu ar ji žino apie šį kambarį...Kas gi negirdėjęs.Čia slėpėsi Dumbldoro Kariauna Sneipo direktoriavimo metais...
Grifiukas paglostė Merės ranką ir ją pabučiavo.Šiltas bučinys tesėsi kelias sekundes,tačiau nuostabus jausmas truko keletą minučių.
-Gal norėtum nueiti į Kambarį iki Pareikalavimo? Ar žinai tą stebuklingą kambarį? - Tyliai paklausė Alfas,pagaliau supratęs,kad per garsiai kalbant,galima prikelti kitus milžiniškus vorus.
-Na,ar esi girdėjus apie kambarį?

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #9 Prieš 12 metus »
Ar jis visiškai kvaila mane laiko. Aišku,kad žinau... Ah,tie vaikinai...
- Alfai,žinau aš tą kambarį iki pareikalavimo. Bet... nesinori ten eit,- tvirtai tarė Merė.
Po truputį visas dangus prasigiedrijo. Lietaus nė kvapo. Viskas buvo puiku ir bus puiku. Bent jau taip galvojo kiti. Ištikrų ,viskas nebuvo idealu. Merei kažko trūko. iKažkas man yra. Kažko vis pasigendu. Gal tai artimesnė draugystė..? Ne,juk ir taip bendrauju su Alfu. Gal... man trūksta žmogaus,kuris labiau mane suprastų,kuris pasidalina savo nuostabiomis idėjomis.... Ah,nebežinau...
- Ką tu manai apie gyvenimą?-rimtu veidu ir netikėtai paklausė švilpiukė,- ką jis tau reiškia? Kaip tu jį apibūdintum: nuostabus,geras,o gal manai,kad jis galėtų būti ir geresnis? Gyvenimas... Kas tai?,- labiau sau nei grifiukui,paklausė jaunoji burtininkė.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #10 Prieš 12 metus »
Alfas sumirksėjo nuo netikėtų švilpiukės klausimų.Kaip jos nesupranta,kad vaikinai nemoka atsakyti į tokius klausimus...
-Aš...Nežinau...-Gūžtelėjęs pečiais grifiukas atsikvepė ir tarė: - Vis dėl to,pabandysiu.Mano gyvenimas yra kvailas ir nesveikas...Na dar ir keistas.Ir tikrai manau,kad jis galėtu būti geresnis...Jei būtų geresnis būčiau,-Alfas atsiduso. - Laimingiausias žmogus pasaulyje...Na panašiai jaučiuosi kai esu šalia tavęs...
Berniukas nusuko akis į pabaisą ir tvirtai suėmė Merės ranką.
-Jei jau sužinojai ką norėjai sužinoti,norėčiau eiti,-Grifiukas nedrąsiai šyptelėjo. - Čia iš tikrujų labai šiurpu...

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #11 Prieš 12 metus »
Galėtų būti geresnis..? Hm... Ir kodėl kitiems gyvenimas galėtų būti geresnis? Juk jei gyvename taip,kaip dabar,tai... Na,žodžiu,juk patys kuriame gyvenimą. Savo gyvenimą. Jei manai,jog jis galėtų būti ir geresnis,tai ko laukti? Juk pats jį ir gali padaryti geresniu. Tarkim,aš. Esu laimingiausias žmogus pasaulyje. Ir drąsiai tai sakau. Jei neturiu ko noriu,bandau tai gauti. Jei nesiseka,pagalvoju,kad kiti dar prasčiau gyvena,jog jie neturi to ką aš turiu. Ah... Ką aš sau maniau. Aš niekada nesutiksiu žmogaus,kuris manys taip kaip aš. Na,bent jau pabandžiau ir išbandžiau Alfo filosofavimą.
 Po truputį,mažais lašiukais pradėjo lynoti. Ir tai Merės visai netrikdė. Jai patiko,taip stovėti lietuje,galvoti apie gyvenimą,būti drauge su Alfu ir tiesiog džiaugtis šią akimirką.
 -  Na,jei nori,galime iš čia eiti. Bet,prašau,pabūkime lauke,pastovėkime šiltame lietuje. Neikime į pilį. Nebent...- Merė nuleido akis,- nebent tu nori grįžti?
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #12 Prieš 12 metus »
-Na,gerai.Galime būti čia,jei nebijai sutikti dar daugiau akromantulų... - Pirštu bedė į vis dar kvailai judantį vorą.Alfas mėgo vorus,tačiau ne tokius milžiniškus kaip pastarieji.
Kokia keista kompanija: Aš,mano mergina(Jei taip ją galima vadinti),milžiniškas voras su suakmenėjusia koja ir dar kažkoks keistas juodas pavidalas,kuris artėja prie mūsų.
Alfas išsitraukė lazdelę.Keistas juodas pavidalas.
-Na,metas vėl išbandyti mūsų jėgas.Tik kasnelį voro palik ir man,-Mirktelėjo grifiukas Merei.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #13 Prieš 12 metus »
Ne,tik ne voras... Nekenčiu vorų. Tuo labiau tokių... Ar negalim pabūti vieni? Lietuje? Ar būtina pasirodyti tiems kvailams vorams?
- Alfai,jei tik nori gali pasiimti jį visą. Nenoriu daugiau kovoti. Noriu atsisėsti,- tai tarusi Merė atsisėdo ant žemės kuri buvo tokia permirkus,jog net susidarė bala. Na ką gi,Smit ten ir atsisėdo ot,velnias. Nepažiūrėjau. Dabar pasedėsiu ir baloje,jeigu jau taip.,- noriu pamiršti viską. Šituos akromantulus,ši mišką. Noriu pamąstyti. Ramiai. Nekliūdant niekam. Žinai,gal bėgam iš čia. Bėgam nuo šitų... padarų. Na,ne. Bloga mintis,juk jie mus gali pavyti. Ah... Nebežinau. Sugalvok kažką tu... Prašau,- bejėgiškai tarė švilpiukė.
Oras visiškai suprastėjo. Lijo kaip iš kibiro,o dar... Žiūrėk pradėjo griaudėti...
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 393
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Akromantulų lizdas
« Atsakymas #14 Prieš 12 metus »
-Hm...Jis mūsų nepavys jeigu: -Impedimenta!-Nieko neįvyko. - IMPEDIMENTA! - Voras suletėjo po to visiškai sustojo.
 Alfas tyliai atsikvepė nusitaikė lazdelę į vorą ir ramiai tarė:
-Incarcerous!-Dabar iš Alfo lazdelės iššovė kelios ilgos,tvirtos virvės ir apsiviniojo apie voro kojas. - Na,tai turėtu jį šiek tiek sulaikyti...Ir jei nori iš čia bėgti prašau dabar tai padaryti,-Nusišypsojo grifiukas.Mėgo pajuokauti netgi Uždraustajame miške.
Tegul tik virvės išsilaiko keletą minučių ir mes pabėgsim...Ir tada aš išgirsiu ką Merė nori man pasakyti...Arba ką slepia...